Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-67-454/2018

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-03-05
Bylos Nr.: e2-67-454/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-21900-2016-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Artūras Šafronas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Dorvina“
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno miesto savivaldybės administracijos
Advokatai: Sigrida Eglė Šalūgaitė

Civilinė byla Nr. e2-67-454/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21900-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)

Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,sekretoriaujant Aistei Jungaitytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorvina“ atstovei advokatei Eglei Sigridai Šalūgaitei, Vidai Kisielienei,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Laurynui Zinkevičiui,

nedalyvaujant trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorvina“ patikslintą ieškinį ir patikslinto ieškinio papildymą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl vienašališko valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ir įsakymo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu (el. b. l. 85–90) prašo pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2016 m. liepos 22 d. rašte Nr. 8SD-4506-(14.8.7.) išdėstytą sprendimą dėl vienašališko valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo suėjus 2 mėnesiams po 2016 m. gegužės 20 d. atsakovės rašto Nr. 8SD-2866-(14.8.7.) gavimo. Pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 1T-30-(3.5) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dorvina“ skundo išnagrinėjimo“. Pripažinti negaliojančiu 2016 m. gruodžio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-1393-(14.8.2.) „Dėl 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-187 nutraukimo“. Priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010 m. gegužės 28 d. priėmė įsakymą Nr. 02-01-5374 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) nuomos (Kauno m.)“. Šio įsakymo pagrindu UAB „Dorvina“ 2010 m. birželio 1 d. sudarė su NŽT 0,2828 ha valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-187. Pagal minėtą nuomos sutartį UAB „Dorvina“ buvo išnuomotas 11 metų terminui valstybinės žemės sklypas, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. birželio 1 d. Minėto žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Ieškovė minėtame žemės sklype turėjo pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį įsigijo 2008 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7KV-2919 pagrindu iš UAB „Sidonija“. Iki valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, 2010 m. gegužės 11 d. VĮ „Registrų centras“ Centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), esantis sandėliavimo paskirties pastatas, kurio baigtumas 52 proc., nusidėvėjimas 74 proc., yra fiziškai pažeistas. Ieškovė užsiima metalo laužo supirkimu, tvarkymu, perdirbimu ir pardavimu. Šiai veiklai vystyti yra reikalingas naudojamas žemės sklypas su komunikacijomis ir statiniais. Šiuo metu UAB „Dorvina“ minėtame žemės sklype nuosavybės teise valdo inžinerinius statinius – aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valymo įrenginius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Aikštelė yra 1211 kv. m. ploto, monolitinio betono, kurios vidutinė rinkos vertė 91300 Eur. Šią aikštelę UAB „Dorvina“ pradėjo statyti 2012 m. ir 2016 m. birželio 30 d. savo nuosavybės teises į šį statinį įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Kiti nekilnojamojo turto statiniai (tvora su vartais ir nuotekų šalinimo tinklai) yra 30900 Eur vertės. Tvora su vartais pastatyta 2016 metais, o nuotekų šalinimo tinklai – pradėti statyti 2012 metais, o statyba užbaigta – 2016 metais. Minėtiems nekilnojamojo turto statiniams eksploatuoti yra reikalingas 0,2828 ha valstybinės žemės sklypas.

2016 m. gegužės 16 d. NŽT Kauno miesto skyrius parašė UAB „Dorvina“ raštą Nr. 8SD- 2866-(14.8.7.), kuriame nurodė, kad sklype (duomenys neskelbtini), nėra Nekilnojamojo turto registre įregistruotų savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, kurie būtų naudojami pagal minėtame registre įregistruotą jų paskirtį. Tokiu būdu atsakovė padarė išvadą, kad žemės sklypas nėra naudojamas įregistruotam, bet neišlikusiam pastatui – sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti. Minėtame rašte atsakovas taip pat nurodė, kad ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomą yra nustatyta kaip išimtinė – lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Atsakovė informavo UAB „Dorvina“, kad 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-187 bus nutraukta vienašališkai, suėjus dviems mėnesiams po šio rašto gavimo dienos. Ieškovė, gavusi atsakovo 2016 m. gegužės 16 d. raštą, informavo atsakovę 2016 m. liepos 4 d. raštu Nr. 021 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kad minėtame žemės sklype ieškovei priklauso nekilnojamasis turtas: betonuota aikštelė, lietaus nuotekų tinklai, valymo įrengimai. Ieškovė nurodė, kad minėti statiniai VĮ „Registrų centras“ yra registruojami ir pareiškėjos užsakymas dėl daiktinių teisių nekilnojamojo turto registre įregistravimą bus įvykdytas per 10 dienų. Ieškovė prašė atsakovės nenutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties ir palikti ją galioti. 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr. 8SD-4506-(14.8.7.) NŽT Kauno miesto skyrius „Dėl informacijos pateikimo“ informavo UAB „Dorvina“, kad išnagrinėjo 2016 m. liepos 4 d. UAB „Dorvina“ prašymą nenutraukti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties. Minėtame rašte NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja A. M. išdėstė nuomonę ir pakartotinai pranešė, kad 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-187 bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po 2016 m. gegužės 16 d. rašto Nr. 8SD-2866-(14.8.94) gavimo. Pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka taisyklių 9 punktą, UAB „Dorvina“ nustatyta tvarka ir terminais minėtą raštą skundė. 2016 m. rugsėjo 16 d. NŽT direktorius priėmė sprendimą Nr. 1T-30-(3.5) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dorvina“ skundo išnagrinėjimo“. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta ieškovės skundą atmesti kaip nepagrįstą. UAB „Dorvina“ nesutinka su 2016 m. liepos 22 d. rašte Nr. 8SD-4506-(14.8.7.) išdėstytu sprendimu ir 2016 m. rugsėjo 16 d. atsakovės sprendimu Nr. 1T-30-(3.5.), kad valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta vienašališkai.

