Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, dalyvaujant pareiškėjo atstovei adv. Renatai Jankutei, atsakovo atstovei Irmai Šapokaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Detalita“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims BUAB „ARDS“ ir Vilniaus m. savivaldybės administracijai, dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vertinant pareiškėjo pateiktus byloje dokumentus, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pateikę jokio statybą leidžiančio dokumento, kuris būtų suteikęs teisę atlikti statybos darbus, kaip nurodyta pateikiamoje „Projektavimo užduotyje" - kapitalinio remonto. Taip pat nėra pateiktas projektas, kuris leistų nustatyti, kokie darbai buvo planuojami atlikti ir statybos darbų užbaigimo akto - kokie darbai atlikti. Pareiškė­jai tik teigia, kad bendrai patirtos išlaidos pastato sutvirtinimui ir rekonstrukcijos darbams at­likti sudaro 286 784,11 Lt ir tokia suma jau yra nustatyta Lietuvos Apeliacinio Teismo. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų teiginiu, kad žalos dydis jau yra nustatytas Lietuvos Apeliacinio teismo 2011-02-23 nutartimi. Inspekcija nebuvo šalimi toje byloje, todėl šis sprendimas neturi esminės reikšmės žalos dydžio nustatymui nagrinėjamoje byloje. Juo labiau, kad minėtoje civili­nėje byloje nuostolių dydžio atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas atsižvelgiant į sutarčių teisės saugomo intereso pobūdį, kai nagrinėjamoje administracinėje byloje žala, neva, kilo dėl administracinio subjekto netinkamo veikimo. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateikiamus dokumentus darytina išvada, kad statybos darbai, likviduojant defektinius trūkumus yra baigti, tačiau duo­menų, kokie konkretūs darbai, iš kokių medžiagų jie atlikti, ar atitinka teisės aktų reikalavimus (Statybos įstatymo 4 str.l d.) nėra pateikta. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjas pateikė „Kasmetinės sezoninės statinių apžiūros" aktų Nr.08-48 (2 lapus iš 27), Nr. 10-43/P (2 lapus iš 20), Nr.lO-67/R (2 lapus iš 11) ištraukas, todėl šis įrodymas turi būti vertinamas kritiškai.

Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti, ar buvo priežastinis ryšys tarp teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų teiginiu, kad ginčo atveju yra tarp valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje by­loje Nr. A146-1897/20 08) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (lot. būtinoji sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Siame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502 -3034/2011). Pažymėtina, jog reikalavimas atlyginti „pernelyg nutolusią" žalą prieštarautų sąžiningumo principui (Mikelėnas V., Prievolių teisė, Pirmoji dalis, Vilnius, 2002, p. 194). Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjams kilusios žalos nėra faktinio priežastinio ryšio, t. y. nėra pakankamo pagrindo teigti, jog žalingi padariniai, kilo būtent iš minėtų viešojo administravimo subjekto priimtų aktų. Tokiu būdu, priežastinis ry­šis neišpildo minėtojo conditio sine qua non (lot. - būtinoji sąlyga) testo. Si išvada darytina pirmiausia todėl, jog iš bylos faktinių aplinkybių viseto akivaizdu, kad atsakovas neįtakojo pripažinimo tinkamu naudoti aktu statytojo UAB ,,ARDS" siekio perleisti nuosavybės teises į statinį pareiškėjui. Juo labiau, pastebėtina, kad iškilus realiam pavojui, kuomet buvo atlikta pastato ekspertizė ir nustatyta, kad yra paslėpti defektai, atsakovo atstovai dalyvavo komisijų darbe, teikė pasiūlymus, kaip greičiau ir efektyviau šalinti iškilusias problemas. Laikomės pozicijos, kad atsakovas veikė savo kompetencijos ribose. Pripažinimo akto įforminimo metu įvertino statinio būklę tiek, kiek numato teisės aktai, o vėliau paaiškėjus, kad yra pastato paslėpti trūkumai veikė rūpestingai ir atsakingai. Iš to daro išvadą, kad atsakovo veiksmai, vykdant procedūras, yra pernelyg nutolę nuo kilusios žalos. Nenustačius faktinio priežastinio ryšio, darytina išvada, kad nagri­nėjamu atveju nėra nustatytas ir teisinis priežastinis ryšys. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovų elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad jiems būtų galima taikyti civilinę atsakomybę. Statytojo UAB ,,ARDS" nesąžiningumas ir netinkamai vykdyti paslėpti statybos darbai lėmė tai, kad kilo žala, pasireiškusi vykdytais papildomais statybos darbais, kad pastatas būtų saugus ir tinkamas eksploatavimui. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, įsigijęs pastatą irgi ne iškarto pastebėjo pastato trūkumus, todėl teigti, kad atsakovas vizualiai apžiūrėdamas pastatą netinkamai atliko savo veiksmus ir tai sukėlė žalą, nėra pagrindo. Pateikti byloje įrodymai neleidžia susieti žalos atsiradimo su konkrečiais neteisėtais atsakovų veiksmais (neveikimu). Žalos faktas kildinamas iš netinkamų statybos darbų atlikimo. Statybos darbus atliko statytojas UAB ,,ARDS", o priežastinio ryšio tarp Inspekcijos veiksmų ir pareiš­kėjui kilusios žalos nėra

