- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-303-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36974-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- UAB ,,Trackon“
- Ieškovas
- UAB „Zinatransa“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Trackon“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Zinatransa“ ieškinį atsakovui UAB „Trackon“ dėl sandorio kainos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Zinatransa“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 718,65 Eur, susidedančią iš 538,45 Eur sumokėtos atsakovui sutarties kainos, 180,20 Eur nuostolių (80,20 Eur išlaidos dėl kuro apskaitos sistemos patikros, 100 Eur vilkiko kuro sąnaudos, vilkiko kelionės ir buvimo pas atsakovą (prastovos) laiku negautos vilkiko pajamos). Nurodė, kad 2016-08-24 su atsakovu sudarė sekimo paslaugų teikimo sutartį, sumokėjo atsakovui 538,45 Eur sutarties kainą, tačiau atsakovas netinkamai informavo dėl teikiamų paslaugų apimties. Be kuro stebėjimo sistemos, kurios atsakovas nesugebėjo įdiegti, ieškovui nėra reikalingos kitos sekimo sistemos funkcijos. Paaiškino, kad remiantis sutarties 6.3 p. sutartį nutraukė. Prašė grąžinti sutarties kainą bei priteisti nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-11 preliminariu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 718,65 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2017-10-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 308 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas UAB „Trackon“ pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas tinkamai įvykdė visus prisiimtus įsipareigojimus. Paaiškino, kad ieškovui ne kartą nurodė, kad siūloma sistema tinkamai veiks tik su originalia automobilio plūde ir borto kompiuteriu, kas buvo nurodyta ir komerciniame pasiūlyme. Atsakovas ieškovui nedavė jokių garantijų, kad sistema veiks ir su ieškovo transporto priemonėje sumontuotu neoriginaliu kuro apskaitos prietaisu. Ieškovas nereikalaudamas restitucijos, siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jo turimas kuro matavimo prietaisas veikia tinkamai bei nepateikė įrodymų, kad patyrė prašomą priteisti žalą.
4. Ieškovas atsiliepimu nesutiko su prieštaravimais, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 24 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 718,65 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2017-10-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 658 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Nustatė, kad 2016-08-24 ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį dėl sekimo paslaugų teikimo Nr. LID-16 507 (toliau – Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui visapusiškai sukomplektuotą GPS SuperSense GSM/GPRS modulį – telekomunikacijos prietaisą bei jį įrengti ieškovo transporto priemonėje, užtikrinti sekimo sistemos MapOn veiklą. Atsakovas į ieškovo automobilį Renault Premium DX1370 įrengė sekimo įrenginį MAPoN Supersense GSM/GPRS Nr. 200059, į automobilį Renault Premium DX1410 įrengė sekimo įrenginį MapOn Supersense GSM/GPRS Nr. 301142. Ieškovas sumokėjo atsakovui sutarties kainą – 538,45 Eur. Šalys susitarė dėl abonementinio mokesčio 4 Eur plius PVM už kiekvieną sekimo įrangą per mėnesį. Teismas nustatė, kad šalis siejo atlygintiniai paslaugų teikimo teisiniai santykiai.
7. Teismas nustatė, kad 2016-06-22 elektroniniame laiške – komerciniame pasiūlyme atsakovas apibūdindamas pagrindines sekimo sistemos funkcijas pažymėjo, jog sistema atlieka kuro stebėjimą, prisijungiant prie originalios kuro plūdės ar borto kompiuterio.
8. Iš iki sutartinio šalių susirašinėjimo, ieškovo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad ieškovas, sudarant Sutartį, esminę sutarties sudarymo aplinkybę nurodė, jog ieškovui reikalinga kuro sunaudojimo apskaitos ir sekimo sistema. Ieškovas iki Sutarties pasirašymo atsakovui nurodė, kad vienoje iš transporto priemonių, kuriai yra reikalinga sekimo paslauga, yra sumontuota neoriginali kuro apskaitos sistema. Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovui nusiuntė neoriginalios kuro sistemos duomenis. Nustatė, kad iš karto po sekimo įrangos įmontavimo paaiškėjo, kad automobilyje, kuriame buvo sumontuota neoriginali kuro apskaitos sistema, atsakovo įmontuota įranga neteikė kuro stebėjimo funkcijos. Ieškovas 2016-08-26 pranešė atsakovui elektroniniu laišku, reikalaudamas ištaisyti šią klaidą bei nurodydamas, kad priešingu atveju, atsakovo paslauga yra netinkama. Pakartotinai atsakovas apie neveikiančią sistemą buvo informuotas 2016-09-07, 2016-10-11.
