- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-91/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- UAB „Detalita“
- Atsakovas
- UAB „ARDS“, AB „Montuotojas“
- Trečiasis asmuo
- Romualdo Grabausko
- Advokatai
- Kristina Balevičienė, Artūras Šukevičius, Povilas Kazakevičius, Vladas Blikertas
- Kategorijos
- 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
atsakovo AB „Montuotojas“ gamybinės komercinės firmos Vilniuje atstovei advokatei Kristinai Balevičienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Detalita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-211-560/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Detalita“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „ARDS“, akcinei bendrovei „Montuotojas“, akcinės bendrovės „Montuotojas“ gamybinei komercinei firmai Vilniuje, tretiesiems asmenims Romualdo Grabausko firmai, uždarajai akcinei bendrovei „Linarsta“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Detalita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „ARDS“, AB „Montuotojas“, AB „Montuotojas“ gamybinei komercinei firmai Vilniuje, tretiesiems asmenims Romualdo Grabausko firmai, UAB „Linarsta“, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 1 523 290,47 Lt nuostolių atlyginimo nustatytiems administracinio-buitinio pastato defektams pašalinti, 4 990,00 Lt patirtų išlaidų žalai nustatyti, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pagal 2006 m. rugsėjo 25 d. sutartį Nr. LT011988-1 „Dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį LT011988 perleidimo“, sudarytą su UAB „ARDS“ ir UAB „Hansa lizingas“ bei pagal 2006 m. spalio 12 d. nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo aktą, sudarytą su UAB „Hansa lizingas“, ieškovas iš lizingo gavėjo UAB „ARDS“ perėmė visas teises ir pareigas bei lizingo dalyką – pastatą-sandėlį ir administracinį-buitinį pastatą, esančius Lentvario g. 14, Vilniuje. Ieškovas nurodė, kad prieš perleidžiant pastatus, UAB „ARDS“ atliko jų rekonstravimo darbus, o 2006 m. rugpjūčio 2 d. buvo surašytas šių pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. (101)11.4-1619. Ieškovo teigimu, administracinio-buitinio pastato sienose atsirado įtrūkimai ir kiauriniai plyšiai, kurie nuolat didėja bei pastebėta neįprastai stipri vibracija patalpų viduje. Ieškovas pažymėjo, kad ieškovo užsakymu 2008 m. kovo 3-15 d. statybų ekspertas V. Elenbergas atliko šio statinio dalies techninę ekspertizę bei 2008 m. kovo 15 d. surašė statinio dalies ekspertizės aktą, kuriame konstatavo, kad pastato išilginė siena yra ½ plytos storio pertvara, todėl į ją pastoginiame aukšte atremta statinio stogo konstrukcija sudaro sąlygas jai pleišėti bei kelia griūties pavojų; stogo konstrukcija yra nepatikima ir privalo būti sustiprinta; pertvara antrame aukšte nėra laikančioji konstrukcija, tačiau realiai laiko antrojo aukšto perdangą, pastoginio aukšto pertvarą ir į ją atremtos stogo konstrukcijos apkrovą, todėl yra kritinės būklės bei galima statinio griūtis; pirmojo aukšto perdanga sumontuota iš nepakankamos laikomosios galios plokščių, jai tenka antrojo aukšto bei pastoginio aukšto apkrovos ir statinio stogo konstrukcijos, dėl ko pirmojo aukšto perdanga yra perkrauta mažiausiai 2,4 karto ir gali sukelti viso pastato griūtį. Ieškovas nurodė, kad ekspertas padarė išvadą, jog dėl minėtų defektų viso statinio konstrukcija yra nestabili, todėl statinys negali būti toliau naudojamas be sustiprinimo ar pilnos rekonstrukcijos. Ieškovo teigimu, prieš jam perimant lizingo dalyką – minėtus pastatus, UAB „ARDS“, kaip statytojo, užsakymu buvo atlikta šių pastatų rekonstrukcija su išplėtimu, ką patvirtina 2005 m. kovo 30 d. statybos leidimas bei statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas. Ieškovas nurodė, kad UAB „ARDS“, būdamas pastatų statytoju ir statybos darbų užsakovu sukūrė naują pastatų kokybę bei vertę, iš esmės juos pertvarkė – pakeitė paskirtį bei padidino rekonstravimo būdu. Ieškovo teigimu, CK 6.573 straipsnio 1 dalis numato, kad lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsiradusius iš lizingo pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovo nuomone, kadangi šiuo atveju pastatų pardavėju buvo ankstesnis lizingo gavėjas atsakovas ARDS, sukūręs naują šių rekonstruotų pastatų kokybę bei vertę, ieškovas turi jo atžvilgiu visas netinkamos kokybės įsigijimo pirkėjo teises, šių ieškovo teisių atsakovo UAB „ARDS“ atžvilgiu teisiniu pagrindu laikytina CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga pagal sutartį patvirtinti perleidžiamo daikto kokybę. Ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB „ARDS“, kaip perleidžiamo daikto pardavėjas, privalėjo patvirtinti perleidžiamo daikto kokybę. Ieškovas teigė, kad UAB „ARDS“ pažeidė CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes perleidžiami pastatai neatitiko teisių ir pareigų perleidimo sutarties 4.1. punkto, kuriame UAB „ARDS“ buvo patvirtinęs, kad pastatai yra tinkami naudoti pagal paskirtį, normaliai susidėvėję, kai tuo tarpu ekspertas nustatė paslėptus trūkumus, lemiančius esminį statinio trūkumą – mechaninio atsparumo ir pastovumo pažeidimą. Ieškovo nuomone, įgytas pastatas iš esmės neatitinka jam keliamų bendrųjų kokybės reikalavimų, nes dėl paslėptų trūkumų ieškovas jo negali naudoti pagal jo tiesioginę funkcinę paskirtį – vykdyti jame ūkinę-komercinę veiklą, kadangi tai kelia realų pavojų jame esančių žmonių sveikatai ir gyvybei. Ieškovo teigimu, UAB „ARDS“ netinkamai organizavo statinio projekto priežiūrą bei netinkamai vykdė kitas LR statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies statytojui (užsakovui) nustatytas pareigas, taip pat pažeisdamas CK 6.689 straipsnį netinkamai kontroliavo ir prižiūrėjo atliekamų darbų kokybę, kas sudaro pagrindą konstatuoti UAB „ARDS“ veiksmų neteisėtumą. Ieškovas nurodė, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti akte minėtų statinių statybos rangovu nurodytas AB „Montuotojas“, o pagal įmonės kodą matyti, jog atliekant ieškovui perleistų pastatų statybos-rekonstrukcijos darbus, rangovu buvo AB „Montuotojas“ gamybinės komercinės firmos Vilniuje filialas, todėl, vadovaujantis CK 2.53 straipsnio 2 dalimi, už filialo veiklą laikytina atsakinga pati įmonė AB „Montuotojas“. Ieškovo teigimu, AB „Montuotojas“ gamybinė komercinė firma Vilniuje kaip rangovas atsako už rekonstruoto administracinio-buitinio pastato defektus, nustatytus per garantinį terminą. Ieškovo nuomone, AB „Montuotojas“ gamybinės komercinės firmos Vilniuje neteisėtų veiksmų buvimą įrodo tai, kad jis nevykdė statybos darbų pagal statinio projektą, nesivadovavo įstatymais ir normatyviniais statybos techniniais, statinio saugos ir paskirties dokumentais, nesilaikė nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų ir t.t. Ieškovas pažymėjo, kad UAB „Montuotojas“ filialas