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra administracinio-buitinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. Pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į pastatą pagal 2006 m. rugsėjo 25 d. sutartį Dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo, sudarytą su UAB „ARDS“ ir UAB „Hansa lizingas“. Prieš perleidžiant minėtus pastatus, UAB „ARDS“ atliko jų rekonstravimo darbus, o 2006 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sudaryta komisija surašė šio pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacine tvarka civilinę bylą Nr. 2A-91/2011 pagal UAB „Detalita“ ieškinį atsakovams UAB „ARDS“ ir AB „Montuotojas, tretiesiems asmenims R. G. firmai, UAB „Linarsta“ dėl nuostolių atlyginimo, 2011 m. vasario 23 d. sprendimu priteisė UAB „Detalita“ naudai iš UAB „ARDS“ 286 784,11 Lt nuostolių atlyginimo. Teismas konstatavo, kad UAB „ARDS“ perleido pareiškėjui netinkamos kokybės daiktą – pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl pagal sutartį turi atlyginti nuostolius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus veiksmus asmenų, kurie sudarė sąlygas žalai kilti ar prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų pasekmių, nors žalą patyręs asmuo , reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (c.b. Nr. 3K-3-764/2003, Nr.3K-7-59/2008). Visais atvejais , kai šie klausimai buvo netinkamai sprendžiami žemesnių instancijų teismuose, sprendimai buvo naikinami ir bylos grąžinamos nagrinėti iš naujo.

Šiuo atveju pareiškėjas, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo išspręstas klausimas dėl ž-alos atlyginimo, vykdymo stadijoje, kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas priteisti patirtą žalą iš kito subjekto, kuris nebuvo įtrauktas į procesą bendros kompetencijos teisme.

Kreipdamasis į teismą pareiškėjas paaiškino, kad iš UAB „ARDS“ pareiškėjo naudai priteisti nuostoliai realiai turtinių pareiškėjo praradimų nekompensuos, dėl ko pareiškėjas teikia skundą administraciniam teismui dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų (statybų valstybinę priežiūrą vykdančių subjektų) neteisėtų veiksmų bei neveikimo, vieno iš esminių statinio reikalavimų neatitinkantį pastatą pripažįstant tinkamu naudoti, atlyginimo. Pareiškėjo tvirtinimu, valstybė, atstovaujama statybų valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos, turėtų atsakyti kaip solidarinis skolininkas su UAB „ARDS“.

Teismui pateiktas pastato Statybos leidimas Nr. 249/05-0096 (21005 03 30).Šiame leidime nurodoma, jog statinio (duomenys neskelbtini), Vilnius, rekonstrukcijos su išplėtimu projektą rengė R. G. įmonė, pats G. nurodomas kaip projekto vadovas ir projekto vykdymo priežiūros vadovas; techniniu prižiūrėtoju nurodomas J. Z. . Atkreiptinas dėmesys, kad statytoju nurodoma ne tik UAB“ARDS“ , bet ir „Hanza Lizingas“.(t.3 b.l.77).

