Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovui UAB „Transporto vystymo grupė“ dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalies panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas T. L. prašė teismo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalį, kuria nutarta tenkinti UAB „Transporto vystymo grupė“ prašymą dėl materialinės žalos atlyginimo ir išieškoti iš T. L. 17 726,14 Eur (12 707,67 Eur nuostolių pagal 2015 m. kovo 3 d. pretenziją ir 5 018,47 Eur negautas pajamas už 61 d.), sprendimo dalį, kuria atmesti atsakovo reikalavimai, palikti nepakeistą, klausimą išspręsti iš esmės, visus atsakovo reikalavimus ieškovo atžvilgiu atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas pagal 2013 m. lapkričio 11 d. Darbo sutartį Nr. 702 dirbo atsakovo įmonėje vairuotojo ekspeditoriaus pareigose. Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. vasario 27 d. buvo išsiųstas į komandiruotę maršrutu Lietuva – Airija, komandiruotės tikslas – krovinių pervežimas. Į ieškovą dar Lietuvoje prieš išvykstant kreipėsi nepažįstamas asmuo, prisistatęs nuo atsakovo, ir prašė į Airiją nuvežti siuntinį, paaiškindamas jo turinį – medus ir sausainiai. Degalinėje už (duomenys neskelbtini) miesto ieškovas šį 2 dėžių siuntinį paėmė ir kartu su vilkike pakrautu kroviniu vežė į Airiją. Pakeliui Anglijos sienos kontrolės tarnyba patikrino krovinį, kuriame rado cigaretes ir alkoholį. Todėl 2015 m. vasario 27 d. Anglijos sienos kontrolės tarnyba sulaikė vilkiką su puspriekabe, kuriuos atsakovui leido atsiimti tik 2015 m. balandžio 29 d. Dėl to atsakovas susidariusius nuostolius darbo ginčų komisijos prašė priteisti iš ieškovo. Komisija iš dalies tenkino prašymą ir atsakovui iš ieškovo priteisė 12 707,67 Eur nuostolių ir 5 018,47 Eur negautų pajamų, viso 17 726,14 Eur. Ieškovas nurodė, kad reali žala atsakovui nebuvo padaryta, nes krovinys 2015 m. kovo 3 d. buvo pristatytas į paskirties vietą – Airijos įmonę Lituanica Ltd, t. y. vėlavo tik 3 dienas, ir gabentos maisto prekės nesugedo, nes buvo perkrautos į kitą vilkiką su šaldytuvu. Atsakovas realiai nuostolių nepatyrė, nes tarp jo ir Airijos įmonės Lituanica Ltd buvo atsiskaityta tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu, už ką ieškovas negali būti atsakingas. Atsakovas nepateikė ir skaičiavimų dėl negautų pajamų (gryno pelno). Nors ieškovas ir buvo su atsakovu, kaip darbdaviu, sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, tačiau visos žalos atlyginti neprivalo, nes žalą padarė ne tyčiniais veiksmais. Ieškovas nurodė, jog jo turtinė padėtis sunki, jis turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, nuomoja būstą, todėl prašė žalos dydį sumažinti.

