Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir

teismo išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19-187 buvo išnuomotas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Žemės sklypo nuomos terminas - 11 metų nuo sutarties sudarymo dienos, baigėsi 2021 m. birželio 1 d. Bylos duomenys patvirtina, kad prieš sueinant ginčo nuomos sutarties terminui ieškovė kreipėsi į atsakovę pirma su prašymu parduoti ginčo žemės sklypą, o vėliau nesulaukus atsakymo su prašymu pratęsti nuomos sutartį ir nuo tada šalys yra teisiniuose ginčuose vienokiu ar kitokiu klausimu.

Dėl ieškovės teisės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka

9. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK norma detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (punkto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punkte (toliau - Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2019-12-21 iki 2021-09-02). Pagal Taisyklių 31 punktą, išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal Taisyklių 3–6 punktų nuostatas. Nurodytos teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Todėl ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta. Šią nuostatą patvirtina nuosekliai formuojama teismų praktika tiek civilinėse, tiek administracinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013).

10. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017).Valstybės įgaliota institucija imperatyviosiomis teisės normų nuostatomis įpareigojama savininkui išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu, jei ji užstatyta šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2014). Asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 62 punktas).

11. Nagrinėjamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkė. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklauso statiniai - aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora su vartais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo 2017 m. lapkričio 6 d. nuomos sutarties pagrindu savo dukterinei įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Pabrėžtina, kad aukščiau nurodytos teisės normos nustato statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, todėl ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi reikalavimo teisę dėl įpareigojimo sudaryti / pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį, kaip statinių/ įrenginių savininkė. Pažymėtina, kad šią bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teisę teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovė (CPK 178, 182, 185, 187 straipsniai).

12. Byloje ginčo nekilo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ taršos leidimas buvo pakeistas, jį išduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dukterinei įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėto LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 34 punktas reglamentuoja, kad asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono, pateikia NŽT teritoriniam padaliniui prašymą ir dokumentus (34.2 - 34.6 p.). Nutarimas nenumato, kad asmeniui reikėtų teikti kokius nors leidimus, licencijas dėl teisės verstis tam tikra veikla ar kad statinių savininkui būtų apribota teisė valdyti savo pastatus. Minėto nutarimo 30.5 p. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties terminą sieja su statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįsta naudojimo trukme (statinio gyvavimo trukme), o ne aplinkybėmis, ar asmuo turi leidimą veiklai vykdyti, ar ne. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą sutiktina su ieškovės atstove, kad taršos leidimo pakeitimas neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, kuomet nagrinėjamu atveju, nekylant ginčui dėl ieškovės teisės nuomotis ginčo sklypą, svarbi yra aplinkybė ta, koks valstybinės žemės sklypo plotas reikalingas statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, šiuo atveju - juodųjų ir spalvotųjų metalų supirkimas, smulkinimas, sandėliavimas ir kt., o ne tai ar asmuo turi taršos leidimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai dėl taršos leidimo atmestini kaip nepagrįsti, neįtakojantys valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka sprendimo.

13. Taigi, iš nurodyto teisinio reguliavimo ir šios bylos aplinkybių matyti, kad būtinos sąlygos atsirasti LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ieškovės atveju yra įgyvendintos: ginčo žemės sklypas užstatytas ieškovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais/ įrenginiais ir jis ieškovei vykdant veiklą būtent ir naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, šių sąlygų egzistavimo atsakovė nekvestionavo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi neginčytiną teisę nuomotis ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, iš valstybės. Šią ieškovės teisę teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, nurodydama, kad neginčija ieškovės teisės ne aukciono tvarka nuomotis valstybinę žemės sklypą, tik nesutinka su minėto sklypo dydžiu reikalingu ieškovės veiklai statinius/įrenginius eksploatuojant (CPK 178, 182, 187 straipsniai). Pažymėtina, kad ieškovės teisė nuomotis ne aukciono tvarka statinius/įrenginius yra konstatuota ir įsiteisėjusiu 2018-03-05 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-67-454/2018, peržiūrėtu ir apeliacine ir kasacine tvarka. Kadangi minėtoje byloje dalyvavo tie patys asmenys, kurie yra šios bylos šalys, šios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės laikytinos aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (prejudiciniais faktais) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, termino pratęsimo