2016 m. gegužės 16 d. rašte nurodyti duomenys, kad minėtame žemės sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių, yra neteisingi. 2016 m. liepos 4 d. UAB „Dorvina“ raštu Nr. 021 informavo NŽT prie žemės ūkio ministerijos direktorių, kad nesutinka su tokia NŽT Kauno skyriaus nuomone, nes minėtame žemės sklype yra nekilnojamasis turtas, priklausantis UAB „Dorvina“ ir naudojamas tiesioginei UAB „Dorvina“ veiklai (metalo supirkimui ir sandėliavimui). Šias aplinkybes patvirtina VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys. UAB „Dorvina“ priklauso betono aikštelė, kurioje bendrovė vykdo savo veiklą: superka ir sandėliuoja metalo laužą. Šio nekilnojamojo turto vertė yra 91300 Eur. Tokiu būdu, vieši registro duomenys patvirtina UAB „Dorvina“ teiginius dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, UAB „Dorvina“ 2016 m. liepos 4 d. nurodė atsakovei, kad minėtame sklype be betono aikštelės yra UAB „Dorvina“ priklausantys valymo įrenginiai. Esant minėtoms aplinkybėms, NŽT Kauno miesto skyrius neturėjo pagrindo 2016 m. gegužės 16 d. rašte nurodyti, kad valstybinė žemės nuomos sutartis bus nutraukta.

Ieškovė turi teisę ne aukciono būdu nuomoti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes šiame sklype yra pastatyta ieškovei nuosavybės teise priklausanti 1211 kv. m. ploto betono aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valymo įrenginiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Monolitinio betono aikštelė yra inžinerinis statinys, kuri turi aiškią funkcinę priklausomybę ir apibrėžtą naudojimą – naudojama UAB „Dorvina“ vykdomai ūkinei veiklai – metalo supirkimui, apdirbimui ir sandėliavimui. 2012 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytiniame pritarime statinio projektui nurodyta, kad minėtos aikštelės paskirtis – stambiagabaritinių gaminių sandėliavimo. Šios aikštelės naudojimas jau buvo aiškiai apibrėžtas ne tik projektuojant minėtą statinį, bet akivaizdus ir naudojant šį statinį bendrovės tiesioginei ūkinei veiklai. Valymo įrenginiai taip pat naudojami UAB „Dorvina“ vykdomai veiklai, nes jie yra būtini sandėliuojant ir apdirbant stambiagabaritinius gaminius. Ši UAB „Dorvina“ vykdoma veikla atitinka ir valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija. Atsakovė savo sprendimuose padarė klaidingą išvadą, kad monolitinio betono aikštelė, naudojama ieškovės metalo supirkimui, apdirbimui ir sandėliavimui, neturi aiškios funkcinės paskirties ir nenaudojama ūkinei veiklai. Apie valymo įrenginius atsakovė savo sprendimuose nepasisakė.

Atsakovė 2011 metais sutiko, kad ieškovė nuomojamame žemės sklype statytų stambiagabaritinių gaminių (metalo) saugojimo aikštelę, tvorą bei paviršinio vandens valymo įrengimus. Atsakovei 2011 metais buvo pateiktas minėtų statinių projektas ir 2011 m. gruodžio 21 d. atsakovė raštu sutiko, kad pagal parengtą projektinę dokumentaciją ir, gavus statybą leidžiantį dokumentą, UAB „Dorvina“ statytų naujus/rekonstruotų esamus statinius, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto detaliojo plano sprendiniais. Tokius atsakovės veiksmus patvirtina atsakovės 2011 m. gruodžio 21 d. sutikimas Nr. 8ST-(14.8.5)- 461 „Sutikimas statyti naujus statinius/rekonstruoti esamus išnuomotame ar suteiktame naudotis valstybinės žemės sklype“. Atsakovė pati sutiko, kad nusidėvėjęs statinys būtų nugriautas ir pastatyti nauji statiniai. Todėl, atsakovė negali keisti savo nuomonės ir tuo pagrindu anksčiau termino nutraukti nuomos sutartį.

2012 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-121107-00129. Šiame pritarime Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad pritaria statinio projektui – aikštelės (stambiagabaritinių gaminių sandėliavimo), tvoros, paviršinio vandens valymo įrenginių, pagalbinio ūkio pastato statybą, pastato – sandėlio nugriovimas. Šiuo rašytiniu pritarimu ieškovei buvo suteikta teisė statyti naujus statinius: aikštelę, tvorą, paviršinius vandens valymo įrenginius, pagalbinį ūkio statinį. Visi šie statiniai įvardinti rašytiniame pritarime kaip nesudėtingi. Rašytinis pritarimas statinio projektui suteikė teisę ieškovei nugriauti statinį – pastatą sandėlį. Tiek atsakovė, tiek Kauno miesto savivaldybės administracija, 2011-2012 metais, žinodamos, kad ieškovė ketina nuomojamame žemės sklype nugriauti 74 proc. nusidėvėjusį sandėlį ir statyti kitus statinius, sutiko, kad nuomininkė UAB „Dorvina“ statytų naujus statinius ir toliau nuomotų valstybinę žemę. Ieškovė statybas vykdė nuo 2012 metų iki 2016 metų ir šiuo laikotarpiu atsakovė nepareiškė jokių įspėjimų apie galimą valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. Tik ieškovei pabaigus statybos darbus, atsakovė pranešė bendrovei apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį.