Atsakovas prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pagal darbo specifiką žinojo, kad kontrabandos vežimas yra neteisėta veika. Būdamas atidus, protingas ir tinkamai vykdęs savo, kaip darbuotojo pareigas, ieškovas nebūtų priėmęs iš nepažįstamo asmens neaiškaus turinio siuntinio, o prieš jo priėmimą – būtų jo turinį patikrinęs. Siuntinio gabenimo atsakovo transportu ieškovas nederino su darbdaviu ir jo apie tai neinformavo. Neteisėto ir kontrabandinio siuntinio turinį pagal Anglijos sienos kontrolės tarnybos dokumentus sudarė 25 980 vienetai cigarečių, 31,3 litrai spiritinių gėrimų, 67,5 litrai vyno, 96 litrai alaus. Šis kiekis, taip pat siuntos priėmimas kažkur degalinėje už miesto turėjo ir galėjo ieškovui sukelti įtarimų dėl siuntinio legalumo, tačiau ieškovas jokių veiksmų nesiėmė, o tai reiškia, jog jis savo veiksmus suprato ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Ieškovo elgesys buvo recidyvinis, nes jis kontrabandą į Anglijos teritoriją gabeno jau antrą kartą per metus. Darbdavio nurodymu ieškovo gabentas krovinys paskirties vietą pasiekė pavėlavęs 4 dienas, nes buvo pristatytas 2015 m. kovo 4 d., kas turėjo įtakos gabentų maisto produktų kainai ir kokybei, o būtent atsakovo klientui Airijos įmonei Lituanica Ltd pagal pretenziją atlyginta 12 707,67 Eur nuostolių suma. 5018,76 Eur yra atsakovo negautos pajamos už 61 dieną, kuomet ieškovo vairuotas vilkikas buvo sulaikytas ir dėl to negautas pelnas, t. y. neuždirbtos tos pajamos, kurias atsakovas būtų gavęs, jeigu vilkikas dėl neteisėtos tyčinės ieškovo veikos nebūtų sulaikytas. Kadangi ieškovas nuostolius atsakovui padarė tyčia, tai jis turi juos atlyginti pilna apimtimi ir nėra pagrindo jo dydžio mažinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. sprendimu ieškovo T. L. ieškinį atmetė, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovo 1 273 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Transporto vystymo grupė“ ir 9,43 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, pasisakydamas dėl materialinės atsakomybės sąlygų, nurodė, jog ieškovo veiksmuose yra visos Darbo kodekse nustatytos sąlygos jo materialinei atsakomybei kilti, todėl sprendė, kad ieškovas privalo atlyginti atsakovo patirtą žalą. Kartu teismas pripažino pagrįstais Darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus argumentus, jog yra nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos, iš kurių galima spręsti, kad būtent dėl ieškovo veiksmų atsirado žala. Teismas, nustatęs, jog ieškovas ir atsakovas buvo sudarę visiškos materialinės atsakomybės sutartį, o ieškovas pažeidė pareiginių nuostatų 2.42 ir 2.44 punktuose numatytas vairuotojo – ekspeditoriaus pareigas bei žalą atsakovui sukėlė tyčia, sprendė, jog šios aplinkybės sudarė atsakovui pagrindą reikalauti iš ieškovo atlyginimo visos materialinės žalos, kurią sudaro atsakovo patirti nuostoliai ir negautos pajamos.

Teismas, pasisakydamas dėl nuostolių atlyginimo bendrovei Lituanica Ltd pagrįstumo, nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl ieškovo padaryto pažeidimo Lituanica Ltd patyrė 12 707,67 Eur nuostolių, kuriuos atsakovas pagrįstai atlygino ir tokiu būdu įgijo teisę šių nuostolių atlyginimo reikalauti iš ieškovo, kaip atsakovo darbuotojo. Atsakovo turėtos išlaidos patirtos dėl ieškovo, su kuriuo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kaltės, apsireiškusios netiesiogine tyčia. Todėl sprendė, kad pagrįstai Darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui iš ieškovo priteista 12 707,67 Eur nuostolių suma.

