Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Detalita“ atstovei Renatai Jankutei, atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei Irmai Šapokaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Detalita“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, dėl turtinės žalos atlyginimo (tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „ARDS“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Detalita“ skundo reikalavimus pagrindė paaiškindama, kad Administracinio pastato eksploatacijos metu, sienose, laikui bėgant, atsirado įtrūkimai ir kiauriniai plyšiai, kurie nuolat didėjo, taip pat buvo pastebėta neįprastai stipri vibracija patalpų viduje. Siekiant išsiaiškinti galimas pastato sienų trūkinėjimo ir vibracijos priežastis, pareiškėjos užsakymu 2008 m. kovo 3-15 d. statybų ekspertas V. Elenbergas atliko šio statinio dalies techninę ekspertizę, kurios metu nustatė ir 2008-03-15 surašytame statinio dalies ekspertizės akte (toliau – Ekspertizės aktas) konstatavo, kad Administracinis pastatas turi defektus, dėl kurių viso statinio konstrukcija yra nestabili, nepatikima, todėl aptariamas statinys negali būti toliau naudojamas be sustiprinimo ar pilnos rekonstrukcijos. Tai, kad statinys neatitinka vieno iš šešių Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatytų esminių statinio reikalavimų – statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo, dėl ko yra iškilusi šio statinio griūties grėsmė, patvirtino ne tik pareiškėjos pasitelktas nepriklausomas ekspertas, bet ir pakartotinai pastato būklę vėliau tyrusios komisijos bei specialistai. UAB „Detalita“, atsižvelgdama į minėtas eksperto bei pastatą apžiūrėjusių komisijų rekomendacijas, ir siekdama išvengti realaus žmonių gyvybei bei turtui gresiančio pavojaus, nedelsdama pradėjo laikino pastato sutvirtinimo darbus ir rekonstrukciją. Šią dieną administracinio pastato rekonstrukcijos darbai iš esmės yra baigti. Pareiškėjos bendrai patirtos išlaidos pastato sutvirtinimui bei rekonstrukcijos darbams atlikti (įskaitant išlaidas, susijusias su ekspertizės atlikimu) sudaro 286 784,11 Lt.

UAB „Detalita“ teigimu, ji teikia skundą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 dalimi. Šiuo atveju turi būti taikoma viešoji civilinė atsakomybė, nes žalos atsiradimas grindžiamas valstybės valdžios institucijų, vykdančių statybų valstybinę priežiūrą, neteisėtais veiksmais (neveikimu). Pareiškėjos įsitikinimu, šiuo atveju konstatuotinos visos trys CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniuose įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Inspekcijos neteisėti veiksmai pasireiškė tiek neteisėtu veikimu, tiek neveikimu. Neteisėtu veikimu laikytini Departamento (šio viešojo administravimo subjekto teisių perėmėjas – Inspekcija) atlikti veiksmai – 2006-08-02 pripažintas tinkamu naudoti Administracinis pastatas, neatitinkantis statinio pripažinimo tinkamu naudoti sąlygų visumos. Neteisėtu neveikimu, pareiškėjos manymu, pripažintini Inspekcijos veiksmai, nevertinant Administracinio pastato atskirų konstrukcijų ir rekonstrukcijos procese panaudotų statybinių medžiagų atitikties teisės aktuose įtvirtintiems imperatyviems reikalavimams, pripažįstant statinį tinkamu naudoti. Pareiškėja, įvertinusi statybų eksperto parengtame Ekspertizės akte konstatuotų Administracinio pastato defektų, galinčių sukelti statinio griūtį, pobūdį, teigia, jog kvalifikuoti ir profesionalūs Departamento sudarytos komisijos nariai, vertinę statinio tinkamumą naudoti, privalėjo pastebėti esminius pastato statybos defektus ir kritinę pastato būklę. Atsižvelgiant į tai, kad Administracinis pastatas neatitiko reikalavimų, privalomų valstybės įgaliotai institucijai pripažįstant jį tinkamu naudoti, daro išvadą, kad Aktas išduotas neteisėtai (atsakovės neteisėtas veikimas), atsakovės darbuotojams nesiimant visų įmanomų ir tiesiog elementarių priemonių, siekiant įvertinti Administracinio pastato atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams (atsakovės neteisėtas neveikimas), taigi, pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga laikytina nustatyta ir pagrįsta. Dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės būtinos sąlygos, paaiškino, jog, remiantis CK 6.249 str. 1 dalimi, žala, be kita ko, yra ir asmens turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Pareiškėjos įsitikinimu, šiuo atveju jai privalo būti atlyginta turtinė žala, t. y. turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), patirtos, atliekant Administracinio pastato rekonstrukcijos darbus, bei išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, – iš viso 286 784,11 Lt. Pažymėjo, kad UAB „Detalita“ patirtų nuostolių dydis yra pagrįstas bei įrodytas LApT 2011-02-23 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-91/2011, kurio sprendimas šią dieną yra įsiteisėjęs.