Ieškovė visada tinkamai vykdė nuomos sutarties sąlygas, mokėjo sutartą nuomos mokestį. Atsakovė piktnaudžiauja savo galia, nebendradarbiauja su ieškove ir siekia ekonomiškai sužlugdyti ieškovę. Į naujų statinių statybą ieškovė investavo dideles pinigines lėšas: VĮ „Registrų centras“ duomenimis aikštelės vertė yra 91300 Eur; tvoros su vartais vertė 18700 Eur; nuotekų šalinimo tinklų vertė – 12200 Eur. Ieškovė nuomojamame žemės sklype pastatė statinius su atsakovės žinia 122200 Eur vertės. Vienašališkas, neteisėtas sutarties nutraukimas iš esmės pažeidžia ieškovės teises.

Valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra užstatytas ieškovei priklausančiais nekilnojamojo turto statiniais, todėl vienašališkas nuomos sutarties nutraukimas yra beprasmis, nes UAB „Dorvina“ pagal turės teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono tvarka.

Atsakovė galėjo sutartį nutraukti 2016 m. liepos 25 d., o to nepadarius, privalėjo iš naujo įspėti ieškovę apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį. Nuomos santykiai buvo tęsiami ne tik po 2016 m. liepos 25 d., bet ir vėliau. Net ir NŽT direktoriui 2016 m. rugsėjo 16 d. atmetus ieškovės skundą, nuomos santykiai buvo toliau tęsiami iki 2016 m. gruodžio 2 d.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovės teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovė reiškia keturis reikalavimus pagal patikslintą ieškinį ir ieškinio papildymą. Senatis nėra praleista. Ginčas vyksta dėl valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališko nutraukimo. Jau 2010 m. gegužės 28 d. įsakyme buvo nurodyta, kad žemės sklype yra galima sandėliavimo statinių statyba. Nuomotojas nuomos sutartyje taip pat davė sutikimą išnuomotame žemės sklype statyti tai pačiai veiklai vystyti reikalingus statinius ir įrenginius, kurių eksploatavimui yra išnuomotas žemės sklypas. Įsigytas sandėlis buvo nusidėvėjęs ir pažeistas. Ieškovė pradėjo vykdyti projektavimo darbus ir gavusi leidimą sunykusio sandėlio griovimui pradėjo vykdyti naujų statinių statybą. Nuomotojas iš atsakovės 2011 m. gruodžio 21 d. gavo sutikimą statyti naujus ir rekonstruoti senus pastatus. Kauno savivaldybė 2012 m. lapkričio 7 d. davė sutikimą projektui ir išdavė statybos leidimą. Ieškovė pradėjo vykdyti statybos darbus 2012-2016 metais. Vykstant statyboms iš atsakovės ieškovė negavo jokių pretenzijų. Ginčas prasidėjo jau pastačius pastatus. 2016 m. gegužės 16 d. atsakovės raštą dėl nuomos sutarties nutraukimo ieškovė gavo 2016 m. gegužės 25 d., todėl sutartis galėjo būti nutraukta 2016 m. liepos 25 d. Ieškovė informavo atsakovę, kad pastatai yra, jie pastatyti pagal projektą, gavus leidimą, atliekama registracijos procedūra registrų centre. Tačiau atsakovė papildomai informavo, kad sutartis vis tiek bus nutraukta suėjus 2 mėnesiams po 2016 m. gegužės 16 d. rašto gavimo. Ieškovės skundas buvo atmestas. Nėra įrodymų, kad nuomininkas naudotų žemę ne pagal sutartį ar ne pagal paskirtį, nuomos mokestį ieškovė moka. Nuomotojas apie sutarties nutraukimą turi pranešti raštu prieš 2 mėnesius iki nutraukimo. Sutartis nutraukta 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu, todėl prieš 2 mėnesius nebuvo pranešta apie sutarties nutraukimą. Pagrindo nutraukti nėra. Aikštelė skirta sandėliuoti stambiagabaritinius gaminius, aikštelė yra inžinerinis statinys, o ne inžinerinis tinklas. Tai nėra laikinas statinys, turi aiškią funkcinę priklausomybę. Taip pat pastatytas pastatas nesudėtingas statinys sandėlis. Tai suteikia ieškovei teisę nuomoti žemę ne aukciono būdu. Prie inžinerinių tinklų nepatenka ieškovės pastatyti statiniai ir tai nėra laikini statiniai. Ieškovė viską atliko pagal įstatymo reikalavimus, todėl nuomos sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Statiniai ir žemės sklypas yra naudojami pagal paskirtį – sandėliavimui. Taigi nėra įstatyme numatytų pagrindų nutraukti nuomos sutartį prieš terminą ir atsakovė tinkamai neįspėjo apie nutraukimą. Ieškovė gavo 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymą tik 2017 m. vasario 22 d. ir 2017 m. kovo 13 d. pateikė patikslintą reikalavimą, kuriuo ginčija įsakymą. Taigi 30 dienų terminas yra nepraleistas. Apskritai negali būti taikomi terminai skųsti administraciniams aktams, nes atsakovė veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip sandorio šalis, todėl turėtų būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymą gavo, kai ginčas jau buvo nagrinėjamas teisme, todėl ne teisminė tvarka negalėjo būti taikoma. Be to, šis ginčas yra dėl civilinių teisinių santykių. Visi ieškovės reikalavimai ieškovei sukels teisines pasekmes. Atsakovės elgesys neatitinka sąžiningumo ir teisėtumo principų. Kauno apygardos administracinis teismas aiškiai pasakė, kad šis ginčas yra kilęs iš civilinės teisės. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė nevykdo veiklos ar naudoja pagal kitą paskirtį. Pateikta ieškovės pažyma ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurie įrodo vykdomą veiklą. Daugiau nei puse metų ieškovė naudojosi žemės sklypu, tai ieškovei sukėlė pagrįstą lūkestį, kad nuomos teisiniai santykiai tęsiasi. Statinys pastatytas kaip nesudėtingas pagal projektą, buvo išduotas rašytinis pritarimas projektui, nėra duomenų, kad buvo nukrypta nuo projekto. Todėl nėra pagrindo teigti, kad statinys yra laikinas. Aikštelė yra inžinerinis statinys. Tai suteikia teisę nuomoti žemės sklypą ne aukciono būdu. Ieškovė gavo nuomotojo sutikimą nugriauti ir statyti naują statinį. Raštai sukels teisines pasekmes, nes yra konstatuotos esminės faktinės aplinkybės. Atsakovė turėjo prieš 1 mėnesį įspėti apie sutarties nutraukimą.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį (el. b. l. 105–111), kuriuo prašo ieškinį palikti nenagrinėtu; teismui nustačius, jog nėra pagrindų patikslinto ieškinio palikimui nenagrinėtu, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nustačius, kad valstybinis Žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, jame nėra statinių ar įrenginių kuriems reikalingas valstybinis žemės sklypas, yra teisinis pagrindas valstybinės žemės nuomos teisės nutraukimui. Jokio statinio žemės sklype nėra, jo nuoma ne aukciono būdu negalima. Kadangi žemės sklype nėra jokio statinio, žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį. Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi valstybinė žemė ne aukciono būdu gali būti išnuomota tik prie esančių (ne būsimų) statinių ar įrenginių, kurie gali funkcionuoti savarankiškai. 2010 m. gegužės 28 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-01-5374 patvirtina, jog žemės sklypas buvo išnuomotas pastatui eksploatuoti, o ne inžineriniam statiniui. Antrame punkte nurodyta, kad :„Išnuomoju 11 (vienuolikai) metų uždarajai akcinei bendrovei „Dorvina“ prie nuosavybės teise priklausančio pastato“. Nuomos sutartis buvo sudaryta kaip reikalinga pastatui – sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tinkamai eksploatuoti, o nelikus pastato, prarandama ir nuomos teisė į valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka. Žemės sklype nėra pastato, kadangi jis sunykęs, o nesant pastato žemės sklype ieškovė neturi jokių teisių į jo nuomą ne aukciono būdu.

