- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- II-510-1202/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00451-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pažeidėjas
- M. J.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas, Tomas Januškevičius
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. J., jo atstovui advokatui Tomui Januškevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 21.13 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,59 promilių) girtumas. Tuo M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.
Vadovaujantis ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatomis dėl padarytų administracinių nusižengimų M. J. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – 12 mėnesių.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. atstovas advokatas Gintaras Černiauskas pateikė skundą, kuriame prašo pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, M. J. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams, netenkinus nurodyto prašymo – sumažinti terminą iki dviejų mėnesių taikyto teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo.
Skunde nurodoma, kad, administracinio nusižengimo protokolą surašiusi ir nutarimą priėmusi institucija konstatavo ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjas taip pat jau yra sumokėjęs nutarimu paskirtą baudą, o tai rodo, kad jis prisiima atsakomybę dėl savo neatsakingo elgesio, sutinka su dėl to patiriamais finansiniais praradimais ir pasižada šios klaidos niekada nebekartoti ateityje.
Pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nustatytas 0,59 promilės (įvertinus alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo prietaiso paklaidą, Pareiškėjo neblaivumas buvo dar mažesnis) neblaivumas tik nežymiai viršijo vairuojant automobilį leistiną 0,4 promilės alkoholio koncentraciją kraujyje. Tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o tai, be jokios abejonės, yra lengvesnė kaltės forma.
Palikus galioti draudimą 6 mėnesius vairuoti transporto priemones, pareiškėjas netektų turimo darbo, o kartu ir pagrindinio pajamų šaltinio, nėra aišku kaip tokiu atveju Pareiškėjas turėtų pragyventi, mokėti būsto įmokas. Nuo (duomenys neskelbtini) dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, vykdo (duomenys neskelbtini) funkcijas, ką patvirtina teikiama darbo sutartis. Vykdant darbdavio pavestas užduotis didžiąją laiko dalį pareiškėjas praleidžia vairuodamas darbdavio automobilį, o būtent ieško naujų klientų, vyksta į objektus su tikslu įvertinti darbo apimtis, pristato reikiamą įrangą į objektus, kurie yra visuose Lietuvos miestuose. Galiojantis vairuotojo pažymėjimas yra būtinas, kad pareiškėjas galėtų vykdyti darbo funkcijas. MB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka valdomuose automobiliuose įrengti antialkoholinius variklio užraktus. Tai reiškia, kad taikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pareiškėjo atžvilgiu paskyrus maksimalaus laikotarpio draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pareiškėjas išsaugotų turimą darbą, o kartu ir pagrindinį pragyvenimo šaltinį.
Pareiškėjo gaunamos pajamos nėra didelės turi būsto paskolą ir ją kas mėnesį moka, dėl ko netekus darbo užmokesčio negalėtų mokėti būsto paskolos įmokų, kas reikštų, kad bankas galėtų nutraukti būsto paskolos sutarties vykdymą, bei realizuoti pareiškėjo vienintelį bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą. Gaunamos pajamos ir patiriamos išlaidos yra pakankamai mažos, dėl ko pareiškėjui vien paskirtos baudos sumokėjimas būtų reikšminga ir atgrasantis sankcija.
Nuo (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjas yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savanoris, atlieka (duomenys neskelbtini) funkcijas vežant jaunuosius (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir užsienyje. Pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) amžiau motiną J. J., kuri gyvena ne (duomenys neskelbtini), o kitoje savivaldybėje – adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui reikalingas automobilis, kad Pareiškėjas galėtų nuvykti pas ją aplankyti, nuvežti maisto produktų, vaistų. M. J. turi (duomenys neskelbtini) sūnų E. J., kuriam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ne kartą yra sūnų vežęs į ligoninę, kai sūnus pasijautė blogai ar atlikti einamuosius (duomenys neskelbtini) tyrimus.
