- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- A6.-581-369/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00624-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- D. O.
- Advokatai
- Deimantė Drąsutavičienė
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. O., jos atstovei advokatei Deimantei Drąsutavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), bedarbės, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. O., būdama UAB „X“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota buveinė (duomenys neskelbtini), direktore ir žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir turi nuo 2020 m. kovo 17 d. susidariusią mokestinę nepriemoką, kuri 2022 m. vasario 23 d. – 2022 m. kovo 9 d. sudarė 7 476,00 Eur, t.y, įsiskolinimą valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. kovo 16 d. neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais: 1) 2023 m. vasario 23 d. sumokėta 600 Eur akcininkui R. O.,
3) 2023 m. kovo 9 d. sumokėta 3 100 Eur akcininkui R. O., ir tuo pažeidė trečios eilės kreditoriaus – VMI prie FM interesus. Tokiais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. gegužės 16 d. duomenimis UAB „X“ mokestinę nepriemoką sudarė 82 895,10 Eur, iš jų: 421,67 Eur pelno mokesčio, 23,66 Eur pelno mokesčio delspinigių, 74 608,76 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 4 030,33 Eur PVM delspinigių, 3 770,97 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 4 093,70 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. kovo 17 d. bendrovei laiku nesumokėjus deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio už 2020 m. kovo, liepos-gruodžio mėn., 2021 m. vasario-rugpjūčio mėn. ir 2022 m. kovo mėn., nuo 2021 m. birželio 16 d. nesumokėjus deklaruoto pelno mokesčio už 2020 m. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nesumokėjus deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio už 2020 m. rugsėjo mėn., 2021 m. liepos, lapkričio mėn. ir 2022 m. kovo mėn. mokestinius laikotarpius ir VMI prie FM sprendimu nustačius prievolę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104¹ straipsnio pagrindu, kadangi bendrovė laiku nepateikė 2022 m. gegužės-liepos mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų. VMI pareiškime pažymėjo, kad Bendrovė VMI prie FM 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-44964 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį (toliau — MPS) dėl 6 400,22 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis ir 2022 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-16695 buvo sudariusi MPS dėl 7 476,00 Eur išdėstymo, kurios 2022 m. spalio 6 d. buvo nutrauktos, kadangi bendrovė nesilaikė MPS sąlygų. Taip pat bendrovė buvo įtraukta į 75 grupę „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ir į 89 grupę „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ir jai iki 2021 m. spalio 31 d. taikytos pagalbos priemonės. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdytas nuo 2022 m. gegužės 2 d., priėmus nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Kadangi nurodymai nebuvo įvykdyti, 2022 m. birželio 17 d., 2022 m. liepos 20 d., 2022 m. rugsėjo 14 d. ir 2022 m. spalio 12 d. buvo priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kurie buvo perduoti vykdyti antstoliui Vitaliui Milevičiui.
Pareiškime nurodyta, kad didžiausi mokėjimai iš AB Swedbank banko sąskaitų atlikti, pažeidžiant mokėjimų eiliškumą yra iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2021 m. lapkričio 24 d. 2 000 Eur pavedimas tarp savo sąskaitų, 2) 2021 m. gruodžio 31 d. 1 500 Eur pavedimas tarp savo sąskaitų, 3) 2022 m. vasario 4 d. 1 200 Eur pavedimas tarp savo sąskaitų, 4) 2022 m. sausio 11 d. 1 690 Eur pavedimas tarp savo sąskaitų, 5) 2022 m. sausio 11 d. 10 000 Eur patalpų nuoma, 6) 2022 m. vasario 3 d. 1 100 Eur pavedimas tarp savo sąskaitų, 7) 2022 m. vasario 23 d. 600 Eur skolos grąžinimas R. O., 8) 2022 m. kovo 18 d. -2022 m. kovo 24 d. 8 438 Eur skolos grąžinimas R. O.; iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2021 m. lapkričio 3 d. -2022 m. vasario 7 d. 3 432,37 Eur mokėjimai už prekes, 2) 2022 m. vasario 21 d. -2022 m. balandžio 19 d. 33 668 Eur skolos grąžinimas R. O., 3) 2022 m. kovo 18 d. – 2022 m. kovo 24 d. 10 229,42 Eur pervesta tarp banko sąskaitų, 4) 2022 m. kovo 8 d. 726 Eur UAB „T“.
