Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. V. (V. V.) atstovo advokato Justino Borevičiaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-447-369/2022,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu tenkintas pareiškėjo skundas iš dalies ir buvo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 7 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-4726-2022, kuriuo A. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, A. L. padarytas administracinis nusižengimas (KET 106 punkto reikalavimų pažeidimas) iš ANK 417 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotas į ANK 417 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 11 eurų bauda. Nutarimas įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 27 d.

2. Pareiškėjo V. V. atstovas advokatas Justinas Borevičius 2023 m. sausio 10 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, kuriuo prašė šioje administracinio nusižengimo byloje priteisti V. V. iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. patirtas 786,50 Eur dydžio išlaidas už byloje atliktą ir teismui 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateiktą eksperto Valentino Mitunevičiaus ekspertizę, kadangi šis klausimas nebuvo išspręstas nutarime dėl A. L. skundo dėl Institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjo V. V. atstovo advokato Justino Borevičiaus prašymas tenkintas iš dalies – pripažintos suinteresuoto asmens V. V. už Valentino Mitunevičiaus eksperto išvadą patirtos išlaidos proceso išlaidomis, bet priteista iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. V. V. dalis jo patirtų procesinių išlaidų – 100 (vienas šimtas) eurų.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Atskiruoju skundu pareiškėjo atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-447-369/2022 dalyje dėl 100 Eur išlaidų priteisimo ir klausimą dėl procesinių išlaidų priteisimo išspręsti iš esmės – priteisti V. V. iš A. L. patirtas 786,50 Eur dydžio išlaidas už 2022 m. rugpjūčio 1 d. eksperto Valentino Mitunevičiaus ekspertizę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pirma, vienas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentų, kodėl pareiškėjo prašoma priteisti procesinių išlaidų suma turėtų būti mažinama, yra toks, kad pareiškėjo samdomo eksperto išvada yra tarsi ne tokia reikšminga kaip ta, kuri buvo pateikta teismo paskirto eksperto, ir nebuvo būtina. Skundžiamoje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodo, kad: „Teismui priimant sprendimą, pareiškėjo užsakymu ir jo lėšomis atlikta UAB „Impulsana“ eksperto išvada lemiamos reikšmės nutarimo priėmimui neturėjo“. Tačiau toliau skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad: „Kita vertus, tiek apylinkės teismas, tiek apygardos teismas nagrinėdami proceso šalių skundus rėmėsi tiek Lietuvos ekspertizės centro, eksperto Lino Andrijausko ekspertizės aktu, tiek UAB „Impulsana“ eksperto Valentino Mitunevičiaus eksperto išvada <....>“. Akivaizdu, kad pareiškėjo užsakyta ekspertizė turėjo įtakos faktinės situacijos vertinimui, visų faktinių aplinkybių nustatymui ir jų analizei, bylos nagrinėjimui ir galutinių sprendimų priėmimui, ir pats teismas tą skundžiamoje nutartyje pripažino. Papildomos ekspertizės pateikimas garantavo objektyvų ir visapusišką bylos aplinkybių ištyrimą. Dėl to pareiškėjo savo iniciatyva užsakyta ekspertizė negali būti laikoma nereikšminga ir nebūtina teisminiame procese, ir už jos parengimą patirtos išlaidos negali būti vertinamos kaip nebūtinos. Be to, joks įstatymas nenumato proceso dalyviui draudimo pateikti papildomą ekspertizę, net jeigu tokia ekspertizė jau yra atlikta teismo paskirto eksperto.

4.2. Antra, Administracinių nusižengimų kodekse nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Kaip ir nurodo Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, „Pažymėtina, kad V. V. šioje administracinio nusižengimo bylos teisenoje formaliai turėjo nukentėjusiojo (nurodyta administracinio nusižengimo protokole t. 1, b. l. 21-22 ir skundžiamame nutarime), vėliau suinteresuoto asmens statusą, dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime tiek Institucijoje, tiek teisme, turėjo procesinę teisę byloje pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, nors šioje administracinio nusižengimo byloje jo kaltė nebuvo vertinama ir nustatyta“. Šiuo atveju pareiškėjas, susipažinęs su teismo paskirto eksperto išvada ir nesutikdamas su joje nurodytomis aplinkybėmis, siekdamas teisingo, nevienašališko bylos išnagrinėjimo, įgyvendino jam įstatymo numatytą teisę ir pasinaudojo galimybe pateikti nepriklausomą kito eksperto išvadą, laikydamas ją reikšmingu bylai dokumentu. Dėl to negalima sutikti su teismo argumentu, kad išlaidos buvo patirtos pareiškėjo iniciatyva ir dėl to priteisiamų išlaidų dydis turi būti mažinamas. Asmuo negali būti baudžiamas už tai, kad pasinaudojo jam kaip proceso dalyviui įstatymo numatyta teise, siekdamas ginti savo teisėtus interesus.