14. Kaip nustatyta šio sprendimo 8 dalyje, ieškovė 2020 m. rugsėjo 11 d. prašymu prašė parduoti ginčo žemės sklypą, o 2021 m. gegužės 25 d. prašymu prašė pratęsti minėtą nuomos sutartį kol bus išspręstas pardavimo prašymas, o atsisakius parduoti – pratęsti nuomos sutartį iki 2031 m. birželio 1 d. Atsakovė į minėtus ieškovės prašymus parduoti ginčo sklypą / pratęsti nuomos sutartį atsakė tik pasibaigus tarp šalių sudarytos nuomos sutarties terminui, praėjus daugiau nei mėnesiui nuo sutarties pabaigos ir praėjus beveik vieneriems metams nuo ieškovės prašymo parduoti ginčo sklypą, t. y. 2021 m. liepos 12 d. raštu atsakovė ieškovę informavo, kad negalės tenkinti prašymų dėl pardavimo ar nuomos tol kol nepateiktas planas, 2021 m. liepos 23 d. raštu atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl pardavimo, 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštu atsisakė tenkinti ieškovės skundus. Kaip matyti iš skundžiamų raštų, atsakovės atsisakymas tenkinti ieškovės prašymus parduoti ginčo žemės sklypą / pratęsti ginčo nuomos sutartį iš esmės grindžiamas tuo, kad: 1) ieškovė prašymą pratęsti padavė praleidus 3 mėnesių terminą bei 2) nepagrindė žemės sklypo dydžio reikalingo jos nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti vykdant veiklą, nes aikštelei pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinio plotą reikia 0,1211 ha sklypo, o pamatai ir rampa neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

15. Pažymėtina, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017). Ieškovė nurodė, jog tiek sudarant ginčo nuomos sutartį, tiek dabar veiklą vykdo visame 2828 kv. m. sklypo plote, kuris reikalingas veiklos vykdymu ir plėtojimui. Ginčo dėl to, kad ieškovė ginčo sklype vykdo veiklą eksploatuodama jai nuosavybės teise priklausančius statinius: aikštelę, tvorą su vartais, lietaus nuotekų šalinimo tinklus, nekilo. Kasacinio teismo nutartyje, priimtoje nagrinėjant ginčą tarp tų pačių šalių, konstatuota, kad ieškovės pastatyta monolitinio betono aikštelė yra inžinerinis statinys, kuris ne tarnauja kitam statiniui, bet turi aiškią funkcinę technologinę paskirtį ir apibrėžtą naudojimą ieškovės vykdomai ūkinei veiklai – metalo supirkimui, apdirbimui ir stambiagabaričių gaminių sandėliavimui; prie aikštelės taip pat yra valymo įrenginiai funkcionalumui pagal tam tikrą paskirtį padidinti. Taigi, kasacinis teismas aiškiai nurodė, jog ieškovė veiklą vykdo ne tik aikštelės dydžio sklype, bet ir šalia jos esančiame valymo įrenginių plote.

18. Dėl atsakovės atsisakymo pratęsti 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį pabrėžtina, kad pagal LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais. Pagal Taisyklių 42 punktą, sprendimas pratęsti valstybinės žemės nuomos terminą gali būti priimamas, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Taisyklių 46 punktas reglamentuoja, kad pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, buvusio nuomininko prašymu pagal Taisykles gali būti sudaroma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis. Byloje nenustatyta, atsakovė to nenurodė ir neįrodinėjo, jog ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė nuomos sutartį, netinkamai ir nelaiku mokėjo nuomos mokestį, ar sklypą naudojo ne pagal paskirtį, nevykdė jame veiklos. Priešingai, byloje tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš prejudicinių faktų, nustatytų aukščiau minėtose teismų sprendimuose tarp šių šalių, nustatyta, jog ieškovė tinkamai vykdė nuomos sutartį, sklypą naudojo ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui. Atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, jog pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ginčo žemės sklypas buvo numatytas naudoti kitoms reikmėms. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsakovė privalėjo savalaikiai spręsti ginčo žemės sklypo pardavimo prašymą, ginčo valstybinės žemės nuomos sutarties pratęsimo prašymą. Šiame kontekste sutiktina su ieškovės nuomone, kad gero viešojo administravimo principas reikalauja iš valstybinių institucijų bendradarbiavimo, pagalbos asmenims, siekiant įgyvendinti savo teises, todėl atsakovė beveik prieš metus iki sutarties termino pabaigos gavusi prašymą dėl žemės pardavimo, turėdama pareigą keičiantis žemės sklypo dydžiui, būtinam statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, siūlyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o šiam nesutikus, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, taip pat pareigą nustatyti išnuomotino žemės sklypo dalį, tačiau minėtų pareigų neįgyvendinus, beveik metus laiko neatsakius į ieškovės prašymą, o neigiamą atsakymą pateikus tik pasibaigus sutarties terminui, pažeidžia minėtą gerojo viešojo administravimo principą, tokiu pasyviu neveikimu ieškovę suklaidino, dėl ko akivaizdu, kad būtent dėl šio atsakovės neveikimo ieškovės prašymas dėl nuomos sutarties pratęsimo pateiktas jau pažeidžiant jo pateikimo terminą.