Dėl priežastinio ryšio, UAB „Detalita“ nuomone, šiuo atveju tarp valstybės institucijos tarnautojų veiksmų (neveikimo) ir jos patirtos žalos konstatuotinas tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Faktinis priežastinis ryšys konstatuotinas dėl to, kad Inspekcijos atstovai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. Administracinį pastatą pripažino tinkamu naudoti, neatsižvelgiant ar nevertinant to, kad pastatas neatitinka esminių, įstatymo jam keliamų reikalavimų, ir leido statytojui UAB „ARDS“ šį pastatą eksploatuoti bei juo disponuoti, perleidžiant nuosavybės teise pareiškėjai, o paaiškėjus, kad statiniui yra iškilusi reali griūties grėsmė, pareiškėja buvo priversta nedelsiant pradėti statinio rekonstrukciją, dėl ko patyrė 286 784,11 Lt dydžio nuostolius. Jeigu Inspekcija savo įstatymines pareigas būtų atlikusi tinkamai, pagrįstai manytina, kad Aktas UAB „ARDS“ nebūtų išduotas tol, kol pastaroji nepašalintų statybos eigoje padarytų statybos defektų ir trūkumų, ko pasekoje pareiškėja nebūtų įsigijusi esminių statinio reikalavimų neatitinkančio Administracinio pastato savo nuosavybėn, taigi, ir nebūtų patyrusi nuostolių jo privalomai rekonstrukcijai. Teisinis priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad už statybų valstybinę priežiūrą atsakingų valstybės tarnautojų, esančių savo administruojamos srities profesionalais, neteisėti veiksmai ir neveikimas nulėmė tolimesnį nekokybiško ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančio pastato eksploatavimą. Esant aiškiai konstatuotiems Administracinio pastato kokybės trūkumams ir statinio rekonstrukcijos būtinybę kategoriškai patvirtinus visiems pastatą tyrusiems specialistams bei komisijoms, pareiškėjos nuomone, egzistuoja aiškus ir neginčijamas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir neigiamų padarinių (pareiškėjos patirtų nuostolių) kilimo.

UAB „Detalita“ pažymėjo, kad savo patirtą žalą ji yra pagrindusi ir įrodžiusi, jos naudai ši žala yra priteista iš UAB „ARDS“. Tačiau, šiuo atveju, pareiškėjos teisės vien tik minėto LApT sprendimo pagrindu negali būti apgintos, kadangi formalus ieškininio reikalavimo patenkinimas nesuteikia piniginės satisfakcijos pareiškėjai tuo atveju, jeigu priteistos sumos nėra galimybių išieškoti. Teikdama šį skundą, pareiškėja taip pat norėtų pabrėžti solidarią atsakovės Inspekcijos ir UAB „ARDS“ atsakomybę, kadangi, šiuo atveju, žala kilo dėl abiejų, t. y. tiek Inspekcijos, tiek UAB „ARDS“ atliktų neteisėtų veiksmų.