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikydama išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl prašo ieškinį palikti nenagrinėtu. Valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 1 d. nuomos sutartis Nr. N19-187 yra nutraukta ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro, ieškovės ieškinio pirmasis ir antrasis reikalavimai nesukels jokių teisinių padarinių, todėl jie paliktini nenagrinėtais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ginčas yra mišrus. Apskundimo tvarka taikytina vieno mėnesio ir privaloma išankstinė ne ginčo tvarka. Nuomos sutartis sudaryta prie nuosavybės teise priklausančio statinio. Patikrinus paaiškėjo, kad statinys nugriautas. Sklype nėra nei vieno savarankiško pastato, yra aikštelė ir tvoros. Yra laikinas statinys konteineris, kurioje vykdo sandėliavimo veiklą ieškovė. Nėra to statinio, kuriam ir buvo išnuomotas žemės sklypas. Dingsta ir pagrindas vykdyti nuomos sutartį, todėl sutartis nutraukta. Atsakovė laiko, kad sandėliuotų prekių nebuvo ir ieškovė neįrodė, kad vykdė sandėliavimo veiklą ir eksploatavo sandėlį. Minimaliai 2 mėnesiai turi sueiti, kad galima būtų nutraukti sutartį. Raštų panaikinimas nesukels teisinių padarinių ieškovei. Todėl ieškinį dalyje palikti nenagrinėtu, dalyje atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Faktinės aplinkybės buvo konstatuotos po priimto įsakymo todėl neturėtų būti vertinamos. Vidiniai raštai nesukelia teisinių padarinių.

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (el. b. l. 115–117), kuriame nurodė, kad patikslintas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

2011 m. gruodžio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas išreiškė sutikimą Nr. 8ST-(14.8.5.)-641 dėl naujų statinių statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą projektinę dokumentaciją ir gavus statybą leidžiantį dokumentą. Sutikimas išduotas vadovaujantis, be kita ko, Valstybinės žemės nuomos 2010 m. birželio 1 d. -sutartimi Nr. N19-187. Valstybinės žemės nuomos sutarties šalies – valstybinės žemės patikėtinio valia buvo leisti ieškovei atlikti naujos statybos darbus ginčo žemės sklype.

Esant tokiam sutikimui, bei pateikus kitus reikiamus dokumentus Statybos įstatyme reglamentuota tvarka, 2012 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė UAB „Dorvina“, kaip statytojo teisę turinčiam subjektui, rašytinį pritarimą Nr. RPP-21-121107-00129 aikštelės (stambiagabaritinių gaminių sandėliavimo), tvoros, paviršinio vandens įrenginių, pagalbinio ūkio pastato naujos statybos, pastato-sandėlio griovimo statinio projektui. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bankų išrašo šiuo metu ginčo žemės sklype registruoti statiniai: 1211 kv. m aikštelė, tvora su vartais, nuotekų šalinimo tinklai. Šių statinių statybos metai nurodomi 2012-2016 m. Ieškovės teigimu, šiuo laikotarpiu atsakovė nepareiškė jokių įspėjimų apie galimą valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą, o apie tai pranešė tik ieškovei baigus statybos darbus.

