Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėja D. P. 2021 m. vasario 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-9864-2021 L. P. už tai, kad jis 2020 m. sausio 17 d., 13.53 val., (duomenys neskelbtini), važiuodamas kryptimi nuo S. link E. ir vairuodamas automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 3 priedo 1.1 punkto, 136.2 punkto reikalavimus tuo, kad ties pastatu Nr. x nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, kelyje, kuris pažymėtas siaura ištisine linija, įvažiavo priešingos krypties eismo juostą ir vykdė lenkimo manevrą draudžiamoje kelio atkarpoje, lenkė kelias transporto priemones iš eilės neįsitikinęs, kad vienas iš lenkiamų transporto priemonių vairuotojų nerodo kairiojo posūkio signalą, dėl to susidūrė su posūkio manevrą į kairę atliekančiu automobiliu „Nissan Quashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. V.. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės bei sugadintas apšvietimo stulpas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto, 136.2 punkto, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau– ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. D. 2021 m. kovo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje L. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta galutinė 70,00 eurų bauda.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, L. P. pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi L. P. skundas netenkintas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. kovo 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių L. P. kaltę, padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.

4.8. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino L. P. atlikto garso įrašo, kadangi, prieš pradedant garso įrašą, jis tyrėjo atsiklausė, ar galima jį daryti, tyrėjas neprieštaravo, todėl garso įrašas atliktas teisėtai bei laikantis įstatymo reikalavimų. Kita vertus, jei teismas padaryto garso įrašo nelaikė įrodymu, neaišku, kokiu pagrindu jį tyrė teismo posėdyje.

4.9. Skunde taip pat nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusi tyrėja bei nutarimą priėmęs tyrėjas taip pat buvo šališki. Nagrinėdami bylą, tyrėjas taip pat neleido pasisakyti L. P. atstovaujančiam advokatui, o tik pateikė iš anksto paruoštą nutarimą, todėl iš esmės administracinės bylos nagrinėjimas neįvyko, o tyrėjas buvo šališkas dar iki bylos nagrinėjimo turėjo išankstinę nuomonę bei buvo ją išdėstęs nutarime. Tokiu būdu, buvo pažeista L. P. Europos Žmogaus Teisių konvencijos garantuojama teisė į nešališką bylos nagrinėjimą, taip pat, teisė būti išklausytam, teisė naudotis teisine advokato pagalba ir teisė pareikšti nušalinimą.

Motyvuojamoji dalis

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. P. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip jau minėta, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi L. P. skundas netenkintas ir Institucijos nutarimas, kuriuo L. P. paskirta administracinė nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą paliktas nepakeistas. Apeliaciniame skunde keliamas L. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn už jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pagrįstumo klausimas. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog apeliantas nesutinka su Institucijos ir apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, todėl prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi, apelianto teigimu, administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad vairuotojas L. P. laikėsi visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o už šio eismo įvykio kilimą yra atsakinga automobilio Nissan Quashqai vairuotoja R. V..

8. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Apeliacinės instancijos teismas aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai L. P. skundo netenkino ir paliko galioti Institucijos priimtą nutarimą. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl jie pakankamai pagrindžia L. P. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui. Tuo labiau, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas L. P. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.

10. Apylinkės teismas, atsisakydamas patenkinti L. P. skundą, buvo aktyvus ir ėmėsi visų būtinų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti ir byloje esantiems prieštaravimams pašalinti - apklausė visus asmenis, susijusius su tiriamu įvykiu, ištyrė ir įvertino visus rašytinius įrodymus, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. P. dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo savo kaltės nepripažino, nurodė, kad eismo įvykis įvyko gatvėje, kurioje lenkimas yra leidžiamas, įvykio dieną oro sąlygos buvo puikios, eismas nebuvo intensyvus. Eismo įvykis įvyko tuomet, kuomet L. P. lenkė automobilį, kuris nerodė posūkio signalo, ir atsitrenkė jam į sparną. Nagrinėjamu atveju, pasak L. P., būtent R. V. pažeidė KET 103 punkto reikalavimus, numatančius pareigą praleisti visus važiuojančius keliu, jeigu norima iš jo išvažiuoti.