Vadovaudamasi CK 6.210 str. 1 dalyje, 6.37 str. 2 dalyje įtvirtintomis teisės normomis bei LVAT formuojama teismų praktika, pareiškėja taip pat prašo priteisti jai 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo reikalaujamos priteisti sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos UAB „Detalita“ atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, papildomai pabrėždama, kad neginčija, jog pareiškėjos patirta žala jau yra priteista iš UAB „ARDS“, tačiau ši bendrovė yra nemoki, todėl pareiškėja yra priversta naudoti kitą savo teisių gynybos būdą, t. y. teikti skundą dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų bei neveikimo, atlyginimo. Akcentavo, kad pareiškėja nesiekia pakartotinai prisiteisti žalą ir iš Inspekcijos (kaip teigiama atsiliepime į skundą), o pabrėžia solidarią Inspekcijos ir UAB „ARDS“ atsakomybę, kadangi, šiuo atveju, žala kilo dėl abiejų, t. y. tiek Inspekcijos, tiek ir UAB „ARDS“ neteisėtų veiksmų. Nurodė, jog tai, kad pareiškėja patyrė žalą dėl Inspekcijos neteisėtų veiksmų, patvirtina byloje pateiktas Ekspertizės aktas. Neginčija, kad ekspertizė atlikta vėliau, nei priimtas Aktas, tačiau valstybės tarnautojai, išduodami minėtą Aktą, turėjo viską apžiūrėti ir tinkamai įvertinti. Savo kalboje pareiškėjos atstovė pabrėžė, jog kategoriškai nesutinka su Inspekcijos argumentais, kad nenuginčijus Akto teisės aktų nustatyta tvarka, nėra jokio pagrindo laikyti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Pažymėjo, jog pagal LVAT praktiką veiksmų teisėtumas kiekvienu atveju turi būti vertinamas iš esmės, o administracinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl neteisėtų veiksmų nustatymo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skųstas aktas, iš kurio kildinama žala.

Nesutikimą su pareiškėjos skundo reikalavimais Inspekcija pagrindė dviem pagrindiniais argumentais: 1) LApT 2011-02-23 civilinėje byloje Nr. 2A-91/2011 yra išsprendęs ginčą dėl žalos atlyginimo ir pareiškėjos prašoma suma priteista iš UAB ,,ARDS“; 2) Departa­mento Aktas yra galiojantis ir nepanaikintas. Dėl pirmojo argumento paaiškino, jog, atsižvelgiant į tai, kad LApT minėtoje civilinėje byloje išsprendė ginčą dėl žalos atlyginimo ir UAB „Detalita“ prašoma suma yra priteista iš UAB ,,ARDS“, pareiškėjos tei­giniai, kad UAB ,,ARDS“ faktiškai yra nemokus, nesuteikia pareiškėjai teisės siekti pakartotinai priteisti žalą iš Inspekcijos. Toks pareiškėjos reikalavimas pažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, taip nepagrįstai suteikdamas teisę siekti dvi­gubo atlyginimo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad LApT nustatė, jog UAB ,,ARDS“ yra atsakinga už UAB „Detalita“ patirtos žalos atsiradimą, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 straipsnį, šis faktas iš naujo neįrodinėtinas ir lemia išvadą, kad pareiškėjos nurodoma žala CK 6.247 straips­nio taikymo požiūriu nesiejama priežastiniu ryšiu su Inspekcijos veiksmais. Taigi, nenustačius vienos iš minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį turtinė prievolė atlyginti žalą nekyla. Dėl antrojo argumento pasisakė, jog, nepaisant to, kad UAB „Detalita“ neginčija Akto, nurodo, kad dėl jo neteisėtumo kyla žala. Pagal CK 6.246 str. 1 dalį, civilinė atsakomybė gali kilti neteisėtai veikiant arba neteisėtai neveikiant, tačiau, šiuo atveju, nei viena šių aplinkybių nėra nustatyta ir pareiškėja neprašo jos nustatyti, t. y. Aktas yra galiojantis ir sukelia teisines pa­sekmes. Akto pagrindu buvo įregistruoti pakeitimai Nekilnojamojo turto registre, vadinasi, kilo ir civilinės teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai nenuginčijus Akto teisės aktų nustatyta tvarka, nėra jokio pagrindo laikyti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai.

