Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-522-910/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-28
Bylos Nr.: e2A-522-910/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00101-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Laima Ribokaitė, Danguolė Martinavičienė
Atsakovas: V. B., T. J., S. J.
Ieškovas: M. R., A. V.

Kategorijos

2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-522-910/2023Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00101-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. B., T. J. ir S. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių M. R. ir A. V. ieškinį atsakovams V. B., S. J., T. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. S., A. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės M. R. ir A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusios prašė iš atsakovų V. B., S. J., T. J. (mirusio atsakovo A. J. teisių ir pareigų perėmėjų) priteisti po 16 550 Eur turtinės žalos atlyginimo, 497,50 Eur dydžio palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės paaiškino, kad jos yra Z. J. (tėvo), kuris mirė (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėtojos. Z. J. 2011 m. gruodžio 23 d. patyrė (duomenys neskelbtini), jam buvo atlikta operacija, po operacijos negalėjo kalbėti, nevaldė dešiniosios kūno pusės. 2014 m. liepos 14 d. įgaliojimu Z. J. įgaliojo savo brolį A. J. valdyti, naudoti ir disponuoti visu jo turtu, turtinėmis teisėmis ir prievolėmis, šiam tikslui atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Nuo 2019 m. Z. J. buvo nustatyti (duomenys neskelbtini) sutrikimai, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) su juo nebuvo prasmingo kontakto.

3. A. J. 2020 m. gruodžio 11 d. pardavė Z. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 5 000 Eur kainą. Ieškovių teigimu, A. J. veikė nesąžiningai ir priešingai Z. J. interesams, nes: 1) Z. J. neperdavė 5 000 Eur sumos, gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą; 2) šis nekilnojamasis turtas parduotas už mažesnę nei rinkos kainą (jo rinkos kaina –13 100 Eur); 3) nurodytą nekilnojamąjį turtą siekta perleisti A. J. sūnui T. J..

Šalies argumentai

4. Ieškovės taip pat nurodė, kad A. J. 2021 m. sausio 8 d. į savo einamąją banko sąskaitą iš Z. J. einamosios banko sąskaitos pervedė 20 000 Eur, tokiais veiksmais pažeidė atstovaujamojo Z. J. interesus ir šiuo nesąžiningu veikimu padarė Z. J. 20 000 Eur turtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškovių ieškinį patenkino iš dalies: 1) solidariai iš atsakovų priteisė kiekvienai iš ieškovių po 12 500 Eur žalos atlyginimą, po 497,50 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) kitą ieškinio dalį atmetė; 3) paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės yra Z. J. dukterys ir jo palikimo paveldėtojos. Z. J. 2011 m. patyrė (duomenys neskelbtini), dėl persirgtos ligos liekamųjų reiškinių ir kitų susirgimų sutriko jo judėjimas, dėl (duomenys neskelbtini) pasunkėjo kontaktas su juo, su aplinkiniais bendravo kūno kalba. Z. J. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, transporto išlaidų kompensavimo poreikis. Z. J. nuolat rūpinosi jo artimieji: brolis A. J., kiti A. J. šeimos nariai, Z. J. sesuo. Teismas nustatė, kad nuo 2019 m. lapkričio 18 d. Z. J. valstybės biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose (toliau – socialinės globos namai) buvo teikiamos trumpalaikės socialinės globos paslaugos, o nuo 2020 m. birželio 16 d. – ilgalaikės socialinės globos paslaugos. Z. J. socialinės globos namuose gyveno iki mirties. Jis mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovėms 2021 m. rugpjūčio 18 d. Panevėžio rajono 3–ojo notarų biuro notaras Pavelas Dobrynskijas (Pavel Dobrynskij) išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl Z. J. turto paveldėjimo lygiomis dalimis, tai yra kiekvienai į po 1/2 dalį paveldėto turto.

7. Teismas taip pat nustatė, kad Z. J. 2014 m. liepos 14 d. išdavė įgaliojimą (toliau – įgaliojimas), kuriuo savo brolį A. J. įgaliojo valdyti, naudoti ir disponuoti visu jo turtu, turtinėmis teisėmis ir prievolėmis, tam tikslui sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius (parduoti, pirkti, mainyti, įkeisti, nuomoti, perduoti naudotis panaudos būdu ir t. t.), atlikti įvertinimą, nustatyti kainą ir sąlygas savo nuožiūra, atstovauti Z. J. visais klausimais visose valstybės, savivaldybės ir kituose įstaigose, organizacijose ir institucijose, notarų biuruose, rašyti jo vardu pareiškimus, prašymus, taip pat įgaliojo A. J. Z. J. vardu savo nuožiūra valdyti ir naudotis visomis Z. J. sąskaitomis bankuose ir kitose kredito įstaigose, savo nuožiūra disponuoti šiose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis ir t. t.

8. Dėl 20 000 Eur dydžio žalos priteisimo teismas nurodė, kad A. J. 2021 m. sausio 8 d. pagal įgaliojimą iš Z. J. einamosios banko sąskaitos, į savo einamąją banko sąskaitą pervedė 20 000 Eur, tai yra, būdamas Z. J. atstovas, sudarė piniginių lėšų perleidimo (dovanojimo) sandorį su pačiu savimi. Z. J. išduotu įgaliojimu A. J. suteikė įgalinimus sudaryti bet kokius sandorius savo nuožiūra, įgaliotojo vardu savo nuožiūra naudotis ir valdyti visomis Z. J. sąskaitomis bankuose ir kituose kredito įstaigose, savo nuožiūra disponuoti šiose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, taip pat įgaliojime suteikti įgalinimai įgaliotiniui veikti atstovaujamojo vardu santykiuose su bankais ir kitomis kredito įstaigomis. Įgaliojime nėra atskirai aptarta įgaliotinio teisė perleisti įgaliotojo turtą, pinigines lėšas sau pačiam.