Pareiškėjui skirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, kad ši poveikio priemonė faktiškai užkerta kelią pareiškėjui dirbti ir užsidirbti pajamas, rūpintis savo (duomenys neskelbtini) amžiaus judėjimą apsunkinančiomis (duomenys neskelbtini) ligomis sergančios mamos sveikata bei (duomenys neskelbtini) turinčiu sūnumi, pripažintina kaip neproporcingai suvaržanti pareiškėjo teises.
Atsiliepimas
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime nurodyta, kad nėra pagrindo sutikti su skundo motyvais, kad Institucijos pareigūnas, nagrinėdamas bylą, netinkamai įvertino visas aplinkybes, nukrypo nuo Konstitucinio Teismo doktrinos, teismų praktikos, netinkamai individualizavo nuobaudą ir nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Pažymėtina jog vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl ir aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas privaloma atsižvelgti į kasacinio teismo, šiuo aspektu, formuojamą praktiką, pagal kurią, vien tik ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymas nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nei atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, o nagrinėjamo straipsnio taikymas, yra išimtinai susijęs su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių visuma, kartu su nurodytame straipsnyje įvardintomis aplinkybėmis, lemtų švelnesnės nei straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės skyrimą.
Pareiškėjas ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, turėjo suvokti, kad savo veiksmais daro vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Juo labiau įvertinus tas aplinkybes, kad Pareiškėjui nustatytas girtumo laipsnis (0,59 promilių) viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41 promilių). Pažymėtina, kad antro patikrinimo metu Pareiškėjo girtumo laipsnis didėjo. Institucijos vertinimu, tokio girtumo laipsnio sėsdamas prie vairo, pažeidėjas elgėsi itin nerūpestingai ir aplaidžiai ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiškojo elgesio pasekmių.
Dėl draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ANK nustato dvi sąlygas, kurioms esant teismas gali skirti ANK 31' straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai: 1) tokia galimybė turi būti nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn; 2) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi sutikti su tokios priemonės skyrimu. Bylos duomenimis toks sutikimas yra.
Pareiškėjas anksčiau buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. iki pažeidimo padarymo dienos (duomenys neskelbtini) d., turėjo 19 galiojančių nuobaudas už KET pažeidimus. Pabrėžtina, jog nuo 2017 metų Pareiškėjas 32 kartus baustas už KET pažeidimus. Akivaizdu, jog šios aplinkybės rodo, kad Pareiškėjas nepadarė tinkamų išvadų iš ankstesnių nubaudimų, skiriamas jam piniginės nuobaudas neatgrasino pareiškėją nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo. Tai rodo, kad pareiškėjas potencialiai pavojingas kelyje ir tokio asmens atžvilgiu negali būti išskirtinai švelnesnė administracinė atsakomybė.
III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Skundo pareiškėjas M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą. Pripažįsta, jog labai neatsakingai elgėsi, jaučia gėdą, jog galėjo sau leisti taip pasielgti. Su pažeidimu sutinka, tačiau ginčija nuobauda. (duomenys neskelbtini) dieną su šeima vakarieniavo restorane, išgėrė vyno. Pusantros valandos iki kol jį sustabdė policijos pareigūnai, išgėrė 3 taures vyno. Galvojo, jog ne daug ir gali vairuoti automobilį. Išvažiavus iš restorano jį sustabdė policijos pareigūnai. Įtarė, jog buvo išgėręs arba kvapas buvo. Prisipažino, visiškai nesitikėjo, jog taip galėjo įvykti. Dabar kaip supranta, jog sėdant už vairo buvo tokia mintis, kad gali būti neblaivus, tačiau vis tiek apsisprendė važiuoti. Nesijautė neblaivus. Alkoholį vartoja nedažnai. Baudą jau yra sumokėjęs. Netekęs teisės vairuoti praranda savo darbo vietą, kadangi darbas stipriai susijęs su vairavimu, galima išlaukti pusę metų ir gyventi toliau, tačiau viskas stringa darbo