Visgi, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Detalita“ teigia, jog Inspekcijos veiksmai buvo neteisėti, atsakovė pateikia argumentus, kurie patvirtina, kad Aktas buvo priimtas, laikantis teisės aktų reikalavimų, o pareiškėja neįrodė priešingai. Pakankamu argumentu šiuo aspektu atsakovė laiko tai, kad pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog, pripažįstant Administracinį pastatą tinkamu naudoti, buvo neatlikti at netinkamai atlikti veiksmai ar, kad nebuvo išpildyti statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintame LR aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 (toliau – STR), įvardinti reikalavimai. Šiuo atveju, nėra jokių įrodymų, kad, pripažįstant statinį tinkamu naudoti, komisija galėjo nustatyti kokius nors trūkumus ir jų nenu­statė, netinkamai veikė, tinkamai neatliko pareigų.

Byloje kilęs ginčas dėl turtinės žalos (tiesioginių nuostolių) UAB „Detalita“ atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo. Patirtą žalą UAB „Detalita“ kildina iš Inspekcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų ar/ir neveikimo.

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pagal 2006-09-25 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį (duomenys neskelbtini) perleidimo“, sudarytą su UAB „ARDS“ ir UAB „Hansa lizingas“ (t. 1, b. l. 14-15), ir pagal 2006-10-12 nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo aktą, sudarytą su UAB „Hansa lizingas“ (t. 1, b. l. 16-19), UAB „Detalita“ iš UAB „ARDS“ perėmė pastatą-sandėlį ir Administracinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prieš perleidžiant pastatus, UAB „ARDS“ atliko jų rekonstravimo darbus (t. 1, b. l. 20-21). 2006-08-02 Departamentas surašė šių pastatų pripažinimo tinkamais naudoti Aktą (t. 1, b. l. 22-25). UAB „Detalita“ įsigyto Administracinio pastato eksploatacijos metu sienose atsirado įtrūkimai ir kiauriniai plyšiai bei pastebėta stipri vibracija patalpų viduje. Siekiant išsiaiškinti pastato sienų trūkinėjimo ir vibracijos priežastis, UAB „Detalita“ užsakymu, 2008 m. kovo 3-15 d. statybų ekspertas V. Elenbergas atliko Administracinio pastato dalies techninę ekspertizę, kurios metu nustatė ir 2008-03-15 surašytame Ekspertizės akte (t. 1, b. l. 27-43) konstatavo nustatytus defektus bei padarė išvadą, kad viso šio statinio konstrukcija yra nestabili, nepatikima, todėl aptariamas statinys negali būti toliau naudojamas be sustiprinimo ar pilnos rekonstrukcijos. Vėliau, atlikęs statinio techninės priežiūros patikrinimą, tokiai Ekspertizės akte pateiktai išvadai iš esmės pritarė ir Savivaldybės Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris (t. 1, b. l. 44-45).

Nagrinėjamoje byloje neginčijamas faktas, kad UAB „Detalita“ pagal 2010 m. sausio mėnesį parengtą Administracinio pastato techninį projektą (t. 1, b. l. 50-139) atliko šio pastato rekonstrukciją. Byloje iš esmės nekeliamas ginčas ir dėl reikalaujamos atlyginti žalos sumos (286 784,11 Lt), kurią pareiškėja nurodo patyrusi, atlikdama Administracinio pastato rekonstrukciją, dydžio.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, esminę reikšmę įgyja nustatymas aplinkybės, ar UAB „Detalita“ kelia pagrįstus reikalavimus Inspekcijos atžvilgiu. Tik konstatavus, kad pareiškėjos reikalavimai Inspekcijos atžvilgiu adresuojami teisingai, būtina nustatyti, ar esama visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų (elementų).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka.