Valstybinės žemės nuomos sutartyje galimybė statyti tai pačiai veiklai naujus statinius buvo numatyta. Išnuomotas valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo nuomos sudarymo metu bei yra šiuo metu – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Rašytiniu pritarimu buvo leista statyti stambiagabaritinių gaminių sandėliavimo aikštelę, su kuo sutiko ir atsakovė, išduodama 2011 m. gruodžio 21 d. sutikimą. Pastatyti nauji statiniai (aikštelė) naudojami tai pačiai veiklai, kuriai buvo išnuomotas žemės sklypas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Visi naujai pastatyti statiniai yra naudojami įmonės tiesioginei ūkinei veiklai, nes jie yra būtini sandėliuojant ir apdirbant stambiagabaritinius gaminius, kas atitinka žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, bei neprieštarauja nuomos sutarties tikslui– naudoti valstybinės žemės sklypą jame esančių statinių ir įrenginių eksploatacijai.

Atsakovė nustatydama, kad ginčo žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, neįvertino visų faktinių individualių aplinkybių tinkamai. Atsakovė ginčo atveju yra ne tik civilinių santykių dalyvis, bet ir viešojo administravimo institucija, kurios veiksmai saistomi specialių teisės aktų ir juose numatytų principų, o jų nesilaikymas laikomas neteisėtu. Ieškovės lūkesčiai galimai buvo didesni būtent dėl to, kad civilinio sandorio šalis yra viešojo administravimo institucija. Vertinant bylos faktines aplinkybes ir atsakovės veiksmus iki ginčijamų sprendimų priėmimo, natūraliai sukėlusius ieškovei pagrįstus teisėtus lūkesčius, galima laikyti, kad ginčijami sprendimai yra priešingi prieš tai atsakovės priimtiems sprendimams. Analogiški veiksmai teismų praktikoje vertintini kaip teisėtumo principo pažeidimas. Atsakovės priimti ginčijami sprendimai, prieš tai jai sutikus, kad ieškovė statytų naujus statinius, laikytini teisėtumo principo pažeidimu.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio papildymo (el. b. l. 128–131), nes atsakovė parengiamajame teismo posėdyje pareiškė naują reikalavimą – taikyti ieškinio senatį ieškovės patikslinto ieškinio trečiajam reikalavimui – pripažinti negaliojančiu 2016 m. gruodžio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-1393-( 14.8.2) „Dėl 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-187 nutraukimo“.

Iškovė prašo pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 2 d. vienašalį valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu.

Ieškovė nurodo, kad vienašalis nuomos santykių nutraukimas yra neteisėtas, įvykdytas nesant įstatyme numatytų pagrindų nutraukti žemės nuomos sutartį, taip pat nesilaikant žemės nuomos sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų, taip pat tinkamai neinformuojant nuomininkės UAB „Dorvina“ apie žemės nuomos sutarties nutraukimą. Negalėtų būti taikomas 30 dienų apskundimo terminas, nes bylos esmė yra neteisėtas vienašalis sutarties nutraukimas. Vienašalis sutarties nutraukimas yra laikomas vienašaliu sandoriu. Vienašalio sandorio ginčijimui taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatyti ieškinio senaties terminai. Nors atsakovė ir yra viešojo administravimo subjektas, tačiau ši byla yra kilusi iš teisinių santykių, kuriuos reguliuoja ne viešosios, bet privatinės teisės normos.

Kadangi vienašalis sutarties nutraukimas yra laikomas vienašaliu sandoriu, jo pripažinimas neteisėtu sukelia teisines pasekmes – restituciją, t. y. grįžimą į pirmykštę padėtį. Pripažinus, kad atsakovė 2016 m. gruodžio 2 d. neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį, turėtų galioti tarp šalių sudaryta 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-187.

Visus statinius minėtame sklype ieškovė pastatė pagal suderintą projektą ir išduotą statybą leidžiantį dokumentą, taip pat gavęs atsakovės sutikimą. Ieškovė naujų statinių statybą derino ir su atsakove, o valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), naudojo pagal paskirtį.

Atsakovė vienašališkai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį, pažeisdama CK 6.564 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsakovė priėmė 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymą, neinformavusi ieškovės prieš 2 mėnesius apie žemės nuomos sutarties nutraukimą. Tokiu būdu buvo pažeista žemės nuomos sutarties nutraukimo tvarka, kas vienašalį sutarties nutraukimą daro neteisėtu. Minėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Ieškovė užsiima metalo laužo supirkimu, tvarkymu, perdirbimu, sandėliavimu ir pardavimu. Taigi žemės sklypo naudojimo būdas nepasikeitė.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinio papildymą (el. b. l. 141–143), kuriuo prašo ieškovės patikslintą ieškinį ir šį pareiškimą dėl patikslinto ieškinio papildymo atmesti pilna apimtimi.

Atsakovė nurodo, kad su ieškove sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-187 17 punkte numatyta sutarties nutraukimo prieš terminą galimybė, kai nuomininkas naudoja žemės sklypą ne pagal sutartyje numatytą paskirtį ar žemės naudojimo būdą. Nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra naudojamas pagal paskirtį ir sutartį, t. y. sandėliavimo statiniams eksploatuoti, todėl nėra pagrindo ieškovei be aukciono nuomoti šį valstybinės žemės sklypą, 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-187 turi būti nutraukta. Nenaudojant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagal paskirtį ir minėtą nuomos sutartį kartu yra pažeidžiamas ir viešasis interesas.