9. Atsakovų argumentus, kad Z. J. išreiškė valią perleisti visas savo santaupas A. J., teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad Z. J. gaunamų pajamų pakako pasirūpinti savo priežiūra. Teismas pažymėjo, kad Z. J. tiek dėl lankymo ir susisiekimo su Z. J. apribojimų (COVID 19 pandemijos šalyje metu Z. J. lankymas socialinės globos namuose buvo negalimas), tiek ir dėl sandorio sudarymo metu buvusios sveikatos būklės (diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) jis galėjo bendrauti tik kūno ženklais) Z. J. negalėjo išreikšti savo valios dėl 20 000 Eur piniginių lėšų perleidimo A. J., jis taip pat negalėjo išreikšti savo pritarimo ir patvirtinti A. J. atstovaujamojo vardu su pačiu savimi sudarytą sandorį, o atsakovai neįrodė, jog A. J. su Z. J. dėl sudaryto sandorio atsiskaitė ir (ar) persivestas lėšas perdavė Z. J.. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovai neįrodė savo argumentų, jog buvo Z. J. valia perleisti iš esmės visas savo turimas pinigines lėšas (20 000 Eur) A. J..

10. Teismas nurodė, kad A. J. veiksmai, atstovaujamojo vardu sudarant 20 000 Eur piniginių lėšų perleidimo sau pačiam sandorį, kvalifikuotini pagal atstovo, viršijusio atstovaujamojo suteiktus įgaliojimus, sudaryto sandorio bei pagal atstovo atstovaujamojo vardu su pačiu savimi sudaryto sandorio teisinius padarinius reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.92 straipsnis, 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.134 straipsnio 1 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis), todėl prievolinis restitucijos santykis ieškoves, kurioms perėjo palikėjo turtinės reikalavimo teisės, sieja su atstovaujamojo lėšas gavusiu jo atstovu A. J., kurio teises ir pareigas perėmė atsakovai, taigi yra teisinis pagrindas ieškovėms priteisti po 10 000 Eur.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovės lėšas prašo priteisti ne remdamosi sandorių nuginčijimo padariniu – restitucija, o kaip žalos atlyginimą. Atstovas atstovaujamojo vardu pinigų perleidimo sandorį sudarė su savimi pačiu, jo veiksmai, perleidžiant sau įgaliotinio pinigines lėšas, yra neteisėti, atstovaujamasis Z. J. šio sandorio nėra patvirtinęs, pagal sandorį A. J. gautos piniginės lėšos Z. J. nėra perduotos, tokiu būdu įgaliotiniui padaryta žala (nuostoliai) – jis neteko piniginių lėšų. Teismas nusprendė, kad piniginių lėšų priteisimas ieškovėms gali būti grindžiamas ir civilinės atsakomybės taikymu (CK 6.245–6.249 straipsniai).

12. Dėl ieškovių reikalavimų, susijusių su nekilnojamojo turto perleidimu, teismas nustatė, kad A. J., pagal įgaliojimą veikdamas pardavėjo Z. J. vardu, 2020 m. gruodžio 11 d. notaro patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su kita parduodamo turto bendraturte pirkėjams A. V. ir S. S. bendrai pardavė 2/3 dalis, o kiekvienas iš pardavėjų – po 1/3 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini): pastato–dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato–ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato–ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių įrenginių – kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – nekilnojamas turtas). Pagal sutartį Z. J. priklausiusi 1/3 nekilnojamojo turto dalis buvo parduota už 5 000 Eur. Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad A. J. gautą 5 000 Eur sumą perdavė savo atstovaujamajam Z. J.. Teismas, įvertinęs Z. J. sveikatos būklę ir tai, kad jis negalėjo būti lankomas socialinės globos namuose, atmetė atsakovų argumentus dėl Z. J. valios perleisti A. J. 5 000 Eur. Teismas nusprendė, kad ieškovėms perėjo įgaliotojo turtinė teisė išreikalauti iš A. J., o nagrinėjamu atveju – iš jo teisių ir pareigų perėmėjų (atsakovų) pinigines lėšas, gautas sutarties pagrindu (CK 2.150, straipsnis, 6.760 straipsnio 5, 8 dalys).

13. Kartu teismas priėjo prie išvados, kad aplinkybė, jog Z. J. nekilnojamąjį turtą A. J. pardavė A. V. ne už teismo ekspertizės išvadoje nustatytą kainą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės įrodė neteisėtus A. J. veiksmus ir faktinį bei teisinį pagrindą Z. J. atstovo A. J. civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245–6.249 straipsniai). Dėl to netenkino ieškovių prašymo priteisti 8 100 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą.

14. Teismas, įvertinęs teismo nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės akto išvadas, pažymėjo, kad teismo ekspertė nustatė nekilnojamojo turto rinkos vertę 39 300 Eur, o Z. J. priklausiusios 1/3 šio turto dalies rinkos vertę nustatė santykio metodu, tai yra padalindama viso turto vertę į tris dalis. Nors ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad buvo atsižvelgta, jog vertinamas turtas neatidalintas ir valdomas bei naudojamas bendrai su kitais bendraturčiais, tačiau faktiškai šie nekilnojamąjį turtą apibūdinantys faktoriai ekspertizės akte nebuvo aptarti ir jų įtaka Z. J. priklausiusios turto dalies kainai nebuvo įvertinta. Be to, ekspertizės akte nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta lyginant pardavimo sandorius, kuriais buvo parduoti visi nekilnojamojo turto objektai, o ne tam tikros jų dalys. Teismas taip pat pažymėjo, kad A. J. pagal suteiktus įgalinimus ir atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, turėjo pagrindą spręsti dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Be to, jam buvo suteikta teisė spręsti ir dėl pardavimo kainos.