4.3. Poreikis pateikti papildomą eksperto išvadą atsirado dėl to, kad V. V. nebūtų apkaltintas eismo įvykio sukėlimu. Būtent to siekė pareiškėjas A. L., pateikdamas skundą teismui dėl policijos priimto nutarimo. Kaip matyti iš įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo nutarties, teismas, atmesdamas A. L. skundą bei pašalindamas visas aplinkybes apie galimą V. V. kaltę, padarė išvadą, kad būtent A. L. kaltas dėl administracinio nusižengimo. Tačiau procese gaunasi situacija, kai pareiškėjas teikė nepagrįstą skundą, jo inicijuotame procese buvo paskirta ekspertizė, už kurią sumokėjo teismas, suinteresuotas asmuo turėjo dalyvauti procese, užsakyti papildomą ekspertizę. Viso to rezultate paaiškėjo, kad pareiškėjas neteisus, jo skundas atmestas, tačiau suinteresuotas asmuo, kuris siekė įrodyti, kad pareiškėjas jį nepagristai kaltina, patyrė finansines išlaidas, kurių teismas priteisė tik labai mažą dalį.

4.4. Trečia, skundžiama nutartimi pareiškėjui iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodyta priteisti procesinių išlaidų suma (100 Eur) akivaizdžiai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Teismas vertino priteistų išlaidų dydį tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu, tačiau visiškai neįvertino to, kad toks priteistas procesinių išlaidų dydis (t. y. 100 Eur vietoje prašomų priteisti 786,50 Eur) yra visiškai neteisingas ir neproporcingas, vertinant jį būtent iš pareiškėjo pozicijos. Pareiškėjas, siekdamas apginti savo interesus ir naudodamasis jam įstatyme nustatytomis procesinėmis teisėmis, patyrė išlaidų, kurių suma lygi 786,50 Eur. Skundžiama nutartimi priteista suma visiškai neatitinka protingumo principo. Priteista išlaidų dalis nesudaro net pusės tų išlaidų, kurias patyrė pareiškėjas. Priteisus būtent tokią patirtų išlaidų sumos dalį (t. y. 100 Eur), pareiškėjas, kuris buvo pripažintas nukentėjusiuoju, neabejotinai patirs finansinių nuostolių dėl kito asmens kaltės, kas visiškai neatitinka teisingumo principo. Pareiškėjas neturi finansiškai nukentėti dėl kito asmens kaltų veiksmų. Šiuo atveju neabejotinai yra pažeidžiami pareiškėjo kaip nukentėjusiojo interesai. Pareiškėjas negali ir neturi būti finansiškai baudžiamas už tai, kad įgyvendino savo procesines teises ir savo iniciatyva samdėsi ekspertą. Visas teisminis procesas vyko ne jo iniciatyva, būtent, kaip ir nurodo teismas skundžiamoje nutartyje, administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal L. L. pranešimą apie eismo įvykį. Kadangi pareiškėjo kaltė nebuvo įrodyta, remiantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad jo patirtos išlaidos, pripažinus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltu dėl padaryto administracinio nusižengimo, bus priteistos iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Dėl to tokia skundžiama nutartis pažeidžia pareiškėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad pripažinus kaltu kitą asmenį, jam bus atlygintos visos jo patirtos procesinės išlaidos.