nepagrįstai teigia, jog jis nevykdė statybos darbų administraciniame-buitiniame pastate, nes oficialiame rašytiname įrodyme, kuris nėra nuginčytas kitais įrodymais, nėra nurodyta jokių kitų, išskyrus AB „Montuotojas“ gamybinę komercinę firmą Vilniuje, rangovų ar subrangovų. Ieškovas nurodė, kad dėl pastato defektų, jis turi atlikti viso pastato rekonstrukciją – perstatymą, kuri pagal eksperto patvirtintą lokalinę sąmatą kainuos 1 523 290,47 Lt. Ieškovo teigimu, defektams pašalinti reikalinga minėta suma bei statybų ekspertui už žalos nustatymą sumokėta 4 990 Lt suma laikytina ieškovo patirta žala, o tarp žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys. Ieškovas pažymėjo, kad UAB „ARDS“ kaltė neturi būti nustatinėjama, nes, vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, verslininko sutartinė atsakomybė yra griežta, o atsakovų AB „Montuotojas“ ir AB „Montuotojas“ gamybinės komercinės firmos Vilniuje kaltė yra preziumuojama. Ieškovo teigimu, atsakovų atsakomybė yra solidarioji, nes jie visi bendrais veiksmais (veikdami kaip užsakovas ir rangovas) lėmė žalos ieškovui atsiradimą.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo UAB „Detalita“ atsakovui AB „Montuotojas“ gamybinei komercinei firmai Vilniuje 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 1128 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu; priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo UAB „Detalita“ 81,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad, ištyrus į bylą pateiktus dokumentus, t.y. 2005 m. gruodžio 6 d. preliminariąją sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo UAB „ARDS“, 2006 m. vasario 28 d. panaudos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo UAB „ARDS“, bei 2006 m. rugsėjo 25 d. sutartį Nr. LT011988-1 „Dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį LT011988 perleidimo“, sudarytą tarp ieškovo, atsakovo UAB „ARDS“ ir UAB „Hansa lizingas“, teismas nustatė, jog tarp ieškovo ir atsakovo UAB „ARDS“ buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, t.y. ieškovas, kaip pirkėjas, pageidavo pirkti ir nusipirko (o ne užsakė įrengti, rekonstruoti, pastatyti ir pan.) iš atsakovo UAB „ARDS“, kaip pradinio pardavėjo, nekilnojamuosius daiktus - pastatą-sandėlį ir administracinį-buitinį pastatą, esančius Lentvario g. 14, Vilniuje, kuriuos jis valdė pagal lizingo sutartį, sudarytą su lizingo davėju UAB „Hansa lizingas“. Teismo teigimu, ieškovas atsakovo UAB „ARDS“ atžvilgiu gali reikšti pretenzijas bei kelti atsakovo UAB „ARDS“ sutartinės atsakomybės klausimą dėl netinkamos nekilnojamojo daikto kokybės, remdamasis savo, kaip pirkėjo, pažeistomis teisėmis bei atsakovo, kaip pardavėjo, o ne rangovo, neįvykdytomis pareigomis ir nesuteiktomis garantijomis.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo UAB „ARDS“ argumentai, jog ieškovo pageidavimu buvo atlikti 2005 m. gruodžio 6 d. preliminariosios sutarties priede Nr. 1 nurodyti statybos rangos darbai, neturi neigiamos įtakos ieškovo ir šio atsakovo santykių teisiniam kvalifikavimui kaip pirkimo-pardavimo, nes atsakovas neįrodė, jog ieškovas veikė kaip užsakovas, taip pat, kad minėti darbai iš esmės pakeitė pastatų sandarą, išvaizdą, jų kokybę ir/ar vertę (kainą), ko pasėkoje galima būtų nustatyti, kad šių statybos rangos darbų atlikimas įtakojo naujų daiktų sukūrimą. Teismo teigimu, nesant dėl atsakovo atliktų statybos rangos darbų, kuriuos užsakė ieškovas, naujai sukurto daikto, t.y. nesant statybos rangos sutarties dalyko, nėra teisinio pagrindo kvalifikuoti tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusių teisinių santykių kaip statybos rangos santykių, atitinkamai ieškovas, kaip užsakovas, nėra įgijęs teisės atsakovo, kaip rangovo, atžvilgiu reikšti pretenzijas dėl darbų ar jų rezultato kokybės garantijos. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas nuo to momento, kai jam buvo perduoti nekilnojamieji daiktai pagal 2006 m. rugsėjo 25 d. sutartį Nr. LT011988-1 „Dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį LT011988 perleidimo“ bei pagal 2006 m. spalio 12 d. nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo aktą, įgijo teisę, vadovaujantis CK 6.573 straipsnio 1 dalimi, pareikšti tiesiogiai atsakovui UAB „ARDS“, kaip pardavėjui, visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo-pardavimo sutarties (dėl turto kokybės ir komplektiškumo, perdavimo terminų ir kt.).
Teismas pažymėjo, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje bei CK 6. 339 straipsnyje numatytų pirkėjo reikalavimo teisių arba kitaip tariant pirkėjo gynimosi būdų dėl pažeistų teisių, susijusių su nekilnojamojo daikto kokybe, sąrašas yra baigtinis, šiame sąraše nėra numatyta pirkėjo galimybė reikalauti iš pardavėjo būsimų, numanomų išlaidų, kurias jis galimai patirs ateityje dėl daikto trūkumų ištaisymo atlyginimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad vienas iš pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdų, įtvirtintų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, numato pirkėjo realiai patirtų protingų išlaidų, susijusių su trūkumų ištaisymu, atlyginimą, o ne pirkėjo numanomų, galimai atsirasiančių ateityje išlaidų atlyginimą. Teismo teigimu, tokia išvada daroma atsižvelgus į CK kaip vientiso teisės akto, kitų teisės normų sisteminę bei loginę analizę, į CK 6.249 straipsnį, kur yra pateikiamas žalos apibrėžimas. Teismas nurodė, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, t.y. įstatymo leidėjas kaip vieną iš žalos rūšių apibrėžia nukentėjusiojo realiai patirtas (turėtas) išlaidas, tai yra išlaidas, kurios jau yra realiai patirtos reikalavimo dėl žalos atlyginimo pareiškimo skolininkui momentu. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovas, reikalaudamas ne pirkimo kainos sumažinimo (kurios sumažėjimą dėl nekokybiško nekilnojamojo daikto galima būtų įvertinti pagal kompetentingų specialistų atliktus skaičiavimus ir pan.), o reikalaudamas priteisti išlaidas, susijusias su nekokybiško nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimų ateityje, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis jau yra realiai patyręs šias išlaidas, ko pasėkoje teismas (nustatęs visų privalomų atsakovo sutartinei atsakomybei atsirasti keturių sąlygų egzistavimą), vertintų, ar šių patirtų išlaidų dydis yra protingas bei atitinkamai spręstų priteisimo klausimą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodinėjo, kad jis jau yra realiai patyręs kokias nors išlaidas, susijusias su nekilnojamojo daikto kokybės trūkumų šalinimu, ir konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jis yra realiai patyręs tam tikros rūšies žalą, t.y. tiesioginius nuostolius. Teismas pažymėjo, kad ieškovui nepatyrus realios žalos, jis netenka teisės ir į nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, atlyginimą.