19. Atsakovės atsisakymas nustatyti ieškovei priklausančio statinio eksploatacijai reikalingą valstybinės žemės sklypo dalį ir išnuomoti ieškovei lengvatine tvarka žemės sklypo dalį, reikalingą ieškovei priklausančio turto naudojimui, yra priimtas neįvertinus ieškovės faktinių aiškiai pareikštų ketinimų bei ieškovės teisės į nuosavybės apsaugą. Toks valstybės institucijos elgesys vertintinas kaip neproporcingai ribojantis ieškovės nuosavybės teisę į teisėtai valdomą turtą, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsakovei 2021 m. liepos 12 d. nepagrįstai atsisakius sudaryti susitarimą su ieškove dėl nuomos sutarties pratęsimo, nurodant, kad nepateiktas planas, nors bylos duomenys liudija, kad planas buvo pateiktas 2021 m. birželio 18 d., bei laikantis pozicijos, jog sumažėjo veiklai reikalingas žemės plotas, tačiau neįgyvendinus pareigos dėl to inicijuoti ginčo sutarties pakeitimą, ilgą laiką atsakovei pasyviu neveikimu neatsakant į ieškovės prašymą dėl minėtos žemės pardavimo, vilkinant laiką iki ginčo nuomos sutarties termino pabaigos, tokiu būdu buvo nepagrįstai apribota galimybė tinkamai įgyvendinti nuomos teises, pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, teisėti lūkesčiai. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, ieškovės reikalavimas pratęsti ginčo nuomos sutartį nuo 2021 m. birželio 1 d. laikytinas pagrįstu ir taikytinas ieškovės, kaip nuomininkės, teisių gynimo būdas, atkuriant iki pažeidimo buvusią padėtį – pratęsiant nuomos terminą, šis teisių gynimo būdas atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis, 1.138 straipsnio 2 punktas). Teismas taip pat pažymi, kad sutarties termino pratęsimo laikotarpis iš esmės atitinka laikotarpį, kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba, pati pažeisdama teisės aktų nustatytus terminus, nepagrįstai ir formaliai atsisakė sudaryti su ieškove susitarimą dėl nuomos sutarties pratęsimo vien tuo argumentu, kad prašymas pateiktas praleidus 3 mėnesių terminą, t. y. laikotarpį, kuriuo buvo pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai. Tuo pačiu atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad negalimas sutarties pratęsimas / sudarymas nuo tada kai ji pasibaigė vien todėl, kad viešajame registre sutartis bus registruojama jos pateikimo dieną, o ne atgaline data, nes nagrinėjamu atveju net ir laikant, kad nuomos sutartis baigėsi suėjus jos terminui, toliau faktiniai nuomos santykiai tęsėsi, ieškovė toliau mokėjo nuomos mokestį, vykdė ginčo sklype veiklą, todėl sutarties ar jos pakeitimo įregistravimas viešame registre atliks tik išviešinimo prieš trečiuosius asmenis funkciją. Pažymėtina, kad ši teismo išvada dėl nuomos sutarties termino pratęsimo atitinka kasacinio teismo praktiką, kad nuomos sutarties pratęsimas yra vienas iš teisių gynimo būdų, kuriuo atkuriama iki pažeidimo buvusi padėtis (žr., pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022).