9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas tiksliai žinodamas aplinkybę, kad ieškovo viename iš automobilių yra įmontuota neoriginali kuro apskaitos sistema, turėdamas tikslius jos duomenis, savo rizika ėmėsi įrenginėti sekimo įrangą.
10. Nurodė, kad bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad ieškovas negavo to, ko tikėjosi iš sutarties – kuro sunaudojimo stebėjimo sistema atsakovo nebuvo įdiegta ir ieškovo automobilyje neveikė. Tai, kad veikė kitos sekimo paslaugos, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas sutarties nepažeidė, kadangi ieškovui buvo aktuali paslaugų visuma, kurias jis norėjo gauti iš vieno subjekto, kad kartu vienoje programoje galėtų stebėti visus savo transporto priemonių sekimo duomenis, įskaitant ir kuro sekimo funkciją. Tai, kad atsakovas prievolės neįvykdė tinkamai patvirtina ir atsakovo 2016-10-19 pranešimas, kuriuo jis ketino atpirkti vieną įrangą, įmontuotą transporto priemonėje, kuri negalėjo suteikti ieškovo pageidautos paslaugos.
11. Teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai nutraukė Sutartį, kadangi negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties, todėl įgijo teisę reikalauti 538,45 Eur sumokėtos sutarties kainos bei 180,20 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro 80,20 Eur išlaidos dėl kuro apskaitos sistemos patikros ir 100 Eur vilkiko kuro sąnaudos, vilkiko kelionės ir buvimo pas atsakovą (prastovos) laiku negautos vilkiko pajamos.
12. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad Sutartis turi būti kvalifikuojama kaip pirkimo – pardavimo sutartis, ko pasėkoje ieškovas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. Pažymėjo, kad Sutarties 1.2. punkte nustatyta, kad sekimo paslaugas sudaro: 1.2.1. Įrangos montavimas; 1.2.2. MapOn sistemos pateikiamų duomenų transliavimas/perdavimas. Pažymėjo, kad nors įmontuota įranga perėjo ieškovo nuosavybėn, tačiau minėta įranga buvo tiesiogiai reikalinga atsakovo pagal Sutartį numatytų paslaugų teikimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atsakovas UAB „Trackon“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-24 galutinį sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodė, šalių sudaryta Sutartis buvo mišri, turinti prekių pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutarčių nuostatų. Į Sutarties nuostatas buvo įtrauktos ir tam tikros tipinės pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos, pvz. Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad įrangos nuosavybės teisė pereina ieškovui nuo visiško apmokėjimo už įrangą momento, o Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad atsakomybė už įrangos veikimą pereina ieškovo atsakomybėn, nuo jos perdavimo momento; nuosavybės teisė į įrangą pereina ieškovui visiškai atsiskaičius su atsakovu už parduodamą įrangą. Atsakovas pardavė, o ieškovas įsigijo, tinkamos kokybės daiktą (įrangą), kurios neveikimas buvo nulemtas transporto priemonėje esančio neoriginalaus kuro sąnaudų apskaitos prietaiso.
