Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovė UAB „Dorvina“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. liepos 22 d. rašte Nr. 8SD-4506-(14.8.7.) išdėstytą sprendimą dėl vienašališko valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo suėjus 2 mėnesiams po atsakovės 2016 m. gegužės 20 d. rašto Nr. 8SD-2866-(14.8.7.) gavimo; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 1T-30-(3.5) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dorvina“ skundo išnagrinėjimo“; 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1393-(14.8.2.) „Dėl 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-187 nutraukimo“. 2017 m. liepos 31 d. teismui pateiktu patikslinto ieškinio papildymu ieškovė prašė pripažinti neteisėtu atsakovės 2016 m. gruodžio 2 d. vienašalį valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą.Ieškovė nurodė, kad 2010 m. birželio 1 d. sudarė su atsakove 11 metų terminui 0,2828 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 19-187. Minėtame žemės sklype ieškovė nuosavybės teise turėjo nebaigtos statybos (baigtumas 52 proc.), fiziškai pažeistą ir nusidėvėjusį (74 proc.) sandėliavimo paskirties pastatą, kurį 2008 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo iš UAB „Sidonija“. Ieškovė užsiima metalo laužo supirkimo, tvarkymo, perdirbimo ir pardavimo veikla. Jos vykdymui reikalingas nuomojamas žemės sklypas, nes minėtame žemės sklype yra įrengtas ieškovei nuosavybės teise priklausantis inžinierinis statinys – 1211 kv. m ploto monolitinio betono aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vidutinė rinkos vertė 91 300 Eur. Žemės nuomos sutartimi atsakovė leido išnuomotame žemės sklype statyti ieškovės ūkinei veiklai vystyti reikalingus statinius ir įrenginius, kurių eksploatavimui yra išnuomotas žemės sklypas. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas sandėlis buvo nusidėvėjęs ir fiziškai pažeistas, ieškovė, gavusi leidimą sunykusio sandėlio griovimui, pradėjo vykdyti naujų statinių (aikštelės) statybą. Ieškovė naudoja išnuomotą žemės sklypą pagal tikslinę jo paskirtį, moka žemės nuomos mokestį, todėl vienašališkai nutraukti nuomos sutartį nebuvo pagrindo. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT) prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, o teismui nenustačius ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovei išnuomotas valstybinis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, nes jame nėra statinių ar įrenginių, kuriems reikalingas šis žemės sklypas. Kadangi jokio statinio žemės sklype nėra, jo nuoma ne aukciono būdu negalima. Anot atsakovės, ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikydama išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Be to, ginčo žemės sklypo 2010 m. birželio 1 d. nuomos sutartis Nr. N19-187 yra nutraukta ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro, todėl ieškovės ieškinio pirmasis ir antrasis reikalavimai nesukels jokių teisinių padarinių, todėl šie reikalavimai paliktini nenagrinėtais.Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškinio sutiko.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas 2018 m. kovo 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu 2016 m. gruodžio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-1393-(14.8.2.) „Dėl 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-187 nutraukimo“; taip pat pripažino neteisėtu atsakovės 2016 m. gruodžio 2 d. vienašalį 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-187 nutraukimą; likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 346,00 Eur žyminį mokestį ir 1815,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.Teismas nustatė, kad ieškovė užsiima metalo laužo supirkimu, tvarkymu, perdirbimu ir pardavimu (el. b. l. 7–9).Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. A- 872 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas 0,2828 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Kauno apskrities viršininko 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 02-01-5374 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos (Kauno m.)“ šis žemės sklypas išnuomotas ieškovei 11 metų terminui (el. b. l. 6). Minėto įsakymo pagrindu ieškovė 2010 m. birželio 1 d. sudarė su atsakove 0,2828 ha žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-187 (toliau – žemės nuomos sutartį) (el. b. l. 36–38). Iki žemės nuomos sutarties sudarymo ieškovė ginčo žemės sklype turėjo nebaigtos statybos (baigtumas 52 proc.), nusidėvėjusį (nusidėvėjimas 74 proc.) ir fiziškai pažeistą pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2008 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7KV-2919 pagrindu įgijo iš UAB „Sidonija“. Šiuo metu UAB „Dorvina“ minėtame žemės sklype nuosavybės teise valdo inžinerinius statinius – aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valymo įrenginius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 10–14, 19–26)). Minėti statiniai pastatyti gavus atsakovės 2011 m. gruodžio 21 d. sutikimą Nr. 8ST-(14.8.5)-461 „Sutikimas statyti naujus statinius/rekonstruoti esamus išnuomotame ar suteiktame naudotis valstybinės žemės sklype“ (el. b. l. 91). Atsakovė sutiko, kad pagal parengtą projektinę dokumentaciją ir gavus statybą leidžiantį dokumentą, UAB „Dorvina“ statytų naujus/rekonstruotų esamus statinius, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto detaliojo plano sprendiniais. 