Teismas, pasisakydamas dėl 5 018,47 Eur negautų pajamų priteisimo pagrįstumo, nurodė, kad Darbo ginčų komisija 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovės negautas pajamas, kadangi atsakovas įrodė visas teismų praktikoje suformuluotas sąlygas, reikalingas vertinant nuostolius kaip negautas pajamas. Teismas nurodė, jog atsakovo pateiktos per paskutinius metus ieškovo vykdytų komandiruočių išklotinės patvirtina, kad atsakovas nuolat vykdavo į komandiruotes ir veždavo krovinius, o jo vairuotas vilkikas nuolat buvo įdarbintas. Atsakovo byloje pateikti vežimo užsakymai įrodo, kad atsakovas turi daug užsakymų ir nuolat vykdo veiklą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad jei dėl ieškovo kaltės transporto priemonė nebūtų buvusi sulaikyta, atsakovas būtų galėjęs ją ir toliau naudoti krovinių vežimui bei iš jos gauti suplanuotas pajamas, nes būtų galėjęs vykdyti normalią savo veiklą. Tačiau šių pajamų negavo dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, nes dėl ieškovo gabentos kontrabandos dvejiems mėnesiams buvo sulaikyta atsakovo transporto priemonė ir dėl to atsakovas negalėjo naudoti šios transporto priemonės krovinių vežimui bei gauti suplanuotų pajamų.

Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgė į tai, jog ieškovas atsakovui padarė žalą neteisėtai veikdamas tyčia, todėl sprendė, kad sumažinti atsakovui priteistinos žalos atlyginimo dydį nėra teisinio pagrindo. Taip pat nurodė, jog bylos medžiagoje nėra įrodymų, leidžiančių konstatuoti ieškovo sunkią turtinę ir šeimyninę padėtį.

Apeliaciniu skundu ieškovas T. L. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nevykdė įstatymų priskirto aktyvaus teismo vaidmens darbo bylose, savo iniciatyva nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, o būtent – ar siuntinys su kontrabanda buvo gabenamas su atsakovo žinia ir ar atsakovė buvo apdraudusi savo veiklos riziką vežėjų automobiliais civilinės atsakomybės CMR draudimu.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad ieškovui buvo žinomas pervežamo siuntinio turinys.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino atsakovės paaiškinimus, susijusius su Lituanica Ltd vykdoma veikla bei pavėluotai pristatytos produkcijos tiesiogine įtaka gabentų produktų nuvertėjimui dėl galiojimo laiko, pagrįstais, kadangi byloje objektyvių duomenų pagrįsti šiuos savo paaiškinimus atsakovas pateikęs nebuvo.

Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė ir Lituanica Ltd sulygo, jog vėlavimas nėra esminis sutarties pažeidimas tik tais atvejais, jei vėluojama ne dėl atsakovo kaltės, kadangi byloje objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokią išvadą nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nenustatydamas realios žalos, kuri yra tiesiogiai susijusi su darbuotojo neva tyčia padaryta neteisėta veika, dėl ko priteisė iš ieškovo tik numanomus, bet ne realiai patirtus Lituanica Ltd nuostolius, dėl pavėluoto krovinio pristatymo.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė civilinio proceso teisės normas, nepagrįstai patirtų nuostolių įrodinėjimo naštą perkeldamas ieškovui.

Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Lituanica Ltd pasinaudojo savo teise nemokėti už vežimą proporcingai sugadinto krovinio vertei pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį, kadangi byloje objektyvių duomenų, jog Lituanica Ltd būtų įgyvendinusi šią savo teisę nebuvo pateikta.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos iš ieškovo priteisdamas atsakovo tik planuojamas (tikėtinas) negautas pajamas, o ne realiais ir neišvengiamas.

