Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės NAUJA ENERGETIKA-4 apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės NAUJA ENERGETIKA-4 ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „CITUS CONSTRUCTION“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

28. Pagal rangos sutarčių 5.2 papunkčius: „Darbų kaina apima visas Medžiagas, priemones, paslaugas, Rangovo patiriamus kaštus Darbams atlikti, įskaitant, bet neapsiribojant, <...> transportavimo ir krovos darbus, visas kitas Rangovo iš anksto numatytas ir / ar nenumatytas Rangovo mokėtinas sumas (kaštus), kitas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas ir kaštus, reikalingus Darbams atlikti bei visiems kitiems Rangovo įsipareigojimams, nurodytiems Sutartyje, įvykdyti. <...> Tuo atveju, jeigu Sutartyje ar jos prieduose atskirai aiškiai neišskirtos kokios nors išlaidos ar veiksmai, būtini konkrečiam Darbui tinkamai atlikti arba jei Rangovas Sąmatoje neįkainojo kokio nors darbo, esančio sudėtine Darbų dalimi, ar jam atlikti reikalingų Medžiagų bei priemonių, laikoma, kad Rangovas tokius veiksmus / darbus atliks savo sąskaita (Medžiagomis, priemonėmis, kt.) ir jėgomis ir / arba visos minėtos išlaidos jau yra įvertintos Darbų kainoje. Darbų kaina negali būti viršijama dėl to, kad Rangovas nepilnai įvertino Sutarčiai įvykdyti reikalingus Darbų kiekius, kas yra laikoma Rangovo rizika“.

29. Rangos sutarčių 18.2 papunkčiuose nustatyta, kad „Užsakovas atskirais atvejais turi teisę pasirinkti pats savarankiškai patiekti Darbų atlikimui naudotinas Medžiagas (duodamas nurodymą Rangovui dėl Neatliekamų darbų), su sąlyga, kad Rangovas šioje Sutartyje nustatyta tvarka nebus užsakęs atitinkamų Medžiagų tiekimo ir užsakymo nebus galima atšaukti be didelių nuostolių Rangovui. Šiuo atveju Darbų kaina mažinama Užsakovo vienašaliu sprendimu Sąmatoje nurodyta tokių Medžiagų kaina, o, jei kaina Sąmatoje nėra atskirai išskirta, – Darbų kainos sumažinimas nustatomas vadovaujantis Darbų kainos keitimo Taisyklėmis raštišku Sutarties Šalių susitarimu. Rangovas tampa atsakingu už tokių Užsakovo patiektų Medžiagų sumontavimo, instaliavimo, įrengimo darbus ir šių darbų kokybę“.

30. Rangos sutarčių 18.5 papunkčiuose nustatyta, kad šalys susitaria, jog „Rangovui pateikus rašytinį prašymą Užsakovui atsiskaityti už Medžiagas tiesiogiai su tiekėju, nurodytu Rangovo prašyme, Užsakovas tiesiogiai apmoka tiekėjams už Medžiagas, kurios reikalingos Rangovo Darbams tinkamai atlikti. Tokiu atveju laikoma, kad Medžiagomis aprūpino Rangovas ir jis lieka atsakingas už netinkamą Medžiagų kokybę. Šiame punkte aptartu atveju (Užsakovui sumokėjus tretiesiems asmenims / tiekėjams už Rangovą) laikoma, kad Užsakovas sumokėjo Rangovui avansu už Darbus, įskaitant visus tiekėjui sumokėtus mokesčius (PVM) ir kitus mokėjimus (transportavimo ir kitas išlaidas), tinkamai už juos sumokėjo ir šiai sumai mažinama Užsakovo skola už Darbus Rangovui (mažinama Darbų kaina) pagal Sutartį be jokio atskiro šalių raštiško susitarimo ar pritarimo. Šalių susitarimu Medžiagų, kurias apmokėjo Užsakovas, nuosavybės teisė pereina Užsakovui nuo apmokėjimo tiekėjui momento, Rangovas įsipareigoja užtikrinti, kad Medžiagų, už kurias sumokėjo Užsakovas, kainos mažinimo, grąžinimo ir kitais atvejais, Užsakovo sumokėti pinigai tiekėjams, tretiesiems asmenims būtų grąžinti į užsakovo banko sąskaitą, iš kurios buvo atliekamas mokėjimas“.

