- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- e2-1228-302/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00141-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolė Piškinaitės ir Alvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Izagesta“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl paskirtų baudų panaikinimo, uždarosios akcinės bendrovės „Izagesta“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Izagesta“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Bankro“.2017 m. kovo 14 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi įpareigojo bankroto administratorę UAB „Banko“ per 10 dienų pateikti prašymus Juridinių asmenų registrui (toliau – JAR) dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę bei pateikti teismui tai patvirtinančius duomenis. Teismas 2018 m. balandžio 5 d., 2018 m. balandžio 23 d. ir 2018 m. gegužės 17 d. nutartimis, nustatęs, kad bankroto administratorė nevykdo teismo nustatytų įpareigojimų, paskyrė atitinkamai 500 Eur, 1000 Eur ir 1500 Eur dydžio baudas. 2018 m. gegužės 21 d. teisme gautas bankroto administratorės UAB „Bankro“ prašymas, kuriame administratorė prašė atnaujinti terminą prašymui dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. nutartimis paskirtų baudų panaikinimo pateikti bei panaikinti nurodytomis nutartimis paskirtas baudas. Bankroto administratorė nurodė, kad terminai dėl įmonės išregistravimo iš JAR buvo praleisti dėl bankroto administratorės įgaliotos atstovės L. Ž. intensyvaus darbo krūvio pagrindinėje darbovietėje. Taip pat administratorė pažymėjo, kad tik sužinojusi apie paskirtas baudas iš karto įvykdė įpareigojimus, t. y. pateikė prašymą JAR dėl BUAB „Izagesta“ išregistravimo, todėl, anot administratorės, pagrindas baudų skyrimui yra išnykęs. Bankroto administratorė nurodė, kad nesiekė piktnaudžiauti ir nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nevilkino bankroto proceso, o nurodyta situacija įvyko dėl atidumo klaidos, iš kurios buvo pasimokyta. Administratorės teigimu, šiuo metu UAB „Bankro“ pajamos sudaro vos 90 Eur/mėn., todėl paskirtos baudos privestų įmonę prie bankroto.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi BUAB „Izagesta“ bankroto administratorės UAB „Bankro“ prašymo dėl teismo 2018 m. balandžio 5 d., 2018 m. balandžio 23 d. ir 2018 m. gegužės 17 d. nutartimis UAB „Bankro“ paskirtų baudų (atitinkamai 500 Eur, 1000 Eur ir 1500 Eur dydžio) panaikinimo netenkino.Siekdamas užtikrinti kiekvieno asmens teisę savo teises ir teisėtus interesus ginti teismine tvarka, taip pat įvertinęs tai, jog šiuo atveju terminai prašymui dėl minėtų baudų panaikinimo praleisti nežymiai (atitinkamai 32 ir 14 dienų), terminų prašymui pareikšti neatnaujinimas turėtų neproporcingų neigiamų padarinių terminus praleidusiai šaliai ir neatitiktų bendrųjų teisės principų reikalavimų, teismas sprendė, jog yra pagrindas administratorei atnaujinti terminus minėtam prašymui dėl baudų panaikinimo pareikšti.Teismas nurodė, kad bankroto administratorė neteikė prašymų JAR dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei likviduotos įmonės išregistravimo gerokai ilgiau nei vienerius metus, nors tokią pareigą bankroto administratoriui nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Tokį bankroto administratorės neveikimą teismas vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Teismo nuomone, bankroto administratorė elgėsi nesąžiningai, dėl to nepagrįstai, nesant objektyvių priežasčių, buvo sąmoningai vilkinamas BUAB „Izagesta“ bankroto procesas. Teismas darė išvadą, kad administratorė jokių objektyvių bei svarbių aplinkybių, pagrindžiančių netinkamą jos pareigų vykdymą, nenurodė.Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktuose nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai bei kurį saisto specialios etikos taisyklės, todėl šio, ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turinčio, proceso dalyvio elgesys, netinkamai vykdant nustatytas pareigas, nesilaikant teismo nustatytų įpareigojimų, negali būti pateisinamas vien darbo krūviu ir (ar) neatidumu. Tuo labiau, jog bankroto administratorė šioje bankroto byloje jau buvo raginta ne vieną kartą tinkamai atlikti savo pareigas (rašyti raštai, atskiroji nutartis, administratorei kompetentingos įstaigos skirta nuobauda dėl netinkamo pareigų vykdymo).Nors bankroto administratorė nurodė, kad teismo nustatyti pažeidimai šiuo metu yra pašalinti, tačiau, tačiau teismas, nustatęs, jog bankroto administratorė ėmėsi veiksmų juos pašalinti tik tuomet, kai 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi jai buvo paskira pakartotinė (trečia) bauda (2018 m. gegužės 21 d. administratorė kreipėsi į JAR dėl įmonės statuso pakeitimo, kuris buvo įregistruotas 2018 m. gegužės 24 d.), sprendė, kad tai negali būti pagrindas paskirtų baudų panaikinimui.