2004 11 01 tarp UAB“ARDS“ ir J. Z. pasirašytas susitarimas dėl techninės priežiūros. Šis susitarimas numatė, kad J. Z. įsipareigoja atlikti sandėlio ir gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybos darbų techninę priežiūrą (t.3 b.l.87).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju J. Z. paaiškino, kad projektavo konstrukcinę dalį – ne tą, dėl kurios nagrinėjama byla. Neigė vykdęs techninio prižiūrėtojo funkcijas; kodėl pasirašė darbų statinio tinkamu naudoti akte kaip techninis prižiūrėtojas negali paaiškinti (t.1 b.l.20-25), (2013 05 09 posėdžio įrašas). Kodėl buvo nurodomas kaip techninis prižiūrėtojas Prašyme išduoti statybos leidimą (t.3 b.l.82), kodėl buvo surašytas Susitarimas dėl techninės priežiūros vykdymo (t.3 b.l.87), paaiškinti negalėjo.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo kviečiamas apklausai ekspertas B. E.. Pastarasis paaiškino, kad jo buvo prašoma nustatyti pastato vibracijos priežastį. Projektinių dokumentų neturėjo, nes užsakovas – Detalita jų neturėjo. Jam buvo pateikti tik kadastrinių matavimų duomenys. Atvykęs į pastatą stuktelėjo koja ir pastatas ėmė virpėti; vizualiai apžiūrint buvo keista, kad nesimato laikančiųjų konstrukcijų. Tyrimo metu ištyrė visą pastato konstrukciją ir vertina ją kaip avantiūristinę. Statybos metu visi defektai, kurie galėtų būti matomi, buvo uždangstyti, todėl vizualiai buvo labai sunku pastebėti trūkumus. Pastato išilginė siena yra tik pusės plytos storio siena, kuri yra nepakankama ir negali būti laikoma atramine, nes kelia griūties pavojų. Patvirtina savo išvadas, kad yra nepatikima konstrukcijos pirmojo aukšto perdanga, bei vietoje laikančiosios vidinės išilginės sienos įrengta mūrinė pertvara, todėl ir viso statinio konstrukcija yra nestabili, nepatikima, dėl ko statinys negalėjo būti naudojamas be sustiprinimo ar pilnos rekonstrukcijos. Statybos metu turi būti kontroliuojama statybos eiga. Techninis prižiūrėtojas visa tai turi prižiūrėti ir fiksuoti atliktų darbų žurnale. Techninę priežiūrą vykdantis asmuo privalo vykdyti projektą, reglamentas nenumato pareigos vertinti projektą. Komisija, kuri pripažino tinkamu naudoti statybą, privalėjo vykti į objektą ir apžiūrėti statinį, tad trūkumus privalėjo pastebėti; komisijos nariai negalėjo nepastebėti trūkumų. Jam projektas nebuvo pateiktas. Komisija privalėjo susipažinti su darbo brėžiniais, darbo eigos dokumentais. Reglamentas numato, kad komisijai visi šie dokumentai turi būti pateikti su reikiamais parašais, patvirtinančiais darbų užbaigimą; komisija tikrina ar visi statybos darbai baigti. Pareigos revizuoti projektą reglamentas komisijai nenumato. Nors visos konstrukcijos buvo uždengtos, komisijai privalėjo kilti įtarimas dėl netinkamos išilginės laikančiosios sienos. Ši siena buvo dirbtinai pastorinta: tinkuota žymiai storesniu tinko sluoksniu, nei tinkuojama paprastai, t.y. buvo sudaromas įspūdis, kad siena yra pakankamo storio. Jeigu komisijai kyla įtarimas, privalu skirti statinio ekspertizę. Viskas priklauso nuo komisijos narių kvalifikacijos – jeigu kvalifikacija yra tinkama, tai komisija negalėjo nepastebėti defektų. E. Z. elgesį įvardijo kaip dangstymą neatliktų darbų.(2013 05 09 posėdžio garso įrašas).

Pirmosios instancijos teismas , pirmą kartą nagrinėjant šį skundą, konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, nes pareiškėjui nuostoliai yra atlyginti priteisiant iš UAB „ARDS“ civilinėje byloje, todėl nėra vienos iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – patirtos žalos, nuostolių priteisimas iš valstybės institucijos reikštų pareiškėjo nepagrįstą praturtėjimą. Be to, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad valstybė negali atsakyti kaip solidarinis skolininkas, nes ji nedalyvavo civilinėje byloje, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti ignoruojamas.

Nagrinėjant apeliacinį skundą, LVAT pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar konkrečiu atveju valdžios institucijos – statybų valstybinę priežiūrą vykdančio subjekto aktas buvo teisėtas. Šioje byloje teismas turėjo nagrinėti, ar statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo priimtas vadovaujantis teisės aktų, galiojusių administracinio akto priėmimo metu ir reglamentavusių statybos užbaigimo procesą, reikalavimais, ar priimant šį aktą buvo tinkamai įvertintos įstatyme bei jo normas įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytos aplinkybės, ar buvo kitos šio administracinio akto teisėtumo sąlygos. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija galiojusi 2006 m. sausio 4 d. – 2006 m. spalio 31 d.) buvo nustatyta, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus.

Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką apibrėžė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 05 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintas (tuo metu galiojęs) Statybos techninis reglamentas (STR 1.11.01:2002). Šis reglamentas numatė kad pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų bandymus ir padarius geodezines nuotraukas (Reglamento 17 p.). Pastatytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Reglamento 11 punktas numatė, kad komisiją turėjo susidėti iš komisiją paskyrusios institucijos, savivaldybės administracijos, statytojo, projektuotojo (techninio projekto vadovo, darbo projekto vadovo, statinio architekto, projekto vykdymo priežiūros vadovo, valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos, sveikatos priežiūros tarnybos atstovų. Reglamento 15 punktas numatė, kad komisijai turėjo būti pateikiama statybos techninė ir vykdymo dokumentacija, išvardinta 3 priede (1. Patvirtintas projektas, nustatyta tvarka suderinti jo pakeitimai, statybos leidimas. 2. Darbo brėžiniai su pažymėtomis nuokrypomis nuo projekto (jeigu jos buvo). Pagrindinių ašių nužymėjimo aktai bei schemos. 3. Sklypo kontrolinė geodezinė nuotrauka, kurioje pažymėta statinių bei būdingų žemės paviršiaus taškų padėtis aukščio atžvilgiu ir plane. 4. Pagrindinių statinio konstrukcijų (pamatų duobių ir pamatų, karkaso, perdangų ir pan.) kontrolinės geodezinės schemos. 5. Inžinerinių tinklų (vamzdynų, kabelių, šulinių ir kt.) kontrolinės geodezinės nuotraukos. 6. Inžinerinių tinklų apžiūrėjimo ir išbandymo aktai. 7. Statinių technologinių linijų bei sumontuotų įrengimų išbandymo aktai.8. Statinių vidaus inžinerinių sistemų bei kitos įrangos išbandymo (techninės būklės patikrinimo) aktai.9. Paslepiamų darbų patikrinimo aktai. 10. Statybos produktų atitikties dokumentai. 11. Geriamo vandens kokybės tyrimo, projekte numatytų triukšmo, vibracijos, apšvietimo ir kitų matavimų dokumentai. 12. Statybos ir specialiųjų darbų žurnalai. 13. Projekte nurodytų metalo konstrukcijų suvirinimo, medienos antiseptinimo, medžio bei metalo konstrukcijų, ugniaatsparinimo darbų kokybės laboratorinių patikrinimų išvados.14. Statinio (išskyrus gyvenamuosius namus, visuomeninius pastatus ir statinius, kuriems nereikalingas statybos leidimas) techninis pasas. 15. Statinio kadastrinių matavimų byla.16. Užsakovo ir rangovo pasirašyti rangovo (rangovų, subrangovų) atliktų darbų rezultatų perdavimo priėmimo aktai.)

Reglamento 16 punktas numatė, kad komisijos nariai (pagal kompetenciją) vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėja visus 3 priede išvardytus dokumentus, pagal tai nustato, ar tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams, ir įvertina statinio tinkamumą naudoti. Komisija turi teisę atrankos būdu patikrinti statinio dalių, konstrukcijų, elementų, inžinerinių sistemų ir kt. atitiktį statytojo (užsakovo) pateiktiems dokumentams. Trūkstant Reglamento 3 priede išvardytų dokumentų, jiems neatitinkant nustatytų reikalavimų bei pastebėjus statinio neatitikimus šiems dokumentams, komisija pateikia statytojui (užsakovui) šių trūkumų ir neatitikimų sąrašą, pasirašytą komisijos narių ir komisijos pirmininko. Pašalinus sąraše išvardytus neatitikimus, statytojas suderina su komisija naują statinio pripažinimo tinkamu naudoti datą .

Teismui pateiktas 2006 -08-02 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-1619, kuriame minimas statybos leidimas, minimas projektas, tačiau šie dokumentai nenurodomi akto prieduose.(t.1, b.l.22-25). Ar komisija turėjo kokius nors dokumentus, negalėjo paaiškinti ir atsakovo atstovė posėdžio metu; šie dokumentai nepateikti ir teismui. Kaip jau buvo minėta, projekto teigė nematęs ir ekspertas E. (buvo pateikti tik kadastriniai matavimai).

Reglamentas nedviprasmiškai nustatė kas turi būti pateikta komisijai ir ką komisija privalo vertinti, kokį aktą privalo surašyti ir kokios formos. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad komisijai nebuvo pateikti statybos techninė ir vykdymo dokumentacija ir kitų reglamento numatyti priedai.