Teismas nurodė, kad ieškovui realiai neatlikus pastato kokybės trūkumų pašalinimo, ko pasėkoje teismas negali nustatyti, ar ieškovas apskritai šiuos trūkumus būtų šalinęs bei realiai patyręs ieškovo pasamdyto eksperto apskaičiuotas 1 523 290,47 Lt dydžio išlaidas (žalą) šiems trūkumams pašalinti, ieškovui negali būti priteistos ir išlaidos, susijusios su trūkumų nustatymu bei numatomų patirti išlaidų dydžio jiems pašalinti įvertinimu, kurios ieškovui kainavo 4 990 Lt.
Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė žalos, kuri yra viena iš keturių privalomų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, atsiradimo fakto, netenka teisinės prasmės kitų trijų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio – egzistavimo įrodinėjimas ar paneigimas, todėl teismas dėl šių trijų sąlygų plačiau nepasisako.
Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškinys dėl 1 523 290,47 Lt dydžio būsimų išlaidų pastato trūkumams pašalinti bei 4 990 Lt dydžio patirtų išlaidų dėl trūkumų ir būsimų išlaidų trūkumams pašalinti dydžio nustatymo priteisimo atmestinas.
Teismas nurodė, kad ieškovo argumentai patvirtina, kad ieškovas atsakovų AB „Montuotojas“ ir AB „Montuotojas“ gamybinės komercinės firmos Vilniuje atžvilgiu reiškia reikalavimą atlyginti išlaidas, susijusias su pastato kokybės trūkumais, motyvuodamas atsakovų, kaip rangovų, atliktų statybos rangos darbų trūkumais bei pastato, kaip statybos rangos darbų rezultato, kokybės trūkumais. Teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, jog ieškovas būtų buvęs įsigytų nekilnojamųjų daiktų statybos rangos darbų užsakovas, priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. 2004 m. rugpjūčio 27 d. rangos sutartis Nr. 02-05/19 bei 2004 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktai, taip pat 2006 m. rugpjūčio 2 d. pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktas patvirtina, kad statybos rangos darbus, kuriuos atliko atsakovai AB „Montuotojas“ ir/ar AB „Montuotojas“ gamybinė komercinė firma Vilniuje, užsakė UAB „ARDS“. Dėl to, teismo teigimu, laikytina, kad ieškovo ir atsakovų AB „Montuotojas“ ir AB „Montuotojas“ gamybinės komercinės firmos Vilniuje nesieja sutartiniai statybos rangos santykiai, todėl ieškovas, nebūdamas statybos rangos sutarties šalimi, tai yra užsakovu, negali kelti minėtų atsakovų, kaip statybos rangovų, sutartinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo klausimo dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos statybos rangos sutarties.
Teismas pažymėjo, kad, nepaisant to, jog atsakovas UAB „ARDS“, kaip užsakovas, užsakė, kad rangovai AB „Montuotojas“ ir AB „Montuotojas“ gamybinė komercinė firma Vilniuje atliktų tam tikrus rangos darbus ieškovui perleistuose pastatuose, ieškovas, kaip naujasis savininkas, neįgijo teisės reikšti atsakovams AB „Montuotojas“ ir AB „Montuotojas“ gamybinės komercinės firmos Vilniuje pretenzijų dėl jų atliktų statybos rangos darbų ar šių darbų rezultato kokybės, todėl teismas ieškovo ieškinį minėtų atsakovų, kaip rangovų, atžvilgiu atmeta kaip nepagrįstą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovų AB „Montuotojas“ ir AB „Montuotojas“ gamybinės komercinės firmos Vilniuje kaip rangovų sutartinė atsakomybė ieškovo atžvilgiu apskritai negali kilti, nurodė, kad netenka teisinės prasmės kitų ieškovo ir atsakovo teisinių argumentų analizavimas, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Detalita“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas, teisingai konstatavęs tarp ieškovo ir atsakovo UAB „ARDS“ egzistuojant sutartinius pirkimo-pardavimo santykius, nepagrįstai neatsižvelgė į CK įtvirtintų pirkimo-pardavimo sutarčių ir civilinės teisinės atsakomybės bendrųjų normų sisteminį, loginį bei nuoseklų aiškinimą, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Teismas nevisapusiškai ištyrė reikšmingas aplinkybes ir visiškai nepagrįstai padarė išvadą, neva reali žala apskritai nebuvo patirta. Žala – tai nukentėjusiojo turtinio ar kitokio intereso pažeidimas, t.y. nukentėjusiojo turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis neturtiniams interesams. Ieškovas, sudaręs sutartį ir įgijęs netinkamos kokybės administracinį-buitinį pastatą, nekvestionuotinai atsidūrė blogesnėje padėtyje nei tuo atveju, jei sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai, t.y. perduotas pastatas būtų tinkamos kokybės, todėl teigtina, jog apelianto lūkesčių interesas buvo pažeistas, vadinasi, žala patirta.
2. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas neįrodė, jog jis yra patyręs tam tikros rūšies žalą, nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo prašomo dydžio nuostolių atlyginimas nepriteistinas. Analizuojant ekspertizės akte eksperto nustatytus administracinio-buitinio pastato trūkumus, akivaizdu, kad jie iš esmės susiję su laikančiosios konstrukcijos nebuvimu bei pirmojo aukšto perdangą sudarančios statybinės medžiagos netinkamumu. Todėl su šių trūkumų ištaisymu, t.y. pastato atitinkamu perstatymu iš naujo, susiję būsimi, konkrečiai lokalinėje sąmatoje apskaičiuoti, ieškovo kaštai atitinka prašomą priteisti žalos dydį.
3. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į sutarčių teisės saugomo intereso pobūdį, neatkreipė dėmesio į tai, jog nukentėjusysis (ieškovas) liko tokioje padėtyje, kurioje jis buvo tuomet, kai atsakovas UAB „ARDS“ pažeidė savo prievoles. Be to, teismas, lingvistiškai aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalies ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, visiškai neatsižvelgė į šių teisės normų teleologinį aiškinimą, t.y. kokiam tikslui pasiekti šios teisės normos buvo įtvirtintos Civiliniame kodekse. Teismas netinkamai taikė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
4. Teismas nepasisakė dėl pateiktoje sąmatoje nurodytų darbų pagrįstumo bei jų nevertino, iš anksto atmesdamas ieškovo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Tuo teismas netinkamai taikė teisės normas ir pažeidė ieškovo teises bei teisėtus interesus.
5. Teismo išvada, jog dėl realiai neatliktų pastato kokybės trūkumų pašalinimo darbų negali būti priteistos ir 4 990 Lt išlaidos, susijusios su trūkumų nustatymu bei numatomų patirti išlaidų dydžio jiems pašalinti įvertinimu, nepagrįsta. Ieškovas už eksperto paslaugas iš viso sumokėjo 4 990 Lt, šios išlaidos buvo būtinos bei neišvengiamos, todėl teismas, nuspręsdamas šių išlaidų nepriteisti ir nenurodydamas jokių pagrįstų argumentų grindžiančių tokį sprendimą, netinkamai taikė teisės normas.
6. Nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovui realiai neatlikus pastato kokybės trūkumų pašalinimo, teismas negali nustatyti, ar ieškovas apskritai tokius trūkumus būtų šalinęs. Ekspertui konstatavus, jog viso statinio konstrukcija yra nestabili, nepatikima, todėl aptariamas statinys negali būti toliau naudojamas be sustiprinimo ar pilnos rekonstrukcijos, teismui neturėjo kilti abejonių dėl ieškovo pasiryžimo tokį pastatą eksploatuoti, rizikuojant jame bei greta jo esančio turto sugadinimu pastato griuvimo atveju, taip pat ir jame dirbančių bei greta esančių asmenų sveikata.