31. Užsakovė UAB „CITUS CONSTRUCTION“ 2022 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama iš rangovės LUAB NAUJA ENERGETIKA-4 priteisti 153 695,52 EUR permoką už statybos rangos darbus. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-762-661/2023 užsakovės ieškinį atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-370/2023 minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Užsakovė 2023 m. rugsėjo 13 d. pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024 abiejų instancijų procesinius sprendimus panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

32. Šioje byloje rangovė (apeliantė LUAB NAUJA ENERGETIKA-4) 2023 m. rugpjūčio 25 d. pareikšto ieškinio pagrindiniu reikalavimu prašo priteisti jai iš užsakovės 726 246,92 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus pagal šalių sudarytas rangos sutartis.

33. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2B-1374-340/2023 atsakovei UAB NAUJA ENERGETIKA-4 iškelta bankroto byla. Atsakovės nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija „VTG frakcija“. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-262-553/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį paliko nepakeistą.

34. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-762-661/2023 (byloje dėl permokos užsakovei priteisimo), kuris apeliacinės instancijos teismo buvo paliktas nepakeistas, ir jame nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis, t. y. tokiomis, kurių apeliantei įrodinėti šioje byloje (dėl skolos iš užsakovės priteisimo) įrodinėti nereikėjo, taip pat tuo, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą.

35. Šalių ginčo esmė – apeliantė LUAB NAUJA ENERGETIKA-4 (šios bylos ieškovė, rangovė) teigia, kad atsakovė UAB „CITUS CONSTRUCTION“ (užsakovė) yra skolinga apeliantei pagal statybos rangos sutartis, o atsakovė kitoje civilinėje byloje įrodinėja, jog atsakovė (užsakovė) yra permokėjusi apeliantei (rangovei).

Dėl (ne)prejudicialumo ir bylos esmės (ne)atskleidimo

36. Nagrinėjamoje byloje ieškovė LUAB NAUJA ENERGETIKA-4 tiek ieškinį, tiek apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-762-661/2023 ir jame nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę šios bylos nagrinėjimui, todėl apeliantė neturėjusi iš naujo įrodinėti to, kas nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino.

37. Remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (išspręstos bylos) galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, jog bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

39. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

40. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-762-661/2023 dalyvavo tos pačios šalys, įrodinėjimo dalyku buvo atsikirtimai ir įrodymai, kurių pagrindu užsakovė teigė, jog yra permokėjusi rangovei, o rangovė atsikirtinėjo įrodinėdama, kad užsakovė ne tik nėra permokėjusi rangovei, tačiau priešingai – yra jai skolinga. Ginčas byloje dėl permokos iš apeliantės priteisimo buvo nagrinėjamas pagal Rangos sutartis 1, 2, 3, 6, 7, o šioje byloje ginčas kildinamas iš Rangos sutarčių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7. Taigi įrodinėjimo dalykas iš dalies (didžiąja dalimi) sutampa.

41. Kita vertus, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimas ir jį nepakeistu palikusi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024 buvo panaikinti ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, vadinasi, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas neįgijo res judicata galios ir atitinkamai galimybės jį vertinti kaip turintį prejudicinę galią šioje byloje dėl skolos priteisimo nėra pagrindo. Kaip matyti, nors ieškinys šioje byloje dėl skolos iš užsakovės rangovei priteisimo pateiktas jau po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties byloje dėl užsakovės permokos iš rangovės priteisimo priėmimo, tačiau apeliantė LUAB NAUJA ENERGETIKA-4, ieškinį grįsdama minėtoje byloje priimtais procesiniais sprendimais, neįvertino kasacijos minėtoje byloje galimybės ir tokios jos baigties tikimybės. Be to, sutiktina su atsakove UAB „CITUS CONSTRUCTION“, kad aplinkybė, jog byloje dėl permokos užsakovei iš rangovės priteisimo nebuvo konstatuotas užsakovės permokos rangovei faktas, savaime nepatvirtino, kad buvo nustatytas ir užsakovės skolos rangovei faktas, juo labiau kad byloje dėl permokos priteisimo priimti procesiniai sprendimai buvo panaikinti kasacine tvarka, o byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje ignoravo prejudicinę reikšmę turinčius faktus, kuriais apeliantė grindė ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytus skaičiavimus.

42. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl neatskleistos bylos esmės šiuo atveju pripažįsta pagrįstais. Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškinyje pažymėjo, kad šalių sudarytų statybos rangos sutarčių 5.1 papunkčiuose buvo nustatyta, jog darbų kaina yra nurodyta sutarties specialiojoje dalyje ir detalizuota sąmatoje. Statybos rangos sutarčių sąmatų skiltyje „Darbų aprašymas“ yra aiškiai nurodyta, kas įskaičiuota į darbų kainą, t. y. kad šalys dėl kiekvieno darbo kainos susitarė atskirai, sutartyse nurodė, ar į jo kainą įeina medžiagos ar ne.

43. Iš teismo posėdžio metu duotų apeliantės atstovo paaiškinimų matyti, kad dalį rangos darbams atlikti reikalingų medžiagų apeliantei (rangovei) tiekė atsakovė (užsakovė), tai įformindama PVM sąskaitomis faktūromis, t. y. formaliai įformindavusi ne jų perdavimą (CK 6.648 straipsnio 1 dalis), o medžiagų pardavimą. Rangovė šių sąskaitų neapmokėdavo, o visas medžiagas sunaudojusi atlikdama darbus užsakovės objektuose, sunaudotų medžiagų vertę įtraukdavo į atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus (tais atvejais, kai užsakovė medžiagų „pardavimą“ įformindavo iki atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto sudarymo), pagal kuriuos išrašydavo atsakovei (užsakovei) PVM sąskaitas faktūras (su juose įtraukta medžiagų verte), o vėliau įvykdavo atsakovės (užsakovės) pateiktų PVM sąskaitų faktūrų „sudengimas“ su apeliantės (rangovės) pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus (kuriuose nurodyta ir užsakovės rangovei perduotų ir objektuose sunaudotų medžiagų vertė) išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Jeigu užsakovė vėliau, t. y. jau po atliktų darbų perdavimo įformindavo medžiagų „perkėlimą“, tokiais atvejais medžiagos (jų vertė) nepatekdavo į atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, nepaisant to, kad medžiagos užsakovei jau buvo „grąžintos“ kartu su perduotais darbais (t. y. medžiagas panaudojus statybos darbams atlikti – atliktų darbų pavidalu). Užbaigus sutarčių vykdymą atsakovė už medžiagas turėjo išrašyti kreditines sąskaitas, tačiau baigus darbus to nepadarė, todėl apeliantė iš užsakovės gautų medžiagų, kurios neįtrauktos į atliktų darbų aktus, sunaudotų objektuose, grąžinimą įformino PVM sąskaitomis faktūromis. Apeliantės teigimu, atsakovė priėmė visas apeliantės pagal atliktų darbų aktus išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir įtraukė jas į savo apskaitą, tačiau neteisėtai neapskaitė medžiagų grąžinimo sąskaitų.