4.5. Ketvirta, teismas skundžiamoje nutartyje vieną iš priežasčių priteisiamų išlaidų mažinimui nurodo, kad pareiškėjo pateikta ekspertizė buvo antrinė ir neprieštaravo teismo paskirto eksperto atliktai ekspertizei. Pareiškėjas nesutinka su šiuo teismo argumentu. Pareiškėjo iniciatyva užsakytos ekspertizės, atliktos eksperto Valentino Mitunevičiaus išvada žymiai skiriasi nuo išvados, pateiktos eksperto Lino Andrijausko ekspertizės akte. Valentinas Mitunevičius savo išvadoje nurodo, kad; „Šį eismo įvykį sąlygojo techniniu požiūriu nepriimtini motociklo „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai – suko į dešinę, nepasitraukus arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto. Techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad motociklo „DUCATl“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.“ Tuo tarpu Lino Andrijausko atliktos ekspertizės išvadoje nurodoma, kad: „Motociklo „Ducati“ vairuotojo V. V. veiksmai – pravažiuodamas pro motociklo BMW dešinį šoną, kuomet nebuvo saugaus tarpo, susidūrė su į dešinę sukančiu motociklu BMW – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.“ Šių dviejų išvadų analizė leidžia teigti, kad jos absoliučiai skiriasi, ir nurodo skirtingas kilusio eismo įvykio priežastis, kas neabejotinai turėjo lemiamos reikšmės galutinio sprendimo priėmimui.

4.6. Be to, pareiškėjas, samdydamas ekspertą, iš anksto negalėjo nuspėti ar prognozuoti, kokia bus jo samdomo eksperto išvada ir kiek ta išvada žymiai ar nežymiai skirsis nuo tos, kuri buvo pateikta anksčiau, ar kiek ji bus reikšminga bylos nagrinėjime. Dėl to, remiantis šiuo argumentu, mažinti priteistų išlaidų dydį yra ne tik neprotinga, bet ir nelogiška.

4.7. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog skundžiama nutartis, kuria buvo priteista iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (A. L.) V. V. tik dalis jo patirtų procesinių išlaidų, lygi 100 (vienam šimtui) eurų, yra nepagrįsta. Tokios sumos priteisimas neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų ir sukuria situaciją, kad asmuo, teisėtai ir pagrįstai pasinaudojęs jam įstatymo nustatytomis procesinėmis teisėmis, dėl to patiria finansinių nuostolių bei yra pažeidžiami jo, kaip proceso dalyvio, teisėti lūkesčiai. Dėl šios priežasties egzistuoja pagrindas peržiūrėti skundžiamą nutartį, ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

1. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. atstovo advokato Vykinto Buloto atsiliepimu į skundą prašoma V. V. atstovo advokato Justino Borevičiaus atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmiausia, teismo teisė pripažinti nukentėjusiojo patirtas išlaidas proceso išlaidomis nėra absoliuti. Sprendžiant dėl proceso išlaidų atlyginimo, privalo būti atsižvelgiama į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021).

5.2. Teismo paskirtoje ir Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktoje ekspertizėje (2022-06-28 ekspertizės aktas Nr. 11-1306(22), teismo ekspertas Linas Andrijauskas) pripažinta, kad eismo įvykį sąlygojo paties V. V. veiksmai. Nutarime teismas pripažino, kad A. L. veiksmai nebuvo eismo įvykio kilimo priežastimi: „<...> Teismas sutinka su eksperto Lino Andrijausko vertinimu, jog motociklo „Ducati“ vairuotojo V. V. veiksmai – pravažiuodamas pro motociklo „BMW“ dešinį šoną, kuomet nebuvo saugaus tarpo, susidūrė su į dešinę sukančiu motociklu „BMW“ – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą <...> A. L. neturėjo pareigos sukdamas į dešinę praleidinėti ta pačia pirma eismo juosta jam iš dešinės važiuojančio motociklo „Ducati“, duoti jam kelią, nes pastarojo važiuojant pagal KET taisykles, šioje pusėje būti negalėjo.“ Taigi, V. V. patirtas išlaidas iš esmės sąlygojo jo paties veiksmai – eismo įvykio sukėlimas ir vėliau sekusi teisena. Nors Vilniaus apygardos teismas 2022-12-27 nutartyje, priimtoje AN byloje Nr. AN2-351-1058/2022, pažymėjo, kad minėtoje AN byloje nebuvo sprendžiamas V. V. atsakomybės klausimas, visgi, V. V. nėra reabilituotas dėl eismo įvykio sukėlimo. Vilniaus apskrities VPK yra pateiktas pareiškimas dėl AN teisenos pradėjimo V. V. atžvilgiu dėl padaryto ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo. Taigi, V. V. atstovo prašomų proceso išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