7. Ieškovas ieškinyje teismo neprašė taikyti sutartinės atsakomybės atsakovų AB „Montuotojas“ ir AB „Montuotojas“ gamybinės komercinės firmos Vilniuje atžvilgiu, todėl teismo sprendime išdėstyta argumentacija leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir realiai tarp šalių susiklosčiusių santykių.
Ieškovas (apeliantas) UAB „Detalita“ 2011 m. sausio 24 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo ir ieškinio sumos patikslinimo prašė apeliacinės instancijos teismą priteisti iš atsakovų UAB „ARDS“, AB „Montuotojas“, AB „Montuotojas“ gamybinės komercinės firmos Vilniuje solidariai 281 950,66 Lt nuostolių atlyginimą nustatytiems administracinio-buitinio pastato defektams pašalinti (su 156,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo suma) ir 4990 Lt patirtų išlaidų žalai nustatyti, viso 286 940,66 Lt ieškovui UAB „Detalita“.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „ARDS“ nurodo, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, ir prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai atsižvelgė į sutartinių santykių esmę nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir turimų įrodymų kontekste. Atsakovo nuomone, apeliantas nepateikė įrodymų dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Atsakovas pažymi, kad nepaneigta tikimybė, jog naudodamas ginčo turtą savo komerciniams interesams tenkinti, ieškovas pats pablogino to turto kokybę.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AB „Montuotojas“ prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo teigimu, teismo sprendime yra išdėstyti ir išnagrinėti visi ieškovo ieškinyje keliami klausimai, todėl teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AB „Montuotojas“ gamybinė komercinė firma Vilniuje prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Atsakovo teigimu, nagrinėjamoje byloje ieškovas turi teisę reikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų tik pardavėjui UAB „ARDS“, bet ne statybos rangovams. Atsakovas pažymi, kad jeigu ieškovo reikalavimas UAB „ARDS“ atžvilgiu būtų patenkintas, tai UAB „ARDS“, atlyginusi ieškovui patirtą žalą, turėtų teisę reikalauti statybos rangovų ją atlyginti pagal statybos rangos sutarties ir CK nuostatas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius. Atsakovas pažymi, kad ieškovo apeliaciniame skunde nėra pateikta nė vieno argumento, kuris leistų daryti išvadą, kad atsakovui turi būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė, todėl laikytina, kad šioje dalyje apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog būtent atsakovas atliko administracinio-buitinio pastato statybos darbus (pirmojo aukšto perdangos bei vietoje laikančiosios vidinės išilginės sienos įrengtos mūrinės pertvaros statybos darbus), dėl kurių ieškovas negali eksploatuoti šio pastato, be to, ieškovas neįrodė, jog atsakovas apskritai atliko bet kokius administracinio-buitinio pastato statybos darbus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija sprendžia, kada apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Į bylą pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 6 d. tarp ieškovo UAB „Detalita“ ir atsakovo UAB „ARDS“ buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią šalys susitarė ateityje sudaryti sutartį dėl teisių perleidimo bei įsipareigojimų (skolos) perkėlimo pagal tarp atsakovo UAB „ARDS“ ir lizingo davėjo „Hansa lizingas“ sudarytą lizingo sutartį Nr. LT011988 dėl pastato-sandėlio, unikalus Nr. 1096-1045-2043, ir administracinio-buitinio pastato, unikalus Nr. 1096-1045-2054, esančių Lentvario g. 14, Vilniuje, su sąlyga, kad atsakovas UAB „ARDS“ iki tol perleidžiamuose pastatuose atliks statybos rangos darbus, numatytus preliminarios sutarties priede Nr. 1. Pagal 2006 m. vasario 28 d. panaudos sutartį ieškovas faktiškai naudojosi minėtais pastatais, kurie jam buvo perduoti pagal 2006 m. kovo 3 d. pastatų perdavimo-priėmimo aktą. 2006 m. rugpjūčio 2 d. buvo surašytas šių pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. (101)11.4-1619, kuriame nurodyta, kad statybos ir montavimo darbus atliko rangovas AB „Montuotojas“, tačiau nurodytas ne AB „Montuotojas“, bet AB „Montuotojas“ gamybinės komercinės firmos Vilniuje juridinio asmens kodas 123642417. Pagal 2006 m. rugsėjo 25 d. sutartį Nr. LTOl 1988-1 „Dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį LT011988 perleidimo“, sudarytą tarp ieškovo UAB „Detalita“, atsakovo UAB „ARDS“ ir UAB „Hansa lizingas“ bei ieškovas UAB „Detalita“ perėmė lizingo gavėjo UAB „ARDS“ teises ir pareigas pagal lizingo sutartį. Pagal UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Detalita“ sudarytą 2006 m. spalio 12 d. nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo aktą UAB „Detalita“ perėmė lizingo dalyką – minėtus pastatą sandėlį ir administracinį-buitinį pastatą ir įgijo nuosavybės teisę į šiuos pastatus.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo argumentus.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo
Teises ir pareigas pagal lizingo sutartį į lizingo dalyką pastatus, esančius adresu Lentvario g. 14, Vilniuje, ieškovas įsigijo 2006 m. rugsėjo 25 d. sutartimi Nr. LT011988-1 „Dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį LT011988 perleidimo“ (toliau - teisių ir pareigų perleidimo sutartis), sudaryta su UAB „ARDS“ ir UAB „Hansa lizingas“. Pagal nurodytą sutartį atsakovas visas jo, kaip ankstesnio lizingo gavėjo turėtas teises ir pareigas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį perleido ieškovui, o taip pat 2006 m. rugsėjo 25 d. turto priėmimo-perdavimo aktu perdavė lizingo dalyku esančius pastatus ieškovui.
Pagal viešo registro duomenis nuo 2004 m. kovo 31 d. iki 2006 m. spalio ll d. aptariamų pastatų savininku buvo UAB „Hansa lizingas“, o atsakovas UAB „ARDS“ visą šį laiką nuomojosi aptariamus pastatus, t.y. juos valdė, naudojosi. Per šį laikotarpį atsakovo UAB „ARDS“, kaip statytojo, užsakymu buvo atlikta šių pastatų rekonstrukcija su išplėtimu - tai patvirtina išduotas 2005 m. kovo 30 d. statybos leidimas bei statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas, kuriuose statytojais nurodyti UAB „ARDS“, UAB „Hansa lizingas“. Statybos rangos sutartis sudarė ir už atliktus darbus atsiskaitė užsakovas UAB „Detalita“. Taigi atsakovas UAB „ARDS“, valdydamas ir naudodamasis statiniais pagal su UAB „Hansa lizingas“ sudarytą lizingo (finansinės nuomos) sutartį, būdamas statytoju ir statybos darbų užsakovu, investavo pinigines lėšas į minėtus pastatų rekonstrukcijos-statybos darbus ir, sukurdamas naują pastatų kokybę bei vertę, iš esmės juos pertvarkė – pakeitė paskirtį bei padidino rekonstravimo būdu. CK 6.573 straipsnio 1 dalis numato, kad lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo-pardavimo sutarties, tame tarpe dėl turto kokybės. Pagal minėtą 2006 m. rugsėjo 25 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartį UAB „Detalita“ įgijo teisę valdyti ir naudoti pastatus, esančius Lentvario g. 14 Vilniuje, ir sutarties 3.5. punkte įsipareigojo sumokėti UAB „ARDS“ kompensaciją už apmokėtą turto vertę, kompensacijos suma yra 2763,561,38 Lt. Nurodytas teises UAB „Detalita“ įgijo atlygintinai. Kadangi šiuo atveju, pastatų perleidėju buvo ankstesnis lizingo gavėjas atsakovas UAB „ARDS“, sukūręs naują šių rekonstruotų pastatų kokybę bei vertę, ieškovas jo atžvilgiu turi visas netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo teises. Šių ieškovo teisių atsakovo UAB „ARDS“ atžvilgiu teisiniu pagrindu laikytina CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga pagal sutartį patvirtinti perleidžiamo daikto kokybę (ši pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl perleisto statinio kokybės yra, nepaisant to, ar ji numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje, nes tai yra daikto kokybės garantija pagal įstatymą, numatyta CK 6.317 straipsnio 2 dalyje), taip pat CK 6.327, 6.333 straipsnių, kitų teisės aktų bei teisių ir pareigų perleidimo sutarties nuostatos, reglamentuojančios daikto kokybę.
Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei jų kokybę nustatančių, šiuo atveju - statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus. Teisių ir pareigų perleidimo sutarties 4.1. punkte nurodytas atsakovo UAB „ARDS“ patvirtinimas, kad pastatai yra tinkami naudoti pagal paskirtį, normaliai susidėvėję. Statybų ekspertas V. Elenbergas atlikęs iš atsakovo UAB „ARDS“ įsigyto administracinio-buitinio pastato techninės būklės įvertinimą, nustatė šio statinio paslėptus trūkumus, lemiančius vieno iš šešių LR statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų esminių statinio reikalavimų - statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo - pažeidimą. Remiantis LR statybos įstatymu, LR aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. Dl-455 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, LR aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 233 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, surašytame ekspertizės akte konstatuoti nurodyti defektai.
CK 6.327 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamo daikto kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje tokios nenurodytos – įprastus reikalavimus. Ieškovas, įsigydamas administracinį-buitinį pastatą, ketino jį naudoti pagal paskirtį savo ūkinei-komercinei veiklai vykdyti – prekiauti transporto priemonių atsarginėmis dalimis, pagalbiniais reikmenimis ir administracijos darbuotojams dirbti. Pagal anksčiau nurodytos teisės normos prasmę įprasti reikalavimai, keliami ieškovo įsigytam nekilnojamajam daiktui – statiniui (administraciniam-buitiniam pastatui), yra suprantami kaip galimybė naudotis juo pagal tiesioginę jo paskirtį, šiuo konkrečiu atveju – vykdyti jame nurodytą ūkinę-komercinę veiklą. Statybų ekspertas V. Elenbergas ekspertizės akte konstatavo, kad dėl nurodytų trūkumų yra statinio griūties grėsmė. Dėl statybų eksperto V. Elenbergo ekspertizės akte nurodytų priežasčių tolesnis pastato naudojimas neįmanomas, o ieškovas yra priverstas nutraukti bet kokį minėto pastato eksploatavimą ir savo veiklos jame vykdymą, t.y. nebegali naudoti įsigyto administracinio-buitinio pastato pagal jo tiesioginę funkcinę paskirtį, nes tai kelia realų pavojų pastate esančių žmonių gyvybei ir sveikatai. Atsakovo UAB „ARDS“ pagal teisių ir pareigų perleidimo sutartį perleistas ieškovui administracinis-buitinis pastatas iš esmės neatitinka jam keliamų bendrųjų kokybės reikalavimų.
Dėl atsakovo UAB „ARDS“ civilinės atsakomybės
Statybų eksperto V. Elenbergo ekspertizės akte nurodytas pastato techninės būklės įvertinimas ir CK įtvirtinta pardavėjo pareiga pagal sutartį patvirtinti perleidžiamo daikto kokybę sudaro teisinį pagrindą pripažinti atsakovo UAB „ARDS“ neteisėtus veiksmus. Atsakovas UAB „ARDS“, būdamas pastato statybos-rekonstravimo darbų užsakovu, nevykdė (netinkamai vykdė) pareigą organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą ir kitas LR statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje statytojui (užsakovui) nustatytas pareigas bei netinkamai įgyvendino (neįgyvendino) CK suteikiamas užsakovui teises kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę ir pan. (CK 6.689 str.). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį įstatymu nustatytų pareigų nevykdymas ar veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, atlikimas, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo UAB „ARDS“ neteisėtų veiksmų buvimą ir tokiu būdu laikyti, kad egzistuoja viena iš keturių privalomų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – neteisėti atsakovo veiksmai.
Prieš perleidžiant minėtus pastatus, atsakovas UAB „ARDS“ atliko jų rekonstravimo darbus. 2006 m. rugpjūčio 2 d. buvo surašytas šių pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. (101)11.4-1619. Pastatų pripažinimo tinkamais naudoti akte rangovu nurodyta AB „Montuotojas“, rangovo juridinio asmens kodas nurodytas AB „Montuotojas“ gamybinės komercinės firmos Vilniuje, juridinio asmens kodas 123642417, kuri yra AB „Montuotojas“, juridinio asmens kodas 121520069, filialas.
Minėto administracinio-buitinio pastato eksploatacijos metu sienose atsirado įtrūkimai ir kiauriniai plyšiai bei pastebėta stipri vibracija patalpų viduje. Siekiant išsiaiškinti galimas pastato sienų trūkinėjimo ir vibracijos priežastis, ieškovo UAB „Detalita“ užsakymu 2008 m. kovo 3-15 d. statybų ekspertas V. Elenbergas (eksperto kvalifikacijos atestatas Nr. 6017) atliko šio statinio dalies techninę ekspertizę, kurios metu nustatė ir 2008 m. kovo 15 d. surašytame statinio dalies ekspertizės akte konstatavo nustatytus defektus. Dėl statinio defektų statybų ekspertas padarė išvadą, jog viso statinio konstrukcija yra nestabili, nepatikima, todėl aptariamas statinys negali būti toliau naudojamas be sustiprinimo ar pilnos rekonstrukcijos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas apeliaciniu skundu skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškovas atsakovo UAB „ARDS“ atžvilgiu gali reikšti pretenzijas bei kelti atsakovo UAB „ARDS“ sutartinės atsakomybės klausimą dėl netinkamos nekilnojamojo daikto kokybės, remdamasis savo, kaip pirkėjo, pažeistomis teisėmis bei atsakovo, kaip pardavėjo, neįvykdytomis pareigomis ir nesuteiktomis garantijomis (CK 6.305- 6.349, 6.392 - 6.399, 6.567-6.574 str.). Būtent nurodytu pagrindu ieškovas grindė savo reikalavimo teisę atsakovo UAB „ARDS“ atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, teisingai konstatavęs tarp ieškovo UAB „Detalita“ ir atsakovo UAB „ARDS“ egzistuojant sutartinius pirkimo-pardavimo santykius, nepagrįstai neatsižvelgė į CK įtvirtintų pirkimo-pardavimo sutarčių ir civilinės teisinės atsakomybės bendrųjų normų sisteminį, loginį bei nuoseklų aiškinimą, todėl padarė neteisėtas bei nepagrįstas išvadas. Į bylą nepateikta įrodymų, kad UAB „ARDS“ kaip užsakovas būtų pareiškęs pretenzijas ar reikalavimus minėtų pastatų, esančių Lentvario g. 14, Vilniuje, statybos, rekonstrukcijos rangovams dėl atliktų darbų trūkumų. Tokiu būdu UAB „ARDS“ prisiėmė atsakomybę dėl parduodamų minėtų pastatų kokybės.