Kauno miesto skyrius 2016 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 8SD-2866-( 14.8.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ informavo ieškovę, kad įvertinus tai, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių bei 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-187 bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. Kauno miesto skyrius ieškovę pakartotinai informavo ir 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr. 8SD-4506-(14.8.7.) ,.Dėl informacijos pateikimo“, todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie nuomos sutarties nutraukimą.

Sutartis bus pažeista ne tik tada. kai žemė nebus eksploatuojama, bet ir tada, kai ji bus netinkamai naudojama. Pagal savo teisinius padarinius netinkamas naudojimas gali būti pakankamas pagrindas nutraukti šalių sutartį, kaip ir visiškas jos nenaudojimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,2828 ha, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. A- 872 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas apie 0,2828 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Vadovaujantis minėtu detaliuoju planu buvo suformuotas 0,2828 ha valstybinės žemės sklypas. Kauno apskrities viršininko 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 02-01-5374 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos (Kauno m.)“ (el. b. l. 6) žemės sklypas išnuomotas ieškovei 11 metų. Šio įsakymo pagrindu UAB „Dorvina“ 2010 m. birželio 1 d. sudarė su Nacionaline žemės tarnyba 0,2828 ha valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-187 (el. b. l. 36–38). Žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Ieškovė žemės sklype turėjo pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį įsigijo 2008 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7KV-2919 pagrindu iš UAB „Sidonija“. Iki valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, 2010 m. gegužės 11 d. VĮ „Registrų centras“ Centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), esantis sandėliavimo paskirties pastatas, kurio baigtumas 52 proc., nusidėvėjimas 74 proc., yra fiziškai pažeistas. Šiuo metu UAB „Dorvina“ minėtame žemės sklype nuosavybės teise valdo inžinerinius statinius – aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valymo įrenginius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 10–14, 19–26)). Ieškovė užsiima metalo laužo supirkimu, tvarkymu, perdirbimu ir pardavimu (el. b. l. 7–9). Šiai veiklai vystyti yra reikalingas naudojamas žemės sklypas su komunikacijomis ir statiniais. Atsakovė 2011 m. gruodžio 21 d. sutikimu Nr. 8ST-(14.8.5)-461 „Sutikimas statyti naujus statinius/rekonstruoti esamus išnuomotame ar suteiktame naudotis valstybinės žemės sklype“ (el. b. l. 91) sutiko, kad pagal parengtą projektinę dokumentaciją ir, gavus statybą leidžiantį dokumentą, UAB „Dorvina“ statytų naujus/rekonstruotų esamus statinius, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto detaliojo plano sprendiniais. 2012 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-121107-00129 (el. b. l. 92–93). Kauno miesto skyriaus vyriausiasis specialistas 2016 m. gegužės 12 d. atlikęs Žemės sklypo naudojimo patikrinimą (Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-108-(14.8.66.)) (el. b. l. 56–58), nustatė, kad žemės sklype nėra įregistruoto pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat jokių šio pastato pamatų ar likučių, žemės sklypas aptvertas tvora, jame stovi konteineriai, įvairūs įrankiai, metalo laužas. Nacionalinė žemės tarnyba informavo ieškovę apie vienašališką žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą 2016 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 8SD-2866-(14.8.7.). Ieškovė informavo atsakovę 2016 m. liepos 4 d. raštu Nr. 021 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 35), kad minėtame žemės sklype ieškovei priklauso nekilnojamasis turtas: betonuota aikštelė, lietaus nuotekų tinklai, valymo įrengimai. Ieškovė nurodė, kad minėti statiniai VĮ „Registrų centras“ yra registruojami ir pareiškėjos užsakymas dėl daiktinių teisių nekilnojamojo turto registre įregistravimą bus įvykdytas per 10 dienų. Ieškovė prašė atsakovės nenutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties ir palikti ją galioti. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. liepos 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui persiuntė nagrinėti ieškovės 2016 m. liepos 4 d. prašymus nenutraukti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr. 8SD-4506-(14.8.7.) (el. b. l. 5) atsisakė tenkinti UAB „Dorvina“ prašymus ir pakartotinai pranešė, kad 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-187 bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po 2016 m. gegužės 16 d. rašto Nr. 8SD-2866-(14.8.94) gavimo. Minėtą raštą UAB „Dorvina“ skundė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, tačiau 2016 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 1T-30-(3.5.) (el. b. l. 15–18) tarnybos direktorius nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1393-(14.8.2.) (el. b. l. 80) buvo nutraukta prieš terminą valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 1 d. nuomos sutartis Nr. N19-187 ir pasikreipta į VĮ „Registrų centras“ Kauno filialą dėl šios valstybinės žemės nuomos sutarties išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro (el. b. l. 79).

Nustatytina, kad ginčas vyksta dėl valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališko nutraukimo.

Kauno apygardos administracinis teismas įsiteisėjusia 2016 m. spalio 20 d. nutartimi (administracinė byla Nr. 1-4438-423/2016) (el. b. l. 39–40) atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Dorvina“ skundą, nurodydamas, kad dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo ar sudarymo ji turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kauno apygardos administracinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog „Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. <....> Valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. <...> Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas.“.