Kaip jau buvo minėta, reglamentas nedviprasmiškai nustato, kad komisijos sudėtyje privalo dalyvauti techninis prižiūrėtojas . Pripažinimo tinkamu naudoti akte kaip techninis prižiūrėtojas nurodomas ir pasirašė J. Z.. Teisminio nagrinėjimo metu pastarasis negalėjo paaiškinti pagal kokį projektą vyko statybos remonto darbai, negalėjo pasakyti ar vykdyti statybos darbai atitiko projektą. Patvirtino pasirašęs Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, tačiau neigė vykdęs techninio prižiūrėtojo funkcijas; kodėl tuomet pasirašė kaip techninis prižiūrėtojas – paaiškinti negalėjo.

Statybos leidime ir Pripažinimo tinkamu naudoti akte kaip projekto vykdymo priežiūros vadovas nurodomas R. G., tačiau teisminio nagrinėjimo metu pastarasis paaiškino nevykdęs šių funkcijų, nes su juo nebuvo pasirašyta sutartis dėl šių paslaugų teikimo. (t.1 b.l.20-26).

Nurodytos aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad Pripažinimo tinkamu naudoti procedūra vyko nesilaikant Reglamento nustatytos tvarkos, neatitiko reglamento reikalavimų, dėl ko nebuvo patikrinti ir nustatyti statybos, o gal ir projektavimo, darbų trūkumai, dėl kurių pareiškėjui vėliau buvo padaryta žala.

2012-09-10 LVAT nutartyje akcentuojamas dėmesys , kad pirmos instancijos teismas turėtų išanalizuoti aplinkybes ir pasisakyti dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo civilinės atsakomybės taikymo požiūriu, t.y. ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

LR CK 3.333str.1d. numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei jų kokybę nustatančių, šiuo atveju – statybos norminių dokumentų reikalavimus. LR ABTĮ 58 str.2d. numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Kaip minėta, pareiškėjas reiškė ieškinį UAB“ARDS“ , o priimtas sprendimas jau įsiteisėjęs. Lietuvos apeliacinis teismas, 2011-02-23 sprendime (c.b. Nr. 2A-91/2011) (t. b.l.148-162, 155) pasisakė, jog Teisių ir pareigų perleidimo sutarties 4.1 punkte nurodytas atsakovo UAB“ARDS“ patvirtinimas, kad pastatai yra tinkami naudoti pagal paskirtį, normaliai susidėvėję. Statybų ekspertas V. E. atlikęs iš atsakovo UAB „ARDS“ įsigyto administracinio-buitinio pastato techninės būklės įvertinimą, nustatė šio statinio paslėptus trūkumus, lemiančius vieno iš šešių LR statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų esminių statinio reikalavimų - statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo - pažeidimą. Remiantis LR statybos įstatymu, LR aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. Dl-455 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, LR aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 233 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, surašytame ekspertizės akte konstatuoti nurodyti defektai.

CK 6.327 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamo daikto kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje tokios nenurodytos – įprastus reikalavimus. Ieškovas, įsigydamas administracinį-buitinį pastatą, ketino jį naudoti pagal paskirtį savo ūkinei-komercinei veiklai vykdyti – prekiauti transporto priemonių atsarginėmis dalimis, pagalbiniais reikmenimis ir administracijos darbuotojams dirbti. Pagal anksčiau nurodytos teisės normos prasmę įprasti reikalavimai, keliami ieškovo įsigytam nekilnojamajam daiktui – statiniui (administraciniam-buitiniam pastatui), yra suprantami kaip galimybė naudotis juo pagal tiesioginę jo paskirtį, šiuo konkrečiu atveju – vykdyti jame nurodytą ūkinę-komercinę veiklą. Statybų ekspertas V. E. ekspertizės akte konstatavo, kad dėl nurodytų trūkumų yra statinio griūties grėsmė. Dėl statybų eksperto V. E. ekspertizės akte nurodytų priežasčių tolesnis pastato naudojimas neįmanomas, o ieškovas yra priverstas nutraukti bet kokį minėto pastato eksploatavimą ir savo veiklos jame vykdymą, t.y. nebegali naudoti įsigyto administracinio-buitinio pastato pagal jo tiesioginę funkcinę paskirtį, nes tai kelia realų pavojų pastate esančių žmonių gyvybei ir sveikatai. Atsakovo UAB „ARDS“ pagal teisių ir pareigų perleidimo sutartį perleistas ieškovui administracinis-buitinis pastatas iš esmės neatitinka jam keliamų bendrųjų kokybės reikalavimų.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad minėtas statybų eksperto V. E. ekspertizės metu nustatytas pastato techninės būklės įvertinimas ir CK įtvirtinta pardavėjo pareiga pagal sutartį patvirtinti perleidžiamo daikto kokybę sudaro teisinį pagrindą pripažinti atsakovo UAB „ARDS“ neteisėtus veiksmus. Atsakovas UAB „ARDS“, būdamas pastato statybos-rekonstravimo darbų užsakovu, nevykdė (netinkamai vykdė) pareigą organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą ir kitas LR statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje statytojui (užsakovui) nustatytas pareigas bei netinkamai įgyvendino (neįgyvendino) CK suteikiamas užsakovui teises kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę ir pan. (CK 6.689 str.). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį įstatymu nustatytų pareigų nevykdymas ar veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, atlikimas, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo UAB „ARDS“ neteisėtų veiksmų buvimą ir tokiu būdu laikyti, kad egzistuoja viena iš keturių privalomų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – neteisėti atsakovo veiksmai.