klausimu. Jo mama gyvena (duomenys neskelbtini), galima ir su autobusu nuvažiuoti, bet ji (duomenys neskelbtini) amžiaus, būna situacijų, jog kartais ir greitai reikia nuvažiuoti. Įmonėje dirba nuo vasario mėnesio, dirba ir (duomenys neskelbtini), bet tai sezoninis darbas, dėl to įsidarbino ir į šį darbą. Su įmonės vadovybe yra susitarimas kaip įmanoma spręsti šią problemą ir liks darbe. Vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini) srityje, pats perka medžiagas turi jas transportuoti. Savanoriauja, organizuoja turnyrus, įvairias sporto stovyklas vaikams. Nuomoja (duomenys neskelbtini) ir vežioja, kartais į (duomenys neskelbtini). Artėja vasara ir daugės savanorystės veiklos. Mamą lanko du kartus į mėnesį, važiuoja pagal situaciją, kadangi priežiūra yra būtina, žmogus sunkai vaikšto. Teisė vairuoti transporto priemones sustabdyta nuo (duomenys neskelbtini) dienos. Šiuo metu, kai yra sustabdytos teisės, stengiasi išsiversti. (duomenys neskelbtini) dar išsiverčia, bet kai reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) jau sunkiau. Gerai, jog jį sustabdė policijos pareigūnai, nes nėra žinoma kokios būtų buvusios pasekmės. Prašo atsižvelgti į vykdomą savanorystę. Darbas ir jaunimas stipriai kenčia, nes negali daryto to ką darė. Reikia laukti dėl to viskas komplikuojasi.
Atstovas advokatas T. Januškevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad M. J. pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, gailisi, o tai reiškia padarė reikiamas išvadas ir panašaus pobūdžio nusižengimas nepasikartotų. Teismo prašoma išimties, ką numato įstatymas įvertinus pažeidimo pobūdį taikyti arba tam tikru atveju netaikyti poveikio priemonių, arba jas taikyti žymiai mažesnes nei numatyta įstatyme. Tai kokį pažeidimą padarė M. J. jis privalo būti nubaustas ir jis jau yra nubaustas taikant jam baudą 800 Eur, jau du mėnesius nesinaudoja teise vairuoti, nes ji buvo sustabdyta. Netekęs teisės vairuoti gyvenimas nesugriūtų, tačiau ar tai būtų proporcinga. Visos minėtos aplinkybės rūpintis mama, šeimos nariais smarkiai apsunkėtų. Vertinant paties nusižengimo pavojingumą, šis pažeidimas yra mažesnio pavojingumo laipsnio nei įprastas pažeidimas, nes nustatytas girtumas nežymiai viršija leistina ribą. M. J. sutinka, jog sumažinus administracinio poveikio priemonės teisių vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, būtų padidintas terminas draudimo vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo išvados
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pareiškėjo kaltę, patvirtina alkotesterio kvitai (b. l. 40-41), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 42) ir kita bylos medžiagą.
ANK 422 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Nagrinėjamu atveju M. J. skundžiamu Institucijos nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – 12 mėnesių. Tai reiškia, kad pareiškėjui buvo paskirta (kaip jau buvo minėta, privalomai skirtina) administracinio poveikio priemonė, jos trukmę nustatant įstatyme nustatytai minimaliai ribai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
Pareiškėjas nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykdant individualią (duomenys neskelbtini) veiklą (b. l. 9), vykdant darbinę veiklą įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 10), įmonės vadovė pažymoje pabrėžė, jog M. J. vykdomos darbo funkcijos susijusios su vairavimu, o būtent pareiškėjas vairuoja bendrovės automobilį ir didžiąją dalį praleidžia vairuodamas (b. l. 16). Pareiškėjas taip pat savanoriauja, teisė vairuoti yra neatsiejama savanorystės veiklos dalis, kadangi atlieka vairuotojo pareigas veždamas (duomenys neskelbtini) į sporto turnyrus Lietuvoje ir užsienyje (b. l. 28). Skunde bei teismo posėdžio metu M. J. taip pat nurodė, jog lanko ir rūpinasi (duomenys neskelbtini) amžiaus mama, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), todėl teisė vairuoti yra reikalinga nuvykti pas mamą. Skunde taip pat nurodoma, jog vairuotojo teisės reikalingos vežti (duomenys neskelbtini) sūnų į gydymo įstaigas, dėl diagnozuotos sveikatos problemos.
