- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-27
- Bylos Nr.
- AN2-351-1058/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00482-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Vykintas Bulotas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. ir suinteresuoto asmens V. V. (V. V.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimo, kuriuo A. L. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 10- ANR_N- 4726-2022 tenkintas iš dalies.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. L. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų skyriaus (toliau – ir institucija) vyresniojo tyrėjo 2022 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-4726-2022 (toliau – ir 2022 m. kovo 7 d. nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 75 EUR bauda už tai, kad jis 2021 m. spalio 31 d., 13.58 val. Karaliaus Mindaugo tilto-Rinktinės-Olimpiečių g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas motociklą ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti ir sukdamas į dešinę ne nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, nepraleido dešiniu važiuojamosios dalies kraštu tiesiai važiavusio motociklo ,,Ducati“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. V., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101, 106 punktus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su institucijos 2022 m. kovo 7 d. nutarimu, A. L., atstovaujamas advokato Vykinto Buloto, skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, skunde prašydamas panaikinti 2022 m. kovo 7 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu (toliau – ir 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimas) A. L. skundas tenkintas iš dalies. 2022 m. kovo 7 d. nutarimas, kuriuo A. L. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, panaikintas, A. L. padarytas administracinis nusižengimas (KET 106 punkto reikalavimų pažeidimas) iš ANK 417 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotas į ANK 417 straipsnio 7 dalį, paskiriant jam administracinę nuobaudą – 11 EUR baudą.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai bei prašymai
4. Apeliaciniame skunde A. L. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimo dalimi, kurioje pripažįstama, kad A. L. padarė KET 106 punkto nuostatų pažeidimą, kuris užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, t. y. A. L. pradėjo važiuoti ir suko į dešinę ne nuo dešinio dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuotas KET 106 punkto pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad A. L. pažeidė KET 106 punkto reikalavimus, iš dalies rėmėsi tiek eksperto L. Andrijausko, tiek ir V. Mitunevičiaus išvadomis. L. Andrijausko išvada remtasi nustatant atstumą nuo dešinio eismo juostos krašto iki motociklo ,,BMW“ – 1,5 m. V. Mitunevičiaus išvada remtasi nustatant saugų galimą motociklo ,,BMW“ atstumą nuo gatvių užapvalinimo – kad motociklas, darydamas posūkį į dešinę galėjo važiuoti saugiai esant 1 metro atstumu nuo gatvių užapvalinimo. Nei vienas iš ekspertų nenustatinėjo, kokia buvo motociklo ,,BMW“ padėtis stovint prieš sankryžą (t. y. iš anksto prieš sukant į dešinę). Teismo posėdžio metu abu ekspertai paaiškino, kad jie netyrė ir objektyviai negalėjo nustatyti šios aplinkybės.
4.2. KET 106 punktas nereglamentuoja judėjimo posūkyje (sankryžoje) tvarkos, o tik nustato vairuotojo pareigas prieš posūkį. Atsakomybė už KET 106 punkto reikalavimo pažeidimą yra galima tik neabejotinai nustačius, kad motociklas ,,BMW“, vairuojamas A. L., prieš sukdamas (o, ne jau atlikdamas posūkį) į dešinę iš anksto nepasitraukė prie važiuojamosios dalies dešinio krašto. Judėjimo trajektorija važiuojant posūkyje gali keistis, todėl pagal manevro metu buvusią motociklo ,,BMW“ padėtį negalima spręsti dėl jo padėties buvusios iki manevro pradžios kaip to reikalauja KET 106 punktas.
4.3. Šiuo atveju neabejotinai nustatyta tik tai, kad prieš pradėdamas važiuoti A. L. vairuojamas motociklas „BMW“, degant raudonam šviesoforo signalui stovėjo prie Karaliaus Mindaugo tilto-Rinktinės-Olimpiečių gatvių sankryžos (šia aplinkybę patvirtina, tiek A. L., tiek V. V. parodymai). A. L. ir kartu važiavusi L. L. paliudijo, kad motociklas ,,BMW“ buvo sustojęs arčiau dešiniojo krašto; nesuinteresuoti liudytojai V. K. ir Š. M. negalėjo užtikrintai nurodyti motociklo „BMW“ padėties prieš šiam įvažiuojant į sankryžą. Visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaip matyti iš A. L. griuvusio motociklo paliktų žymių ant važiuojamosios kelio dalies, A. L. vairuojamas motociklas „BMW“ dar iki susidūrimo važiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, o tai patvirtina jo teiginius, kad prieš reguliuojamą sankryžą jis buvo sustojęs arčiau dešiniojo krašto. A. L. vairavo motociklą ,,BMW“ laikydamasis dešinės važiuojamosios dalies krašto, todėl nėra nei KET 106 punkto, nei jokio kito KET reikalavimo pažeidimo.