44. Atsakovė šioje byloje (užsakovė) pažymi, kad nėra skolinga apeliantei (rangovei). Tarp apeliantės ir atsakovės iš viso sutampa 76 PVM sąskaitos faktūros už 1 925 772,22 Eur, 10 PVM sąskaitų faktūrų už 309 583,97 Eur, atsakovė pastebi nežymius neatitikimus, tačiau šių sąskaitų faktūrų neginčija – rangovės pateiktose sąskaitose matyti klaidų, nedidelių paklaidų dėl sumų, o šios bylos ginčo dalykas, atsakovės vertinimu, yra 7 PVM sąskaitos faktūros už 865 010,62 Eur, kurių atsakovė nurodo negavusi iki šio ginčo ir nėra įregistravusi jų savo sistemoje. Taip pat pažymėjo, kad pateikdama savo apskaičiavimus, grindžiamus jau minėtoje byloje dėl permokos priteisimo nustatytomis aplinkybėmis, rangovė nieko nepasisakė, kad pagal rangos sutarčių 17.1 papunkčius dalį sumų (10 proc.) yra sulaikiusi arba kad kai kuriais atvejais užsakovė yra grąžinusi dalį sulaikytų lėšų.

45. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitoje byloje (dėl permokos priteisimo) atsakovė UAB „CITUS CONSTRUCTION“ (tos bylos ieškovė) laikėsi pozicijos, jog užsakovei savo lėšomis įsigijus ir rangovei perdavus statybos darbams atlikti reikalingas medžiagas, rangovė, remiantis rangos sutarčių 18.2 punktu (suteikiančiu užsakovei teisę savarankiškai pateikti darbams atlikti naudotinas medžiagas), neteko teisės reikalauti, kad užsakovė už tokias medžiagas atsiskaitytų su rangove. Tačiau rangovė užsakovės perduotas medžiagas įtraukė į aktus, o užsakovė dėl apsirikimo šiuos aktus pasirašė ir rangovės pateiktas sąskaitas apmokėjo. Būtent ši aplinkybė, užsakovės vertinimu, patvirtina rangovės praturtėjimo ieškovės sąskaita faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024 18.2 punktas).Taigi užsakovė UAB „CITUS CONSTRUCTION“ kitoje byloje teigė, kad apeliantė (rangovė) LUAB NAUJA ENERGETIKA-4 apskritai negalėjo įtraukti užsakovės jai perduotų medžiagų kainos / vertės į atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašyti užsakovei PVM sąskaitas faktūras, į kurias, pažymėtina, patenka ir į šią bylą dėl skolos priteisimo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, iš kurių pirmosios instancijos teismo sprendime analizuotos tik septynios.

46. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį nagrinėjamoje byloje, apeliantės ir atsakovės nurodytų aplinkybių pagrįstumo nevertino ir netyrė, apsiribodamas tik 7 PVM sąskaitų faktūrų formaliu vertinimu ir aplinkybėmis, jog: 1) byloje nėra 2021 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą JAV Nr. 0000318 („Už atliktus darbus pagal aktą Nr. 2“), suma – 20 736,66 Eur (be PVM) ir 2021 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą JAV Nr. 0000335 („Už atliktus darbus pagal aktą Nr. 7 (duomenys neskelbtini) apdailos darbai“), suma – 13 531,65 Eur (be PVM), atitinkančių atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų; 2) ginčo sąskaitose už medžiagas (2022 m. sausio 19 d. JAV Nr. 0000348 „Už medžiagas“, suma – 12 396,76 Eur (be PVM) (nors į bylą pateikta tą pačią sumą atitinkanti tą pačią 2022 m. sausio 19 d. UAB „Lemora“ pirkėjai LUAB NAUJA ENERGETIKA-4 adresuota sąskaita su konkrečiomis prekėmis ir jų kiekiais, ir kurią apmokėjo atsakovė UAB „CITUS CONSTRUCTION“), 2022 m. kovo 21 d. JAV Nr. 0000361 („Už medžiagas, panaudotas 2020 metais“), suma – 101 996,08 Eur (be PVM), 2022 m. kovo 21 d. JAV Nr. 0000362 („Už medžiagas, panaudotas 2021 metais“), suma – 666 908,84 Eur (be PVM), 2022 m. kovo 21 d. JAV Nr. 0000363 („Už medžiagas, panaudotas 2022 metais“), suma – 42 328,58 Eur (be PVM); bendra šių sąskaitų suma – 823 630,26 Eur. nėra nurodyta, kokiame objekte buvo panaudotos medžiagos, už kurias išrašytos šios sąskaitos, kokios medžiagos ir kokie medžiagų kiekiai buvo panaudoti. Ir nors 2022 m. sausio 26 d. PVM sąskaita faktūra „Už atliktus darbus pagal aktą Nr. 1 (duomenys neskelbtini) Polistirolo klijavimas ant lubų rūsyje“, suma – 7 112,03 Eur (be PVM), pirmosios instancijos teismo vertinimu, buvo išrašyta pagrįstai (t. y. byloje yra ją atitinkantis abiejų šalių pasirašytas atliktų darbų priėmimo aktas, kuriame 1–2 eilutėse įvardinti atlikti darbai (su pastabomis, kad medžiagas tiekia užsakovė), o 3–6 eilutėse įvardintos medžiagos (3–5 eilutėse nurodant, kad medžiagas tiekia užsakovė) (1 t., b. l. 136), tačiau įvertinęs tai, kad nepagrįstai prašomų apmokėti sąskaitų suma yra 857 898,57 Eur, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti ieškiniu prašomos priteisti 726 346,92 Eur atsakovės skolos buvimo, net ir įvertinus, kad atsakovės ginčijama PVM sąskaita faktūra JAV Nr. 0000351 išrašyta pagrįstai.