Dėl atsakovų AB „Montuotojas“, AB „Montuotojas“ gamybinės komercinės firmos Vilniuje civilinės atsakomybės
Byloje nustatyta, kad pagal 2006 m. rugpjūčio 2 d. pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti gamybinis pastatas (sandėlis) ir administracinis-buitinis pastatas, esantys Lentvario g. 14, Vilniuje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog minėtame akte nurodyta, jog statybos ir montavimo darbus atliko AB „Montuotojas“, kurios juridinio asmens kodu nurodytas AB „Montuotojas“ gamybinės komercinės firmos Vilniuje juridinio asmens kodas, be kitų įrodymų nepatvirtina, kad nurodytos bendrovės atliko administracinio-buitinio pastato statybos, rekonstrukcijos darbus. Pagal pateiktus į bylą rangos sutartį bei kitus įrodymus nustatyta, kad AB „Montuotojas“ gamybinė komercinė firma Vilniuje atliko tik gamybinio pastato (sandėlio) statybos, rekonstrukcijos darbus, o AB „Montuotojas“ minėtų pastatų statybos, rekonstrukcijos darbų neatliko. Atsakovas UAB „ARDS“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčo statinį (administracinį-buitinį pastatą) statė UAB „Linarsta“, kad pastatų pripažinimo tinkamais naudoti akte nurodytas tik gamybinio pastato (sandėlio) statybos, rekonstrukcijos rangovas, kadangi tik sandėlio pastatas priskirtinas ypatingų statinių kategorijai pagal teisės aktų reikalavimus, kitas pastatas tokiai kategorijai nepriskirtinas ir minėtu aktu buvo pripažįstami tinkamais naudoti abu minėti pastatai (t. 1, b.l. 114). Į bylą pateikti užsakovo UAB „ARDS“ ir rangovo UAB „Linarsta“ 2005 m. vasario 2 d. statybos darbų rangos sutartis, pažyma apie darbų atlikimą patvirtina, kad UAB „Linarsta“ atliko statybos rangos darbus. Pateikti į bylą projektavimo darbų sutartis, atliktų darbų priėmimo aktas patvirtina, kad pagal užsakovo UAB „ARDS“ užsakymą rangovas Romualdo Grabausko firma atliko UAB „ARDS“ pastato, esančio Lentvario g. 14, Vilniuje, rekonstrukcijos su išplėtimu architektūrinės dalies projektą. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad ieškovas UAB „Detalita“ neįrodė, kad atsakovai AB „Montuotojas“, AB „Montuotojas“ gamybinė komercinė firma Vilniuje atliko pagal sutartis ar kitaip administracinio-buitinio pastato, esančio Lentvario g. 14, Vilniuje, statybos, rekonstrukcijos darbus. Pateikti į bylą įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2006 m. rugpjūčio 2 d. pastatų pripažinimo tinkamais naudoti akte nurodytas tik gamybinio pastato (sandėlio), kuriam skirtingai nei administraciniam-buitiniam pastatui teisės aktais nustatyti ypatingo statinio reikalavimai, rangovas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2009 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009 yra nurodęs: „Prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis), o kita vertus pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė.“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė: „Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį trečiųjų asmenų kaltė dėl daikto kokybės yra viena iš pardavėjo atsakomybę pašalinančių aplinkybių. Ją turi įrodyti pardavėjas. Trečiaisiais asmenimis yra laikomi asmenys, už kuriuos nei pirkėjas, nei pardavėjas neatsako. Jeigu pardavėjas parduoda pirkėjui daiktą, kurį pardavėjo užsakymu pagamino asmuo pagal sutartį su pardavėju, tai toks daikto gamintojas yra asmuo, kuris susijęs su pardavėju ir pagal CK 6.334 straipsnio 3 dalį nelaikomas trečiuoju asmeniu. Byloje įrodyta, kad trūkumai nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu pirkėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Pardavėjas neįrodė, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo taisykles. Butas buvo pastatytas, jame sumontuoti langai ir balkonas pagal pardavėjo sutartis su kitais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas pardavimui užsakė pastatyti butą, pardavė jį pirkėjui ir kaip pardavėjas pagal įstatymą suteikė kokybės garantiją, tai kasacinio skundo argumentai dėl daikto kokybės, pardavėjo atsakomybės už daikto kokybę, įrodinėjimo naštos paskirstymo teisiškai nepagrįsti.“
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovų UAB „Montuotojas“ ir AB „Montuotojas“ gamybinės komercinės firmos Vilniuje civilinės atsakomybės yra nepagrįsti.
Dėl ieškovo UAB „Detalita“ patirtos žalos fakto nustatymo
Vilniaus apygardos teismas apeliaciniu skundu skundžiamame sprendime nurodė, jog vienas iš pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdų, įtvirtintų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, numato pirkėjo realiai patirtų protingų išlaidų, susijusių su trūkumų ištaisymu, atlyginimą, tačiau, pirmosios instancijos teismo nuomone, ne pirkėjo numanomų, galimai atsirasiančių ateityje, išlaidų atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas sprendime padarė išvadą, jog ieškovas (apeliantas) neva neįrodė žalos, kuri yra viena iš keturių privalomų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, atsiradimo fakto, todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovui nepatyrus žalos, jis netenka teisės į nuostolių (kaip piniginės žalos išraiškos) atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šiuo atveju taikytinas teisės normas ir visiškai nepagrįstai ginčo santykiams netaikė CK 6.249 straipsnio.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog tarp ieškovo UAB „Detalita“ ir atsakovo UAB „ARDS“ yra susiklostę sutartiniai pirkimo-pardavimo santykiai, tačiau neatsižvelgė į sutartinių santykių esmę bei nukentėjusios šalies (ieškovo) padėtį ir pažeistus interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sutarčių teisėje ginamas lūkesčių interesas (priešingai nei deliktinėje teisėje, kuri gina tikrumo interesą, status quo). Lūkesčių interesas reiškia, kad šalis pagrįstai tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje būtų sutartį įvykdžius tinkamai, todėl sutartinės atsakomybės tikslas – užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje atsidurtų. Atsižvelgiant į nurodytą tikslą, darytina išvada, jog sutartį įvykdžius netinkamai ir nukentėjusiajai šaliai atsidūrus blogesnėje padėtyje nei ji būtų buvusi, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, nukentėjusioji šalis patiria žalos. Šiuo atveju ieškovas UAB „Detalita“ tikėjosi įsigyti tinkamos kokybės, pagal paskirtį galimą naudoti daiktą, tačiau atsakovui UAB „ARDS“ savo pareigas pažeidus, ieškovas tokioje padėtyje neatsidūrė bei to, ko tikėjosi pagal šią sutartį, ieškovas negavo.
Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė reikšmingas bylai aplinkybes ir nepagrįstai padarė išvadą, neva reali žala apskritai nebuvo patirta. Žala - tai nukentėjusiojo turtinio ar kitokio intereso pažeidimas, t.y. nukentėjusiojo turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis neturtiniams interesams. Vadinasi, žala įvardijama kaip intereso pažeidimas, o nukentėjusios šalies realiai patirtos išlaidos, tiksliai apskaičiuoti kaštai, negautos pajamos yra ne kas kita, kaip būdai apskaičiuoti patirtos žalos dydį. Todėl, sprendžiant bylas dėl nuostolių atlyginimo, pirmiausia, turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar nukentėjęs asmuo apskritai patyrė žalą, t.y. ar jo turtinis ar kitoks interesas buvo pažeistas, ir tik tuomet sprendžiama dėl nuostolių dydžio patirtai žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas (apeliantas), sudaręs sutartį ir įgijęs netinkamos kokybės administracinį-buitinį pastatą, nekvestionuotinai atsidūrė blogesnėje padėtyje nei tuo atveju, jei sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai, t.y. perduotas pastatas būtų tinkamos kokybės, teigtina, jog ieškovo lūkesčių interesas buvo pažeistas, vadinasi, žala patirta.