4.4. KET 106 punkto reikalavimas nėra imperatyvus. KET 107 punktas numato nebaigtinį sąrašą išlygų, leidžiančių sukti ir ne nuo važiuojamosios dalies krašto. Motociklo vairavimo specifika lemia tai, kad motociklas posūkyje (ir prieš jį) objektyviai negali važiuoti visiškai prie pat važiuojamosios dalies krašto, nes motociklas posūkio metu smarkiai pasvyra, taigi turi būti išlaikytas saugus atstumas nuo kelio elementų (šaligatvio) ir kitų greta kelio esančių objektų (atitvarų, stulpų ir t.t.), kad neužkliūtų atsikišusiomis motociklo dalimis (pakojais, duslintuvu, kt.) ar net pačiu vairuotoju ar motociklo keleiviu. Nei vienas iš ekspertų nenustatinėjo greta esančių objektų įtakos motociklo galimybei saugiai važiuoti posūkiu šalia jų. Iš V. Mitunevičiaus eksperto išvados MV 2022-385-6 nuotraukų matyti, kad prie pat dešiniojo važiuojamosios dalies krašto yra įrengti tilto apsauginiai atitvarai, taip pat šviesoforo stulpas. Lietuvos automobilių kelių direkcijos patvirtintų Statybos rekomendacijų R37-01 „Automobilių kelių apsauginiai atitvarai“ 18 punkte numatyta, kad ant tiltų (viadukų) statomi metaliniai ir parapetinio tipo apsauginiai atitvarai. Metalinių atitvarų sijos aukštis virš kelio dangos 0,75 m, parapetinių - 0,80 m. Motociklui judant apie 20 km/h (5,6m/s) greičiu, kai posūkio spindulys yra 10 metrų, motociklo posvyrio kampas sudaro net 31 laipsnį (https://www.azcalculator.com/calc/angle-of-lean-calculator.php). Esant tokiam posvyrio kampui ir motociklui su vairuotoju aukščiui esant apie 1,7 m, neįmanoma saugiai važiuoti posūkiu 1 metro atstumu nuo „gatvių užapvalinimo“ ir greta esančių kliūčių (atitvarų), kurių aukštis siekia 0,75-0,8 m (atitvarų) ir net daugiau (šviesoforo stulpas). V. Mitunevičiaus išvada apie saugų atstumą nuo važiuojamosios dalies krašto, kuria iš dalies rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra akivaizdžiai nepagrįsta.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. V. prašo iš nutarimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus: „todėl teismas sutinka su eksperto L. Andrijausko vertinimu, jog motociklo „Ducati“ vairuotojo V. V. veiksmai – pravažiuodamas pro motociklo dešinį šoną, kuomet nebuvo saugaus tarpo, susidūrė su į dešinę sukančiu motociklu ,,BMW“ – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą“; ,,kadangi byloje nėra galimybės neabejotinai nustatyti, ar A. L., įvažiuodamas į Rinktinės g.- Olimpiečių g.- Karaliaus Mindaugo tilto sankryžą, rodė dešinį posūkio signalą, ši aplinkybė vertintina jo naudai“.
5.1. Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis, nes teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir konkrečių faktų ir teisinių santykių nustatymas. Pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje neteisingai nurodytos aplinkybės gali pažeisti suinteresuoto asmens V. V. teises ir sukelti jam neigiamus padarinius.