47. Šiame kontekste pažymėtina, kad sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog vien tik PVM sąskaita faktūra nesukuria pareigos ją apmokėti, nes tam kad būtų galima konstatuoti tokios prievolės buvimą, turi būti nustatytas ir sąskaitos išrašymą pagrindžiantis teisinis pagrindas. Rangos sutarčių atveju darbai gali būti atliekami tiek iš rangovo (CK 6.647 straipsnis), tiek iš užsakovo (CK 6.648 straipsnis) medžiagų. Todėl nagrinėjamu atveju visų pirma šioje byloje turėjo būti analizuojamos aplinkybės, susijusios su medžiagų pardavimo rangovei (perdavimo išrašant PVM sąskaitas faktūras) pagrįstumu, atsižvelgiant į tai, kad rangos sutartyse buvo numatyta ir užsakovės teisė savarankiškai patiekti medžiagas, reikalingas darbams atlikti (rangos sutarčių 18.2 papunkčiai).

48. Pažymėtina ir tai, kad nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje dėl užsakovės UAB „CITUS CONSTRUCTION“ permokos rangovei LUAB NAUJA ENERGETIKA-4 (apeliantei) priimti procesiniai sprendimai nelaikytini turinčiais prejudicinę galią šioje byloje dėl skolos iš užsakovės priteisimo vien dėl to, jog kasacinės instancijos teismo buvo panaikinti, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024 pateikti išaiškinimai yra reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje.