III. Atskirojo skundo esmė
BUAB „Izagesta“ bankroto administratorė UAB „Bankro“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir prašymą dėl paskirtų baudų panaikinimo tenkinti. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorė tik sužinojusi apie paskirtas baudas iškart pateikė prašymą JAR dėl BUAB „Izagesta“ išregistravimo, darytina išvada, jog baudų paskyrimo pagrindas yra išnykęs.Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, savo veiksmais nesiekė vilkinti bylos ar gaišinti teismo laiko. Prašymas JAR laiku nebuvo pateiktas tik dėl neatidumo. Teismas neatsižvelgė į tai, kai, kad šiuo atveju toks bankroto administratorės nesavalaikis pareigų neatlikimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių.Teismas neįvertino to, kad bankroto administratorė su visomis nutartimis, kuriomis paskirtos baudos, susipažino tik 2018 m. gegužės 18 d. Teismas neatsižvelgė į prašyme panaikinti baudą pateiktus argumentus dėl UAB „Bankro“ finansinės situacijos. Šiuo metu UAB „Bankro“ mėnesinės pajamos yra 90 Eur (administruojamos trys fizinių asmenų bankroto bylos, kuriose patvirtintas atlygis bankroto administratoriui po 30 Eur per mėnesį), todėl akivaizdu, kad Vilniaus apygardos paskirtos baudos privestų įmonę prie bankroto. UAB „Bankro“ yra maža įmonė, joje šiuo metu dirba vis vienas administratorius, kuris yra priverstas dirbti ir kitoje darbovietėje, dėl ko nukenčia atliekamų procedūrų terminai ir kokybė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti teismo paskirtas baudas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo/neteisėtumo
Byloje sprendžiamas klausimas dėl baudos bankroto administratoriui, tinkamai nevykdančiam ĮBĮ numatytų pareigų, skyrimo remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 95 straipsniu, baudą bankroto administratorei skyrė už tai, kad ji ĮBĮ nustatytais terminais nepateikė JAR prašymų dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir dėl likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimo bei teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.Byloje nėra ginčo, kad BUAB „Izagesta“ bankroto administratorė UAB „Bankro“ laiku neįvykdė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir 32 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų. Bankroto administratorė savo pareigų nevykdymą sieja su dideliu darbo krūviu ir atidumo stoka, tačiau nemano, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str. 1 d.).Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.).Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis gali pasireikšti įvairiais veiksmais, o jo vertinimas priklauso nuo konkrečios bylos situacijos ir aplinkybių.Spręsdamas klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo ar kitokio procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).Taigi nagrinėjamu atveju, norint skirti bankroto administratorei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, buvo būtina nustatyti bankroto administratorės nesąžiningumą pateikiant teismui procesinį dokumentą ir/ar sąmoningą veikimą prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad prašymų JAR dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei likviduotos įmonės išregistravimo dėl įmonės pabaigos nepateikimas gerokai ilgiau nei vienerius metus ir ignoravimas teismo raginimų tai padaryti, gali būti vertinamas kaip nesąžiningas ir tyčinis bankroto administratorės elgesys. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktuose nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl toks bankroto administratorės neveikimas negali būti traktuojamas tiesiog kaip nerūpestingumas ar neatidumas. Teisės aktų nustatyta tvarka dėl bankroto administratorės kaltės JAR nebuvo pateikti duomenys ir dokumentai apie bankrutuojančios įmonės statuso pasikeitimus, nebuvo vykdomi teismo procesiniuose dokumentuose nurodyti įpareigojimai, todėl toks bankroto administratorės tyčinis neveikimas negali būti toleruojamas. Bankroto administratorių veiklą prižiūri Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija - Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ĮBĮ 11 str. 12 d.). Už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda (ĮBĮ 11⁷ str. 1 d.). Taigi, nustatęs netoleruotiną bankroto administratorės pareigų nevykdymo atvejį, teismas apie tai turi informuoti minėtą bankroto administratorių veiklą prižiūrinčią instituciją. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bankroto administratorės nesąžiningumas pasireiškė ne tik ĮBĮ nustatytų pareigų nevykdymu, bet ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo, bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties tyčiniu nevykdymu, o atsisakymas vykdyti teismo sprendimą ar nutartį nepatenka į CPK 95 straipsnio taikymo sritį.Teismo sprendimų, nutarčių ar kitokių procesinių dokumentų visuotinio privalomumo principas yra įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Šis principas yra būtina teismo ir teisėjų nepriklausomumo garantija. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame procesiniame dokumente esantys nurodymai privalomi visoms valstybinės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos teritorijoje (Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, CPK 18 str.). Atsisakymas vykdyti teismo sprendimą ar teismo sprendimo arba kitokio procesinio dokumento nepaisymas vertintinas kaip teismų nepriklausomumo ir viešosios tvarkos pažeidimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo nevykdymas yra baudžiamasis nusižengimas. Esant tokiam piktybiniam įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų nevykdymui administratoriui tokia atsakomybė taip pat galima.Kadangi šiuo metu tiek Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, tiek Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimas, tiek Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis jau yra įvykdyti, tai minėtos nuostatos taikymas šiuo metu yra nebeaktualus. Atsižvelgdama į bankroto administratorės padaryto pažeidimo pobūdį bei CPK 95 straipsnio nuostatų esmę ir paskirtį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino esmines sprendžiamo klausimo faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ir nepagrįstai apeliantei paskyrė baudas, todėl yra pagrindas tenkinti bankroto administratorės prašymą dėl paskirtų baudų panaikinimo (CPK 107 str. 1 d.).
Dėl bylos procesinės baigties
Nurodytų argumentų pagrindu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - BUAB „Izagesta“ bankroto administratorės UAB „Bankro“ prašymas dėl teismo 2018 m. balandžio 5 d., 2018 m. balandžio 23 d. ir 2018 m. gegužės 17 d. nutartimis paskirtų baudų (atitinkamai 500 Eur, 1000 Eur ir 1500 Eur dydžio) panaikinimo tenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Izagesta“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankro“ prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d., 2018 m. balandžio 23 d. ir 2018 m. gegužės 17 d. nutartimis paskirtų baudų (atitinkamai 500 Eur, 1000 Eur ir 1500 Eur dydžio) panaikinimo tenkinti.
Panaikinti bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Bankro“ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d., 2018 m. balandžio 23 d. ir 2018 m. gegužės 17 d. nutartimis paskirtas baudas.