5.2. Skundžiamame nutarime teismas palaikė eksperto L. Andrijausko vertinimą, kad tarp A. L. vairuojamo motociklo „BMW“ ir suinteresuoto asmens V. V. vairuojamo motociklo ,,Ducati“ nebuvo saugaus atstumo. Šios teismo motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis L. Andrijausko ekspertizės aktu, nes ekspertas nevertino aplinkybės, jog motociklas „BMW“, nesilaikydamas dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir staigiai darydamas posūki, įstrižai tam tikra atstumą pavažiavo iki susidūrimo taško. Ekspertas nustatinėjo motociklų susidūrimo vietą, tačiau motociklo „BMW“ vairuotojo veiksmai iki susidūrimo liko nevertinti. Teismo posėdyje ekspertas L. Andrijauskas patvirtino, kad nėra išmatavęs koks atstumas buvo nuo STOP linijos iki dviračių taką žyminčios punktyrinės linijos, t. y. atstumas, kurį nuvažiavo motociklas „BMW“ iki susidūrimo vietos. Taip pat patvirtino, kad jam nėra žinoma, kokia buvo „BMW“ judėjimo trajektorija prieš susidūrimą. Ekspertas vertino, kad nuo motociklo „BMW“ iki važiuojamosios dalies krašto buvo 1,5 m. atstumas, todėl ,,Ducati“ manevras buvo nesaugus. Tokias išvadas jis padarė vertindamas nuotrauką, kurioje po eismo įvykio užfiksuotas gulintis motociklas „BMW“ ant dešinio šono ir matomas nuo motociklo einantis įbrėžimas ant asfalto, kuris susiformavo motociklui „BMW“ čiuožiant šonu. Ekspertas nurodė, kad naudojantis kompiuterine programa eismo įvykiams atkurti, ant ortonuotraukos nubraižomos grafinės tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu ir atkuriama tikėtina eismo įvykio eiga. Tačiau toks tikėtinas eismo įvykio vertinimas nebuvo galimas, nes susidūrimo momentas neparodė, dėl ko įvyko susidūrimas ir kokia trajektorija iki susidūrimo judėjo abu motociklai bei konkrečiai kokiu atstumu nuo dešiniojo krašto važiavo motociklas „BMW“.
5.3. Pateikta tikėtina prielaida, jog motociklas „BMW“ iki susidūrimo važiavo 1,5 m. atstumu iki dešiniojo krašto yra niekuo nepagrįsta, tačiau pirmosios instancijos teismas būtent šia prielaida rėmėsi motyvuojamojoje dalyje nurodydamas, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo motociklo „Ducati“ vairuotojo V. V. veiksmai. Šis Nutarimo motyvas yra naikintinas, nes teismas nepagrįstai vadovavosi viena L. Andrijausko pateikta tikėtina aplinkybe, kuri prieštarauja kito eksperto nuomonei, liudytojų parodymams ir byloje esančiam vaizdo įrašui.
5.4. Ekspertas V. Mitunevičius savo išvadoje nurodė, kad atstumas nuo Stop linijos iki dviračio tako punktyrinės linijos, t. y. atstumas, kuri nuvažiavo „BMW“ motociklas iki susidūrimo vietos buvo apie 6-8 m. Eksperto vertinimu, kai įvyko susidūrimas, motociklas “BMW” važiavo ne mažesniu nei 1,2 - 2,8 m. atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto užapvalinimo. V. Mitunevičius, vertindamas tą pačią nuotrauką, kurioje užfiksuotas gulintis „BMW“ motociklas, padarė išvadą, jog „BMW“ motociklas nuo Stop linijos iki galutinės padėties po eismo įvykio įveikė apie 15 m. Eksperto vertinimu motociklo pėdsako ilgis (įbrėžimas ant asfalto) yra ne mažesnis kaip 3 m., o kampas ne mažesnis kaip 15 laipsnių. Dėl ko, pagal eksperto skaičiavimus, jei „BMW“ motociklas po susidūrimo būtų nuolat judėjęs šiuo kampu krašto atžvilgiu, tai jo skersinis poslinkis būtų apie 1,9 - 2,4 m. per 7-9 m. atstumą. Tokiu atveju motociklų susidūrimas būtų įvykęs apie 3,6 - 4,7 m. nuo užapvalinto krašto. Įvertinus, kad po susidūrimo motociklas „BMW“ galėjo judėti sudėtingu erdviniu judesiu, ekspertas, atmetęs visus galimus netikslumus, padarė išvadą, kad atstumas buvo ne mažesnis kaip 1,2 - 2,8 m. Dėl ko, įvertinus, kad pirmos eismo juostos plotis yra 3,4 m., o dviejų motociklų lygiagrečiam važiavimui užtenka 3,3 m., pati savaime aplinkybė, kad motociklo „Ducati“ vairuotojas vertindamas, kad motociklas „BMW“ važiuos tiesiai, priartėjo priėjo iš dešinės pusės, nebuvo eismo taisyklių pažeidimas.
