- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- II-151-963/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00262-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M., jo įgaliotam atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. įgalioto atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-880-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-880-2019 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 417 straipsnio 6 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį 90 (devyniasdešimties) eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 15 d., 3.33 val., H. Manto g. 2 ir Liepų g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz E280 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedavė kelio, t. y. nesustojo dešiniame kelkraštyje su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais bei specialiais garso signalais važiuojančiai specialiajai transporto priemonei, nepasirinko saugaus bei taip sukėlė eismo įvykį. (b. l. 6-7).
2019 m. vasario 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas A. M. įgalioto atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-880-2019 panaikinimo. Skunde nurodoma, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, nes A. M. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto ir 12 punkto reikalavimų, kaip nurodoma skundžiamame nutarime, nes A. M. važiavo laikydamasis visų atsargumo priemonių, nekėlė pavojaus eismo saugumui, nestojo prie dešinio kelkraščio, kadangi to nereikėjo daryti važiuojant per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui ir neturint galimybės pamatyti artėjančios prie sankryžos specialios transporto priemonės. Be to, byloje neapklaustas specialios transporto priemonės vairuotojas. Nesuprantama, kodėl A. M. turėtų sustoti dešiniajame kelkraštyje, jei specialioji transporto priemonė važiavo ne iš paskos jo, o iš dešinės kirto sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui ir jį pamatyti turėjo galimybę tik tada, kai ši specialioji priemonė įvažiavo į sankryžą iš už namo, kuris ją užstojo. Taip pat nesuprantama, ko saugaus nepasirinko A. M., kadangi nutarime tai nėra įvardinta. Pažymima, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 186 punktu Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais (kurie turi būti matomi 360° kampu) ir specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti Taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių ir 1-3 priedų reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. A. M. važiuodamas Liepų gatve, negalėjo matyti nuo H. Manto gatvės parvažiuojančio karo policijos automobilio, nes matomumas Liepų gatvėje yra ribotas dėl šalia gatvės stovinčių pastatų. Vertinant aukščiau paminėtą KET punktą, karo policijos automobilio vairuotojas privalėjo įsitikinti, kad jam yra duodamas kelias ir tik po to važiuoti per raudoną šviesoforo signalą. Manoma, kad karo policijos automobilio vairuotojas elgėsi neapdairiai, neįsitikino, ar jam yra duodamas kelias, būtent dėl jo aplaidaus elgesio ir KET 186 punkto pažeidimo kilo eismo įvykis. Atsižvelgiant į tai, A. M. traukti administracinėn atsakomybėn be kaltės yra netikslinga bei prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl prašoma panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. (b. l. 3-4).
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepime į skundą nurodoma, kad nesutinka su A. M. įgalioto atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundu, nes skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti netenkintas. Įrodymai (pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos planas, fotonuotraukos, asmenų paaiškinimai ir kt.), kad padaryta skundžiamame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą.