CK 6.249 str. 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio kodekso 6.263 str. 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens (CK 6.251 str. 1 dalis). Pagal CK 6.263 str. 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Detalita“ iš esmės nepateikia išimtinai Inspekcijos veiksmais ir/ar neveikimu jai padarytos žalos dydį pagrindžiančių įrodymų ir reikalaujamą priteisti žalą (tiesioginius nuostolius) grindžia LApT sprendime iš UAB „ARDS“ pareiškėjai priteista suma, motyvuodama tuo, kad UAB „ARDS“ yra faktiškai nemoki, todėl jos naudai LApT sprendimu priteisti nuostoliai realiai pareiškėjos turtinių praradimų nekompensuos, dėl ko UAB „Detalita“ priversta naudoti kitą savo pažeistų teisių gynybos būdą ir kreiptis į teismą dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad UAB „Detalita“ reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei negali būti tenkinamas.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų bei jų pareigūnų, tarnautojų ar kitokių šių institucijų darbuotojų veiksmų ar neveikimo, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Tai reiškia, kad žala atlygintina, neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis).

Civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 4 ir 1 dalyse nustatyta, kad atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo kaltės nustatymas nebūtinas. Taigi, siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos, kuri kildinama iš viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų ir/ar neveikimo, atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika ir priežastinis ryšys tarp jų. Nesant bent vienos šių civilinės atsakomybės sąlygų, nėra ir civilinės atsakomybės.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad LApT sprendimas, kuriuo pareiškėjai iš UAB „ARDS“ yra priteista analogiško dydžio, kaip ir šioje byloje prašoma priteisti, žala, yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Tai reiškia, kad UAB „Detalita“, vykdant Administracinio pastato rekonstrukciją, patirti nuostoliai iš esmės buvo įvertinti, nagrinėjant ginčą civiline tvarka ir šių nuostolių atlyginimas pareiškėjos atžvilgiu yra priteistas iš UAB „ARDS“. Kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra žala (tiesioginiai nuostoliai), kurių atsiradimas vienareikšmiškai siejamas su pareiškėjos, vykdant Administracinio pastato rekonstrukciją, patirtais nuostoliais, o šie nuostoliai įsiteisėjusiu teismo sprendimu UAB „Detalita“ yra priteisti iš žalą padariusio asmens, šiuo atveju, nesama vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – patirtos žalos. Tai, kad pareiškėjos patirta žala, anot pareiškėjos, iki šiol nėra atlyginta ir, kad UAB „ARDS“, anot pareiškėjos, faktiškai yra nemoki, nepaneigia ir nepanaikina įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo žala UAB „Detalita“ jau yra priteista iš ją padariusio asmens. Pareiškėja skunde nenurodo, kad jos realiai patirti nuostoliai, vykdant Administracinio pastato rekonstrukciją, yra didesni nei LApT sprendimu priteista suma, todėl teismas daro išvadą, kad UAB „Detalita“ patirti nuostoliai jau yra priteisti atlyginti, todėl tie patys tiesioginiai nuostoliai negali būti atlyginami du kartus, kas reikštų UAB „Detalita“ dvigubą neteisėtą praturtėjimą.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus UAB „Detalita“ skunde ir pareiškėjos atstovės teisminio nagrinėjimo metu išsakytus argumentus, kad pareiškėja nesiekia dvigubo praturtėjimo, o pabrėžia solidarią Inspekcijos ir UAB „ARDS“ atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad visa žala, kurios UAB „Detalita“ reikalauja iš Inspekcijos, teismo sprendimu jau yra priteista pareiškėjai atlyginti iš UAB „ARDS“, joks kitas asmuo, iš kurio pareiškėjai priteista žala gali būti atlyginama solidariai kartu su UAB „ARDS“, LApT sprendime nėra nurodytas. Atsižvelgiant į tai, kad LApT sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, jis negali būti ignoruojamas ar pakeičiamas. Skolininko pareiga (UAB „ARDS“) negali būti perduodama Inspekcijai, be to, UAB „ARDS“ prievolė atlyginti žalą pareiškėjai negali būti padalinama Inspekcijai ir UAB „ARDS“ solidariai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad, neįrodžius būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – Inspekcijos pareiškėjai padarytos žalos fakto, nėra ir teisinio pagrindo tenkinti UAB „Detalita“ skundą ir priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 286 784,11 Lt nuostolių.

Konstatavus, kad UAB „Detalita“ skundas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, atmestini ir pareiškėjos reikalavimai dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Detalita“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.