5.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir motociklo „Ducati“ vairuotojo V. V. paaiškinimų, kad jam važiuojant tiesiai nuo Karaliaus Mindaugo tilto į Rinktinės gatvę, kairiau stovėjęs motociklas „BMW“ pradėjo sukti į dešinę, dėl ko V. V., bandydamas išvengti susidūrimo, taip pat suko dešiniau. Tai, kad V. V. suko dešiniau, siekdamas išvengti susidūrimo, patvirtino ir liudytojai R. D. bei A. P..
5.6. Taip pat, pirmosios instancijos teismas nevertino eksperto V. Mitunevičiaus išvadų, jog jo atlikti detalūs eismo įvykio galimų atstumų skaičiavimai patvirtina, kad eismo įvykį sąlygojo techniniu požiūriu nepriimtini motociklo „BMW“ vairuotojo veiksmai, kuris suko į dešinę nepasitraukus arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto. Aplinkybę, kad motociklas „BMW“ stovėjo arčiau kairiosios važiuojamosios kelio dalies patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad juodos spalvos motociklas (atitinka „BMW“ spalvą) stovi beveik ties pirmosios eismo juostos linija, skiriančia ją nuo antrosios eismo juostos, t. y. motociklas stovi kairėje pirmosios eismo juos pusėje, iš kur KET 106 punktas draudžia atlikti dešinį posūkį. Aptariamą aplinkybę patvirtina ir liudytojų Š. M. ir V. K., kuriuos teismas laikė nepriklausomais, parodymai, kad motociklas „BMW“ važiavo labiau kelio viduryje, o ne arčiau dešiniojo krašto kaip turėjo būti, jam ruošiantis sukti į dešinę pusę. Šie liudytojai apskritai nurodė, kad jiems susidarė vaizdas, jog motociklas „BMW“ net neketino sukti į dešinę, o važiavo tiesiai.
5.7. Apeliaciniu skundu V. V. nesutinka su skundžiamame nutarime pateiktu įrodymų vertinimu. Teismas vertino, kad kartu su V. V. savo motociklais važiavę A. P. ir R. D. yra suinteresuoti asmenys, todėl teismas negali neabejotinai vadovautis jų parodymais. Kitų liudytojų (Š. M. ir V. K.) parodymus, kurie taip pat nematė posūkio signalo, vertino kaip neaiškius ir juos vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad liudytojai V. K. ir S. M. negalėjo nieko nurodyti dėl šios reikšmingos aplinkybės – nei patvirtinti, nei paneigti posūkio signalo buvimą, tačiau minėti liudytojai patvirtino, jog nematė posūkio signalo, nes jis nebuvo rodomas. Taigi, teismas motyvuojamojoje dalyje teigdamas, kad liudytojai nei patvirtino, nei paneigė reikšmingos bylai aplinkybės, padarė netinkamą išvadą ir ji turi būti panaikinta.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepiame į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. ir suinteresuoto asmens V. V. apeliacinius skundus nurodyta, jog naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimą ir tenkinti apeliacinius skundus nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo ir tenkino iš dalies A. L. skundą. Apeliaciniais skundais nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame nutarime bei kurie leistų nors kiek suabejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
A. L. apeliacinis skundas atmetamas, o V. V. – tenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš pateiktų apeliacinių skundų turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Suinteresuotas asmuo V. V. prašo iš skundžiamo nutarimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus, nesusijusius su A. L. inkriminuoto administracinio nusižengimo dalyku.
Dėl administracinėn atsakomybėn patrukto asmens A. L. apeliacinio skundo.