Teismo posėdžio metu A. M. parodė, kad nesutinka su nutarimu nes yra nekaltas dėl eismo įvykio, kadangi neturėjo galimybės pamatyti atvažiuojančio karo policijos automobilio. Nurodė, kad jis taksi automobiliu važiavo Liepų gatve nuo savivaldybės Naujojo Uosto gatvės link. Karo policijos automobilis važiavo H.Manto gatve centro link. Jam degė žalias šviesoforo signalas, o karo policijos automobiliui degė raudonas šviesoforo signalas. Pažymėjo, kad automobilių eismo nebuvo, nes buvo naktis. Jis karo policijos automobilio švyturėlių nematė, nes miestas buvo apšviestas kalėdinėmis lemputės, be to, matomumą jam užstojo prie pat sankryžos esantis pastatas. Garsinio signalo jis taip pat negirdėjo, nes jo automobilio langai buvo uždaryti, automobilyje veikė racija, radijas. Taip pat o įvykio liudininkai sakė, kad garsinį signalą karo policijos automobilis įsijungė tik prieš sankryžą. Nurodė, kad jis nematė karo policijos automobilio, tik pajuto smūgį, kuris buvo į priekį. Pažymėjo, kad jis važiavo 30-40 km/h greičiu, nes buvo slidu, buvo sunku sustoti, todėl jis neskubėjo. Jo automobilis po smūgio apsisuko ir iš karto sustojo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas V. G. parodė, kad ties Jūrininkų ligonine gavo pranešimą, kad Taikos pr. vyksta konfliktas, reikia pagalbos apsaugos darbuotojui. Tą dieną buvo daug įvykių, todėl šį iškvietimą priėmė jie. Buvo priimtas sprendimas naudoti švyturėlius ir garsinius signalus, kad greičiau nuvykti į vietą ir nuo Dragūnų bataliono jis važiavo su įjungtais garsiniais ir šviesos signalais. Artėjant prie sankryžos, jis sulėtino greitį, užmetė akį į kairę pusę, pamatė, kad sankryža tuščia, pažiūrėjo į dešinę, ir tuo metu, jau įvažiavęs į sankryžą, pamatė, kad iš kairės atvažiuoja automobilis. Jis bandė stabdyti, tačiau jam nepavyko sustoti ir sankryžos vidury įvyko smūgis, jam įvažiavo į kairį šoną, į vairuotojo pusės ratą. Parodė, kad kelio danga buvo drėgna, eismas nebuvo didelis. Kartu su juo važiavo policijos pareigūnas. Per įvykį kitų žmonių šalia nebuvo. Nurodė, kad jam degė raudonas šviesoforo signalas, tačiau jis turi teisę važiuoti per sankryžą, tik įsitikinęs, kad tai yra saugu. Mano, kad buvo įsitikinęs, kad važiuoti yra saugu. Už šį įvykį jis buvo nubaustas, nes policija nustatė, kad kaltė yra abipusė.
Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas B. K. parodė, kad esant netoli Dragūnų rajono, gavo iškvietimą į Taikos pr. 101, „Mabela“ barą, kur vyko B lygio konfliktas. Važiavo minėtu adresu įsijungę švyturėlius ir garsinį signalą. Eismas nebuvo judrus, važiavo pavienės transporto priemonės. Prie sankryžos jiems degė raudonas šviesoforas. Vairuotojas sumažino greitį, matomumo buvo kampas nedidelis. Įvažiavus į sankryžą įvyko susidūrimas vidury sankryžos. Automobiliai susidūrė priekiu, jų automobilio priekinės durelės kampu, taksisto automobilio priekiniu kampu. Nurodė, kad taksi automobilio visiškai nesimatė, nes matomumą užstojo pastatas. Kai pamatė automobilį, bandė stabdyti, kad išvengti susidūrimo. Pažymėjo, kad jų greitis buvo gal 30-40 km/h. Mano, kad taksisto greitis buvo nemažas. Po susidūrimo taksi stovėjo vidury sankryžos apsisukęs.
Teismo posėdžio metu A. M. įgaliotas atstovas advokatas Mindaugas Kepenis paaiškino, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų manyti, kad A. M. pažeidė KET. Karo policijos vairuotojas nubaustas, todėl mano, kad negali būtu dviejų priežasčių dėl vieno eismo įvykio. Mano, kad karo policijos automobilio vairuotojas artėdamas prie sankryžos su raudonu signalu, privalėjo įvertinti prie sankryžos artėjančios kitos transporto priemonės greitį, įvažiuoti į sankryžą tik įvertinęs, kad tai daryti saugu. Kadangi iš eismo įvykio schemos ir eismo įvykio nuotraukų matyti, kad karo policijos automobilio vairuotojas neįsitikino, kad jam įvažiuoti į sankryžą yra saugu. Be to, iš eismo įvykio nuotraukų ir schemos matyti, kad automobilių greičiai buvo skirtingi, o greičiau važiavo ne A. M., o karo policijos automobilis. Mano, kad A. M. turi būti išteisintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 417 straipsnio 6 dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais arba jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalaujama pagal taisykles, ar kitoks kliudymas jų eismui. ANK 417 straipsnio 8 dalyje atsakomybė numatyta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 12 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).