Dėl nuostolių dydžio patirtai žalai atlyginti
Sprendžiant klausimą dėl nuostolių dydžio patirtai žalai atlyginti, Vilniaus apygardos teismas vienareikšmiškai, remdamasis lingvistiniu teisės normų aiškinimu, sprendime padarė išvadą, jog, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, galima priteisti tik tokių išlaidų, kurios realiai yra patirtos reikalavimo dėl žalos atlyginimo pareiškimo skolininkui momentu, atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas neva neįrodė, jog jis yra patyręs tam tikros rūšies žalą, nusprendė, kad ieškovo prašomo dydžio nuostoliai nepriteistini.
Pagal ekspertizės akte eksperto nustatytus administracinio-buitinio pastato trūkumus, akivaizdu, kad jie, iš esmės susiję su laikančiosios konstrukcijos nebuvimu bei pirmojo aukšto perdangą sudarančios statybinės medžiagos netinkamumu. Todėl su šių trūkumų ištaisymu, kas reikš pastato atitinkamą perstatymą iš naujo, susiję būsimi, konkretiems darbams atlikti reikalingi ieškovo kaštai atitinka prašomą priteisti žalos dydį.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, apskritai neatsižvelgė į sutarčių teisės saugomo intereso pobūdį, neatkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas (apeliantas), sprendimą priėmus, liko tokioje padėtyje, kurioje jis buvo tuomet, kai atsakovas UAB „ARDS“ pažeidė savo prievoles.
Pirmosios instancijos teismas, lingvistiškai aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, visiškai neatsižvelgė į šių teisės normų teleologinį aiškinimą, t.y. kokiam tikslui pasiekti šios teisės normos buvo įtvirtintos Civiliniame kodekse. Šių normų pagrindinis tikslas – atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą žalą, atsižvelgiant į protingus bei įmanomus būdus jos dydžiui apskaičiuoti ir įvertinti. Konstatavus žalos faktą, nuostoliai privalo būti atlyginti visais atvejais jei patirta žala nėra mažareikšmė. Priešingu atveju būtų paneigtas CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia tai, jog nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškiai išskirdamas žalos ir nuostolių sąvokas, formuojamoje teismų praktikoje yra nurodęs: „CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas UAB „ARDS“ šiuo atveju netinkamai įvykdė tarp šalių sudarytą sutartį, dėl ko ieškovas patyrė žalos - negavo tinkamos kokybės pastato, kurį pagrįstai tikėjosi gauti, darytina išvada, jog privalo būti atlyginama tokio dydžio žala, kuri leistų ieškovui atsidurti tokioje padėtyje, lyg atsakovo UAB „ARDS“ prievolė būtų įvykdyta tinkamai.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė civilinių teisių įgyvendinimo bei pareigų vykdymo – teisingumo, protingumo, sąžiningumo – principus (CK 1.5 str.).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių atlyginimo, atsižvelgė į vienintelę aplinkybę, t.y. faktą, ar išlaidos realiai patirtos, tačiau apskritai nevertino galimybės priteisti prašomo dydžio nuostolių atlyginimo, atsižvelgiant į reikalingas trūkumams pašalinti ieškovo kaštus. Sąvokos „kaštai“ tiesioginis neįtvirtinimas CK neeliminuoja galimybės, remiantis jų nustatytu ir įvertintu dydžiu, laikyti tai vienu iš žalos apskaičiavimo būdų. CK neįtvirtinta nei viena nuostata, įpareigojanti nukentėjusiąją šalį pirma atlikti pastato ar patalpų remontą, o tik po to kreiptis į žalą padariusį asmenį dėl nuostolių atlyginimo. Toks reikalavimas nebūtų protingas. Jeigu trūkumų pašalinimui reikalingi statinio remontas ar rekonstrukcija, trunkantys ilgą laiko tarpą, kol jie bus atlikti, ieškovas gali praleisti Civiliniame kodekse nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pažymėtina, kad po remonto ar rekonstrukcijos atlikimo būtų apsunkintos tiek ieškovo galimybės įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumą, tiek atsakovo galimybės nuo jo gintis, nes būtų sudėtinga atlikti teismo statinio ekspertizę siekiant išsiaiškinti defektų atsiradimo priežastis, pobūdį, jiems pašalinti reikalingus atlikti darbus ir pan. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįsti, kadangi, nukentėjusiajai šaliai neturint pakankamai lėšų atlikti numatytus darbus, nuostolių padariusiai šaliai panaikinama prievolė juos atlyginti, be to, tokiu būdu jai leidžiama atsidurti nepagrįstai geresnėje padėtyje. Tokia padėtis negali būti toleruojama bei pateisinama, atsižvelgiant į tai, jog tokie principai, kaip, pavyzdžiui, teisėtų lūkesčių principas, tokiu atveju apskritai netektų savo prasmės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama galimybė prisiteisti ir nukentėjusios šalies patirtas išlaidas ir kaštus, kurie dar turi būti jos patirti, siekiant atsidurti tokioje padėtyje, kokioje teisėtai ji turėjo būti. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse akcentuojama ir tai, jog būtent teismas privalo vertinti sąmatoje nurodytus darbus bei padaryti išvadas, ar visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas dėl pateiktoje sąmatoje nurodytų darbų pagrįstumo apskritai nepasisakė bei jų nevertino, jau iš anksto atmesdamas ieškovo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Todėl priimtu sprendimu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nurodytas teisės normas ir pažeidė ieškovo teises bei teisėtus interesus.
Pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl realiai neatliktų pastato kokybės trūkumų pašalinimo negali būti priteistos ir 4990 Lt išlaidos, susijusios su trūkumų nustatymu bei numatomų patirti išlaidų dydžio jiems pašalinti įvertinimu, nepagrįsta. Kaip nurodoma CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Šiuo pagrindu patirtos išlaidos įprastai pripažįstamos tada, kai žalai įvertinti reikia specialių žinių, būtina atlikti tam tikrus skaičiavimus, matavimus, todėl nukentėjusysis, siekdamas įrodyti jos dydį, yra priverstas samdytis ekspertus. Pagal pateiktus į bylą dokumentus ieškovas už eksperto paslaugas iš viso sumokėjo 4990 Lt, šios išlaidos buvo būtinos bei neišvengiamos.