Teismui nekelia abejonių aplinkybės, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones pareiškėjui bus sunkiau nuvykti į skirtinguose Lietuvos miestuose ir užsienyje esančias savanoriavimo vietas, taip pat vykdyti darbinę veiklą arba rūpintis šeimos nariais, tačiau jo įvardijami nepatogumai, tam tikrų veiksmų suvaržymas savaime nepagrindžia išimtinių aplinkybių buvimo, dėl kurių būtų pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą. Aplinkybė, jog teisė vairuoti yra reikalinga, pareiškėjui neabejotinai buvo žinomos ir prieš tai, kai jis sėdo prie automobilio vairo būdamas neblaivus, tinkamai neįvertinęs savo būsenos ir situacijos. Todėl jis turėjo ypatingai atsakingai įvertinti savo veiksmus ir atitinkamai kilsiančias neigiamas pasekmes. Pažymėtina, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019).
Skunde pabrėžiama, kad nustatytas 0,59 promilės (įvertinus alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo prietaiso paklaidą, pareiškėjo neblaivumas buvo dar mažesnis) neblaivumas tik nežymiai viršijo vairuojant automobilį leistiną 0,4 promilės alkoholio koncentraciją kraujyje. Tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo. Neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) d. 21.13 val. M. J. iškvėptame ore buvo nustatyta 0,61 prom. alkoholio koncentracija, o 21.33 val. – 0,69 prom., įvertinus paklaidą 0,59 prom. Taigi matyti, kad alkoholio koncentracija didėjo. Neblaivumo nustatymo akte nustatyta, jog alkoholį pareiškėjas vartojo 1 valandą iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Teismų praktikoje laikoma, kad didėjanti alkoholio koncentracija (promilių skaičius) rodo, jog tikrinamo asmens organizmas dar nebuvo įsisavinęs alkoholio, todėl alkoholis galimai buvo vartotas neilgai trukus iki tikrinimo (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-154-988/2023, nutarties 11 punktas).
Teismo posėdžio metu M. J. atstovas advokatas pabrėžė, jog dėl nustatytos alkoholio koncentracijos kiekio padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnis yra mažesnis. Šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad M. J. buvo nustatytas 0,59 promilių neblaivumas, t. y. 0,18 promilėmis viršijantis minimalią ribą (0,41 promilės), nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė. Toks leistinos ribos viršijimas negali būti laikoms nežymiu ar nedideliu. Šiame kontekste būtina pastebėti ir tai, kad neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad sustabdytam M. J. iš burnos buvo juntamas sklindantis alkoholio kvapas ir kaip minėta nustatyta, kad neblaivumas buvo didėjantis. Alkoholio buvimas organizme mažina galimybes tinkamai ir laiku reaguoti į aplinkoje vykstančius įvykius. Taigi, tokia pareiškėjo būsena neabejotinai galėjo ir įtakojo jo gebėjimus vairuoti transporto priemonę. Vien tai, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus M. J. nepadarė ir kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, savaime nereiškia, jog savo neteisėtais veiksmais pažeidėjas nekėlė didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog gerai, kad jį sustabdė policijos pareigūnai, nes nėra žinoma kokios būtų buvusios pasekmės taip pat M. J. nurodė, prieš sėsdamas už vairo pagalvojęs, jog gali būti neblaivus t. y. alkoholio koncentracija gali viršyti leistiną ribą. Šie pareiškėjo paaiškinimai iš esmės nurodo, jog asmuo galėjo jaustis neblaivus, tačiau kaip nurodė M. J. nusprendė rizikuoti. Todėl negalima sutikti su skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog asmens veiksmuose nėra tyčios bei su atstovo advokato pozicija, jog padarytas nusižengimas dėl nustatytos alkoholio koncentracijos yra mažesnio pavojingumo laipsnio.
Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės yra valstybės prievartos priemonės, ANK nustatyta tvarka skiriamos administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančių administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).
Tai, kad pareiškėjas sumokėjo jam paskirtą baudą, anksčiau nėra baustas už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, neabejotinai vertintina teigiamai. Tačiau Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis M. J. administracinio nusižengimo dieną ir nutarties paskelbimo diena turi 19 galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šiuo atveju nėra pagrindo charakterizuoti išimtinai teigiamai. Pareiškėjas prisipažino padaręs nusižengimą, dėl savo veiksmų gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Šios išvardintos aplinkybės sudarė pagrindą paskirti minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą baudą bei administracinio poveikio priemones taip pat minimaliam terminui, tačiau išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba terminą nustatyti trumpesnį, nei numatytas įstatyme, nagrinėjamu atveju, nenustatyta.
Skunde pažymima, jog teismų praktikoje analogiškose situacijose yra taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis, skunde nurodytas pavyzdys, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-19- 471/2020 iš dalies tenkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą (vairavimas išgėrus, nustatytas 0,82 promilių girtumas). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-19- 471/2020 teismas nustatė sekančias aplinkybes Taip pat atsižvelgtina, kad jis yra neteistas ( adm. b. 11 l. ), turi itin ilgą vairuotojo stažą ( jo teigimu – (duomenys neskelbtini) m., policijos atstovo duomenimis – (duomenys neskelbtini)m. ), nėra baustas administracine tvarka ( adm. b. 9-10 l. ), yra bedarbis ( nes dirbti negali dėl sutuoktinės globos – 14 l. ) t. y. šis nusižengimas vertintinas kaip visiškai nebūdingas asmeniui. Šiuo atveju teismas negali sutikti, jog situacijos pateiktoje nutartyje ir šiuo atveju nagrinėjamoje byloje yra visiškai analogiškos. Nors padaryti nusižengimai yra vienodi, bet teismo nustatytos aplinkybės taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį iš esmės yra skirtingos. Nurodytoje nutartyje asmuo nebuvo ankščiau baustas administracine tvarka, nustatyta ekstraordinarini aplinkybė R. L. sutuoktinė [...] ji teismo sprendimu yra pripažinta neveiksnia visose nurodytose srityse, jai reikalingas nuolatinis gydymas (duomenys neskelbtini) esančioje ligoninėje, dėl ko šeima net pakeitė gyvenamąją vietą. R. L. yra paskirtas jos globėju, t. y. dėl globėjo pareigų vykdymo jam neabejotinai reikalinga teisė vairuoti automobilį ( juo labiau, kad, jo teigimu, šeimos automobilis yra specialiai įrengtas – su keltuvu neįgaliam asmeniui). Šiuo atveju teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, jog M. J. yra pavyzdingas vairuotojas, nes yra daug kartų baustas dėl KET pažeidimų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl būtinumo turėti teisę vairuoti nėra laikytinos išimtinėmis. Kaip teismo posėdžio metu nurodė M. J. ir jo atstovas darbinės funkcijos ir dalis kitų aplinkybių yra įmanomos vykdyti ir neturint teisės vairuoti, tačiau tai atlikti sudėtingiau, kyla daug nepatogumų, kurie yra neproporcingi.
Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms esant galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, šioje byloje neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinio poveikio priemonės tikslai. M. J. skirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta nuobauda ir skirtos administracinio poveikio priemonės, kurių terminai nustatyti taip pat minimalūs. Todėl teismas daro išvadą, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, jos nėra per griežtos, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skundžiamu nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą M. J. paskirta galutinė bauda – 800 Eur bei administracinio poveikio priemonės taikymas minimaliam specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – 12 mėnesių terminui, neperžengia administracinių nusižengimų sankcijos ribų. Paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga padarytam nusižengimui, tuo pačiu, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
M. J. atstovo advokato Gintaro Černiausko skundo netenkinti ir palikti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.