15. Teismas nurodė, kad pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuri, kaip įrodinėja ieškovės, prieštaravo atstovaujamojo interesams, nes turtas buvo parduotas per pigiai ir buvo siekiama perleisti turtą atstovaujamojo sūnui, prievolinis restitucijos santykis sieja ne ieškoves ir Z. J. atstovą, o asmenį, kuriam atiteko Z. J. priklausęs nekilnojamasis turtas. Z. J. turtas pirmiausiai buvo parduotas A. V., o pastarojo buvo parduotas A. J. sūnui T. J.. Teismas nusprendė, kad Z. J. atstovas nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, tai yra atlyginti ieškovėms žalą (po 4 050 Eur). Ieškovės nereiškia reikalavimo dėl sandorio nuginčijimo, neprašo taikyti restitucijos.

16. Teismas nurodė, kad 5 proc. dydžio metinės palūkanos už atstovaujamajam Z. J. neperduotą 20 000 Eur lėšų sumą skaičiuotinos nuo 2021m. sausio 9 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. spalio 20 d.) ir yra 390,50 Eur kiekvienai iš ieškovių, o 5 proc. dydžio metinės palūkanos už A. J. pagal 2020 m. gruodžio 11 d. sutartį gautus ir atstovaujamajam neperduotus 5 000 Eur palūkanos skaičiuotinos nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. spalio 20 d.) ir yra 107 Eur kiekvienai iš ieškovių. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl palūkanų priteisimo patenkintas CK 6.760 straipsnio 5, 8 dalių, 6.37 straipsnio 1, 2 dalių ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindais. Teismas taip pat patenkino ieškovių reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo visiško įvykdymo.

17. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovai dėl palikimo apyrašo į antstolį nesikreipė ir palikimo apyrašas nėra sudarytas, konstatavo, jog atsakovai atsako solidariai visu savo turtu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Apeliaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Ieškovės niekada nebendravo ir nepalaikė jokių ryšių su savo sergančiu tėvu. Kadangi jos nebendravo su Z. J., joms nebuvo žinoma apie jo sveikatos būklę, gyvenimą, priežiūrą, gydymąsi, norus, pageidavimus ir pan.

18.2. Panevėžio notarų biure notarei nekilo klausimų apie Z. J. veiksnumą, apie negalėjimą išsakyti savo pozicijos ir valios. Priešingu atveju įgaliojimas nebūtų patvirtintas. Kita vertus, ieškovės neginčija šio įgaliojimo, taip patvirtindamos šio dokumento teisėtumą. Z. J. nebuvo pripažintas neveiksniu. (duomenys neskelbtini) jam diagnozuota po įvykusio 2011 m. (duomenys neskelbtini). Tačiau (duomenys neskelbtini), kaip nurodo ir pačios ieškovės, yra tam tikras kalbos sutrikimas, jis visiškai nereiškia, kad žmogus nesuvokia ir negali valdyti savo veiksmų.

18.3. Teismas rėmėsi išskirtinai tik viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Panevėžio miesto poliklinikos išduotu 2019 m. kovo 27 d. medicinos dokumentų išrašu, kuriame nurodyta, kad Z. J. dėl agresyvaus elgesio, pykčio priepuolių buvo konsultuotas psichiatro, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) su juo nėra prasmingo kontakto. Tačiau Z. J. gebėjimą komunikuoti patvirtina socialinės globos namų 2021 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. (1.17)V14-466, kuriame nurodyta, kad, nors kalbos funkcija ir buvo sutrikusi, tačiau pacientas kontaktavo kūno ženklais. Z. J. socialinėje byloje kaip kontaktinis asmuo buvo nurodytas brolis A. J.. Z. J. lankė, telefonu juo domėjosi A. J., O. J. ir T. J.. Ieškovės niekada nesidomėjo sergančio tėvo sveikata, niekada jo sergančio nelankė, todėl ir negalėjo žinoti apie jo tikrąją sveikatos būklę, sugebėjimą komunikuoti su aplinkiniais ir pan.

18.4. Atsakovas T. J. teismo posėdyje prašė apklausti O. J., kuri žinojo aplinkybes apie Z. J. valią, apie tai, kada jos bute, kuriame gyveno su broliu Z. J., buvo atlikti remontai, kokia specialioji įranga buvo nupirkta, kas už viską mokėjo, kas jais abiem rūpinosi ir pan. Tačiau teismas tokį atsakovų prašymą atmetė, motyvuodamas, kad tai gali užvilkinti bylos nagrinėjimą.

18.5. Z. J. buvo žinoma, kad A. J. ir jo šeima piniginėmis lėšomis bei žmogiškaisiais ištekliais nuolatos prisideda prie Z. J. poreikių tenkinimo, rūpinasi jo gerove, taip pat administruoja, prižiūri, remontuoja jam priklausantį turtą bei patiria su tuo susijusias išlaidas. Dėl to Z. J. nuolatos akcentavo, kad, jeigu jo sąskaitoje bus pinigų, ypač sukaupus indėlius, A. J. juos pasiimtų. Z. J. neatsiėmė savo įgaliojimo, per visą laikotarpį neatšaukė nė vieno įgaliotinio A. J. sandorio ar veiksmo, atlikto įgaliojimo pagrindu. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad A. J. veikė ne Z. J. interesais.