Dėl kitų argumentų, susijusių su žalos atlyginimu
Remiantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegijos nuomone, atmestinas ir kitas pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas argumentas - neva ieškovui realiai neatlikus pastato kokybės trūkumų pašalinimo, teismas negali nustatyti, ar ieškovas apskritai šituos trūkumus būtų šalinęs. Kaip minėta, sutarčių teisės tikslas – užtikrinti, jog nukentėjusioji šalis atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei priešinga šalis būtų tinkamai įvykdžiusi sutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nurodytas minėtas argumentas vertintinas kaip neturintis teisinės reikšmės. Ekspertui konstatavus, jog viso statinio konstrukcija yra nestabili, nepatikima, todėl aptariamas statinys negali būti toliau naudojamas be sustiprinimo ar pilnos rekonstrukcijos, pirmosios instancijos teismui negalėjo būti abejonių, kad ieškovas bus pasiryžęs tokį pastatą eksploatuoti, rizikuodamas ne tik jame bei greta jo esančio turto sugadinimu pastato griuvimo atveju, tačiau taip pat ir jame dirbančių bei greta esančių asmenų sveikata. Ieškovas (apeliantas) pateikė apeliacinės instancijos teismui ir į bylą dokumentus, kurie pagrindžia ieškovo išlaidas, susijusias su pastato rekonstrukcijos atlikimu.
Dėl ieškovo UAB „Detalita“ patirtų nuostolių dydžio ir nuostolių atlyginimo
Pateikti į bylą 2008 m. kovo 15 d. statinio dalies ekspertizės aktas (t. 1, b.l. 34-37), 2008 m. spalio 21 d. atliekamos statinio priežiūros patikrinimo aktas (t. 1, b.l. 170), administracinį pastatą apžiūrėjusios komisijos 2008 m. spalio 29 d., 2008 m. lapkričio 5 d. susirinkimų protokolai (t. 1, b.l. 174, 175) patvirtina administracinio-buitinio pastato, esančio Lentvario g. 14, Vilniuje, esminius kokybės trūkumus. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad nurodytų dokumentų duomenų apie pastato esminius trūkumus nepaneigia pateiktas į bylą antstolio I. Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo 2010 m. balandžio 12 d. protokolas, kadangi statinio trūkumams nustatyti reikalingas atitinkamos bei specialios žinios. Atsakovai atsisakė apeliacinės instancijos teismo pasiūlytos skirti teismo ekspertizės dėl UAB „Detalita“ nuostolių padarymo ir tokių nuostolių dydžio nustatymo ir tokiu būdu atsisakė paneigti pateiktus į bylą minėtus įrodymus dėl minėto administracinio-buitinio pastato esminių kokybės trūkumų. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieškovas įrodė minėto administracinio-buitinio pastato esminius kokybės trūkumus.
Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad minėti administracinio-buitinio pastato esminiai kokybės trūkumai buvo paslėpti, pirkėjas UAB „Detalita“ neturėjo specialių žinių paslėptiems trūkumams nustatyti, todėl pardavėjo UAB „ARDS“ ir pirkėjo UAB „Detalita“ 2005 m. gruodžio 6 d. preliminariosios sutarties dėl teisių ir įsipareigojimų perleidimo 5.1.3. punktas, kuriame nurodyta, kad pirkėjas prieš šios sutarties pasirašymą išsamiai susipažino su šios sutarties pasirašymo dienai atliktais darbais pastatuose, taip pat visa statybos darbų technine dokumentacija (atliktų darbų ir darbų, kurie turės būti atlikti kaip numatyta 2.1. punkte) ir nustatė, kad atlikti darbai jam yra pilnai priimtini, t.y. jam atlikti darbai ir, visų pirmą, jų kokybė tinka, neatleidžia pardavėjo UAB „ARDS“ nuo civilinės atsakomybės dėl parduodamo daikto kokybės ir prievolės atlyginti pirkėjui UAB „Detalita“ nuostolius dėl parduoto administracinio-buitinio pastato kokybės esminių trūkumų (CK 1.5, 6.245, 6.333 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, atleidimas atsakovo UAB „ARDS“ nuo civilinės atsakomybės atlyginti ieškovui UAB „Detalita“ patirtus nuostolius dėl parduoto netinkamos kokybės minėto administracinio-buitinio pastato prieštarautų CK 1.5 straipsnyje nustatytiems civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo – principams.
Ieškovo UAB „Detalita“ pateikti apeliacinės instancijos teismui įrodymai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priėmė į bylą (statybos leidimas, sutartys, atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo dokumentai), patvirtina, kad ieškovas turėjo 71 818,78 Lt pastato stogo ir tarpaukštinių perdangų konstrukcijų laikino sustiprinimo siekiant išvengti pastato griūties išlaidų, 36 300 Lt pastato rekonstrukcijos techninio projekto rengimo išlaidų, 800 Lt pastato rekonstrukcijos techninės priežiūros išlaidų, 12 254,66 Lt pastato vėdinimo ir kondicionavimo sistemų rekonstrukcijos išlaidų, 156 060,67 Lt pastato rekonstrukcijos išlaidų, 4 560 Lt pastato techninės priežiūros išlaidų, viso 281 794,11 Lt išlaidų ir 4 990 Lt išlaidų nuostolių dydžiui nustatyti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo UAB „Detalita“ turėtos 156,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 92 str.).
Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas aplinkybes sprendžia, kad atsakovas UAB „ARDS“ turi prievolę atlyginti ieškovui UAB „Detalita“ 281 794,11 Lt nuostolių ir 4 990 Lt išlaidų nuostolių dydžiui nustatyti (CK 6.1-6.4, 6.245-6.251, 6.333 str.).
Pagal CK 6.37, 6.210 straipsnių reikalavimus atsakovas UAB „ARDS“ turi prievolę mokėti ieškovui UAB „Detalita“ 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteistina iš atsakovo UAB „ARDS“ ieškovui UAB „Detalita“ 281 794,11 Lt nuostolių atlyginimo ir 4 990 Lt išlaidų nuostolių dydžiui nustatyti atlyginimo, viso 286 784,11 Lt suma, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. balandžio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir kita ieškinio dalis atmestina.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo UAB „ARDS“ ieškovui UAB „Detalita“ 3 736 Lt žyminio mokesčio išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo ir 3 736 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, viso 7 472 Lt žyminio mokesčio atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, apimtį, advokato darbo bei laiko sąnaudas, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo UAB „ARDS“ ieškovui UAB „Detalita“ 5 000 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo ir 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo, viso 8 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ieškovo UAB „Detalita“ ieškinio atmetimą atsakovui UAB „Montuotojas“ gamybinei komercinei firmai Vilniuje, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo UAB „Detalita“ atsakovui AB „Montuotojas“ gamybinei komercinei firmai Vilniuje 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo ir 2 722,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo, viso 5 722,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas AB „Montuotojas“ nepateikė į bylą įrodymų apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo UAB „ARDS“ ieškovui UAB „Detalita“ 156,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš atsakovo UAB „ARDS“ atsakovui AB „Montuotojas“ gamybinei komercinei firmai Vilniuje 1 128 Lt procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo UAB „ARDS“ į valstybės biudžetą 81,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo ir 13,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo, viso 95,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusp rendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ARDS“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Detalita“ 281 794,11 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt keturis litus vienuolika centų) nuostolių atlyginimo ir 4990 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt litų) išlaidų nuostolių dydžio nustatyti atlyginimo, viso 286 784,11 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt šešis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus vienuolika centų) sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. balandžio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ARDS“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Detalita“ 7 472 Lt (septynis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ARDS“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Detalita“ 8 000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Detalita“ atsakovui akcinei bendrovei „Montuotojas“ gamybinei komercinei firmai Vilniuje 5 722,50 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt du litus penkiasdešimt centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ARDS“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Detalita“ 156,55 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt šešis litus penkiasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ARDS“ atsakovui akcinei bendrovei „Montuotojas“ gamybinei komercinei firmai Vilniuje 1 128 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt aštuonis litus) procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ARDS“ į valstybės biudžetą 95,25 Lt (devyniasdešimt penkis litus dvidešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.