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje teisminiame procese, kuriame buvo vertinami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje dėl užsakovės UAB „CITUS CONSTRUCTION“ permokos rangovei LUAB NAUJA ENERGETIKA-4 (apeliantei) priimtų procesinių sprendimų, kuriais užsakovės ieškinys dėl permokos priteisimo nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu buvo atmesti, pagrįstumas, konstatavo, jog „nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai ir kad prašomą priteisti sumą ieškovė yra atsakovei sumokėjusi pagal šalių pasirašytus darbų perdavimo–priėmimo aktus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras. Tačiau ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad prievolė sumokėti atsakovei 153 695,52 Eur sumą pagal sudarytas sutartis jai nekilo, t. y. kad ši suma į perdavimo–priėmimo aktus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras atsakovės buvo įtraukta nepagrįstai. Be to, ieškovė teigia, kad už darbams atlikti reikalingas medžiagas ji yra sumokėjusi du kartus – savo tiekėjams ir atsakovei (pagal atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, į kuriuos nepagrįstai buvo įtraukta šių medžiagų vertė). Tuo tarpu atsakovė iš esmės rėmėsi tuo, kad nurodyta suma ieškovės buvo sumokėta vykdant sutartinę prievolę, o ieškovės nurodomas dvigubas mokėjimas tėra netinkamos ieškovės vidinės apskaitos pasekmė (medžiagų perdavimą atsakovei įforminant PVM sąskaitomis faktūromis, tokiu būdu medžiagų įgijimo išlaidas perkeliant atsakovei, tačiau neįtraukiant į apskaitą vėliau atsakovės už šias medžiagas išrašytų PVM sąskaitų faktūrų). Taigi, nagrinėjamoje byloje, visų pirma, turėjo būti nustatyta, kuriai iš statybos rangos sutarčių šalių – ieškovei ar atsakovei – teko prievolė padengti darbams atlikti reikalingų medžiagų, dėl kurių byloje kilęs ginčas, įsigijimo išlaidas (ar ieškovės prievolė sumokėti atsakovei 153 695,52 Eur sumą kilo iš sutarties). Antra, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad nurodytos medžiagos faktiškai buvo įgytos ieškovės lėšomis ir perduotos atsakovei, turėjo būti įvertinta, kokiu pagrindu kilo (jei kilo) ieškovės prievolė papildomai sumokėti atsakovei šių medžiagų vertę atitinkančią sumą, kadangi, savo lėšomis įgijusi darbams atlikti reikalingas medžiagas ir jas neatlygintinai perdavusi atsakovei, ieškovė būtų laikoma įvykdžiusia savo sutartinę prievolę padengti darbams atlikti reikalingų medžiagų įsigijimo išlaidas, net jei būtų nustatyta, kad ši prievolė pagal šalių sudarytas sutartis teko būtent ieškovei.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024 30–31 punktai).

50. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažino teisiškai pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad vien teismų nustatyta (ir šalių neginčijama) aplinkybė, jog mokėjimai ieškovės buvo atliekami pagal statybos rangos sutarčių pagrindu surašytus ir ieškovės pasirašytus darbų perdavimo–priėmimo aktus bei šių aktų pagrindu išrašytas sąskaitas, savaime nepašalina nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo galimybės (šios nutarties 27, 28 punktai). Šios galimybės taip pat nepašalina teismų akcentuota ieškovei tenkanti rūpestingumo pareiga. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas) <...>. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė, apmokėdama atsakovės jai pateiktas sąskaitas, galimai veikė nepakankamai rūpestingai, nesudaro pagrindo teigti, kad atitinkamo dydžio ieškovės mokėjimo prievolė kilo iš sutarties ir kad atsakovė yra įgijusi teisę į ieškovės sumokėtas sumas, jei šios sumos ieškovės faktiškai buvo sumokėtos nesant sutartyje nustatyto pagrindo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024 32 punktas).

51. Iš to, kas išdėstyta, daroma išvada, kad siekiant nustatyti arba paneigti užsakovės skolos rangovei faktą, visų pirma turėjo būti vertinamos medžiagų tiekimo (perdavimo, pardavimo) aplinkybės (schema) šalis siejančių rangos sutarčių (konkrečių jų sąlygų ir visumos kontekste) ir tuo pačiu turėjo būti nustatyta, kuriai iš statybos rangos sutarčių šalių – ieškovei ar atsakovei – teko prievolė padengti darbams atlikti reikalingų medžiagų įsigijimo išlaidas. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad užsakovės pozicija abiejose bylose yra prieštaringa – byloje dėl permokos priteisimo užsakovė teigia, jog užsakovės lėšomis įsigytos ir neatlygintinai rangovei perduotos medžiagos negalėjo būti įtrauktos į atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus ir kad aktus užsakovė pasirašė per klaidą, o šioje byloje dėl skolos priteisimo, kurioje užsakovė dalyvauja atsakovės statusu, užsakovė pirmesnėje byloje dėstyta pozicija nesirėmė, teismo dėmesį nukreipdama tik į 7 ginčo PVM sąskaitų faktūrų analizavimą.

