Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. L., jo atstovui advokatui Vykintui Bulotui, suinteresuotam asmeniui V. V. (V. V.), jo atstovui advokatui Justinui Borevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L., atstovaujamo advokato Vykinto Buloto, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-4726-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-4726-2022 A. L. buvo nubaustas 75 eurų bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2021 m. spalio 31 d. apie 13.58 val. Karaliaus Mindaugo tilto-Rinktinės- Olimpiečių g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas motociklą „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti ir sukdamas į dešinę ne nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, nepraleido dešiniu važiuojamosios dalies kraštu tiesiai važiavusio motociklo „Ducati“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. V. (V. V.), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 101, 106 punktus (t. 1, b.l. 18-19).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.

Kelių eismo taisyklių 101 punktas nustato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 106 punktas nustato, jog prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo A. L. ir suinteresuoto asmens V. V. parodymų, liudytojų Š. M., V. K., R. D. ir L. L. parodymų, R. D. ir A. P. rašytinių paaiškinimų ir apklausos protokolų, byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad A. L., vairuodamas motociklą „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervažiavęs Karaliaus Mindaugo tiltą, privažiavęs Rinktinės g., Karaliaus Mindaugo tilto ir Olimpiečių g. sankryžą, sustojo pirmoje eismo juostoje prieš sankryžą, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Ta pačia kryptimi už jo sankryžą privažinėjo V. V. vairuojamas motociklas „Ducati“. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, A. L. vairuojamas motociklas „BMW“ įvažiavo į sankryžą, paskui jį į sankryžą įvažiavo V. V. vairuojamas motociklas „Ducati“ ir iš dešinės pusės ta pačia juosta apvažinėjo motociklą „BMW“, tačiau motociklas „BMW“ pradėjo sukimo į dešinę manevrą, todėl abi transporto priemonės susidūrė, dėl ko motociklas „BMW“ krito kartu su jo vairuotoju ir važiuojančia keleive. Šias aplinkybes vienodai nurodė abu vairuotojai.

Abu vairuotojai skirtingai vertina transporto priemonių susidūrimo priežastis, paties kontakto mechanizmą, kurio iš jų galimi kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo šio susidūrimo priežastis. A. L. nurodė, kad jis jau stovėdamas sankryžoje ir laukdamas leidžiančio šviesoforo signalo, rodė dešinio posūkio signalą, o jam pradėjus judėti V. V. vairuojamas motociklas, neleistinai važiuodamas jo eismo juosta jam iš dešinės kliudė jo motociklo galinę dalį – dešinės pusės daiktadėžę, dėl ko jo motociklas griuvo. V. V. kategoriškai teigė, kad motociklas „BMW“ jokio posūkio signalo nerodė, todėl jis matydamas, kad šis motociklas važiuoja daug arčiau kairės eismo juostos krašto, o šalia jo iš dešinės yra pakankamai laisvo ploto pravažiuoti jo transporto priemonei, bandė tiesiai pravažiuoti jam iš dešinės, kai motociklas „BMW“ netikėtai pradėjo sukti į dešinę ir trenkėsi priekine dešine šonine dalimi į jo motociklo „Ducati“ kairį šoną, nuo smūgio motociklas „BMW“ griuvo ant gatvės tuo pačiu dešiniu šonu.

Įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymai aiškumo į situaciją neįnešė. Liudytojai A. P. ir R. D., kurie yra V. V. draugai ir važiavo kartu su juo savo motociklais, davė parodymus, kad jie trise privažiavo prie sankryžos, kur jau stovėjo motociklas „BMW“ pirmoje eismo juostoje arčiau kairiojo juostos krašto, posūkio nerodė. Po to jų parodymai šiek tiek skiriasi R. D. nurodė, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui „BMW“ motociklas pajudėjo tiesiai, o kai V. V. vairuojamas motociklas pravažiuodamas iš dešinės su juo susilygino, pasuko į dešinę ir jį kliudė, kliudydamas jį per vidurį (b.l. 37). Tuo tarpu A. P. nurodė, kad užsidegus žaliam signalui motociklas „BMW“ iškart pradėjo sukti į dešinę ir kliudė iš dešinės prie sankryžos privažiavusį motociklą „Ducati“ (b.l. 36). Tuo tarpu su eismo įvykio dalyviais nesusiję praeiviai - liudytojai V. K. ir Š. M. tiek tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad sankryžoje juodą motociklą „BMW“ agresyviai pro dešinę lenkė motociklai „Ducati“ , vienas kurių kliudė motociklą „BMW“. Nei vienam iš šių liudytojų nesusidarė įspūdis, kad motociklas „BMW“ ketino sukti į kurią nors pusę, jie vertino, kad motociklas „Ducati“ važiavo per arti motociklo „BMW“ todėl jį kliudė, į motociklo „BMW“ posūkio signalus dėmesio neatkreipė, todėl negalėjo pasakyti, ar buvo jo rodomas posūkio signalas. Jie taip pat nevienodai nurodė kontakto vietą – V. K. nurodė, kad susidūrimas įvyko sankryžos pradžioje, Š. M. – kad sankryžos viduryje, į kurią „BMW“ įvažiavo tiesiai.