18.6. Apeliantai pripažįsta, kad COVID 19 pandemijos metu A. J. negalėjo susitikti su broliu gyvai, taip pat negalėjo su juo bendrauti telefonu. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad broliai dėl nekilnojamojo turto pardavimo ir iš jo gautų pajamų panaudojimo bei pinigų persivedimo iš Z. J. einamosios banko sąskaitos buvo sutarę anksčiau. 2019 m. kovo 27 d. Z. J. gyveno seseriai priklausančiame bute. Artimieji, kurie su juo bendravo, puikiai galėdavo jį suprasti ir susišnekėti. Nors Z. J. beveik nekalbėjo, tačiau su aplinkiniais kontaktuodavo kūno ženklais. Z. J. būklė neblogėjo, buvo stabili. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą apie jo negalėjimą išreikšti savo valią, remiantis VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos išraše nurodyta būsena.

18.7. Tiek, kiek Z. J. gautų lėšų nepakako jo poreikiams patenkinti, apmokėjo A. J. (jo šeima) iš savo lėšų, t. y. sumokėjo buto, kuriame gyveno Z. J., išlaikymo išlaidų dalį, pirko jam maisto, higienos, asmenines priemones, mokėjo už tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas, įrangą, specialiąsias technines priemones, organizavo Z. J. gydymą, vežė jį pas gydytojus ir kt. A. J. stengėsi, kad Z. J. pakeistų aplinką, todėl dažnai vykdavo į Z. J., O. J. ir A. J. priklausančius sodus, kuriuose leido laiką. Visų šių įrodymų teismas nevertino, dėl jų nepasisakė, o išskirtinai pasirėmė ieškovių išsakyta pozicija, kad Z. J. priežiūrai visiškai pakako jo gaunamų pajamų ir tai neva patvirtina jo banko sąskaitos išrašas. Be to, teismo sprendime padaryta klaida, t. y. sumos, kurios turėtų būti nurodytos litais, teismo yra nurodytos eurais. Ši klaida labai iškreipia tikruosius faktus ir realią padėtį.

18.8. Ieškovės neigia buvus Z. J. valią, kad jo einamojoje banko sąskaitoje esančią 20 000 Eur sumą brolis A. J. persivestų į savo einamąją banko sąskaitą, nors ieškovės nebendravo, nekontaktavo su savo tėvu daug metų, todėl joms galėjo būti nežinoma tėvo valia, jo norai ir pageidavimai. Ieškovės nepateikė nė vieno įrodymo tam, jog pagrįstų savo samprotavimus ir teiginius apie tokios tėvo valios nebuvimą. Teismas nevertino įrodymų visumos, o būtent – Z. J. sudaryto įgaliojimo, kaip jo valios ir pasitikėjimo broliu A. J. išraiškos, aplinkybių, kad nuolatinė priežiūra Z. J. buvo teikiama išskirtinai atsakovų ir A. J., jog būtent A. J. dispozicijoje buvo Z. J. banko kortelė (kaip jo pasitikėjimo broliu išraiška).

18.9. Apeliantai neneigia, kad A. J. už Z. J. nekilnojamojo turto pardavimą gautos 5 000 Eur sumos neperdavė savo atstovaujamajam, tačiau būtent tokia buvo Z. J. valia (prašė sutvarkyti tėvų kapavietę, be to, pats suprato, kad lėšos bus reikalingos laidotuvėms, kurias organizuos A. J.).

18.10. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovėms 995 Eur palūkanų. Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovėms išduotas 2021 m. rugpjūčio 18 d., o pinigai iš Z. J. sąskaitos, kuriuos jos paveldėjo, buvo pervesti tik 2021 m. rugsėjo 3 d., todėl palūkanos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. priteistos nepagrįstai. Net jeigu ieškovės 2020 m. gruodžio mėn., 2021 m. sausio mėn. būtų galėjusios disponuoti Z. J. pinigais arba jais faktiškai būtų disponavęs pats Z. J., nei jis, nei ieškovės niekada nebūtų gavusios 5 proc. dydžio palūkanų. Lietuvos bankas paskelbė, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, vidutiniškai palūkanos buvo 0,05–0,06 proc. dydžio. Todėl nei apeliantai (tiksliau – A. J.) gavo tokią naudą, nei Z. J. ar ieškovės būtų gavusios 5 proc. dydžio palūkanas ar uždirbusios už naudojimąsi Z. J. pinigais.

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

19.1. Apeliantai siekia, kad būtų vertinama ne įrodymų visuma, o tam tikros atskiros aplinkybės, išskiriant jas iš konteksto ir interpretuojant jas apeliantams naudingesne prasme. Z. J. neišreiškė valios neatlygintinai perduoti 25 000 Eur įgaliotiniui, t. y. nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas, Z. J. nepaliko testamento. Z. J. negalėjo išreikšti tokios valios dėl sveikatos būklės. A. J. pasidovanojo sau 20 000 Eur Z. J. pajamų, likus vos (duomenys neskelbtini) dienoms iki jo mirties.

19.2. A. J. neteikė Z. J. ataskaitos apie savo veiklą ir neatsiskaitė su įgaliotoju. Taigi Z. J. nežinojo, kad A. J. pervedė sau 20 000 Eur jo santaupų, taip pat nepervedė įgaliotojui už parduotą nekilnojamąjį turtą gautos 5 000 Eur sumos. Priešingai nei teigia atsakovai, įgaliotojas Z. J. niekada nesiekė bei nebuvo išreiškęs valios, kad 20 000 Eur pinigų sumą ir (ar) už nekilnojamąjį turtą gautus 5 000 Eur įgaliotinis A. J. pasiimtų sau, taip sumažindamas įgaliotojo turimą turtą. Jeigu ne netikėtas Z. J. sveikatos būklės pablogėjimas ir jo mirtis, A. J. būtų pardavęs ir kitą Z. J. priklausiusį vertingą nekilnojamąjį turtą.