Taigi šis ginčas nagrinėjamas pagal civilinės teisės normas. CK 6.551 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

Kauno apskrities viršininko 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 02-01-5374 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos (Kauno m.)“ žemės sklypas išnuomotas ieškovei 11 metų. Šio įsakymo pagrindu UAB „Dorvina“ 2010 m. birželio 1 d. sudarė su Nacionaline žemės tarnyba 0,2828 ha valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-187. Ieškovė žemės sklype turėjo pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį įsigijo 2008 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7KV-2919 pagrindu iš UAB „Sidonija“. Iki valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, 2010 m. gegužės 11 d. VĮ „Registrų centras“ Centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), esantis sandėliavimo paskirties pastatas, kurio baigtumas 52 proc., nusidėvėjimas 74 proc., yra fiziškai pažeistas. Minėto įsakymo antrame punkte nurodyta, kad :„Išnuomoju 11 (vienuolikai) metų UAB „Dorvina“ prie nuosavybės teise priklausančio pastato“. Pagrindinė tikslinė sklypo naudojimo paskirtis – kita. Naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Naudojimo pobūdis – sandėliavimo statinių statybos. Tai reiškia, kad žemės sklype yra galima sandėliavimo statinių statyba. Minėtos nuomos sutarties 4 punkte nurodyta, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pobūdis – sandėliavimo statinių statybos. 5.1 punkte nurodyta, kad išnuomotame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai. Taigi nuomotojas davė sutikimą išnuomotame žemės sklype statyti tai pačiai veiklai vystyti reikalingus statinius ir įrenginius, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas. Minėtas sandėliavimo paskirties pastatas buvo nusidėvėjęs ir pažeistas. 2011 m. gruodžio 21 d. gautas atsakovės sutikimas Nr. 8ST-(14.8.5)-461 „Sutikimas statyti naujus statinius/rekonstruoti esamus išnuomotame ar suteiktame naudotis valstybinės žemės sklype“. 2012 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-121107-00129. Ieškovė pradėjo vykdyti projektavimo darbus ir gavusi leidimą sunykusio sandėlio griovimui pradėjo vykdyti naujų statinių statybą. Nustatyta, kad vykstant statyboms iš atsakovės ieškovė negavo jokių pretenzijų.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad nuomos sutartis buvo sudaryta prie nuosavybės teise priklausančio pastato ir kad jis yra nugriautas, t. y. nėra statinio, kuriam buvo išnuomotas žemės sklypas. Tačiau tiek minėtas įsakymas, tiek sutartis numatė galimybę statyti naujus statinius, buvo parengtas projektas, gautas nuomotojo sutikimas, kad nusidėvėjęs statinys būtų nugriautas ir pastatyti nauji statiniai. Šiuo metu UAB „Dorvina“ minėtame žemės sklype nuosavybės teise valdo inžinerinius statinius – aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valymo įrenginius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Monolitinio betono aikštelė yra inžinerinis statinys, kuri turi aiškią funkcinę priklausomybę ir apibrėžtą naudojimą – naudojama UAB „Dorvina“ vykdomai ūkinei veiklai – metalo supirkimui, apdirbimui ir sandėliavimui. Minėtos aikštelės paskirtis – stambiagabaritinių gaminių sandėliavimo. Valymo įrenginiai taip pat naudojami UAB „Dorvina“ vykdomai veiklai, nes jie yra būtini sandėliuojant ir apdirbant stambiagabaritinius gaminius. Taip pat pastatytas pastatas nesudėtingas statinys sandėlis. Ši UAB „Dorvina“ vykdoma veikla atitinka ir valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija. Statiniai ir žemės sklypas yra naudojami pagal paskirtį – sandėliavimui. Statinys pastatytas kaip nesudėtingas pagal projektą, buvo išduotas rašytinis pritarimas projektui, nėra duomenų, kad buvo nukrypta nuo projekto (el. b. l. 96–97). Todėl nėra pagrindo teigti, kad statinys yra laikinas. Aikštelė yra inžinerinis statinys. Aikštelė skirta sandėliuoti stambiagabaritinius gaminius, aikštelė yra inžinerinis statinys, o ne inžinerinis tinklas. Tai nėra laikinas statinys, turi aiškią funkcinę priklausomybę. Tai suteikia ieškovei teisę nuomoti žemę ne aukciono būdu. Prie inžinerinių tinklų nepatenka ieškovės pastatyti statiniai ir tai nėra laikini statiniai. Ieškovė viską atliko pagal įstatymo reikalavimus. Taigi nėra įstatyme numatytų pagrindų nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Nėra įrodymų, kad nuomininkė naudotų žemę ne pagal sutartį ar ne pagal paskirtį, nuomos mokestį ieškovė moka ir dėl to ginčo byloje nėra. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė nevykdo veiklos ar naudoja pagal kitą paskirtį. Teigtina, kad esmė yra ne pastate, kurį ieškovė nugriovė, o ieškovės vykdomoje veikloje. Pateikta ieškovės pažyma ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (el. b. l. 165–170), kurie įrodo vykdomą veiklą.

Nacionalinė žemės tarnyba informavo ieškovę apie vienašališką žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą 2016 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 8SD-2866-(14.8.7.). Ieškovė informavo atsakovę 2016 m. liepos 4 d. raštu Nr. 021 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kad minėtame žemės sklype ieškovei priklauso nekilnojamasis turtas. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. liepos 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui persiuntė nagrinėti ieškovės 2016 m. liepos 4 d. prašymus nenutraukti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr. 8SD- 4506-(14.8.7.) atsisakė tenkinti UAB „Dorvina“ prašymus ir pakartotinai pranešė, kad 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-187 bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po 2016 m. gegužės 16 d. rašto Nr. 8SD-2866-(14.8.94) gavimo. Minėtą raštą UAB „Dorvina“ skundė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, tačiau 2016 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 1T-30-(3.5.) tarnybos direktorius nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1393-(14.8.2.) buvo nutraukta prieš terminą valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 1 d. nuomos sutartis Nr. N19-187 ir pasikreipta į VĮ „Registrų centras“ Kauno filialą dėl šios valstybinės žemės nuomos sutarties išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro.