Kadangi abiejų motociklų vairuotojų parodymai dėl to kokiomis transporto priemonių dalimis kontaktavo, kuris į kurį trenkėsi, taip pat kieno veiksmai buvo nesuderinami su KET reikalavimais ir tapo eismo įvykio kilimo priežastimi, teismo buvo paskirta eismo įvykio autotechninė ekspertizė. Byloje buvo pateiktos dvi eksperto išvados: Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto L. A. 2022 m. birželio 28 d. ekspertizės aktas ir UAB „X“ eksperto V. M. 2022 m. rugpjūčio 1 d. eksperto išvada Nr. MV 2022-38.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas L. A. ekspertizės akte Nr. 11-1306(22) įvertinęs byloje esančią medžiagą, eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, transporto priemonių apgadinimus, transporto priemonių padėtį po eismo įvykio, paliktus pėdsakus ant asfalto, kompiuterine programa „PC-Crash 12.0“ sumodeliavęs ir atkūręs eismo įvykį, nustatė, kad tikėtinas eismo įvykio mechanizmas- motociklas „BMW“, vairuojamas A. L., važiavo Karaliaus Mindaugo tiltu ir būdamas nuo pirmos eismo juostos menamo dešinės pusės krašto apie 1,5 atstumu, pradėjo sukti į dešinę link Olimpiečių gatvės; tuo metu pravažiuodamas motociklas „Ducati“ savo kairiu šonu slystamai susidūrė su motociklo „BMW“ dešinio šono priekine dalimi. Po susidūrimo motociklas „Ducati“ nuvažiavo per sankryžą tiesiai ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje, o motociklas „BMW“ nuo smūgio nuvirto ant dešinio šono ir nuslydo link sankryžos vidurinės dalies ir liko gulėti ant dešinio šono taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje (1 punktas) (t. 1, b.l. 144).

Ekspertas V. M. savo ekspertizės išvadoje nustatė, kad motociklo „BMW“ vairuotojas važiuojant Karaliaus Mindaugo tiltu kryptimi link Rinktinės g. buvo sustojęs prieš sankryžą su Olimpiečių gatve ir Žvejų g. Pajudėjus iš vietos ir nuvažiavus 6-8 m nuo Stop linijos iki kelio ženklinimo 1.14 (esančio prieš Olimpiečių g.) motociklas išvystė apie 20 km/h greitį ir jo vairuotojas suko į dešinę. Tuo tarpu motociklo „Ducati“ vairuotojas važiuojant Karaliaus Mindaugo tiltu kryptimi link Rinktinės g. sankryžoje su Olimpiečių gatve ir Žvejų g. nenustatytu greičiu vykdė jam iš kairės judėjusio motociklo „BMW“ apvažiavimą iš dešinės. Negalima nustatyti, kokiu greičiu prieš pat eismo įvykį važiavo šis vairuotojas, tačiau nėra pagrindo teigti, kad buvo viršytas leistinas (50 km/h) greitis. Susidūrimo metu motociklo „Ducati“ kairys šonas slystamai kontaktavo su motociklo „BMW“ dešiniu šonu - tikėtina, šio šono priekine dalimi. Labai tikėtina, kad motociklų susidūrimas įvyko ties kelio ženklinimu 1.14 (esančiu prieš Olimpiečių g., 8 nuotrauka), ne mažesniu kaip 1,2-2,8 m atstumu nuo užapvalinimo, jungiančio Karaliaus Mindaugo tilto ir Olimpiečių g. važiuojamųjų dalių kraštus. Po susidūrimo motociklas „Ducati“ nuvažiavo per sankryžą tiesiai ir sustojo padėtyje, pažymėtoje 2021 m. spalio 31 d. schemoje „1“ pozicija. Po susidūrimo motociklas „BMW“ nuvirto ant dešinio šono ir nuslydo link sankryžos vidurio bei liko gulėti ant dešinio šono, kaip tai pažymėta 2021 m. spalio 31 d. Schemoje „2“ pozicija. Pareiškėjo ir jo atstovo teiginys, kad ekspertai neteisingai nurodė abiejų transporto priemonių kontaktavusias dalis, „Ducati“ kliudė galinę motociklo „BMW“ dalį ties šio daikadėže, nepagrįstas. Matyti ir abiejų išvadų formuluočių, kad kontakto pobūdis nustatytas praktiškai identiškai – „Ducati“ kairys šonas slystamu būdu susidūrė su „BMW“ dešinio šono priekine dalimi, nors abu ekspertai naudojo skirtingus eismo įvykio mechanizmo nustatymo metodus.