Atsakovas UAB „Transporto vystymo grupė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo T. L. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas jo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ieškovo teiginiai yra teisiškai nepagrįsti ir neatitinka nei Civilinio proceso kodekso nuostatų, nei suformuotos teismų praktikos. Mano, jog ieškovas yra ne tik kaltas dėl padarytos žalos, bet jo veiksmuose neabejotinai galima konstatuoti tyčinę kaltės formą, ką pagrįstai konstatavo Darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose. Ieškovo apeliacinės instancijos teisme nurodomos naujos faktinės aplinkybės, galinčios turėti įrodomąją reikšmę skundžiamo sprendimo teisėtumui, neturi jokios įrodomosios reikšmės. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas žinojo, kas yra vežama siuntinyje, jį vežė siekdamas asmeninės naudos ir žinojo, kad siuntinyje yra gabenamos kontrabandinės prekės, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pavėluotas krovinio pristatymas turėjo įtakos gabenamos produkcijos kokybei. Vėlavimas (kiekviena diena) pristatyti maisto produkciją turi tiesioginę ir objektyvią neigiamą įtaką maisto produktų galiojimo laikui. Jei dėl ieškovo kaltės krovinys nebūtų buvęs pristatytas pavėluotai, Lituanica Ltd būtų sugebėjusi parduoti visą produkciją ir produkcija nebūtų buvusi nurašyta bei utilizuota. Atsakovas įrodinėjo bei įrodė visas ieškovo materialinės atsakomybės sąlygas, įskaitant ir žalą, ką pagrįstai vertino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Todėl ieškovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nesiremdamas jokiais įrodymais vertino aplinkybę, jog vėlavimas padarė neigiamą įtaką gabenamai produkcijai, yra nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl negautų pajamų priteisimo, pagrįstai sprendė, kad atsakovo negautos pajamos buvo realios ir neišvengiamos