Dėl žemės sklypo dydžio, reikalingo ieškovės statinių eksploatacijai vykdant veiklą

20. Nuosavybės teise priklausančio ar nuomos pagrindais valdomo ir naudojamo statinio buvimo valstybinėje žemėje faktas yra pirminė teisės į valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka įgijimo sąlyga. Įgyvendinant šią subjektinę teisę, privalu užtikrinti, kad asmeniui, pretenduojančiam be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę, būtų išnuomotas tik toks (ploto prasme) žemės sklypas, koks yra būtinas pretendento teisėms į statinį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019). Kasacinis teismas, konstatuodamas būtinybę užtikrinti teisingą visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyrą, išaiškino, jog, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019). Nagrinėjamu atveju taip pat aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015, 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-421/2017; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018). Apibendrinus esamą teisinį reguliavimą ir aktualią teisminę praktiką, akivaizdu, kad tam, jog būtų sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, būtinos dvi sąlygos: (i) asmuo, norintis išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, turi teisėtai disponuoti arba naudotis nekilnojamuoju daiktu, kuris stovi valstybinės žemės sklype; (ii) prašomas išnuomoti žemės sklypas turi būti tokio dydžio, kiek yra reikalinga jame stovintiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

21. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutiko nei su vienu iš pateiktų planų, nors nurodė, jog plotas reikalingas ieškovės statiniams eksploatuoti vykdant veiklą yra 2020 kv. m., t. y. toks koks nurodytas ieškovės pateiktame 2022 m. gegužės 16 d. plane.

22. Teismo posėdžio metu atsakovė nesutikdama nei su vienu iš planų iš esmės tai argumentavo tuo, kad 2022 m. kovo plane nurodoma spalvotųjų metalų saugojimo vieta viršutinėje žemės sklypo dalyje, nors šioje dalyje negali būti sandėliuojami spalvotieji metalai, transporto judėjimo schema net 60 m ilgio, pagal Metodiką duomenys apie vietovę, užstatymo tipą nevertinami, plane šiaurinėje dalyje ieškovui priklausanti tvora patektų ant tos žemės dalies, kuri priskiriama valstybei. Dėl gegužės 10 d. plano atsakovė nurodė, jog jis neracionalus, valstybei išskiriama žemė palei tvorą, kas neleistų valstybei gauti maksimalią finansinę naudą iš valstybinės žemės.

23. Vadovaujantis Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 4-678, 4 punktu, netauriųjų metalų laužo supirkimo vieta gali būti įrengiama arba specialiai įrengtoje patalpoje, arba atviroje aikštelėje, prie kurios įrengtas privažiavimas. Šio reikalavimo neatitinka ieškovės pateiktas 2022 m. kovo 30 d. planas, tačiau nekilo ginčo, kad jį atitinka 2022 m. gegužės 16 d. planas, pagal kurį ieškovė naudotųsi tokio dydžio sklypu, su kokiu sutiko atsakovė, t. y. 2020 kv. m ploto valstybinės žemės sklypu, spalvotųjų metalų laikymo vieta plane jau nėra nurodyta sklypo gale, spalvotieji metalai būtų sandėliuojami pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą taršos leidimą, atsižvelgiant į technologinį planą, dalis valstybinės žemės skirta pravažiavimui, kuriuo naudojasi nekilnojamojo turto, esančio už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkai, o pati ieškovė minėtu keliu nesinaudoja, nes plane numatytas atskiras sunkiasvorėms didelių gabaritų transporto priemonėms įvažiavimas, už ieškovės tvoros esantis plotas prie geležinkelio bėgių turėtų būti skirtas geležinkelio bėgių savininkui ar juos eksploatuojančiam asmeniui, nes ieškovės veiklai vykdyti minėti geležinkelio bėgiai nereikalingi, o kaip nurodyta šio sprendimo 20 dalyje, sklypas turi būti tokio dydžio, kiek yra reikalinga jame stovintiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Pažymėtina, kad atsakovė sutinka, kad 2020 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas yra reikalingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamam turtui eksploatuoti pagal paskirtį.

24. Pažymėtina, kad būtent pastatų savininkui pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 p., 28 p., gali būti nuomojami ar parduodami žemės sklypai ne aukciono tvarka, todėl ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi reikalavimo teisę dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, kaip pastatų savininkas. Pažymėtina, kad šią bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teisę pripažįsta ir atsakovė NŽT savo procesiniuose dokumentuose. Minėto LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 34 punktas reglamentuoja, kad asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono, pateikia NŽT teritoriniam padaliniui prašymą ir dokumentus (34.2 - 34.6 p.). Nutarimas nenumato, kad asmeniui reikėtų teikti kokius nors leidimus, licencijas dėl teisės verstis tam tikra veikla ar kad statinių savininkui būtų apribota teisė valdyti savo pastatus. Kaip minėta, valstybinės žemės sklypai nuomojami ir parduodami ne aukciono tvarka asmenims nuosavybės teise priklausantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Netgi minėto nutarimo 30.5 p. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties terminą sieja su statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįsta naudojimo trukme (statinio gyvavimo trukme), o ne aplinkybėmis, ar asmuo turi leidimą veiklai vykdyti, ar ne. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai dėl ieškovės taršos leidimo turėjimo yra atmestini kaip nepagrįsti, juolab minėtas taršos leidimas, technologinis planas gali būti koreguojami atsižvelgiant tame tarpe ir į eksploatuojamą žemės sklypo dydį.

25. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, ieškovės siekis naudoti valstybinės žemės sklypą pagal jo paskirtį pagal 2022 m. gegužės 16 d. planą, neprieštarauja viešajam interesui, valstybės turto naudojimui siekiant maksimalios naudos visuomenei, juolab atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo, jog ieškovė, užimdama ginčo valstybinį žemės sklypą iš esmės atima galimybę šį žemės sklypą išnuomoti kitiems subjektams, pasiruošusiems mokėti atitinkamą kainą ir vykdyti valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas ar šį žemės sklypą parduoti ir gauti iš to pajamas į valstybės biudžetą.

26. Apibendrinant tai kas šiame sprendime išdėstyta, įvertinus aukščiau konstatuotą ieškovės teisę nuomotis ginčo valstybinį žemės sklypą ne aukciono tvarka, padarytą išvadą, jog atsakovė savo klaidinančiais veiksmais (neveikimu) iš esmės pažeidė ieškovės kaip žemės sklypo nuomininkės teises ir teisėtų lūkesčių principą, nesilaikė gerojo viešojo administravimo principo, pažeidė šalių bendradarbiavimo principą, pernelyg formaliai vertino situaciją, tai, kad ieškovės reikalavimas pratęsti ginčo nuomos sutartį nuo 2021 m. birželio 1 d. laikytinas pagrįstu ir taikytinas ieškovės, kaip nuomininkės, teisių gynimo būdas, atkuriant iki pažeidimo buvusią padėtį – pratęsiant nuomos terminą, šis teisių gynimo būdas atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, bei tai, kad ieškovės siekis bei lūkestis ir toliau naudotis valstybiniu žemės sklypu pagal vieną iš pateiktų planų – 2022 m. gegužės 16 d., įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, neprieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, atitinka teisingą visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyrą, ieškinys tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).

27. Vertinant ieškinio reikalavimą dėl atsakovės raštų panaikinimo, jis pripažintinas išvestiniu iš pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl ginčo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo / pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, kad alternatyvusis ieškinio reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pratęsimo yra patenkintas kaip pagrįstas, tenkinamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl atsakovo raštų, vertinamų ne kaip informacinio pobūdžio, bet kaip sukeliančių teisines pasekmes, panaikinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

29. Remiantis ieškovės pateiktais į bylą duomenimis, ji patyrė 332 Eur žyminio mokesčio ir 7260 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

30. Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, advokato darbo laiko sąnaudas ruošiant procesinius dokumentus (ieškinys, prašymas dėl dokumentų prijungimo, du pareiškimai dėl reikalavimų patikslinimo, pareiškimas), atstovaujant teisminiame nagrinėjime (visi posėdžiai viso truko nepilnai penkias valandas), sprendžia, kad 3630 Eur advokato išlaidos už ieškinio paruošimą neviršija minėtų rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (4322 Eur), 1210 Eur išlaidos už papildomų procesinių dokumentų teikimą taip pat neviršija minėtų rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau 2420 Eur advokato išlaidos už susipažinimą su atsakovės atsiliepimu ir atstovavimą teisme ženkliai viršija nustatytą minėtų rekomendacijų 8.19 punkte dydį (parengiamieji ir teismo posėdžiai truko nepilnai 5 valandas, kas sudarytų 864 Eur). Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, prašoma priteisti 7260 Eur advokato išlaidų suma mažintina iki 5800 Eur ir priteistina kartu su 332 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidomis iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

31. Įvertinus tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje nepaskirstytinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021 m. liepos 12 d. raštą Nr. 8SD-3658-(14.8.125E); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021 m. liepos 23 d. raštą Nr. 8SD-3943-(14.8.125E); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr.lSS-1303-(5.59 E.).

Patenkinti 2021 m. gegužės 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą ir pratęsti 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-187 iki 2031 m. birželio 1 d. pagal 2022 m. gegužės 16 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštą ginčo žemės sklypo (2828 kv. m) naudojimosi tvarkos planą, išnuomojant ieškovei valstybinės žemės sklypo dalį, plane pažymėta raide A, kurios plotas 2020 kv.m.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 5800 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų ir 332 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinės teismo Kauno rūmus.