15. Pažymėjo, kad riziką dėl to, kad transporto priemonėje su neoriginaliu kuro sąnaudų apskaitos prietaisu, įdiegus atsakovo įrangą, gali būti neužtikrinta kuro sąnaudų fiksavimo funkcija, prisiėmė pats ieškovas. Teigė, kad vertindamas šalių rizikos prisiėmimą, pirmos instancijos teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis po Sutarties sudarymo. Rizikos prisiėmimo nustatymui buvo svarbus šalių elgesys iki Sutarties pasirašymo. Pirmos instancijos teismo nurodytos faktinės aplinkybės niekaip nepatvirtina to, kad atsakovas būtų prisiėmęs riziką dėl kuro sąnaudų fiksavimo funkcijos tinkamo veikimo. Nurodė, kad rašytiniai bylos įrodymai aiškiai rodo, kad atsakovas tinkamai informavo ieškovą dėl būtinų techninių savybių, reikalingų užtikrinti tinkamą įrangos kuro sąnaudų apskaitos rodymo funkciją. Pažymėjo, kad nepilnas Sutarties įvykdymas buvo sąlygotas ieškovo veiksmų ir šis dalinis paslaugų nesuteikimas nėra laikytinas esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 str. 1 d. ir 2 d. 1 p.) bei negalėjo būti pripažintas teisėtu Sutarties nutraukimo pagrindu remiantis CK 6.206 straipsniu.
16. Paaiškino, jog pagal Sutartį ieškovo įsigyta įranga bei ieškovo patirtos išlaidos dėl transporto priemonės neoriginalaus kuro sąnaudų apskaitos prietaiso neveikimo, nėra ir negali būti laikomi ieškovo patirtais nuostoliais. Įranga įmontuota vienoje transporto priemonėje veikė visa apimtimi, o kitoje transporto priemonėje ne dėl atsakovo ar įrangos kaltės neveikė viena jos teikiama funkcija – kuro apskaitos fiksavimo. Riziką, kad ši funkcija gali būti neužtikrinta prisiėmė pats ieškovas. Ieškovas pasirašydamas Sutartį, turėjo visas galimybes protingai numatyti, kad su neoriginaliu kuro apskaitos prietaisu atsakovo įdiegtos įrangos kuro apskaitos funkcija gali ir neveikti. Nurodė, kad atsakovas, nebūdamas atsakingas už neoriginalaus kuro apskaitos prietaiso veikimą, nėra atsakingas ir už bet kokias su minėto skaitliuko patikrinimu susijusias išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovas neva patirtų 100 Eur dydžio nuostolių dėl transporto priemonės pristatymo į ieškovo autoservisą nepagrindė jokiais įrodymais.
Atsiliepimas
17. Ieškovas UAB „Trackon“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-24 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodė, kad Sutartis apima paslaugų teikimą, Sutarties 1.1 p. nurodyta, kad Klientas (ieškovas) užsako, o Vykdytojas (atsakovas), esant techninėms galimybėms įsipareigoja teikti klientui 1.2 p. nurodytas sekimo paslaugas, susijusia su Kliento interesai. Sutartyje yra įvardintos sekimo paslaugos (Sutarties 1.2 p.), kurias sudaro; įrangos montavimas (1.2.1 p.), MapOn sistemos pateikiamų duomenų transliavimas/perdavimas. Salys sutarė, kad už Vykdytojo teikiamas sekimo paslaugas klientas moka Vykdytojui sutartyje numatyto dydžio abonentinį mokestį. Paslaugų teikimo sutarties požymiai visiškai atsiskleidžia taip pat ir Sutarties 2 punkte, kuriame apibrėžtos Vykdytojo teisės ir pareigos bei 3 p. kuriame apibrėžtos kliento teisės ir pareigos. Teigė, kad ieškovas siekė gauti paslaugą, o atsakovas siūlė suteikti paslaugas. Kaip matyti iš atsakovo 2016-06-22 , 2016-08-22, 2016-08-24 pasiūlymų, atsakovui buvo siūloma sekimo paslaugos, kurios apima transporto priemonių dislokacijos nustatymą realiuoju laiku, pravažiuotų distancijų, maršrutų, darbo valandų ir kitų duomenų istorija, ataskaitų siuntimas, kuro stebėjimas, darbuotojų efektyvumo vertinimas. Nurodė, kad negavus tinkamos paslaugos, Sutartis buvo nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, t. y. sutartis nutraukta tiek dėl įdiegtos įrangos, tiek dėl nesuteiktų paslaugų.
19. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad būtent ieškovas prisiėmė sutarties sudarymo riziką. Nurodė, kad atsakovas buvo iš anksto informuotas, kad kuro sekimo sistemos įranga turės būti suderinta su ieškovo įdiegtu specialiu kuro apskaitos prietaisu, t. y. įranga bus jungiama ne prie originalios kuro plūdės ar borto kompiuterio. Sutartis buvo rengta atsakovo, tačiau Sutartyje nėra jokių išlygų, kad kuro sistema gali neveikti kartu su neoriginaliu kuro apskaitos prietaisu.
20. Pažymėjo, kad ieškovas negavo tai, ko tikėjosi iš sutarties – kuro sunaudojimo stebėjimo sistema atsakovo įdiegta transporto priemonėje neveikė. Atsakovas 2016-11-07 pranešimu ieškovui nurodė, kad sutinka su sutarties nutraukimu, tik nurodė kitus sutarties nutraukimo pagrindus t. y. Sutarties 6.1, 6.2 p., taigi atsakovas sutiko su vienašaliu sutarties nutraukimu. Pažymėjo, kad ieškovui buvo aktuali paslaugų visuma teikiama dviem ieškovo vilkikams. Priešingu atveju, ieškovas sutarties nebūtų sudaręs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
22. Ginčas byloje yra kilęs dėl tarp ieškovo ir atsakovo 2016-08-24 sudarytos Sutarties teisinio kvalifikavimo, iš Sutarties kylančių pareigų tinkamo įvykdymo bei nuostolių atlyginimo.
23. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Ginčo šalys 2016-08-24 sudarė Sutartį dėl sekimo paslaugų teikimo (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas (klientas) užsakė, o atsakovas (vykdytojas), esant techninėmis galimybėms, įsipareigojo teikti klientui 1.2 punkte nurodytas sekimo paslaugas, susijusias su kliento interesais (Sutarties 1.1 punktas). Sekimo paslaugas sudarė: įrangos montavimą, MapOn sistemos pateikiamų duomenų transliavimą/perdavimą (Sutarties 1.2 punktas). Šalys susitarė, kad už vykdytojo teikiamas sekimo paslaugas klientas moka vykdytojui Sutartyje ir/ar jos prieduose numatyto dydžio abonentinį mokestį Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.3 punktas). Atsakovas į dvi ieškovo transporto priemones įrengė du sekimo įrenginius MAPoN GPS Supersense GSM/GPRS. Ieškovas už tai sumokėjo atsakovui 538,45Eur. Šalys taip pat susitarė dėl abonementinio mokesčio 4 Eur plius PVM už kiekvieną sekimo įrangą per mėnesį.
24. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
25. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
26. Tarp šalių nėra ginčo, kad įmontuota įranga perėjo ieškovo nuosavybėn (Sutarties 2.2 punktas), taigi sutiktina su apelianto argumentu, kad tarp ginčo šalių sudarytą Sutartį galima laikyti mišria sutartimi, turinčia paslaugų teikimo sutarties ir pirkimo-pardavimo sutarties elementų. Pirmosios instancijos teismas klaidingai tarp šalių sudarytą sutartį išimtinai kvalifikavo kaip paslaugų sutartį.
27. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įranga buvo tiesiogiai reikalinga atsakovo pagal Sutartį numatytų paslaugų teikimui, ką teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Tik įranga, be atsakovo teikiamų paslaugų, ieškovui nebuvo reikalinga, kadangi neatliko ieškovo pageidaujamų funkcijų – kuro sąnaudų fiksavimo. Taigi, ieškovas turėjo teisinį pagrindą prašyti, kad būtų priteista sumokėta kaina už įsigytą įrenginį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo netinkamas Sutarties teisinis kvalifikavimas neturėjo reikšmės skundžiamo sprendimo priėmimui ir ginčo sprendimo rezultatui. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prievolės pagal Sutartį vertino kompleksiškai, t. y. tiek dėl perduoto įrenginio, tiek dėl kuro sąnaudų fiksavimo užtikinimo, kaip visumos.
28. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad iki Sutarties sudarymo ieškovas informavo atsakovą, kad vienoje iš transporto priemonių yra sumontuota neoriginali kuro sistema ir išsiuntė atsakovui jos duomenis. Duomenų, kad atsakovas būtų informavęs ieškovą apie tai, kad sistema gali neveikti su neoriginaliu kuro sąnaudų apskaitos prietaisu, įdiegus atsakovo įrangą, byloje nėra. Tai, kad atsakovas, gavęs informaciją apie transporto priemonėje sumontuotą neoriginalią kuro sistemą, persiuntė komercinį pasiūlymą, kuriame buvo nurodytos techninės savybės, be kita ko tai, kad kuro stebėjimo funkcija yra suteikiama prijungiant įrangą prie transporto priemonės originalaus kuro apskaitos prietaiso, nelaikytina tinkamu informavimu apie tai, kad sistema gali neveikti ieškovo transporto priemonėje.
29. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas tiksliai žinodamas aplinkybę, kad ieškovo viename iš automobilių yra įmontuota tokia apskaitos sistema, turėdamas tikslius jos duomenis, savo rizika ėmėsi įrenginėti sekimo įrangą. Aplinkybę, kad atsakovas prisiėmė riziką taip pat patvirtina ir tai, kad po sutarties sudarymo, atsakovas 2016-10-11 elektroniniame laiške ieškovui nurodė, kad nežino dėl kokių priežasčių neveikia transporto kontrolės sistema bei, kad darbinėje praktikoje turi pajungtų tokių kuro skaitliukų ir su problemomis nesusiduria. Taigi galima daryti labiau pagrįstą išvadą, kad pasirašant Sutartį su ieškovu, atsakovas tikėjosi, kad nesusidurs su problemomis montuojant transporto priemonės kontrolės sistemą ieškovui priklausančiuose transporto priemonėse.
30. Sutartį ieškovas nutraukė remiantis Sutarties 6.3 punkto pagrindu, nurodančiu, jog jei Sutartis nutraukiama dėl to, kad kita šalis nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, Sutartis gali būti nutraukiama rašytiniu kitos šalies pranešimu, nepaisant 14 dienų įspėjimo termino.
31. CK 6.217 straipsnyje numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pagrįstai nutraukė sutartį, kadangi negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, t. y. kuro sunaudojimo stebėjimo sistema ieškovo transporto priemonėje neveikė.
32. Apeliantas teigė, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 straipsni). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prieš sudarant ginčo sutartį, ieškovas nurodė atsakovui aplinkybę, kad vienoje iš transporto priemonių yra sumontuota neoriginali kuro sistema, neveikiant atsakovo sumontuotam įrenginiui, atliko kuro skaitiklio patikrą, bendradarbiavo su atsakovu tiek diegiant siekimo sistemą, tiek jai tinkamai neveikiant, todėl negalima daryti išvados, kad prievolė nebuvo įvykdyta dėl ieškovo kaltės.
33. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.
34. Nagrinėjamu atveju, dėl neveikiančios kuro sekimo paslaugos, ieškovas buvo priverstas tikrinti kuro apskaitos prietaisą, bei pristatyti transporto priemonę remontui pas atsakovą, kas sąlygojo nuostolių atsiradimą. Jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį – sumontavęs įrangą ir užtikrinęs tinkama transporto kontrolės sistemos veikimą, nuostoliai nebūtų atsiradę. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė prašomus priteisti nuostolius.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovas, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
37. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja jog teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus tinkamai taikė ginčui spręsti aktualias teisės normas vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde įvardijamais argumentais remiantis nėra pagrindo naikinti ar keisti.
38. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
39. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
40. Apeliacinį skunda atmetus, remiantis CPK 93, 98 straipsniais iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos jo patirtos teisinės pagalbos išlaidos, apeliacinėje instancijoje surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sudarančios 300 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Trackon“, įmonės kodas 302497504, ieškovo UAB „Zinatransa“, įmonės kodas 303372044, naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.