11. Įvertinus skundo argumentus, Institucijos nutarimą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį matyti, kad iš esmės ginčas yra kilęs dėl to, ar L. P. lenkimo manevrą, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, atliko leistinoje kelio atkarpoje. Jei automobilio VW Multivan vairuotojas į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo leistinoje vietoje, tuomet eismo įvykis kilo dėl automobilio Nissan Quashqai vairuotojos veiksmų – galimai nesilaikant KET reikalavimų ir neįsitikinus, jog keisti važiavimo kryptį yra saugu. Skunde nurodoma, kad R. V. pirminiame paaiškinime, duotame policijos pareigūnams, kurie užfiksuoti tarnybiniame pranešime (b. l 14) patvirtino, jog, sulėtinusi greitį, ji pažiūrėjo į priešpriešą, tuomet atliko sukimo į kairę manevrą, tačiau nenurodė, jog pažiūrėjo į galinio matymo veidrodėlį, todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo šiais parodymais. Visgi, sutikti su tokiais apeliacinio skundo teiginiais nėra pagrindo, kadangi minėto tarnybinio pranešimo turinys nėra prilyginamas pačios R. V. paaiškinimams. Tuo labiau, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai G. D. ir D. D. parodė, kad po eismo įvykio mergina buvo išsigandusi, ištikta šoko, todėl tikėtina, kad eismo įvykio vietoje policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti R. V. paaiškinimai nėra visiškai išsamūs. Tuo tarpu pirminis liudytojos R. V. paaiškinimas buvo surašytas 2020 m. sausio 21 d., kuomet minėta liudytoja, būdama įspėta už melagingų parodymų davimą, paaiškino, kad įvažiavusi į Pabrėžos gatvę ji pažiūrėjo, kad iš priešpriešinės eismo juostos niekas neatvažiuoja, taip pat, pasižiūrėjo pro veidrodėlius, matė tik vieną automobilį. Tuo metu greitį sumažino iki 10-15 km/h ir pradėjo rodyti posūkio signalą. Pažiūrėjo dar kartą į veidrodėlius, matė, kad mašina už jos taip pat stabdo, todėl pradėjo posūkio į kairę manevrą, kuomet pajuto smūgį (b. l. 38). Minėti liudytojos parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Nors apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog prieš atlikdama posūkio manevrą R. V. rodė posūkio signalą, kadangi pateiktame vaizdo įraše šie duomenys nėra užfiksuoti, tačiau aplinkybes, kad R. V. iš tiesų prieš atlikdama posūkio manevrą naudojo posūkio signalą, patvirtina ir už R. V. transporto priemonės važiavę liudytojai G. D. ir D. D.. Pažymėtina, kad minėtame vaizdo įraše transporto priemonės užfiksuotos iš šono, todėl neatmestina galimybė, kad posūkio signalas vaizdo įraše nėra matomas dėl filmavimo kampo.

12. Kartu pažymėtina, kad pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas tas, kas: a) nevykdė reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį; b) įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus; c) apsisuko geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų; d) nesilaikė draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas). Skunde apeliantas nurodo, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje nenustatyta atsakomybė už lenkimo manevrą draudžiamoje kelio atkarpoje, tačiau nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybės L. P. buvo patrauktas būtent dėl vienos iš ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytos alternatyvios veikos – įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Priimdama sprendimą patraukti L. P. administracinėn atsakomybėn Institucija rėmėsi byloje esančiu vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip L. P. išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą. Būtent šis vaizdo įrašas neginčytinai patvirtina, kad L. P. institucijos nutarimu buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdama KET 9 ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punktų reikalavimus, t. y. siaura ištisine linija paženklintame kelio ruože važiavo priešpriešine eismo juosta.

13. Šiuo atveju negalima nesutikti su apeliantu, kad administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše nėra užfiksuota, kaip jis pradeda priekyje jo važiuojančių transporto priemonių lenkimo manevrą, t. y. persirikiuodama iš savo eismo juostos į priešpriešinę eismo juostą, kirto būtent siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, kadangi vaizdo įraše jo vairuotas automobilis pasirodo tik tuo metu, kai jis, jau būdamas priešpriešinėje eismo juostoje, susigretina su lenkiamąja transporto priemone. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios įvykio vietos schemos (b. l. 25) taip pat yra akivaizdu, kad iki pažeidėjo vairuotai transporto priemonei pradedant lenkimo manevrą kelias, kuriuo ši transporto priemonė judėjo, buvo paženklintas ne tik siaura ištisine linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, bet ir brūkšnine linija, kurią kirsti nėra draudžiama. Kurioje tiksliai vietoje apeliantas pradėjo persirikiavimo į priešpriešinę eismo juostą manevrą ir, juo labiau, kokiu kelio ženklinimu ta vieta buvo pažymėta, byloje nenustatyta. Dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad L. P., pradėdamas priekyje jo važiuojančių transporto priemonių lenkimo manevrą, t. y. įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kirto būtent siaurą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją. Tačiau vien tokios išvados padarymas savaime nereiškia, kad apeliantui ANK 417 straipsnio 3 dalies inkriminavimas nėra galimas, kadangi pažeidėjo veiksmų teisiniam kvalifikavimui pagal šį straipsnį reikšmės turi ne tik jo įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą momentas, bet visas lenkimo atstumas.

14. Byloje esantis vaizdo įrašas neabejotinai patvirtina, kad L. P. kelyje, kuris pažymėtas siaura ištisine linija, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir vykdė lenkimo manevrą, o tokie veiksmai visiškai atitinka jam inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. KET 3 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“ I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.1 papunktis, kurio apeliantas privalėjo laikytis pagal KET 9 punktą, ir už kuriame numatytų reikalavimų nesilaikymą jis ir buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nustato, jog „siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą“. Taigi, KET 1.1 papunktis, išskyrus tuos atvejus, kai siaura ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštą ar stovėjimo vietą, nenumato jokių išlygų, leidžiančių važiuoti paženklintame ruože priešpriešinio eismo juosta. Taigi, net ir tuo atveju, kai asmuo, lenkdamas kitą transporto priemonę, įvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, nepažeisdamas kelio ženklinimo, tačiau esant brūkšninei linijai nespėja aplenkti lenkiamos transporto priemonės, jis privalo grįžti į savo eismo juostą ne pabaigęs lenkimo manevrą ir kirsdamas siaurą ištisinę liniją, o saugiai sumažindamas greitį ir saugiai grįždamas į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę už lenkiamo automobilio. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad tenkinti L. P. prašymą nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nėra faktinio bei teisinio pagrindo.