5.3. Antra, savo esme tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai yra naudingi A. L., nes teismai panaikino Vilniaus apskrities VPK AN bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-4726-2022, kuriuo A. L. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, ir A. L. padarytą administracinį nusižengimą (KET 106 punkto reikalavimų pažeidimą) iš ANK 417 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į ANK 417 straipsnio 7 dalį bei skyrė jam administracinę nuobaudą – 11 Eur baudą, vietoje anksčiau skirtos 75 Eur baudos. Taigi, bylos rezultatui esant palankiam A. L., pastarasis proceso dalyvis negali būti įpareigotas atlyginti kito proceso dalyvio išlaidas.

5.4. Trečia, prašomos priteisti išlaidos net nebuvo būtinos, patirtos išimtinai V. V. iniciatyva, nes šioje byloje ekspertizė buvo paskirta teismo ir atlikta Lietuvos teismo ekspertizės centre, šalims nepatiriant papildomų išlaidų. Kita vertus, akivaizdu, kad V. V. privačiai užsakant tendencingą išvadą, buvo siekiama eismo įvykio sukėlimu apkaltinti A. L. Visgi, kaip jau minėta, teismai nepripažino A. L. sukėlusiu eismo įvykį (toks pažeidimas A. L. net nebuvo inkriminuojamas). Taigi, prašomos priteisti išlaidos nelaikytinos būtinomis.

5.5. Ketvirta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017).

5.6. Vykdymo procesas pasibaigia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įvykdžius teismo nutarimą. Šiuo konkrečiu atveju – sumokėjus teismo paskirtą baudą. A. L. yra sumokėjęs baudą, taigi vykdymo procesas yra pasibaigęs (ANK 677 straipsnis). Taigi jokie papildomi klausimai pasibaigusiame vykdymo procese nebegali būti sprendžiami.

1. Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime į skundą nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo skundą byloje Nr. II-447-369/2023. Skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame nutarime bei kurie leistų nors kiek suabejoti apylinkės teismo išvadomis. Remiantis išdėstytu, mano, kad tenkinti pareiškėjo skundą ir keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį Nr. II-447-369/2023 nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

1. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal BPK 103 straipsnio 3 punktą proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį.

2. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.

3. Administracinio nusižengimo byloje V. V. atstovas advokatas Justinas Borevičius 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė eksperto Valentino Mitunevičiaus 2022 m. rugpjūčio 1 d. eksperto išvadą MV2022-38, taip pat UAB „Impulsana“ 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Ser. ANA Nr. 2022061, kurioje minėtos eksperto išvados parengimas įvertintas 786,50 Eur suma. Iš SEB banko mokėjimo nurodymų: 2022 m. liepos 20 d. Nr. 1027 ir 2022 m. liepos 29 d. Nr. 1028 matyti, kad V. V. sumokėjo UAB „Impulsana“ dviem pavedimais 300 Eur ir 486,50 Eur – iš viso 786,50 Eur (t. 1, b. l. 162-178).

4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl proceso išlaidų apmokėjimo, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑410/2008, 2K‑267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta ne pareiškėjo iniciatyva, pareiškėjas teismui taip pat neskundė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 7 d. nutarimo, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda.