V. V. atstovas teigė, kad eksperto L. A. išvadoje panaudojus eismo įvykio atkūrimo programą, neteisingai buvo nustatyta eismo įvykio vieta, neatsižvelgta į tai, kad motociklas „BMW“ darydamas posūkį įstrižai tam tikrą atstumą pavažiavo iki susidūrimo taško, ši aplinkybė nevertinta nustatant saugaus pravažiavimo galimybę. Teismas neturi pagrindo taip manyti. Teismo posėdyje ekspertas L. A. nurodė, jog galima motociklo „BMW“ judėjimo trajektorija buvo atkurta pagal jo padėtį po eismo įvykio ir nuo griuvimo vietos likusį slystamą pėdsaką ant asfalto – įbrėžimą. Ekspertas V. M. savo išvadoje apskaičiavo, kad po susidūrimo su motociklu „Ducati“ minimalus motociklo „BMW“ įveiktas atstumas 5,5 -6,5 m, sudėjus užfiksuoto slydimo pėdsako ilgį (3 m) ir virstančio motociklo įveiktą atstumą (2,5-3,5 m) (t1, b.l. 167). Tokia motociklų susidūrimo vieta labai panaši nustatyta ir L. A. išvadoje. Pagal jo sudarytą schemą (5 pav. b.l. 143) ir policijos pareigūnų schemą (b.l. 27) nuo gulinčio motociklo „BMW“ iki dviračių pervažos tolesnės ženklinimo linijos yra 4 m, tuo tarpu pusė tokio atstumo (apie 2 metrus) sudaro atstumas nuo dviračių juostos tolesnės ženklinimo linijos iki sumodeliuotoje schemoje motociklų susidūrimo vietos, taigi atstumas nuo motociklų susidūrimo vietos iki motociklo „BMW“ galutinės padėties yra apie 6 metrai, kas patenka į V. M. apskaičiuotą galimo atstumo intervalą nuo motociklų susidūrimo vietos iki gulinčio „BMW“ padėties. V. M. savo išvadoje nurodė, kad labai tikėtina, kad motociklai susidūrė maždaug ties kelio ženklinimu 1.14 (dviračių pervažos) (2.6 punktas, t 1, b.l. 173). Analogiškai vieta nustatyta ir atkurtoje eksperto L. A. schemoje (ties artimesniąja dviračių pervažos ženklinimo linija). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas neturi pagrindo abejoti L. A. sumodeliuota eismo įvykio schema.