KET 186 punktas numato, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus asmenis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais (kurie turi būti matomi 360º kampu) ir specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti Taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių ir 1–3 priedų reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Šia teise taip pat naudojasi transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai. KET 187 punktas numato, kad siekiant perspėti eismo dalyvius apie pavojų eismo saugumui, gali būti įjungiami stovinčių specialiųjų transporto priemonių mėlyni ir raudoni (arba tik mėlyni) švyturėliai be specialiųjų garso signalų. Pro stovinčią specialiąją transporto priemonę su įjungtu mėlynu ir raudonu arba tik mėlynu švyturėliu vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
2019 m. sausio 15 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-880-2019 nurodyta, kad A. M. 2018 m. gruodžio 15 d., 3.33 val., H. Manto g. 2 ir Liepų g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz E280 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedavė kelio, t. y. nesustojo dešiniame kelkraštyje su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais bei specialiais garso signalais važiuojančiai specialiajai transporto priemonei, nepasirinko saugaus bei taip sukėlė eismo įvykį. (b. l. 6-7). A. M., nesutikdamas su šiuo nutarimu ir jam paskirta nuobauda, kreipėsi į teismą su skundu. Teismo posėdžio metu parodė, kad nesutinka su nutarimu nes yra nekaltas dėl eismo įvykio, kadangi neturėjo galimybės pamatyti atvažiuojančio karo policijos automobilio. Nurodė, kad jis taksi automobiliu važiavo Liepų gatve nuo savivaldybės Naujojo Uosto gatvės link. Karo policijos automobilis važiavo Manto gatve centro link. Jam degė žalias šviesoforo signalas, o karo policijos automobiliui degė raudonas šviesoforo signalas. Pažymėjo, kad automobilių eismo nebuvo, nes buvo naktis. Jis karo policijos automobilio švyturėlių nematė, nes miestas buvo apšviestas kalėdinėmis lemputės, be to, kad matomumą užstojo prie pat sankryžos esantis pastatas. Garsinio signalo jis taip pat negirdėjo, nes jo automobilio langai buvo uždaryti, automobilyje veikė racija, radijas. Pažymėjo, kad jis važiavo 30-40 km/h greičiu, nes buvo slidu, buvo sunku sustoti, todėl jis neskubėjo. Jo automobilis po smūgio apsisuko ir iš karto sustojo. Teismo posėdžio metu liudytojas V. G. parodė, kad nuo dragūnų bataliono jis važiavo su įjungtais garsiniais ir šviesos signalais, artėdamas prie sankryžos, jis sulėtino greitį, užmetė akį į kairę pusę, pamatė, kad sankryža tuščia, pažiūrėjo į dešinę, ir tuo metu, jau įvažiavęs į sankryžą, pamatė, kad iš kairės atvažiuoja automobilis. Jis bandė stabdyti, tačiau jam nepavyko sustoti ir sankryžos vidury įvyko smūgis. Parodė, kad kelio danga buvo drėgna, eismas nebuvo didelis. Nurodė, kad jam degė raudonas šviesoforo signalas, tačiau jis turi teisę važiuoti per sankryžą, tik įsitikinęs, kad tai yra saugu. Mano, kad buvo įsitikinęs, kad važiuoti yra saugu. Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas B. K. parodė, kad važiavo įsijungę švyturėlius ir garsinį signalą. Eismas nebuvo judrus, važiavo pavienės transporto priemonės. Prie sankryžos jiems degė raudonas šviesoforas. Vairuotojas sumažino greitį, matomumo buvo kampas nedidelis. Įvažiavus į sankryžą įvyko susidūrimas vidury sankryžos. Automobiliai susidūrė priekiu. Nurodė, kad taksi automobilio visiškai nesimatė, nes matomumą užstojo pastatas. Kai pamatė automobilį, bandė stabdyti, kad išvengti susidūrimo. Pažymėjo, kad jų greitis buvo gal 30-40 km/h. Mano, kad taksisto greitis buvo nemažas. Po susidūrimo taksi stovėjo vidury sankryžos apsisukęs.
Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal A. M. įgalioto atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundą, atsižvelgęs į visą susidariusią situaciją, teismas sprendžia, kad A. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, kadangi jis taksi automobiliu važiavo per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu pats A. M. ir liudytojai V. G., B. K.. Be to, teismo posėdžio metu A. M. parodė, kad jis važiavo nedideliu t. y. 30-40 km/h greičiu. Nors teismo posėdžio metu liudytojai V. G., B. K. nurodė, kad A. M. automobilio greitis buvo didesnis, kad priešingai, jie važiavo nedideliu t. y. 30-40 km/h greičiu, tačiau teismas linkęs tikėti, kad būtent A. M. automobilio greitis buvo mažesnis, nes kaip teismo posėdžio metu parodė A. M. bei liudytojai V. G., B. K., A. M. automobilis po smūgio apsisuko apie savo ašį ir sustojo, o liudytojų V. G. ir B. K. automobilis nulėkė ant pėsčiųjų tako tolyn. Šią aplinkybę patvirtina eismo įvykio vietos planas (b. l. 14). Taip pat teismas linkęs tikėti A. M. parodymais, kad jis karo policijos automobilio švyturėlių nematė, nes miestas buvo apšviestas kalėdinių papuošimų lemputėmis, be to, sutiktina, kad matomumą jam užstojo prie pat sankryžos esantis didelis pastatas (H.Manto g. 2). Visai logiška ir pagrįsta A. M. pateikta versija, kad garsinio signalo jis negirdėjo, nes jo automobilio langai buvo uždaryti (buvo gruodžio mėnuo), o automobilyje veikė racija, radijas. Teismas mano, kad karo policijos automobilio vairuotojas V. G. privalėjo laikytis KET 186, 187 punktų reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias bei važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju, nors liudytojas V. G. nurodė, kad jo nuomone, jis buvo įsitikinęs, kad važiuoti per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui yra saugu, tačiau teismo nuomone, V. G. neįsitikino, kad atlikti manevrą yra saugu, todėl įvyko eismo įvykis. Be to, V. G. nesilaikė KET 187 punkto reikalavimo ir važiavo didesniu greičiu, nes kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, jis bandė sustoti, tačiau tai jam nepavyko. KET 187 punktas imperatyviai nurodo, kad važiuoti privaloma tokiu greičiu, kad prireikus galima būtų tuoj pat sustoti, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taiga iš bylos duomenų ir A. M. bei liudytojų parodymų nustatyta, kad A. M. važiavo tvarkingai, nepažeisdamas KET. Teismas mano, kad KET 9, 12 punktų pažeidimo inkriminavimas A. M. yra neteisėtas. Atsižvelgiant į išdėstytus faktus darytina išvada, kad A. M. nepadarė ANK 417 straipsnio 6 dalyje, 8 dalyje numatytų nusižengimų.
Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Atsižvelgdamas į paminėtas normas, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato išvada, kad A. M. padarė ANK 417 straipsnio 6 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje numatytus nusižengimus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad skundžiamu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 15 d. nutarimu A. M. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 6 dalį, 417 straipsnio 8 dalį 90 Eur (devyniasdešimties) eurų dydžio bauda nepagrįstai, nes neįrodyta, kad A. M. padarė administracinius nusižengimus, todėl A. M. įgalioto atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundas tenkintinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-880-2019 panaikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena A. M. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. įgalioto atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundą patenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-880-2019, kuriuo A. M. už nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 6 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą paskirta 90 Eur (devyniasdešimties) eurų dydžio bauda panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.