15. Kita vertus, reikia pastebėti, jog nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus ANK, nebėra numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (kai nėra sutrikdoma asmenų sveikata, ir kai eismo įvykį sukelia blaivus ir teisę vairuoti turintis asmuo) (ATPK 127 str. 2 d.). Todėl kiekvieną kartą, kai padaromas KET pažeidimas, kuris galimai nulėmė tokio eismo įvykio kilimą, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už konkretaus KET pažeidimo padarymą. Šiuo atveju L. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už KET 136.2 punkto ir 3 priedo 1.1. papunktyje, numatančių lenkimo ir įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą taisyklių, pažeidimą. Nustatant, jog buvo padarytas šis pažeidimas, reikia nustatyti tik tai, ar buvo įvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šio pažeidimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimo padarymo atsirasti padariniai nėra būtini, t. y. konstatuojant, jog buvo įvažiuota į priešpriešinę eismo juostą, nereikia nustatyti, jog dėl to buvo sukeltas eismo įvykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-788/2021). Nėra abejonės, jog tarp dviejų eismo įvykio dalyvių kylantis ginčas dėl to, kuris iš jų kaltas dėl eismo įvykio kilimo, ir kuris asmuo turės atlyginti įvykio metu padarytą žalą, yra ginčas dėl šių asmenų deliktinės atsakomybės, tai yra civilinės prigimties teisinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant deliktinę atsakomybę, asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios KET normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio, šiuo atveju – dalyvaujant su transporto priemone eisme (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-500/2013).

16. Didelė dalis apeliacinio skundo skiriama posūkio manevrą atlikusios R. V. galimai padarytų KET pažeidimų, kurie galimai lėmė eismo įvykio kilimą, analizei. Tačiau, nagrinėjamu atveju yra nagrinėjama L. P. administracinio nusižengimo byla ir R. V. veiksmai plačiau negali būti vertinami. Apygardos teismas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo įvykis gali kilti ir keliems asmenims padarius KET pažeidimus. Tokiu atveju, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastimi ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-151/2011, Nr. 2K-402/2012). Tokiu atveju, svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2012). Iš aptartos teismų praktikos matyti, jog tais atvejais, kai byloje nagrinėjamas asmens atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas, nustatinėjama, kuris asmuo pažeidė KET, o nustačius, jog abu eismo dalyviai pažeidė KET, nustatoma, kurio eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio (padarinių) kilimu. Tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas apskritai nėra ir negali būti sprendžiamas, nes ANK atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, kaip tai iki 2017 m. sausio 1 d. buvo numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nebenumato. Remiantis išdėstytu, teismas nagrinėjamoje L. P. administracinio nusižengimo byloje plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų ir juos pagrindžiančių bylos duomenų, kuriais apeliaciniame skunde įrodinėjama lengvojo automobilio vairuotojos R. V. kaltė dėl eismo įvykio kilimo.

17. Apeliaciniame skunde L. P. taip pat nurodo, kad jo administracinio nusižengimo bylą nagrinėję Institucijos tyrėjai bei teismas buvo šališki. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo (ar pareigūno) nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad administracinio nusižengimo tyrimas ir nagrinėjimas būtų atliekamas taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-699/2017 ir joje nurodyta eismų praktika). Siekiant konstatuoti objektyvųjį šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl institucijos, tiriant administracinį nusižengimą, ar jos pareigūno šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios pareigūno ar teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus nusižengimo bylą tiriantis ir nagrinėjantis pareigūnas stokoja nešališkumo, kaltininko požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fern?ndez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-976/2017). Nagrinėjamu atveju tiek vykdant administracinio nusižengimo bylos tyrimą, tiek nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo išsamiai išanalizuoti tiek L. P. kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai, apklausti visi proceso dalyviai, L. P. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu teikė paaiškinimus ir jie buvo analizuojami priimant procesiniu sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai suabejoti policijos pareigūnų ir teismo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi.

18. Šiam kontekste vis tik pažymėtina, kad situacija, kuomet žodinis bylos nagrinėjimas Institucijoje vyksta pateikiant jau surašytą nutarimą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui jo neišklausius, nėra teisiškai toleruotina. Visgi, šios Institucijos klaidos buvo ištaisytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad nagrinėjant bylą teisme dalyvavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovai, asmuo aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime. Tokiu būdu, atsižvelgiant į šios bylos konkrečias aplinkybes, turint omenyje padarytas išvadas dėl administracinio nusižengimo, administracinio nusižengimo bylos grąžinimas nagrinėti institucijai būtų itin formalus ir iracionalus bei nesuderinamas su operatyvaus bylos išnagrinėjimo siekiu.

19. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistą ir L. P. skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.