Taigi daugiau nei puse metų ieškovė naudojosi žemės sklypu, tai ieškovei sukėlė pagrįstą lūkestį, kad nuomos teisiniai santykiai tęsiasi. Ieškovė nagrinėjamu atveju galėjo turėti teisėtą lūkestį toliau tęsti lengvatinius valstybinės žemės nuomos santykius ginčo žemės sklype.

Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis nevykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutarties atveju nutraukimo pagrindą sudaro ne tik aktyvūs nuomininko veiksmai, bet ir neveikimas, nes pagal CK 6.205 straipsnio nuostatas sutarties nevykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal paskirtį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (CK 6.564 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo (CK 6.564 straipsnio 2 dalis). Konstatuotina, kad visų pirma, nėra nustatyta, kad nuomininkė padarė esminių sutarties sąlygų pažeidimą, todėl nebuvo pagrindo sutarties nutraukimui. Antra, atsakovė 2016 m. gegužės 16 d. raštu įspėjusi ieškovę apie sutarties nutraukimą, sutartį nutraukė tik 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu. Todėl teismas daro išvadą, kad žemės nuomos santykiai toliau tęsėsi. Todėl atsakovės argumentai dėl apskundimo tvarkos ir senaties termino atmestini kaip nepagrįsti.

Nustatyta, kad atsakovė, kuri laisva valia sudarė sandorį – valstybinės žemės nuomos sutartį, vėliau išdavė ieškovei sutikimą statyti naujus statinius, šiai juos pastačius bei dėl to patyrus ieškinyje nurodytas išlaidas, nesant teisinio pagrindo, nusprendė, kad šis sandoris yra vykdomas netinkamai, kadangi nėra senojo statinio, nors atsakovė davė sutikimą statyti naujus statinius.

Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir saugumas, kurių neužtikrinus, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2001 m. gruodžio 18 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d. nutarimai). Pagal įgytų teisių apsaugos principą asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės, bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-10-1074/2005).

Sandorio šalys, taip pat ir valstybės institucijos, būdamos civilinių teisinių santykių dalyvės, turi bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Valstybė, valdydama savo nuosavybę, turi veikti protingai, atidžiai ir rūpestingai, prižiūrėti ją ir tai yra neatsiejama nuo kitų civilinės apyvartos dalyvių ir valstybės interesų derinimo.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas, formuodamas teisminę praktiką šios kategorijos bylose, laikosi pozicijos, kad valstybinės žemės nuomos sutarties tikslas yra ne tik nuomos mokesčio gavimas, bet ir tinkamas valstybinės žemės valdymas, teritorijų tvarkymas, kitų visuomenės poreikių tenkinimas, todėl nuomininko pasyvumas gali būti vertinamas kaip sutarties sąlygų pažeidimas ir tai gali sudaryti pagrindą nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010). Vertinant ar tai esminis sutarties pažeidimas turi būti atsižvelgta, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006). Nustatant, ar žemė užstatyta, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2012).

CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); <... > žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taisyklių 2.2 punkte įtvirtinta, kad šios Taisyklės, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių...(..). Taisyklių 27 p. nustatyta, kad naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos. Taisyklių 28 p. numato jog vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

Pastatų (įskaitant ir nebaigtų statyti) savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą.

Darytina išvada, kad nuomininkė tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė nesilaikė šalių bendradarbiavimo principo, teisėtumo principo, ir pernelyg formaliai vertino situaciją. Atsakovės veiksmai laikytini klaidinančiais, iš esmės pažeidžiančiais ieškovės kaip žemės sklypo nuomininkės teises ir teisėtų lūkesčių principą. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į įstatymus ir protingumo principą, vienašalis nuomos santykių nutraukimas yra neteisėtas, įvykdytas nesant įstatyme numatytų pagrindų nutraukti žemės nuomos sutartį, taip pat nesilaikant žemės nuomos sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas kaip įrodytas ir pagrįstas.

Pažymėtina, kad ginčą išsprendus iš esmės ir pripažinus negaliojančiu 2016 m. gruodžio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-1393-(14.8.2.) „Dėl 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-187 nutraukimo“ bei pripažinus atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 2 d. vienašalį 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-187 nutraukimą neteisėtu, reikalavimai pripažinti negaliojančiais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2016 m. liepos 22 d. rašte Nr. 8SD-4506-(14.8.7.) išdėstytą sprendimą dėl vienašališko valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo suėjus 2 mėnesiams po 2016 m. gegužės 20 d. atsakovės rašto Nr. 8SD-2866-(14.8.7.) gavimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 1T-30-(3.5) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dorvina“ skundo išnagrinėjimo“, yra pertekliniai, nesukeliantys teisinių pasekmių, todėl atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė iš viso sumokėjo 346,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1815,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (el. b. l. 27, 28, 94, 132, 29–30, 146–150).

Patikslintą ieškinį iš esmės patenkinus iš atsakovės ieškovei priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu 2016 m. gruodžio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-1393-(14.8.2.) „Dėl 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-187 nutraukimo“.

Pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 2 d. vienašalį 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-187 nutraukimą neteisėtu.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dorvina“, į. k. 135567545, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. 188704927, 346,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminį mokestį ir 1815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Artūras Šafronas