Po laikotarpio, už kurį prašoma taikyti administracinę atsakomybę bendrovės vadovei, pradžios, t. y. 2021 m. lapkričio 1 d., bendrovė didžiausias sumas išmokėjo: 1) 1 259,47 Eur (122,95 Eur – 2021 m. lapkričio 3 d., 24,89 Eur – 2021 m. gruodžio 27 d., 1 111,63 Eur – 2022 m. sausio 17 d.) pervesta už prekes UAB „F“, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. lapkričio 3 d. buvo 1 170,34 Eur, 2021 m. gruodžio 27 d. ir 2022 m. sausio 17 d. buvo 400,01 Eur; 2) 1 000,00 Eur – 2022 m. sausio 11 d. pervesta A. T., kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2022 m. sausio 11 d. buvo 400,01 Eur, 3) 1 225,17 Eur – 2022 m. sausio 11 d. pervesta UAB „V“, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2022 m. sausio 11 d. buvo 400,01 Eur, 4) 413,43 Eur- 2021 m. gruodžio 27 d. pervesta UAB „R“, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. gruodžio 27 d. buvo 400,01 Eur; 5) 5 600,00 Eur - (700,00 Eur – 2022 m. vasario 21 d., 1 200,00 Eur ir 600,00 Eur – 2022 m. vasario 23 d., 3 100,00 Eur – 2022 m. kovo 9 d.) pervesta R. O., kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2022 m. vasario 21 d. buvo 502,36 Eur, 2022 m. vasario 23 d. - 7 476,00 Eur, 2022 m. kovo 9 d. - 7 476,00 Eur; 6) 726,00 Eur – 2021 m. gruodžio 27 d. pervesta UAB „T“, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. gruodžio 27 d. buvo 400,01 Eur; 7) 1 244,50 Eur – 2021 m. gruodžio 27 d. išleista UAB „Telia“ salone, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. gruodžio 27 d. buvo 400,01 Eur, 8) 1 235,59 Eur – 2022 m. sausio 4 d. pervesta UAB „B“, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2022 m. sausio 4 d. buvo 400,01 Eur; 9) 1 799,76 Eur – 2022 m. sausio 14 d. pervesta UAB „A“, kai bendrovės mokestinė nepriemoka 2022 m. sausio 14 d. buvo 400,01 Eur. Tai tik keletas atsiskaitymų, kuriais pažeistos VMI prie FM teisės. Sumokėtos lėšos turėjo būti panaudotos mokestinei nepriemokai padengti.
Pareiškime apibendrinama, jog minėtų bendrovės veiksmų atlikimas pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises, nes laikotarpiu 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. kovo 16 d. bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau, bendrovė, nors ir turėjo mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir / ar paslaugų teikėjais ar kitais, žemesnės eilės nei VMI prie FM, kreditoriais. Taip pat VMI pareiškime pabrėžė, kad paskutinės įplaukos pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. sudarytą MPS buvo gautos 2022 m. sausio 17 d., nors akivaizdu, kad bendrovė turėjo pakankamai lėšų sumokėti palyginti nedideles 400,01 Eur įmokas valstybės biudžetui, tačiau, kaip matyti iš pirmiau nurodytų mokėjimų, po šios datos (2022 m. sausio 17 d.) ženkli pinigu suma (5 600,00 Eur) buvo išmokėta tuometiniam bendrovės akcininkui R. O., taip pat ir kitiems kreditoriams. VMI teigimu bendrovė, vykdydama minėtus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti bendrovei turint mokestinę nepriemoką (b.l. 2-4).
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. kovo 7 d. Valstybinė mokesčių inspekcija sprendimu Nr. (23.24-08) 327-16250 UAB „X“ išdėstė 7 476,00 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą laikotarpiui nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2023 m. vasario 20 d., mokant po 623 Eur įmokas iki kiekvieno mėnesio 20 dienos (pirmoji įmoka iki 2022 m. kovo 20 d.) (b.l. 78-79).
Įrodymų vertinimas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku. Tam, paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijos konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo, aiškumo principų reikalavimų, gali būti pasirinktos įvairios priemonės kaip antai: baudos, delspinigiai, palūkanos ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d., 2006 m. sausio 24 d. nutarimai) (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis Nr. ATP-653-458/2016).