19.3. Įgaliotinis A. J. sudarė nenaudingus įgaliotojui sandorius, veikė prieš įgaliotojo interesus, dėl to įgaliotojui buvo padaryta 25 000 Eur žala.

19.4. Atsakovų teiginiai, kad jie rūpinosi Z. J. ir dėl to patyrė išlaidų, nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Remontas O. J. priklausančiame bute atliktas jį pritaikant jos pačios poreikiams tenkinti, dėl jos pačios fizinės negalios. Ieškovėms yra žinoma, kad remontą padėjo atlikti Z. J. dar iki (duomenys neskelbtini). Be to, O. J. turto pagerinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Z. J. gaudavo pakankamai pajamų, todėl jam nereikėjo finansinės pagalbos. Kapavietėje palaidoti velionio Z. J. tėvai, atsakovas A. J., palikta vieta O. J.. Kapavietę pridera tvarkyti visiems palikuoniams.

19.5. Atsakovai kartu su velioniu Z. J. negyveno ir nematė, kas jį lankė. Ieškovės bendravo su savo sergančiu tėvu ir jį lankė, joms buvo žinoma apie jo sveikatos būklę, gyvenimą, priežiūrą, gydymąsi, norus, pageidavimus ir pan.

19.6. Palūkanų priteisimą reglamentuoja CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalys, 2.150 straipsnis ir 6.760 straipsnio 5 dalis. A. J. pažeidė CK 2.150 straipsnį ir 6.760 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą įgaliotinio pareigą perduoti pagal įgaliojimą veikiant gautas lėšas (naudą), dėl to iš atsakovo A. J. ieškovėms priteistina atitinkama pinigų suma bei 995 Eur palūkanų. Palūkanos už 20 000 Eur sumą skaičiuotinos nuo 2021 m. sausio 9 d. (imtinai) iki 2021 m. spalio 20 d. (imtinai) dienos ir yra 781 Eur (20 000 Eur x 5 proc. : 365 d. x 285 d.). Palūkanos už 5 000 Eur sumą skaičiuotinos nuo 2020 m. gruodžio 11 d. (imtinai) iki 2021 m. spalio 20 d. (imtinai) ir yra 214 Eur (5 000 Eur x 5 proc. : 365 d. x 313 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

22. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovėms, kaip įgaliotojo Z. J. teisių perėmėjoms, iš atsakovų, kaip įgaliotinio A. J. teisių ir pareigų perėmėjų, solidariai priteistas 25 000 Eur žalos atlyginimas ir 995 Eur kompensuojamosios palūkanos. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įgaliotojo ir įgaliotinio teisinius santykius, įgaliotinio civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

23. Byloje nustatyta, kad ieškovių tėvas Z. J., miręs (duomenys neskelbtini), ir atsakovų A. J., miręs (duomenys neskelbtini), – broliai.

24. Z. J. 2011 m. patyrė (duomenys neskelbtini).

25. Įgaliotojas Z. J. 2014 m. liepos 14 d. išdavė įgaliotiniui A. J. įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo pavedė įgaliotiniui valdyti, naudoti ir disponuoti visu įgaliotojo turtu, turtinėmis teisėmis ir prievolėmis, tam tikslui sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius (parduoti, pirkti, mainyti, įkeisti, nuomoti, perduoti naudotis panaudos būdu ir t. t.), atlikti įvertinimą, nustatyti kainą ir sąlygas savo nuožiūra, taip pat atstovauti Z. J. visais klausimais visose valstybės, savivaldybės ir kituose įstaigose, organizacijose ir institucijose, notarų biuruose, rašyti jo vardu pareiškimus, prašymus, be to, įgaliojo A. J. Z. J. vardu savo nuožiūra valdyti visas Z. J. sąskaitas bankuose ir kitose kredito įstaigose, savo nuožiūra disponuoti šiose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis ir t. t. Įgaliojime, be kita ko, nurodyta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas yra jis tuo metu, taip pat su sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimais giminaičiais; tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu (CK 2.134, 2.135 straipsniai); atstovas privalo pateikti ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti įgaliotojui už viską, ką yra gavęs, vykdydamas šį pavedimą (CK 2.150 straipsnis). Įgaliojimas išduotas dešimčiai metų, t. y. iki 2024 m. liepos 14 d.

26. Z. J. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki (duomenys neskelbtini) (iki mirties) gyveno socialinės globos namuose.

27. A. J., veikdamas pagal įgaliojimą pardavėjo Z. J. vardu, 2020 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pirkėjams A. V. ir S. S. pardavė Z. J. priklausiusią 1/3 nekilnojamojo turto dalį už 5 000 Eur kainą.

28. Veikdamas pagal Z. J. išduotą įgaliojimą, A. J. 2021 m. sausio 8 d. iš Z. J. einamosios sąskaitos banke į savo einamąją sąskaitą banke pervedė 20 000 Eur.

29. Z. J. mirė (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono 3–iojo notarų biuro notaras Pavelas Dobrynskijas ieškovėms 2021m. rugpjūčio 18 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl Z. J. turto paveldėjimo lygiomis dalimis, tai yra kiekvienai į 1/2 paveldėto turto dalį.

30. A. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Jo palikimą pagal įstatymą priėmė sutuoktinė S. J., duktė V. B. ir sūnus T. J..