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, A. L. apeliacinio skundo argumentus, administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nutarimo motyvus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, susijusias su A. L. inkriminuotu administraciniu nusižengimu ir motyvuotai, vadovaudamasis teisme ištirtais bei nutarime aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, todėl skundžiamą nutarimą keisti ar naikinti šioje dalyje nėra jokio pagrindo.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
8. Skundžiamu nutarimu A. L. veiksmai iš ANK 417 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalį, pagal kurią nustatyta atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus numatytuosius ANK. Taigi ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas. Nagrinėjamu atveju skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarime konstatuota, kad A. L. padarė KET 106 punkto pažeidimą, o būtent: 2021 m. spalio 31 d., apie 13.58 val. Karaliaus Mindaugo tilto-Rinktinės-Olimpiečių g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas motociklą „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo važiuoti ir suko į dešinę ne nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Apeliacinius skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. ir jo atstovas nesutinka su šiomis apylinkės teismo nutarimo išvadomis, teigia, kad atsakomybė už KET 106 punkto reikalavimo pažeidimą galima tik neabejotinai nustačius, kad motociklas ,,BMW“, vairuojamas A. L., prieš sukdamas į dešinę iš anksto nepasitraukė prie važiuojamosios dalies dešinio krašto.
9. KET 106 punktas numato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L., kaip ir liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta kartu su juo važiavusi jo sutuoktinė L. L., parodė, kad motociklas ,,BMW“ stovėjo arčiau dešinio krašto, tačiau jų parodymų neatitinka kiti byloje surinkti įrodymai. Niekaip bylos baigtimi nesuinteresuotas liudytojas Š. M. teismo posėdyje parodė, kad motociklas „BMW“ stovėjo eismo juostos viduryje ir nepastebėjo, kad būtų sukęs į dešinę. Nors apylinkės teismas liudytojo R. D. parodymus vertino kaip nepatikimus, kadangi jis V. V. draugas, tačiau dalyje dėl motociklo ,,BMW“ padėties prie sankryžos, t. y. kad motociklas ,,BMW“ stovėjo arčiau kairės pusės, šio liudytojo parodymai sutampa su Š. M. parodymais, todėl apygardos teismas neįžvelgia pagrindo nesivadovauti šia liudytojo R. D. parodymų dalimi. Kitas, jokiais ryšiais su eismo įvykyje dalyvavusiais motociklų vairuotojais nesusijęs liudytojas V. K. parodė, kad negali nurodyti motociklų išsidėstymo prieš susidūrimą ar jo metu, tačiau patvirtino matęs, kad raudonas motociklas (past. V. V.) pro dešinę pusę lenkė „BMW“ juodą motociklą. Iš čia seka, kad lenkimo manevrą darantis „Ducati“ vairuotojas tarpą tarp kelkraščio ir A. L. motociklo vertino kaip pakankamą pravažiuoti. Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, kad važiuojamosios dalies plotis – 3,4 m, o Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. birželio 28 d. ekspertizės akte Nr. 11-1306(22) nurodyta, kad motociklo ,,Ducati“ plotis apie 0,8 m., iš čia seka, kad „BMW“ prieš atlikdamas dešinio posūkio manevrą vis tik nebuvo pasitraukęs įmanomai arčiausiai dešinio krašto. Ekspertizės akte nurodyta, kad kompiuterine programa, skirta eismo įvykiams atkurti, atkūrus tikėtinas motociklų padėtis eismo įvykio metu ir sumodeliavus eismo įvykio eigą, nustatyta, jog motociklo „Ducati“ lenkimo metu motociklas „BMW“ nuo dešinio kelkraščio buvo nutolęs 1,5 m atstumu. Šiai ekspertizės išvadai neprieštarauja eksperto V. Mitunevičiaus išvada Nr. MV 2022-385-6, pagal kurią motociklų susidūrimo vieta Karaliaus Mindaugo tilto važiuojamosios dalies krašto atžvilgiu buvo, labai tikėtina, ne mažesniu, kaip 1,2–2,8 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto, t. y. motociklo „BMW“ vairuotojas sukant į dešinę važiavo, labai tikėtina, didesniu atstumu nuo šio krašto, nei tai būtina pagal saugaus eismo reikalavimus. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta matyti, jog tiek iš ekspertų atkurtos eismo dalyvių judėjimo trajektorijos iki susidūrimo, tiek iš aptartų liudytojų parodymų seka, kad prieš atlikdamas dešinį posūkį A. L. nesilaikė KET 106 punkto reikalavimo važiuoti kaip įmanoma arčiau dešinio kelkraščio.
10. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia A. L., KET 106 punkto reikalavimai yra imperatyvūs. KET 106 punkte nurodyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, t. y. minėtoje teisės normoje numatyta konkreti transporto priemonės vairuotojo pareiga, kurios jis privalo laikytis, kitoks elgesio variantas nenumatytas. Iš tiesų, apeliaciniame skunde nurodomame KET 107 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, tačiau būtent ši norma yra sąlyginė. Pirmiausia – būtina nustatytai, jog egzistuoja reali kliūtis atlikti posūkį, kaip numatyta KET 106 punkte, o antra, prieš atliekant posūkį ne nuo atitinkamo važiuojamosios dalies krašto yra būtina įsitikinti, kad tokie veiksmai nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Būtinas abiejų sąlygų egzistavimas.
11. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad posūkio metu motociklas pasvyra net 31° kampu, todėl jo vairuotojui pavojų gali kelti kelio atitvarai, tačiau tokie A. L. skaičiavimai paremti bendra internetiniame puslapyje esančia skaičiuokle. Šiuo atveju byloje esant kompetentingo specialisto išvadai šiam konkrečiam atvejui, teismas neturi pagrindo ja nesivadovauti. Eksperto V. Mitunevičiaus išvadoje nurodyta, kad motociklui ,,BMW“ važiuojant tiriamuoju posūkiu 20 km/h (5,6 m/s) greičiu, jo polinkio kampas vertikalės atžvilgiu turėjo būti apie 16°, atsižvelgiant į tai, buvusiomis kelio sąlygomis, motociklo „BMW“ vairuotojas galėjo saugiau važiuoti sukant į dešinę, apie 20 km/h greičiu motociklo ratams esant 1 m atstumu nuo gatvių užapvalinimo. Būtent tokį (20-25 km/h) „BMW“ judėjimo greitį iki susidūrimo nustatė abiejų ekspertai. Eksperto V. Mitunevičiaus išvadoje esančiose nuotraukose užfiksuotas sankryžos, kurioje kilo eismo įvykis vaizdas. Iš 5 ir 6 fotonuotraukų matyti, kad aptariamoje vietoje iš tiesų egzistuoja važiuojamąją kelio dalį ir dviračių taką skiriantis atitvaras, tačiau iš internetinio tinklapio „Google.Maps“ https://www.google.com/maps/@54.6894641,25.2884355,3a,75y,73.14h,52t/data=!3m6!1e1!3m4!1stubW8RWgJOtGa_C9XfOw5w!2e0!7i13312!8i6656 matyti, jog reikšmingesnis kelio posūkis yra jau pasibaigus kelio atitvarams, kitokių kliūčių atlikti dešinį posūkį pagal KET 106 punkto reikalavimus nenustatyta. Taigi, aukštesnysis teismas nemato pagrindo nesutikti su eksperto išvada, jog „BMW“ saugiam posūkiui į dešinę atlikti pakako 1 m atstumo nuo dešinio važiuojamosios dalies kelkraščio, atitinkamai nėra pagrindo šiuo atveju taikyti ir KET 107 punkto nuostatų.
12. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai A. L. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. L. veiksmai buvo perkvalifikuoti iš ANK 417 straipsnio 3 dalies, tačiau tai nėra apeliacijos dalykas, todėl aukštesnysis teismas dėl to plačiau nepasisako. A. L. skundžiamu nutarimu paskirta 11 EUR dydžio bauda iš esmės atitinka minimalią galimą skirti baudą už nurodytą administracinį nusižengimą, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei asmens ir jo veiksmų pavojingumą, todėl yra teisinga ir proporcinga, keisti ją nėra teisinio pagrindo.
Dėl suinteresuoto asmens V. V. apeliacinio skundo.
13. Pagal ANK 641 straipsnį, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įskaitant paskirtos nuobaudos, bei skirtos administracinio poveikio priemonės adekvatumą. Šiuo atveju A. L. skundžiamu institucijos 2022 m. kovo 7 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 75 EUR bauda už tai, kad jis 2021 m. spalio 31 d., 13.58 val. Karaliaus Mindaugo tilto-Rinktinės-Olimpiečių g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas motociklą ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti ir sukdamas į dešinę ne nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, nepraleido dešiniu važiuojamosios dalies kraštu tiesiai važiavusio motociklo ,,Ducati“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. V., ir pažeidė KET 101, 106 punktus. Atitinkamai, būtent tik dėl A. L. atliktų veiksmų ir tik tų, kurie nurodyti skundžiamame institucijos nutarime kontekste apylinkės teismas turėjo teisę pasisakyti skundžiamame procesiniame sprendime.
14. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodydamas, kad „sutinka su eksperto L. Andrijausko vertinimu, jog motociklo „Ducati“ vairuotojo V. V. veiksmai – pravažiuodamas pro motociklo dešinį šoną, kuomet nebuvo saugaus tarpo, susidūrė su į dešinę sukančiu motociklu ,,BMW“ – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą“ pasisakė dėl „Ducati“ vairuotojo veiksmų, tačiau skundžiamas 2022 m. kovo 7 d. nutarimas su V. V. veiksmais nėra niekaip susijęs, jame išspręstas A. L. kaltės klausimas, t. y. pirmosios instancijos teismo aptarti V. V. veiksmai nebuvo skundžiamo institucijos nutarimo dalyku. Apylinkės teismas skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje taip pat nurodė, kad: „Kadangi byloje nėra galimybės neabejotinai nustatyti, ar A. L. įvažiuodamas į Rinktinės g. – Olimpiečių g., Karaliaus Mindaugo tilto sankryžą, rodė dešinį posūkio signalą, ši aplinkybė vertintina jo naudai“, tačiau šią išvadą darė taip pat vertindamas eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų veiksmų su eismo įvykio kilimu priežastinį ryšį, kas nagrinėjamoje situacijoje negalėjo būti apylinkės teismo vertinimo objektas. Pastebėtina, kad į tai atkreiptas dėmesys ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, nurodant, kad posūkio signalo nerodymas neįtrauktas kaip faktinė aplinkybė nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime ir neinkriminuotas kaip KET 82.2 punkto pažeidimas.
15. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus ANK, nebėra numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (kai nėra sutrikdoma asmenų sveikata, ir kai eismo įvykį sukelia blaivus ir teisę vairuoti turintis asmuo) (ATPK 127 straipsnio 2 dalis). Todėl kiekvieną kartą, kai padaromas KET pažeidimas, kuris galimai nulėmė tokio eismo įvykio kilimą, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už konkretaus KET pažeidimo padarymą. Šiuo atveju tiek KET 101, 106 punktuose, tiek ANK 417 straipsnio 3 dalyje (pagal institucijos kvalifikaciją) ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis yra formali, todėl atsakomybei atsirasti padariniai nėra būtini, atitinkamai, priežastinis ryšys tarp eismo įvykyje dalyvavusių asmenų ir kilusių padarinių nustatinėtas nepagrįstai. Šiuo atveju tarp dviejų eismo įvykio dalyvių kylantis ginčas dėl to, kuris iš jų kaltas dėl eismo įvykio kilimo, ir kuris asmuo turės atlyginti įvykio metu padarytą žalą, yra ginčas dėl šių asmenų deliktinės atsakomybės, tai yra civilinės prigimties teisinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas plačiau nepasisako dėl V. V. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su eismo įvykio kilimo priežastimi, tačiau jo apeliacinį skundą tenkina, iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalinant apelianto nurodytus argumentus, susijusius su kilusiais eismo įvykio padariniais. Aukštesniojo teismo vertinimu, nustatinėdamas priežastinį ryšį tarp V. V. ir A. L. veiksmų su kilusiomis pasekmėmis (eismo įvykiu) apylinkės teismas peržengė savo kompetencijos ribas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimą palikti iš esmės nepakeistą – iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimo motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos motyvus: „todėl teismas sutinka su eksperto L. Andrijausko vertinimu, jog motociklo „Ducati“ vairuotojo V. V. veiksmai – pravažiuodamas pro motociklo dešinį šoną, kuomet nebuvo saugaus tarpo, susidūrė su į dešinę sukančiu motociklu ,,BMW“ – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą“; ,,kadangi byloje nėra galimybės neabejotinai nustatyti, ar A. L., įvažiuodamas į Rinktinės g.- Olimpiečių g.- Karaliaus Mindaugo tilto sankryžą, rodė dešinį posūkio signalą, ši aplinkybė vertintina jo naudai“.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.