Prieš perleidžiant minėtus pastatus, atsakovas UAB „ARDS“ atliko jų rekonstravimo darbus. 2006 m. rugpjūčio 2 d. buvo surašytas šių pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. (101)11.4-1619. Pastatų pripažinimo tinkamais naudoti akte rangovu nurodyta AB „Montuotojas.

Į bylą nepateikta įrodymų, kad UAB „ARDS“ kaip užsakovas būtų pareiškęs pretenzijas ar reikalavimus minėtų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos, rekonstrukcijos rangovams dėl atliktų darbų trūkumų. Tokiu būdu UAB „ARDS“ prisiėmė atsakomybę dėl parduodamų minėtų pastatų kokybės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2009 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009 yra nurodęs: „Prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis), o kita vertus pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė.“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė: „Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį trečiųjų asmenų kaltė dėl daikto kokybės yra viena iš pardavėjo atsakomybę pašalinančių aplinkybių. Ją turi įrodyti pardavėjas. Trečiaisiais asmenimis yra laikomi asmenys, už kuriuos nei pirkėjas, nei pardavėjas neatsako. Jeigu pardavėjas parduoda pirkėjui daiktą, kurį pardavėjo užsakymu pagamino asmuo pagal sutartį su pardavėju, tai toks daikto gamintojas yra asmuo, kuris susijęs su pardavėju ir pagal CK 6.334 straipsnio 3 dalį nelaikomas trečiuoju asmeniu. Byloje įrodyta, kad trūkumai nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu pirkėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Pardavėjas neįrodė, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo taisykles. Butas buvo pastatytas, jame sumontuoti langai ir balkonas pagal pardavėjo sutartis su kitais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas pardavimui užsakė pastatyti butą, pardavė jį pirkėjui ir kaip pardavėjas pagal įstatymą suteikė kokybės garantiją, tai kasacinio skundo argumentai dėl daikto kokybės, pardavėjo atsakomybės už daikto kokybę, įrodinėjimo naštos paskirstymo teisiškai nepagrįsti.“

Dėl nurodytų motyvų Lietuvos apeliacinio teismo minėtame sprendime konstatuojama, kad už padarytą žalą atsako daikto pardavėjas, o pretenzijos dėl rangovo atsakomybės yra nepagrįstos.

Nurodyti motyvai ir šioje byloje leidžia daryti išvadą, jog UAB”Detalita” kaip pirkėjas gali reikšti pretenzijas pardavėjui; pastato pardavėjas (BUAB”ARDS” ) galėjo reikšti pretenzijas atsakovui šioje byloje dėl netinkamų veiksmų pripažįstant statinį tinkamu naudoti, tačiau to nedarė.

Pareiškėją su BUAB”ARDS” sieja sutartiniai santykiai, kurių pagrindu buvo reiškiamos pretenzijos. Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos šiuo atveju sieja teisiniai santykiai su užsakovu - statinio pardavėju, bet ne su pareiškėju – statinio pirkėju. Teismas daro išvadą, jog civilinės atsakomybės taikymo požiūriu nėra teisinio priežastinio ryšio tarp pareiškėjo ir atsakovo, ir pretenzijos dėl solidarinės atsakomybės netenkinamos, o skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

UAB“Detalita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.