KET 126 punktas nustato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo <...> palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, pagal analogiją su dviratininkų apvažiavimu, kaip saugus tarpas yra vertinamas ne mažesnis nei 1 m atstumas, kai transporto priemonės greitis iki 50 km/h. Abu ekspertai skirtingai vertino, ar atstumas nuo motociklo „BMW“ iki važiuojamosios dalies dešinio krašto buvo saugus pravažiuoti kitai tokio pat pobūdžio transporto priemonei. Pagal eksperto L. A. skaičiavimus motociklas „BMW“ stovėjo nuo pirmos eismo juostos menamo dešinės pusės krašto 1,5 m atstumu, motociklo „Ducati“ plotis yra apie 0,915 m (t. 1, b.l. 142), todėl šiam važiuojant pro transporto priemonę „BMW“ iš dešinės atstumas tarp transporto priemonių buvo ne didesnis nei 0,58 m, t.y., techniniu požiūriu pravažinėti pro kitą transporto priemonę buvo nesaugu. Minėtai ekspertizei iš esmės neprieštarauja ir V. M. eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad motociklo „BMW“ apvažiavimas tos pačios eismo juostos ribose yra priimtinas tik paliekant saugius šoninius intervalus. Tam, kad „Ducati“ motociklas galėtų saugiai pravažiuoti, tarp transporto priemonių turėjo būti 1 m ± 0,05 m atstumas, o nuo motociklo „BMW“ išorinių dešinių gabaritų iki važiuojamosios dalies krašto apie 2 m ± 0,1 m (t. 1, b.l. 172). Jo vertinimu nuo Karaliaus Mindaugo tilto važiuojamosios dalies dešiniojo krašto atstumas buvo 1,2 – 2,8 m, tiksliai nustatyti negalima, nes nėra žinoma transporto priemonių tiksli susidūrimo vieta. Jis nevertino ir neatkūrė galimos eismo įvykio vietos pagal transporto priemonių išsidėstymą ir likusius pėdsakus bei modeliavimo programą, todėl šioje vietoje teismas vadovaujasi L. A. ekspertizės išvada. Jo išvada iš esmės nepaneigia, kad nuo motociklo „BMW“ iki dešiniojo eismo juostos krašto galėjo būti 1,5 atstumas. Tuo tarpu ekspertas V. M. nepagrįstai vertina važiuojamosios dalies plotį iki užapvalinto važiuojamosios dalies krašto, padidindamas jį iki 2,8 m ties tolimesniąja dviračių tako ženklinimo linija. Šiuo atveju turėtų būti atsižvelgta į tai, kad motociklas „Ducati“ į dešinę sukti neketino, jis važiavo tiesiai, todėl sprendžiant saugaus pravažiavimo pro kitą motociklą klausimą turėtų būti vertinamas atstumas iki eismo juostos, einančios per sankryžą tiesiai motociklo „Ducati“ judėjimo kryptimi, krašto. Ar ties pirma, ar ties antra dviračių pervažos ženklinimo linija, tiesiai einančios pirmos eismo juostos dešinė kraštinė yra ten pat. Be to atsižvelgtina į eksperto L. A. schemą, kurioje matyti, kad susidūrimas tikėtina įvykio ties artimesniąja dviračių pervažos ženklinimo linija, kur važiuojamosios dalies išplatėjimas dėl važiuojamųjų dalių užapvalinimo dar nėra ženklus.

Teismas sutinka su eksperto V. M. vertinimu, kad 3,4 m eismo juosta yra saugi važiuoti lygiagrečiai dviem motociklams, tačiau tik išlaikant jo paties išvadoje nustatytus saugių atstumų nuo važiuojamosios dalies ir nuo transporto priemonių sąlygas. Pagal teisme ir išvadoje jo nurodytus saugių atstumų paramentrus (1 m tarp motociklų išorinių gabaritų), pačių transporto priemonių plotį (800 cm „BMW“ ir 915 cm „Ducati“ motociklų plotis), abu motociklai turėtų važiuoti nuo savo išorinių važiuojamųjų dalių kraštinių linijų maždaug 0,35 cm atstumu, kad jų prasilenkimas būtų saugus (3,4 m –( 0,9m +0,8 m+1 m))/2). Pagal abiejų ekspertų išvadas „BMW“ važiavo nuo eismo juostos dešiniojo krašto atstumu nuo 1,2 iki 1,5 m, kas atitinka liudytojų parodymus, kad jis buvo maždaug ties eismo juostos viduriu. Taigi akivaizdu, kad jis nebuvo prisispaudęs nei prie dešiniojo krašto, nei prie kairiojo krašto tiek, kad būtų saugu lygiagrečiai pravažiuoti kitam motociklui. Nors V. V. atstovas teigia, kad 1,5 metrų atstumu remtis negalima, nes jis buvo nustatytas tik pagal susidūrimo momentą, kuris buvo posūkio darymo metu ir neatspindi motociklo „BMW“ padėties dešiniojo važiuojamosios dalies krašto atžvilgiu, kai V. V. priėmė sprendimą apvažinėti jį pro dešinę, tačiau iš atkurtos schemos matyti, kad jis matuotas yra nuo galinio „BMW“ rato (t. 1, b.l. 143), kuris dar nėra ženkliai pasisukęs iš pradinės padėties. Nesuinteresuoti liudytojai V. K. ir Š. M. nurodė, kad jie net nesuvokė motociklo „BMW“ sukant, jiems abiem atrodė, kad susidūrimas įvyko jam važiuojant tiesiai. Iš to teismas sprendžia, kad susidūrimo metu motociklo „BMW“ padėtis eksperto V. A. nustatyta tiksliai, jo galinis ratas buvo beveik toje pačioje padėtyje, kurioje jis važiavo prieš pradėdamas daryti posūkį. Todėl teismas sutinka su eksperto L. A. vertinimu, jog motociklo „Ducati“ vairuotojo V. V. veiksmai – pravažiuodamas pro motociklo „BMW“ dešinį šoną, kuomet nebuvo saugaus tarpo, susidūrė su į dešinę sukančiu motociklu „BMW“,- buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (2 punktas). Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame nutarime nurodytas KET 101 punkto pažeidimas nebuvo nei eksperto L. A., nei eksperto V. M. tyrimuose konstatuotas ar vertintas kaip eismo įvykio kilimo sąlyga ar priežastis.