Iš byloje esančių įrodymų visumos (išrašų iš VMI duomenų bazės) nustatyta, kad įmonė UAB „X“ turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kuri 2023 m. gegužės 16 d. duomenimis sudarė 82 895,10 Eur, iš jų: 421,67 Eur pelno mokesčio, 23,66 Eur pelno mokesčio delspinigių, 74 608,76 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 4 030,33 Eur PVM delspinigių, 3 770,97 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 4 093,70 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. VMI nurodė, jog mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. kovo 17 d. bendrovei laiku nesumokėjus deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio už 2020 m. kovo, liepos-gruodžio mėn., 2021 m. vasario-rugpjūčio mėn. ir 2022 m. kovo mėn., nuo 2021 m. birželio 16 d. nesumokėjus deklaruoto pelno mokesčio už 2020 m. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nesumokėjus deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio už 2020 m. rugsėjo mėn., 2021 m. liepos, lapkričio mėn. ir 2022 m. kovo mėn. mokestinius laikotarpius ir VMI prie FM sprendimu nustačius prievolę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104¹ straipsnio pagrindu, kadangi bendrovė laiku nepateikė 2022 m. gegužės-liepos mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (b.l. 2, 11).
Kad UAB „X“ neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams padengti patvirtina tai, kad ji 2021 m. rugsėjo 1 d. bei 2022 m. kovo 10 d. sudarė su VMI mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-44964 dėl 6 400,22 Eur mokestinės nepriemokos ir Nr. (23.24-08) 327-16695 dėl 7 476 Eur mokestinės nepriemokos (b.l. 18-19, 78). Pagal VĮ Registrų centrui pateiktus paskutinius metinės finansinės atskaitomybės už 2021 m. duomenis, bendrija turėjo turto už 40 943 Eur, iš kurių trumpalaikis turtas (atsargos, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai) sudarė tik 29 090 Eur, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 153 262 Eur. Iš byloje VMI pateiktų duomenų matyti, kad VMI nebuvo vienintelis UAB „X“ kreditorius. Teismo posėdyje D. O. neslėpė, kad įmonės finansinė padėtis nebuvo lengva, todėl ji kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo dalimis. Akivaizdu, kad įmonė neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių pareikštiems reikalavimams tenkinti, todėl privalėjo atlikdama mokėjimus laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo, bent jau atliekant įmokas pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-44964.
VMI pareiškime pateikti duomenys, jog UAB „X“ buvo atlikti mokėjimai, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio nuostatas dėl mokėjimo eiliškumų laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. kovo 24 d. ty., pagal VMI pareiškimą ji kaltinama, kad neteisėtai atliko mokėjimus:
Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant, ar yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis, neapsiribojama vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo konstatavimu, bet vertinamos ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. 2AT-57-976/2020).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kategoriškai neigė, kad ji pažeidė VMI kaip kreditoriaus interesus, nurodė, kad bendrovė vykdė savo finansines prievoles VMI tiek dėl einamųjų mokesčių, tiek pagal mokestinės paskolos sutartį. D. O. teismo posėdyje neneigė, kad dėl pandemijos bendrovė turėjo finansinių sunkumų, todėl 2021 m. pradžioje ji nepajėgė laiku vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, susidarė mokestinė nepriemoka. VMI pareiškime nurodyta, kad bendrovė buvo įtraukta į 75 grupę „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ir į 89 grupę „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ir jai iki 2021 m. spalio 31 d. taikytos pagalbos priemonės. Viena iš šių priemonių – 2021 m. rugsėjo 1 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-44964 dėl 6 400,22 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d., pagal kurią bendrovė turėjo mokėti po 400,01 Eur iki kiekvieno mėnesio 25 dienos. Byloje esantis bendrovės banko sąskaitų AB Swedbank išrašas bei VMI pateikti duomenys