31. Z. J. įpėdinės (ieškovės) 2021 m. spalio 20 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamos ir atsakovo A. J., kaip įgaliotinio, priteisti įgaliotojui padarytą žalą, persivedus sau 20 000 Eur įgaliotojo piniginių lėšų, taip pat neperdavus 5 000 Eur, gautų pardavus įgaliotojui priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, be to, 7 900 Eur nuostolių atlyginimą už per pigiai parduotą įgaliotojo nekilnojamąjį turtą ir kompensuojamąsias bei procesines palūkanas.

32. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies: ieškovėms iš atsakovų (teismo proceso metu mirusio atsakovo (įgaliotinio) įpėdinių) solidariai priteisė iš viso 25 000 Eur žalos atlyginimą (20 000 Eur dėl įgaliotinio neteisėtai persivestų sau įgaliotojo lėšų ir 5 000 Eur dėl už parduotą įgaliotojo nekilnojamojo turto dalį gautų ir įgaliotojui neperduotų lėšų).

Dėl teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas priteisti 20 000 Eur žalos atlyginimą

33. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018, pateiktais išaiškinimais, priėjo prie išvados, kad, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, yra galima atstovo, atlikusio neteisėtus veiksmus su atstovaujamojo turtu, civilinė atsakomybė.

34. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė yra apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymuose ar sutartyje draudžiama atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi civilinė atsakomybė – vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai turtinė prievolė atsiranda esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki pažeidimo padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tam, kad asmeniui galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jo neteisėti veiksmai (neveikimas), kaltė (išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės), žala, taip pat neteisėtus veiksmus ir žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai).

35. Pirmosios instancijos teismas A. J. veiksmus, pervedant iš Z. J. einamosios banko sąskaitos 20 000 Eur į savo einamąją banko sąskaitą, kvalifikavo kaip neteisėtus, nes jais pažeistas CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorį su pačiu savimi. Teismas pažymėjo, kad atstovaujamasis (įgaliotojas) Z. J. šio sandorio nėra patvirtinęs, pagal sandorį A. J. gautos piniginės lėšos Z. J. nėra perduotos, taip įgaliotojui padaryta žala (nuostoliai) – jis neteko piniginių lėšų.

36. Apeliaciniame skunde apeliantai (atsakovai), nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. J., kaip Z. J. atstovo, neteisėtų veiksmų, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl Z. J. valios, nes tikroji jo valia buvo perleisti (padovanoti) 20 000 Eur broliui A. J., kuris visada juo rūpinosi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo apeliantų argumentų pripažinti faktiškai ir teisiškai pagrįstais.

37. Esant atstovavimo teisiniams santykiams, atstovas privalo elgtis sąžiningai, veikti pagal įgaliojimus, ginti atstovaujamojo interesus ir teises, neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, vengti interesų konflikto (CK 6.759–6.760 straipsniai). Šios iš pasitikėjimo principo išplaukiančios sąžiningumo ir lojalumo pareigos svarbios ir kaip vienas iš atstovo ir atstovaujamo elgesio teisėtumo vertinimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018, 25 punktas).

38. CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvaus turinio norminė taisyklė, draudžianti atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su pačiu savimi arba su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). CK 2.133 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Tai reiškia, kad galimybė patvirtinti sandorį, kurio atstovas neturėjo teisės sudaryti, yra atstovaujamojo teisė, kuria jis gali naudotis manydamas, jog ginčytinas sandoris jam yra priimtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2012).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

40. Taigi įrodymų vertinimas priskirtas teismo diskrecijai, o vien šalies nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos ar taikytos netinkamai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

41. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantai (atsakovai), teigdami, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl Z. J. valios perduoti savo pinigines lėšas juo besirūpinusiam broliui, remiasi argumentais, kuriems pagrįsti nepateikė konkrečių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).

42. Visų pirma, pažymėtina tai, kad Z. J. 2014 m. liepos 14 d. broliui A. J. išduotame įgaliojime buvo expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta, jog atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimais giminaičiais (CK 2.134 straipsnio 1 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Z. J. įgaliojimas A. J. nesuteikė įgaliotiniui teisės sudaryti sandorių su pačiu savimi. Kitaip vertinti įgaliojimo turinio ir A. J. teisių apimties nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

43. Antra, A. J., veikdamas kaip Z. J. atstovas, buvo saistomas fiduciarinių pareigų, o tai neabejotinai reiškia, kad jis turėjo įsitikinti, ar jo veiksmai atitinka Z. J. valią. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantai (atsakovai), tinkamai įvertino bylose esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog nėra objektyvių duomenų, kurie teiktų pakankamą pagrindą padaryti išvadą apie Z. J. valią perduoti (padovanoti) savo pinigines lėšas (20 000 Eur) A. J. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

44. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.469 straipsnio, reglamentuojančio dovanojimo sutarties formą, 2 dalyje įtvirtinta, jog dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Taigi 20 000 Eur Z. J. priklausiusių piniginių lėšų neatlygintinio perleidimo broliui A. J. sandoris turėjo būti sudarytas notarine forma (CK 6.469 straipsnio 2 dalis), o šių lėšų perdavimas nesilaikant įstatymo nustatytos privalomos notarinės formos yra niekinis ir negalioja (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

45. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apeliantų (atsakovų) teiginius, kad Z. J. buvo išreiškęs savo valią jam priklausančias banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas perduoti (padovanoti) savo broliui A. J., nėra jokių duomenų, kad Z. J. pats ar per atstovą būtų kreipęsi į notarą dėl banko sąskaitoje esančių 20 000 Eur lėšų dovanojimo sandorio sudarymo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nurodytina ir tai, kad Z. J. savo valią perduoti aptariamas pinigines lėšas jį prižiūrėjusiam broliui galėjo įgyvendinti ir sudarydamas testamentą, tačiau testamentas, kuriame Z. J. būtų išdėstęs patvarkymus dėl jam priklausančio turto (tarp jo – ir piniginių lėšų), nebuvo sudarytas. Nors Z. J. sveikatos būklė 2020–2021 metais buvo labai sunki, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki (duomenys neskelbtini) (iki mirties) jis gyveno socialinės globos namuose, tačiau tai nebuvo kliūtis sudaryti norimus sandorius (jeigu Z. J. buvo išreiškęs valią juos sudaryti), pakvietus notarą atvykti į globos namus. Aplinkybės, kad Z. J. nei kreipėsi dėl notarinės 20 000 Eur dovanojimo sutarties sudarymo, nei surašė testamentą dėl 20 000 Eur palikimo A. J., jo įpėdiniams, teikia papildomą pagrindą apeliantų (atsakovų) argumentus, jog Z. J. buvo išreiškęs valią perduoti nurodytas lėšas jį prižiūrėjusiam broliui, šio šeimos nariams, pripažinti deklaratyviais ir neįrodytais (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

46. Apeliaciniame skunde apeliantai (atsakovai) remiasi tuo, kad A. J., jo šeimos nariai nuolat rūpinosi Z. J. sveikata ir gerove, patyrė išlaidų.

47. Pažymėtina tai, kad apeliantų (atsakovų) nurodytos aplinkybės dėl A. J., jo šeimos narių ilgalaikio rūpinimosi Z. J. nepateisina ir negali pateisinti atstovo (įgaliotinio) A. J. neteisėtų veiksmų, persivedant atstovaujamojo (įgaliotojo) santaupas į savo sąskaitą, nesant įrodymų apie atstovaujamojo valią padovanoti nurodytas lėšas, nesudarius įstatymo reikalaujamos notarinės formos sandorio. Z. J. 2014 m. liepos 14 d. įgaliojimo turinys nepatvirtina, kad atstovavimas buvo atlygintinis. Byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad Z. J. banko sąskaitoje buvusią 20 000 Eur sumą A. J. turėjo teisę pasiimti kaip atlygį už brolio priežiūrą ir atstovavimą jam.

48. Kartu nurodytina, kad tuo atveju, jeigu A. J., jo įpėdiniai (apeliantai) savo asmeninėmis lėšomis tenkino Z. J. poreikius, turėjo išlaidų, susijusių su jo sveikatos ir turto priežiūra, yra galimybė reikšti reikalavimą mirusio Z. J. įpėdinėms (ieškovėms) dėl tokių išlaidų kompensavimo.

49. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje situacijoje yra galima atstovo, atlikusio neteisėtus veiksmus su atstovaujamojo turtu, civilinė atsakomybė. Ieškovės įrodė Z. J. atstovo (įgaliotinio) A. J. neteisėtus veiksmus (A. J. iš Z. J. einamosios banko sąskaitos į savo einamąją banko sąskaitą persivedė 20 000 Eur, taip pažeisdamas įstatyme įtvirtintą draudimą atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorį su pačiu savimi), nuostolius ir jų dydį (Z. J. neteko 20 000 Eur pinigų sumos) bei priežastinį ryšį (20 000 Eur Z. J. neteko būtent dėl atstovo (įgaliotinio) neteisėtų veiksmų, pažeidusių įstatyme atstovui įtvirtintą draudimą sudaryti atstovaujamojo vardu sandorį su pačiu savimi). Atsakovai nepaneigė kaltės prezumpcijos (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi yra nustatytos visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.245–6.249 straipsniai). Ieškovės, kurioms paveldėjimo pagrindu perėjo Z. J. turtinės teisės, turi teisę reikalauti 20 000 Eur žalos atlyginimo iš A. J. palikimą priėmusių atsakovų. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą dėl 20 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl įgaliotinio pareigos perduoti įgaliotojui viską, ką gavo vykdydamas įgaliojimą

50. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. J., veikdamas kaip įgaliotas asmuo, tai yra būdamas Z. J. atstovas, už parduotą įgaliotinio (atstovaujamojo) nekilnojamąjį turtą gavo 5 000 Eur, tačiau jų neperdavė atstovaujamajam.

51. Apeliantai (atsakovai) neneigia, kad A. J. už parduotą nekilnojamąjį turtą gautos 5 000 Eur sumos neperdavė savo atstovaujamajam Z. J., tačiau nurodo, jog tokia buvo Z. J. valia (jis prašė sutvarkyti tėvų kapavietę, be to, pats suprato, jog lėšos bus reikalingos laidotuvėms, kurias organizuos A. J.). Tokie apeliantų argumentai atmestini kaip neįrodyti.

52. CK 6.760 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įgaliotinis visa, ką gavo vykdydamas įgaliojimą, privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. Pagal CK 2.150 straipsnį atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Įgaliotinis neturi teisės naudoti gautos vykdant pavedimą informacijos ar turto savo interesais, išskyrus sutarties ar įstatymo numatytais atvejais, taip pat kai sutikimą naudoti informaciją ar turtą duoda įgaliotojas. Jeigu įgaliotinis šios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti įgaliotojui dėl to padarytus nuostolius bei grąžinti visa tai, kas yra jo nepagrįstas praturtėjimas, o jeigu jis neteisėtai naudojo daiktą ar pinigus, – atitinkamai sumokėti nuomos mokestį ar palūkanas (CK 6.760 Straipsnio 8 dalis).

53. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovai leistinomis priemonėmis neįrodė, jog Z. J., įgaliojęs A. J. parduoti jam priklausančio nekilnojamojo turto dalį, išreiškė valią gautus už parduotą nekilnojamąjį turtą pinigus leisti naudoti A. J. interesais ir (ar) kitokiems konkretiems Z. J. pavedimams vykdyti. Jau nurodyta, kad 2020–2021 metais Z. J. sveikatos būklė buvo labai sunki, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki (duomenys neskelbtini) (iki mirties) jis gyveno socialinės globos namuose. Atsakovų teiginiai, kad Z. J. prašė A. J. sutvarkyti kapavietę, nepagrįsti jokiais (net netiesioginiais) įrodymais. Teiginiai, kad Z. J. suvokė, jog A. J. ir (ar) jo artimieji patirs išlaidų dėl jo būsimų laidotuvių, laikytini deklaratyviais.

54. Įvertinus teisinį reglamentavimą ir tai, kad apeliantai neneigia, jog įgaliotinis A. J. neperdavė įgaliotojui Z. J. 5 000 Eur, gautų už parduotą Z. J. nekilnojamąjį turtą, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įgaliotinis A. J., neperdavęs įgaliotojui Z. J. 5 000 Eur, nepagrįstai praturtėjo (CK 6.760 straipsnio 8 dalis). Ieškovėms perėjo įgaliotojo Z. J. turtinė teisė išreikalauti iš įgaliotinio A. J., o nagrinėjamu atveju – iš jo teisių ir pareigų perėmėjų (atsakovų) 5 000 Eur. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą dėl 5 000 Eur priteisimo iš A. J. teisių ir pareigų perėmėjų (atsakovų).

55. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu mirusio Z. J. laidojimo, kapavietės sutvarkymo išlaidos buvo padengtos jo brolio A. J. (šio šeimos narių) lėšomis, tokių išlaidų atlyginimo galima reikalauti iš mirusiojo įpėdinių.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

56. Apeliaciniame skunde apeliantai (atsakovai) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jų solidariai kompensuojamąsias palūkanas nuo 2021 m. sausio 9 d. už 20 000 Eur sumą ir nuo 2020 m. gruodžio 11 d. už 5 000 Eur. Pasak apeliantų, ieškovių teisė reikalauti grąžinti 20 000 Eur ir 5 000 Eur atsirado ne 2021 m. sausio 9 d. ir ne 2020 m. gruodžio 11 d., o tik nuo paveldėjimo liudijimo išdavimo joms dienos, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d.; pinigai iš Z. J. sąskaitos, kuriuos paveldėjo ieškovės, joms buvo pervesti 2021 m. rugsėjo 3 d. Be to, apeliantų teigimu, priteistinų palūkanų dydis turėtų būti ne 5 proc., o vidutiniškai 0,05–0,06 proc. Šie apeliantų argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

57. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi tai, kad CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-701/2015). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 19 punktas).

58. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovių reikalaujamos kompensuojamosios palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos. Juolab kad pagal CK 5.1 straipsnį įpėdinis paveldi ir iki palikėjo mirties susikaupusias palūkanas, nes šios palūkanos sudaro palikėjo turto dalį.

59. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiame straipsnyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios palūkanos, kurių tikslas – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius, patirtus dėl piniginės prievolės pažeidimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012). Įstatyme nustatyto ar šalių sulygto dydžio kompensuojamosios palūkanos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jis neprivalo įrodinėti.

60. A. J. 2020 m. gruodžio 11 d. turėjo pareigą perduoti atstovaujamajam Z. J. 5 000 Eur, gautus už šiam priklausiusio nekilnojamojo turto dalies pardavimą, tačiau šios pareigos neįvykdė. A. J. 2021 m. sausio 9 d. neteisėtai persivedė į savo banko sąskaitą 20 000 Eur atstovaujamajam nuosavybės teise priklausančių lėšų ir nuo šios dienos atstovaujamojo lėšomis neteisėtai naudojosi kaip savomis. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą patenkinti ieškovių reikalavimą priteisti iš atsakovų kompensuojamąsias palūkanas už 20 000 Eur sumą nuo 2021 m. sausio 9 d., o už 5 000 – nuo 2020 m. gruodžio 11 d.

61. Jau nurodyta, kad įstatyme nustatyto dydžio (šiuo atveju – 5 proc.) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) kompensuojamosios palūkanos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio šiam nereikia įrodinėti. Dėl to apeliantų argumentai, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, bankų mokamos palūkanos buvo vidutiniškai 0,05–0,06 proc. dydžio, yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo priteisti ieškovėms mažesnio dydžio, nei nustatytas įstatyme, kompensuojamąsias palūkanas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

62. Apeliacinės instancijos teismas įvertino esminius apeliacinio skundo argumentus ir dėl jų pasisakė. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiau nepasisakytina, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

63. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pavedimo teisinius santykius, civilinės atsakomybės sąlygas, teisingai vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir padarė pagrįstas išvadas dėl šalių ginčo esmės. Dėl to atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

64. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, atsakovams jų turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 400 Eur (kiekviena iš ieškovių – po 700 Eur) teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

65. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).

66. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą suma neviršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.11 papunktį apskaičiuoto maksimalaus atlygintino dydžio, patirtos išlaidos, įvertinus jas CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi, nusprendžia, jog yra pagrindas iš apeliantų (atsakovų) lygiomis dalimis priteisti kiekvienai iš ieškovių po 700 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei M. R. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 233,33 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct), iš S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 233,33 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct) ir iš T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 233,34 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 34 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti ieškovei A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 233,33 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct), iš S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 233,33 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct) ir iš T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 233,34 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 34 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjos Dalia KačinskienėDanguolė MartinavičienėLaima Ribokaitė