KET 125 punktas nustato, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, A. L. neturėjo pareigos sukdamas į dešinę praleidinėti ta pačia pirma eismo juosta jam iš dešinės važiuojančio motociklo „Ducati“, duoti jam kelią, nes pastarojo važiuojant pagal KET taisykles, šioje pusėje būti negalėjo. Todėl iš skundžiamojo nutarimo šalintina aplinkybė, kad A. L. 2021 m. spalio 31 d. apie 13.58 val. Karaliaus Mindaugo tilto-Rinktinės- Olimpiečių g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas motociklą „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti ir sukdamas į dešinę, nepraleido dešiniu važiuojamosios dalies kraštu tiesiai važiavusio motociklo „Ducati“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. V., tuo pažeidė KET 101 punktą.

Kita vertus, ekspertizės aktai paneigia pareiškėjo teiginį, kad jam nepagrįstai inkriminuota, kad jis pradėjo važiuoti ir suko ne nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Pagal ekspertizės akto duomenis ir matematinius skaičiavimus motociklas „BMW“ buvo šiek tiek arčiau kairiojo eismo juostos krašto (pagal eismo įvykio schemą (t. 1, b.l. 27) juostos plotis 3,4 m, pagal eksperto L. A. išvadą atstumas nuo dešinio jos krašto iki motociklo „BMW“ 1,5 m, apie 0,8 m motociklo plotis (modelio BMW R1150 GS 2000 m), vadinasi nuo kairiojo eismo juostos krašto iki motociklo buvo apie 1,1 m). Šie skaičiavimai paneigia pareiškėjo teisme ir skunde išsakytą teiginį, kad jis stovėjo arčiau šaligatvio. Š. M. taip pat nurodė, kad jam susidarė įspūdis, kad motociklas „BMW“ stovėjo maždaug per juostos vidurį. Pareiškėjas grindžia savo teiginį, kad jis važiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, jo motociklo virtimo žyme, tačiau atsižvelgtina į tai, kad kontaktas įvyko jau posūkio į dešinę darymo metu, po kurio įvyko virtimas ir slydimas, palikęs žymę ant asfalto, žymė neatspindi pradinės motociklo padėties, iš kurios jis pradėjo daryti posūkį. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad priartėti atliekant dešinį posūkį prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto jam buvo nesaugu dėl motociklo pakrypimo ir atsikišusių dalių, pagal eksperto V. M. išvadą, motociklas, darydamas posūkį į dešinę galėjo važiuoti saugiai esant 1 metro atstumu nuo gatvių užapvalinimo. Šie duomenys patvirtina, kad KET 106 punkto nuostatų pažeidimą A. L. padarė.

Abiejų ekspertų išvadose nurodyta, kad šioje situacijoje itin svarbi aplinkybė, ar motociklo „BMW“ vairuotojas, atlikdamas posūkį į dešinę rodė posūkio signalą. Ekspertas L. A. ekspertizės akte konstatavo, jog jeigu motociklo „BMW“ vairuotojas A. L. prieš sukdamas sankryžoje į dešinę, nerodė posūkio signalo, tai šie jo veiksmai techniniu požiūriu nebuvo priimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (3 punktas) (y. 1, b.l. 144). Ekspertas V. M. taip pat konstatavo, kad jei prieš eismo įvykį motociklo „Ducati“ vairuotojas galėjo matyti, kad priekyje stovėjusio/judėjusio motociklo vairuotojas įjungė dešinį posūkio signalą arba pradėjo sukti į dešinę esant ne mažesniam nei kaip 15-30 m atstumui iki buvusio susidūrimo vietos, tai motociklo „Ducati“ vairuotojo veiksmai, kad nemažino vairuojamos transporto priemonės greičio, kai galėjo pastebėti grėsmės eismo saugumui požymius, turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (t. 1, b.l. 174). Taigi ekspertų vertinimu priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu gali turėti tik KET 82.2 punkto pažeidimas, nustatantis, jog vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