apie UAB „X“ įplaukas į valstybės biudžetą patvirtina D. O. teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad ji iš esmės vykdė šią mokestinės paskolos sutartį beveik visą jos vadovavimo bendrovei laikotarpį, tačiau pažeidžiant nustatytus terminus: tik 2021 m. rugsėjo mėnesio ir 2022 m. sausio mėnesio įmokos buvo sumokėtos laiku (2021 m. rugsėjo 14 d. ir 2022 m. sausio 17 d.), tuo tarpu kitos įmokos vėlavo: už 2021 m. spalio mėnesį įmoka buvo sumokėta 2021 m. lapkričio 3 d. vėluojant 9 dienas, už 2021 m. lapkričio mėnesį - 2021 m. lapkričio 29 d. – vėluojant 4 dienas, už 2021 m. gruodžio mėnesį -sumokėta 2022 m. sausio 17 d. kartu su įmoka už sausio mėnesį. Formaliai vertinant situaciją, sutiktina, kad tais laikotarpiais, kai įmonė vėlavo atlikti įmokas pagal mokestinės paskolos sutartį, tie mokėjimai, kurie buvo padaryti kitiems kreditoriams laikotarpiais nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d., nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki 2021 m. lapkričio 28 d., nuo 2021 m. gruodžio 26 d. iki 2022 m. sausio 16 d., formaliai pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą mokėjimų eiliškumo tvarka, kadangi buvo mokama penktos eilės kreditoriams anksčiau nei trečios eilės kreditoriui VMI. Kita vertus atsakomybei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien požymio, kad buvo nesilaikyta mokėjimo eiliškumo, būtina konstatuoti, kad tuo buvo pažeisti ankstesnės eilės kreditoriaus interesai. VMI teikdama pareiškimą teismui, vertino UAB „X“ finansinį laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. 2021 m. lapkričio 1 d. ir 2021 m. lapkričio 3 d. balansuose yra nurodyta, kad yra 770, 33 Eur mokestinė prievolė sumokėti PVM mokestį. Iš išrašo apie UAB „X“ įplaukas į valstybės biudžetą, matyti, kad tą pačią 2021 m. lapkričio 3 d. bendrovė sumokėjo be įmokos pagal mokestinės paskolos sutartį ir 1 658 Eur deklaruojamų mokesčių. Jau gruodžio mėnesį jokios mokestinės prievolės balanse nebežymimos, taigi ir bendrovė mokėtinų mokestinių nepriemokų neturėjo. Analogiška situacija buvo ir 2022 m. vasario 21 d. Pagal VMI balansą 2022 m. vasario 21 d. turi 502,36 Eur nekilnojamo turto mokesčio mokestinę nepriemoką, tačiau pagal bendrovės išlaidų išrašą 2022 m. vasario 21 d. VMI sumokėta 595 Eur deklaruotų mokesčių, ir 2022 m. vasario 23 d. balanse šio mokesčio nepriemokos nebėra (yra kitų mokesčių rūšių).
Bylos medžiaga neabejotinai nustatyta, kad po 2022 m. sausio 17 d. iš UAB „X“ nebuvo atlikta nei viena įmoka pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-44964, nors D. O. vadovavimo laikotarpiu 2022 m. vasario 25 d. suėjo terminas mokėti įmoką už 2021 m. vasario mėnesį. Pagal įplaukų į valstybės biudžetą pažymą, 2022 m. vasario 23 d. atsirado prievolė sumokėti dar ir 7 476,00 Eur pelno ir PVM mokestį (b.l. 11). D. O. teismo posėdyje nurodė, kad 2022 m. vasario 2 d. VMI atliko UAB „X“ mokestinį patikrinimą ir palyginusi bendrovės apyvartą pagal tokią veiklą vykdančių įmonių apyvartos vidurkį priėmė sprendimą, kad reikalinga patikslinti mokesčių deklaraciją. Jai sutikus ir 2022 m. vasario 22 d. patikslinus mokesčių deklaraciją, atsirado nauja 7 476,00 Eur mokesčių nepriemoka. Nors byloje nėra duomenų, susijusių su 2022 m. sausio mėnesio mokestiniu patikrinimu, duomenų apie mokesčių deklaracijų tikslinimą, iš byloje esančių VMI balansų matyti, kad 7 476,00 Eur mokestinė nepriemoka atsirado tik 2022 m. vasario 23 d., kas iš esmės patvirtina D. O. teiginius. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „X“ prašymu, VMI 2022 m. kovo 7 d. sprendimu šios nepriemokos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis pagal naują mokėjimo grafiką. Sprendime nurodyta, kad jis įgyvendinamas tik pasirašius per 10 darbo dienų mokestinės paskolos sutartį. Pagal VMI pareiškimo duomenis, šis sprendimas buvo įgyvendintas pasirašant mokestinės paskolos sutartį dėl 7 476,00 Eur mokestinės nepriemokos 2022 m. kovo 10 d. Pagal naujos mokestinės paskolos sutarties grafiką šios nepriemokos mokėjimas buvo išdalintas dalimis 623 Eur įmokomis, pirmą įmoką sumokant iki 2022 m. kovo 20 d., tai yra įmokos pagal šį VMI sprendimą terminas suėjo jau pasibaigus D. O. vadovavimo laikotarpiui. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad antrąja sutartimi buvo perskaičiuota visa bendrovės mokestinė skola, teismas su tuo nesutinka. Pagal 2022 m. kovo 9 d. balansą matyti, kad 7 476 Eur skola yra mokėtina prievolė, o 4000,16 Eur skola pagal mokestinės paskolos sutartį yra mokestinė prievolė, kuriai terminas dar nesuėjęs. Taip pat ir VMI pareiškime nurodė, kad abi mokestinės sutartys buvo nutrauktos 2022 m. spalio 6 d., dėl jų nevykdymo, vadinasi jos galiojo lygiagrečiai, naujos sutarties sudarymas nepanaikino pirmosios. Apibendrinant darytina išvada, kad bylos duomenimis neabejotinai nuo 2022 m. vasario 26 d. iki 2022 m. kovo 16 d. buvo neįvykdyta UAB „X“ prievolė sumokėti 400,01 Eur mokestinę nepriemoką pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-44964, o nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. kovo 10 d. (iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo) buvo prievolė mokėti 7 476,00 Eur nepriemoką. Taigi laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 26 d. iki 2022 m. kovo 16 d. atlikti mokėjimai kitiems kreditoriams pažeidžia tiek mokėjimo eiliškumų tvarką, tiek kreditoriaus VMI interesus.
Iš pateiktų UAB „X“ sąskaitų išrašų matyti, jog iš UAB „X“ banko sąskaitų buvo pervesti šie mokėjimai kreditoriams: 2023 m. vasario 23 d. 600 Eur akcininkui R. O., 2023 m. vasario 23 d. – 1 200 Eur akcininkui R. O., 2023 m. kovo 9 d. 3 100 Eur R. O.. Teismas šalina kaltinime nurodytą 2022 m. kovo 8 d. 726 Eur mokėjimą UAB „T“, kadangi kaip matyti iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, toks mokėjimas atliktas ne 2022 m. kovo 8 d., o 28-ą dieną, taigi D. O. nebesant bendrovės vadove.
Žemesnės instancijos teismas
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad nepažeidė VMI interesų tyčia, laiku nesumokėjo vienos (vasario) įmokos pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. mokestinės paskolos sutartį į valstybės biudžetą dėl neapdairumo, o dėl naujai paskaičiuotos po mokestinio patikrinimo 7 476,00 Eur mokestinės nepriemokos ji kreipėsi į VMI dėl jos mokėjimo išdėstymo dalimis ir gavo teigiamą sprendimą, pagal kurį pirmoji įmoka turėjo būti tik 2022 m. kovo 20 d., todėl ji neturėjo tyčios pažeisti VMI interesus, teismas jos versiją vertina kaip gynybinę.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Kitaip tariant, įmonė pati savaime savo veiksnumo nerealizuoja, tai jos vardu daro jos valdymo organas (organai). Vadinasi, pareiga užtikrinti visų įmonės veikloje reikšmingų teisės aktų reikalavimų laikymąsi tenka jos vadovui, šiuo konkrečiu atveju – UAB „X“ direktorei D. O.. Pažymėtina, kad ji kaip įmonės vadovė turėjo žinoti, kad paskutinė įmoka VMI pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. mokestinės nepriemokos paskolos sutartį buvo sumokėta tik 2022 m. sausio 17 d. Galimai ji sąmoningai 2022 m. vasario mėnesį nedarė paskutinės įmokos, nes po mokestinio patikrinimo buvo perskaičiuojama bendrovės mokestinė nepriemoka, ir apie kurią jai tapo žinoma vėliausiai 2022 m. vasario 22 d., kurios išdėstymo ji nutarė siekti. Kita vertus, kaip įmonės vadovė, dirbanti su administraciniais ir teisiniais dokumentais ji turėjo suvokti, kad kol nėra pasirašytas susitarimas su VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, yra pareiga vykdyti ankstesnę galiojančią sutartį ir turint prievolę atlikti mokėjimus VMI bei naujai paskaičiuotą mokestinę nepriemoką, susilaikyti nuo mokėjimų kitiems kreditoriams. Sprendimas dėl nepriemokos išdėstymo buvo priimtas VMI tik 2022 m. kovo 7 d., jame išaiškinta, kad jis bus įgyvendinamas tik tuo atveju jei per 10 darbo dienų bus pasirašyta mokestinės paskolos sutartis, kitaip jis neteks galios nuo jo priėmimo momento (b.l. 78). Taigi kol nėra pasirašyta konkreti sutartis, sprendimas iš esmės negalioja (nėra įgyvendinamas). Todėl nuo 2022 m. vasario 23 d. iki jos pasirašymo 2022 m. kovo 10 d. 7 476,00 Eur mokestinė nepriemoka buvo mokėtina ir galiojanti (tai matyti ir iš VMI 2022 m. vasario 23 ir 2022 kovo 9 d. balansų), D. O. privalėjo laikytis įstatymų nustatyto mokėjimų eiliškumo.