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai ir nešališkai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas bei pagrįstai sprendė, kad atsakovas įrodė visas ieškovo materialinės atsakomybės sąlygas, įskaitant ir patirtos žalos dydį bei ieškovo tyčią dėl kontrabandos gabenimo, todėl pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį ir paliko galioti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo T. L. ieškinys dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas T. L. teismui pateikė ieškinį, kuriame prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalį, kuria nutarta tenkinti atsakovo UAB „Transporto vystymo grupė“ prašymą dėl materialinės žalos atlyginimo ir išieškoti iš T. L. 17 726,14 Eur. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. sprendimu šį ieškovo ieškinį atmetė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu ieškovas T. L. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi: nevykdė įstatymų priskirto aktyvaus teismo vaidmens darbo bylose, savo iniciatyva nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis; nepagrįstai vertino atsakovo paaiškinimus, susijusius su Lituanica Ltd vykdoma veikla bei pavėluotai pristatytos produkcijos tiesiogine įtaka gabentų produktų nuvertėjimui dėl galiojimo laiko, pagrįstais; nepagrįstai sprendė, kad atsakovas ir Lituanica Ltd sulygo, jog vėlavimas nėra esminis sutarties pažeidimas tik tais atvejais, jei vėluojama ne dėl atsakovo kaltės; nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nenustatydamas realios žalos, dėl ko priteisė iš ieškovo tik numanomus nuostolius bei iš ieškovo priteisdamas atsakovui tik planuojamas (tikėtinas) negautas pajamas, o ne realias ir neišvengiamas; pažeidė civilinio proceso teisės normas, nepagrįstai patirtų nuostolių įrodinėjimo naštą perkeldamas ieškovui; nepagrįstai, nesant byloje įrodymu, sprendė, kad Lituanica Ltd pasinaudojo savo teise nemokėti už vežimą proporcingai sugadinto krovinio vertei pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo T. L. apeliacinį skundą, su paminėtais ieškovo argumentais nesutinka, sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog teismas, nagrinėdamas bylą, nebuvo aktyvus ir savo iniciatyva nerinko įrodymų, kurie būtų galėję pagrįsti ieškovo teiginius apie siuntinio turinį bei jo priėmimo aplinkybes bei tokiu būdu pažeidė CPK 414 straipsnio 1 dalies nuostatą.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto skundo argumentu, kuriuo jis teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, pastebi, jog, vadovaujantis CPK 410 straipsnio 2 dalimi, ginčai, kylantys dėl žalos atlyginimo, nagrinėjami įprastine civilinio proceso tvarka ir jiems CPK XX skyriuje „Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“ nustatytos taisyklės nėra taikomos. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva nerinko įrodymų, kadangi laikė, jog byloje esančių įrodymų pakanka siekiant teisingai išspręsti bylą. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto apeliacinio skundo argumentu, todėl jį atmeta.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kuriuo jis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl ieškovo kaltės vykdant vairuotojo – ekspeditoriaus pareigas gabenant krovinį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog, iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas, vertindamas ieškovui taikytų vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginių nuostatų sąlygas, Anglijos sienos kontrolės tarnybos pateiktus dokumentus ir jų turinį, ieškovo patirtį anksčiau gabenant krovinius bei lygindamas juos su ieškovo pateiktais paaiškinimais apie siuntos turinį bei jos priėmimo aplinkybes, išsamiai pasisakė dėl ieškovo kaltės formos. Todėl, apeliacinės instancijos teismas nenustatęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo, šį apelianto apeliacinio skundo argumentą atmeta. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su siuntos registracija ir priėmimu. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas aiškinosi vairuotojo pareigas, siuntinių paėmimo, patikrinimo ir vežimo tvarką ir nustatęs, jog už kontrabandos vežimą apeliantas jau yra baustas, jog siunta atsakovo administracijoje nebuvo registruota, apie siuntos paėmimą apeliantas atsakovo neinformavo, pagrįstai apelianto veiksmuose konstatavo netiesioginės tyčios kaltės formos buvimą. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas, būdamas atidus ir rūpestingas, anksčiau baustas už kontrabandos vežimą, neįrodė, jog toks įvykis yra įprasta ar normali rizika vykdant pervežimą, už kurį atsakingas atsakovas. Civilinio proceso teisėje įrodinėjimas grindžiamas rungimosi principu, t. y. šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų, priešieškinio faktinį pagrindą. Apeliantui neįrodžius, jog kontrabandos vežimas yra įprasta ar normali rizika vežimo versle, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai sprendė, jog apeliantas ne tik žinojo apie kontrabandą, bet ir sąmoningai šią aplinkybę nuslėpė nuo atsakovo.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes dėl nuostolių atlyginimo bendrovei Lituanica Ltd, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl žalos, rėmėsi byloje esančiais rašytiniai įrodymais, t. y. 2015 m. kovo 23 d. Lituanica Ltd medžiagų nurašymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei Airijos atliekų tvarkymo bendrovės Staruus Eco Holdings Ltd išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurie patvirtino, jog pavėluotas krovinio pristatymas turėjo neigiamą įtaką produkcijos kokybei bei realizavimui dėl ko bendrovė Lituanica Ltd patyrė nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog jei dėl ieškovo kaltės krovinys nebūtų buvęs pristatytas pavėluotai, Lituanica Ltd būtų sugebėjusi parduoti visą produkciją ir ji nebūtų buvusi nurašyta bei utilizuota. Tačiau faktas, kad produkcija buvo nurašyta ir utilizuota, patvirtina aplinkybę, jog dėl ieškovo neatsargumo sukeltas pavėluotas krovinio pristatymas lėmė nurodytą žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais dėl to, jog pirmosios instancijos teismas, nesiremdamas jokiais įrodymais, vertino aplinkybę, jog vėlavimas pristatyti produkciją padarė žalą, todėl juos kaip nepagrįstus atmeta.

Apeliantas vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovo negautų pajamų priteisimo, kadangi atsakovas neįrodė jų realumo. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, jog negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. dar 2012 metais tarp Lituanica Ltd ir atsakovo sudaryta ilgalaikė krovinių vežimo sutartis, ir paaiškinimai apie tikėtinas gauti pajamas, t. y. nuolatinė užsakovų paieška, pagrindė tikėtinumą gauti pajamas – papildomą pelną, jeigu ieškovo vairuotas vilkikas nebūtų buvęs sulaikytas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentu dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas įrodė savo pajamas realiomis.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, t. y. teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, nėra prieštaringas ir nenuoseklus, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apelianto, tačiau nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Apeliacinį skundą atmetus ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 98 str.).

Bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, patirta 7,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus apeliacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo T. L. (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 7,60 Eur (septynis eurus 60 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.