Dėl motociklo „BMW“ posūkio į dešinę signalo rodymo duomenys byloje prieštaringi: pareiškėjas ir su juo važiavusi keleivė kategoriškai tvirtina jį rodžius, V. V. ir su juo važiavę A. P. ir R. D., - ne. Teismas sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pastarieji du liudytojai kaip V. V. pažįstami yra suinteresuoti duoti savo draugui palankius parodymus. Teismas negali neabejodamas pasikliauti jų parodymais, nes kaip minėta anksčiau, jie davė netikslius parodymus ir dėl eismo įvykio vietos, A. L. manevrų. Tuo tarpu nepriklausomi liudytojai V. K. ir Š. M. negalėjo nieko nurodyti dėl šios reikšmingos aplinkybės – nei patvirtinti, nei paneigti posūkio signalo buvimą. Byloje esantis vaizdo įrašas taip pat šio dalyko patvirtinti negali dėl to, kad jame transporto priemonės fiksuotos iš labai toli, vaizdo kokybė bloga, vaizdas neryškus ir nespalvotas. Abiejų ekspertų išvadose nurodyta, kad ši aplinkybė tyrimo metu nebuvo patikimai nustatyta. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Kadangi byloje nėra galimybės neabejotinai nustatyti, ar A. L. įvažiuodamas į Rinktinės g.- Olimpiečių g., Karaliaus Mindaugo tilto sankryžą, rodė dešinį posūkio signalą, ši aplinkybė vertintina jo naudai. Akivaizdžiai tokios pozicijos laikėsi ir institucija, nes posūkio signalo nerodymas neįtrauktas kaip faktinė aplinkybė nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime ir neinkriminuotas kaip KET 82.2 punkto pažeidimas.

Neįrodžius šio KET pažeidimo A. L. veiksmuose, esant minėtai eksperto išvadai, vertintina, kad pagrįstas skundo teiginys, kad skundžiamame nutarime nurodyti A. L. veiksmai nebuvo sąlyga ir priežastis minėtam eismo įvykiui kilti. Eksperto vertinimu kito eismo dalyvio V. V. KET pažeidimas galimai buvo eismo įvykio kilimo priežastis. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas A. L. skundą, sprendžia tik dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas sprendžia tik dėl to, ar A. L. pagrįstai pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Teismas nesprendžia, ar V. V. pagrįstai nepatrauktas administracinėn atsakomybėn, kaip to prašo pareiškėjas, nes ANK 641 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. klausimų, išeinančių už skundžiamo nutarimo ribų, nesprendžia.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamame nutarime teisingai nurodyta tik faktinė aplinkybė, kad A. L. 2021 m. spalio 31 d. apie 13.58 val. Karaliaus Mindaugo tilto-Rinktinės- Olimpiečių g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas motociklą „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo važiuoti ir suko į dešinę ne nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 106 punktą. Tačiau minėtasis KET pažeidimas, neužtraukia atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, o tik pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, todėl institucijos nutarimas naikintinas, o A. L. veika perkvalifikuotina iš ANK 417 straipsnio 3 dalies į 417 straipsnio 7 dalį.

Teismui priėmus sprendimą veiką perkvalifikuoti į kitą ANK 417 straipsnio 7 dalį, spręstinas administracinės nuobaudos pažeidėjui paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymą klausimas. Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, A. L. dirba, tačiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, tame tarpe ir už ANK 417 straipsnyje numatytus nusižengimus, jam skirtina nuobauda – sankcijoje numatytą vidurkį atitinkanti bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4, 6 dalimis,

nutarė:

tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-4726-2022, kuriuo A. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį, panaikinti, A. L. padarytą administracinį nusižengimą (KET 106 punkto reikalavimų pažeidimą) iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – 11 (vienuolikos) eurų baudą.

Dėl nutarimo per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.