Teismas neturi pagrindo laikyti, kad atlikdama kitiems kreditoriams nuo 2022 m. vasario 23 d. mokėjimus D. O. neturėjo tyčios pažeisti VMI interesų, nes pirma, nuo 2022 m. vasario 23 d. -iki kovo 16 d. nebuvo atlikta jokių mokėjimų VMI nei dėl nepriemokų, nei dėl einamųjų mokesčių, nuo 2022 m. vasario galo didieji įmonės mokėjimai kryptingai buvo atliekami įmonės akcininkui R. O., be to, kad D. O. sudarydama 2022 m. kovo 10 d. mokestinės nepriemokos paskolos sutartį neketino jos vykdyti rodo tai, kad po kelių dienų nuo sutarties sudarymo ir likus 4 dienoms iki pareigos sumokėti pirmą įmoką termino pabaigos, bendrovė buvo parduota. Taigi teismas laiko, kad atlikdama 2022 m. vasario 23 d. – 2023 m. kovo 9 d. mokėjimus R. O. D. O. veikė tiesiogine tyčia pažeisti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą mokėjimų eiliškumo tvarką ir pakenkti VMI interesams.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog UAB „X“ vadovė D. O., žinodama, jog jos vadovaujama įmonė turėjo nuo 2020 m. kovo 17 d. susidariusią mokestinę nepriemoką, kuri 2022 m. vasario 23 d. sudarė 7 476,00 Eur, bet nepakankamai apyvartinių lėšų visų kreditorių pareikštiems reikalavimams tenkinti, 2022 m. vasario 23 d. – 2022 m. kovo 16 d. vykdė atsiskaitymus su paskesnės penktos eilės įmonės kreditoriais (2023 m. vasario 23 d. sumokėta 600 Eur akcininkui R. O., 2023 m. vasario 23 d. – 1 200 Eur akcininkui R. O., 2023 m. kovo 9 d. 3 100 Eur akcininkui R. O.), nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su kreditoriumi VMI pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, D. O. įmonės finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė, tokiu būdu pažeisdama savo kreditoriaus – VMI prie FM teises. Jos veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Nuobaudos skyrimas.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu). Taip pat teismas įvertina tai, jog nenustatyta D. O. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjos asmenybę – brandaus amžiaus, šiuo metu bedarbė, neteista, bausta daugiausiai už smulkius KET pažeidimus, šiuo metu galioja tik viena nuobauda, ištekėjusi, turi mažamečių vaikų. Įvertinęs visas šias aplinkybes, tai, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, kad dėl didelės dalies mokėjimų pagal VMI kaltinimą jos kaltė pažeidžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies nuostatas nenustatyta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skirtina mažesnė nei numatytas sankcijoje minimumas bauda.
Dėl procesinių išlaidų
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jos atstovė prašė priteisti D. O. naudai patirtas proceso išlaidas. Iš byloj esančių dokumentų matyti, kad D. O. 2023 m. birželio 2 d. sumokėjo 3,99 Eur už bylos dokumentų kopijų išdavimą (b.l. 47), 2023 m. rugpjūčio 380 Eur (b.l. 86-87), 2023 m. rugsėjo 26 d. 220 Eur (b.l. 100-101) už advokato teisines paslaugas atstovaujant ją šioje byloje. Iš viso procesinės išlaidos byloje sudaro 603,99 Eur.
ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, o straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų. ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Remiantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens advokato išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Kadangi D. O. nutarimu buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo priteisti jos naudai patirtas proceso išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pripažinti D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą –500 (penkių šimtų) eurų baudą.
Netenkinti D. O. ir jos atstovės prašymo priteisti D. O. naudai 603,99 Eur proceso išlaidų. Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esanti banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esanti AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esanti banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esanti UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esanti AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.