52. Pažymėtina, kad nors įrodinėjimo našta, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023 78 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Proceso šalių ir teismo pareigos įrodinėjimo procese sudaro darnią sistemą, todėl teismas negali remtis negatyviuoju įrodinėjimo naštos aspektu spręsdamas kilusį ginčą vien dėl to, kad šalies pateikti įrodymai teismui nėra pakankamai aiškūs ar tikslūs, prieš tai neįvykdęs jam tenkančios išaiškinimo pareigos.

53. Šioje byloje apeliantė savo poziciją grindė rangos sutartimis, atsakovės apeliantei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis (dėl medžiagų pardavimo rangovei), apeliantės atsakovei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais, nurodydama sumą, už kurią atsakovė apeliantei yra perdavusi medžiagų, sumą, už kurią yra atlikusi ir perdavusi darbų (kartu su medžiagų, gautų iš atsakovės, verte), atsakovės apmokėtą sumą ir, apeliantės vertinimu, teisingą atsakovės apeliantei skolos dydį. Tačiau atsižvelgus į tai ir nenustačius, kam (apeliantei ar atsakovei) teko pareiga padengti darbams atlikti reikalingų medžiagų įsigijimo išlaidas, nėra galimybės daryti išvadą, ar pagal į bylą pateiktus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus užsakovės lėšomis įsigytų medžiagų vertė buvo įtraukta pagrįstai, apeliantės įvardinti skaičiavimai, kurių pagrindu ir yra imama bendra visų apeliantės atsakovei perduotų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, į kuriuos įtraukta ir užsakovės lėšomis įgytų medžiagų vertė, suma gali būti neaktuali. Todėl tokiais duomenimis remiantis apskaičiuojamas skolos dydis (jei toks yra) taip pat gali būti neteisingas. Taigi, neturint teisingų pradinių duomenų (kuriuos pirmiausia apsprendžia šalies, kuriai teko prievolė padengti darbams atlikti reikalingų medžiagų įsigijimo išlaidas, identifikavimas), skolos fakto (ne)buvimo konstatuoti nėra galimybės. Tokių aplinkybių neįvertinus, pirmosios instancijos teismui nepagrįstai susiaurinus bylos nagrinėjimo dalyką iki 7 PVM sąskaitų faktūrų analizės, nebuvo atskleista nagrinėjamos bylos esmė, o tai sudaro pagrindą skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

54. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio, byloje nesant įvertintų visų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti reikalingų įrodymų, byla negali būti išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-378/2021 18 punktas; 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021 45 punktas). Dėl šios priežasties, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad bylos esmė nebuvo atskleista, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

55. Atsakovė UAB „CITUS CONSTRUCTION“ pateikė prašymą dėl 1 701,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

56. Nors, kaip jau minėta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų bylose dėl permokos užsakovei priteisimo priimti procesiniai sprendimai nelaikytini turinčiais prejudicinę galią šioje byloje dėl skolos rangovei priteisimo vien dėl to, kad kasacinio teismo buvo panaikinti, tačiau šiose bylose ne tik dalyvauja tos pačios šalys, bet ir ginčas abejose bylose tarp šalių kilęs didžiąja dalimi iš tų pačių rangos sutarčių vykdymo, todėl tarp šių bylų egzistuoja tarpusavio ryšys, kadangi nustačius, jog užsakovė pagal tas pačias rangos sutartis yra skolinga rangovei, permokos galimumo faktas pagal tas pačias rangos sutartis būtų paneigtas. Nustačius, kad užsakovė nėra skolinga rangovei, tikimybė, kad užsakovė galbūt yra permokėjusi rangovei, padidėja. Taigi abiejose minėtose bylose keliami iš esmės priešpriešiniai reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinės instancijos teismas bylą dėl permokos užsakovei priteisimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (teismo posėdis pirmosios instancijos teisme paskirtas 2024 m. gegužės 25 d.), šią bylą dėl užsakovės skolos rangovei priteisimo taip pat perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl šių civilinių bylų sujungimo (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.