5. Apylinkės teismas vertino, jog teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimas buvo priimtas daugiausia remiantis teismo paskirta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto Lino Andrijausko atlikta eismo įvykio autotechnine ekspertize ir jos išvadomis. V. V. atstovas užsakė privačią UAB „Impulsana“ eksperto Valentino Mitunevičiaus ekspertizę tik po to, kai buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto Lino Andrijausko ekspertizės aktas ir su juo susipažino, kadangi jo netenkino Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto duotos išvados, o ne dėl to, kad buvo būtinumas atlikti eismo įvykio autotechninę ekspertizę, nes jos nebuvo padaryta byloje. Teismui priimant sprendimą, UAB „Impulsana“ eksperto išvada lemiamos reikšmės nutarimo priėmimui neturėjo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertino, kad suinteresuotas asmuo minėtų išlaidų galėjo ir neturėti, jos atsirado jo iniciatyva. Aukštesnysis teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nesutikti apylinkės teismo išvadomis. Nors Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi tenkintas V. V. apeliacinis skundas ir iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimo pašalinti motyvai, susiję su kilusiais eismo įvykio padariniais, tiek apylinkės teismas, tiek apygardos teismas, nagrinėdami proceso šalių skundus, rėmėsi tiek Lietuvos ekspertizės centro eksperto Lino Andrijausko ekspertizės aktu, tiek UAB „Impulsana“ eksperto Valentino Mitunevičiaus eksperto išvada, t. y. pareiškėjo pateikta išvada nebuvo vienintelis ekspertinis dokumentas bylos nagrinėjime, o vien tai, kad nebuvo atsisakyta kartu vertinti ir pareiškėjo pateiktą eksperto išvadą, ir ji buvo vertinta kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, priešingai, nei nurodoma skunde, savaime nerodo, kad pareiškėjo užsakyta ekspertizė turėjo esminės įtakos faktinės situacijos vertinimui, visų faktinių aplinkybių nustatymui ir jų analizei, bylos nagrinėjimui ir galutinių sprendimų priėmimui. Taip pat skunde nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjas eksperto išvadą pateikė dėl to, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundė byloje priimamus procesinius sprendimus, savaime nerodo, kad byloje buvo objektyviai reikalinga papildoma ekspertizė.

6. Nepaisant to, kad byloje teismo iniciatyva buvo pateiktas valstybinės įstaigos ekspertizės aktas, teismas priteisė dalį (100 Eur) išlaidų pareiškėjui už jo iniciatyva byloje pateiktą UAB „Impulsana“ eksperto išvadą. Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos, tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.).

7. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, kurio skundas buvo iš dalies tenkintas, buvo pašalintos iš kaltinimo aplinkybės dėl to, kad jis padarė KET 101 punkte numatytą pažeidimą, bet to, minėta eksperto Valentino Mitunevičiaus atlikta ekspertizė buvo antrinė, bylai reikšmingos aplinkybės dėl motociklo „BMW“ atstumo nuo važiuojamosios bylos dalies krašto jau buvo nustatytos teismo paskirtos ir Lietuvos teismo ekspertizės centre atliktos ekspertizės metu, o Valentino Mitunevičiaus eksperto išvada teismų vertinimu šioje dalyje neprieštaravo eksperto Lino Andrijausko ekspertizės aktui, pagrįstai vertino, kad būtų neproporcinga ir neteisinga priteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens visas UAB „Impulsana“ eksperto Valentino Mitunevičiaus ekspertizės atlikimo išlaidas. Aplinkybė, kad byloje esančios ekspertizės išvados nebuvo identiškos ir vietomis skyrėsi pateiktas vertinimas, savaime nerodo, kad antrinė išvada buvo objektyviai reikalinga. Kita vertus, įvertinus, kad faktinėms bylos aplinkybėms ir įvykio teisiniam įvertinimui nustatyti reikėjo ekspertinių žinių, A. L. byloje buvo pripažintas padaręs vieną KET pažeidimą, V. V. turėjo suinteresuoto asmens statusą, jo apeliacinis skundas buvo tenkintas, teismas V. V. atstovo advokato Justino Borevičiaus prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo vis dėlto tenkino iš dalies, pripažįstant V. V. už Valentino Mitunevičiaus eksperto išvadą patirtas išlaidas proceso išlaidomis, tačiau priteisiant iš A. L. tik dalį patirtų ekspertizės atlikimo išlaidų.

8. Skundžiamoje nutartyje nurodyti pakankami argumentai, kodėl pareiškėjui buvo priteista tik nurodyta išlaidų dalis, kuri nelaikytina neproporcinga. Kaip minėta, papildoma ekspertizė byloje nebuvo objektyviai būtina, ji neturėjo esminės reikšmės teismo sprendimui, todėl teismas iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens priteisė tik dalį išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuoto proceso dalyvio teisė kviestis dalyvauti procese ekspertą negali visais atvejais tapti finansine našta atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau turi būti įvertinama aplinkybių visuma, be kita ko, tai, ar byloje jau yra pateiktas nepriklausomas ekspertinis vertinimas ir kitos aplinkybės, atitinkamai sprendžiamas proceso išlaidų priteisimo iš atsakomybėn patraukto asmens klausimas, kas nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, buvo padaryta tinkamai.

9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjo V. V. atstovo advokato Justino Borevičiaus atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.