2012 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-121107-00129 (el. b. l. 92–93).Atsakovė 2016 m. gegužės 12 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 8ŽN-108-(14.8.66.)) (el. b. l. 56–58), nustatė, kad ginčo žemės sklype nėra įregistruoto pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat jokių šio pastato pamatų ar likučių, žemės sklypas aptvertas tvora, jame stovi konteineriai, įvairūs įrankiai, metalo laužas, todėl 2016 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 8SD-2866-(14.8.7.) informavo ieškovę apie vienašališką žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą. Ieškovė 2016 m. liepos 4 d. raštu Nr. 021 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 35) pranešė atsakovei, kad minėtame žemės sklype ieškovei priklauso nekilnojamasis turtas: betonuota aikštelė, lietaus nuotekų tinklai, valymo įrengimai, į kuriuos ieškovės daiktinės teisės nekilnojamojo turto registre bus įregistruotos per 10 dienų, ir prašė atsakovės nenutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties. Atsakovė šį ieškovės prašymą 2016 m. liepos 19 d. persiuntė nagrinėti NŽT Kauno miesto skyriui, kuris 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr. 8SD-4506-(14.8.7.) (el. b. l. 5) atsisakė tenkinti ieškovės prašymą ir pakartotinai pranešė, kad 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-187 bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po 2016 m. gegužės 16 d. rašto Nr. 8SD-2866-(14.8.94) gavimo. Minėtą NŽT padalinio sprendimą ieškovė apskundė atsakovei, tačiau 2016 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 1T-30-(3.5.) (el. b. l. 15–18) atsakovė nusprendė ieškovės skundą atmesti kaip nepagrįstą. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1393-(14.8.2.) (el. b. l. 80) ginčo žemės sklypo 2010 m. birželio 1 d. nuomos sutartis Nr. N19-187 buvo nutraukta prieš terminą ir pasikreipta į VĮ „Registrų centras“ Kauno filialą dėl šios valstybinės žemės nuomos sutarties išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro (el. b. l. 79).Vadovaudamasis žemės nuomos sutarties 4, 5.1 punktais, teismas sprendė, kad atsakovė davė ieškovei sutikimą išnuomotame žemės sklype statyti tai pačiai veiklai vystyti reikalingus statinius ir įrenginius, kurių eksploatavimui ir buvo išnuomotas žemės sklypas. Ieškovė 2011 m. gruodžio 21 d. gavusi atsakovės sutikimą Nr. 8ST–(14.8.5)-461 statyti naujus statinius ar rekonstruoti esamus, 2012 m. lapkričio 7 d. gavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-121107-00129, pradėjo vykdyti naujų statinių statybą. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad šiuo metu nėra statinio, kuriam eksploatuoti buvo išnuomotas ginčo žemės sklypas, tačiau pažymėjo, kad tiek žemės nuomos sutartis, tiek atsakovės administraciniai aktai numatė ieškovei galimybės statyti naujus statinius. Tuo tikslu buvo parengtas naujų statinių projektas, gautas atsakovės sutikimas nugriauti seną, fiziškai pažeistą statinį ir statyti naujus statinius. Ieškovės naujai pastatyta monolitinio betono aikštelė yra inžinerinis statinys, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę ir apibrėžtą naudojimą, t. y. naudojama UAB „Dorvina“ vykdomai ūkinei veiklai – metalo supirkimui, apdirbimui ir sandėliavimui. Minėtos aikštelės paskirtis – stambiagabaritinių gaminių sandėliavimas. Ginčo sklype ieškovės pastatyti valymo įrenginiai taip pat naudojami UAB „Dorvina“ vykdomai veiklai ir yra būtini sandėliuojant ir apdirbant stambiagabaritinius gaminius. Žemės sklype taip pat pastatytas nesudėtingas statinys – sandėlis. Ieškovės vykdoma veikla atitinka ir žemės sklypo naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija. Statiniai ir žemės sklypas yra naudojami pagal tiesioginę paskirtį – sandėliavimui. Vadovaudamasis teismų praktika teismas pažymėjo, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai ir yra naudojamas. Ar žemė užstatyta, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Vertindamas bylos aplinkybių visetą, teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai vykdė žemės nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovė, vienašališkai nutraukdama minėtą sutartį, su ieškove nebendradarbiavo, susidariusią padėtį vertino pernelyg formaliai, pažeidė teistumo ir ieškovės teisėtų lūkesčių principus. Pažymėjo, kad atsakovė nutraukė žemės nuomos sutartį nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesilaikydama žemės nuomos sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų.Teismas nurodė, kad aptartos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti negaliojančiu 2016 m. gruodžio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-1393-(14.8.2.) „Dėl 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-187 nutraukimo“; taip pat pripažinti neteisėtu atsakovės 2016 m. gruodžio 2 d. vienašalį 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-187 nutraukimą. Tenkinęs ieškovės reikalavimus dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, kitus ieškinio reikalavimus teismas pripažino pertekliniais ir nesukeliančiais teisinių pasekmių, todėl juos atmetė.

Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagal kasacinio teismo praktiką, byloje pareikštiems reikalavimams taikytini skirtingi apskundimo terminai – dėl atsakovės Kauno skyriaus įsakymų, kuriais nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutartys – ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, o dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių – CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Dėl atsakovės Kauno skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 8VĮ- 1393-(14.8.2.) panaikinimo ieškovė pareiškė reikalavimą teismui patikslintame ieškinyje 2017 m. kovo 13 d., t. y. praleidusi terminą daugiau nei dviem mėnesiais. Ieškovė nemano, kad praleido vieno mėnesio procesinį teisės kreiptis į teismą terminą, šio termino atnaujinti neprašė, o teismas sprendimu šios aplinkybės nevertino, nepasisakė dėl termino praleidimo pasekmių ir jo neatnaujino, todėl šioje dalyje ieškinys negalėjo būti tenkintas.Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau - STR) 5 punktą, yra išskiriamos dvi pagrindinės statinių rūšys: pastatai ir inžineriniai statiniai. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas ar nuomininkas turi teisę be aukciono pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas yra savarankiškai funkcionuojantis, naudojamas ir nėra priskirtinas prie laikinųjų statinių, inžinerinių tinklų bei neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.Teismas sprendime konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog išnuomotame ieškovei žemės sklype buvęs pastatas – sandėlis yra nugriautas. Todėl sutarties nutraukimo momentu žemės sklypas nebuvo ir negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, nes jame neliko savarankiškai funkcionuojančių, turinčių aiškią funkcinę paskirtį pastatų. Žemės sklype yra ieškovų naujai pastatyti aikštelė, valymo įrenginiai, kiti statiniai, kas patvirtina žemės sklype esančių nekilnojamųjų daiktų priskirtinumą prie laikinųjų statinių, inžinerinių tinklų bei neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.Ieškovės pastatytas naujas inžinerinis statinys – aikštelė – neatitinka teismų praktikoje nurodytų reikalavimų. Teismas netinkamai taikė ir aiškino valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindus ir tvarką, todėl nepagrįstai nusprendė, jog tarnyba neteisėtai ir plečiamai taikė CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą.Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis pažeidžiama ne tik tada, kai žemė neeksploatuojama, bet ir tada, kai ji netinkamai naudojama. Žemės sklypas ieškovės neva eksploatuojamas naudojant naujai įrengtą nesavarankišką, aiškios funkcinės paskirties neturintį inžinerinį statinį – aikštelę, kas reiškia, kad žemės nuomos sutartis pažeista, o atsakovė, nutraukdama sutartį, teisėtai bei pagrįstai vadovavosi CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atsakovė turėjo ne tik teisę, bet ir viešosios teisės normų nustatytą pareigą reaguoti į esminį sutarties pažeidimą.Ieškovės lūkestis, jog įsigijus nefunkcionuojantį pastatą ir neketinant jo eksploatuoti, išsinuomojus tariamam jo eksploatavimui reikalingą valstybinės žemės sklypą manant, kad jis bus ir toliau nuomojamas lengvatine (ne aukciono) tvarka, nėra teisėtas, prieštarauja viešajam interesui, valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl tokios ieškovės teisės negali būti saugomos ir ginamos (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Byloje konstatavus, kad ieškovė pastato nei nuomos sutarties sudarymo metu, nei vėliau nenaudojo pagal tiesioginę paskirtį, darytina išvada, kad žemės sklypas buvo išnuomotas prie faktiškai nenaudojamo pagal paskirtį pastato, todėl pasibaigus teisei nuomotis valstybinę žemę, pasibaigė ir ieškovės lūkesčiai.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Dorvina“ prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė ydingai taiko ir aiškina ABTĮ 29 straipsnio nuostatas. Minėta teisės norma numato, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė apie priimtą 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1393-(14.8.2.) ieškovės neinformavo. Atsakovė elgėsi nesąžiningai ir minėtą įsakymą pateikė į bylą tik 2017 m. vasario 22 d., prieš pat parengiamąjį teismo posėdį. Tai reiškia, kad ieškovė nepraleido vieno mėnesio termino skųsti individualų teisės aktą.Priešingai, nei teigia apeliantė, 2010 m. birželio 1 d. žemės nuomos sutarties Nr. N19-187 4 punkte nustatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pobūdis – sandėliavimo statinių statybos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės UAB „Dorvina“ pagrindinė ūkinės veiklos kryptis – metalo laužo supirkimas, tvarkymas, perdirbimas ir pardavimas. Šiai veiklai vykdyti reikalingas žemės sklypas su komunikacijomis ir statiniais. Šiuo tikslu ieškovė 2008 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš UAB „Sidonija“ pastatą – sandėlį. Abi žemės nuomos sutarties šalys iki sutarties sudarymo žinojo, kad minėtu pastatu – sandėliu dėl jo fizinės būklės negalima naudotis pagal paskirtį ir susitarė dėl naujų statinių statybos išnuomotame žemės sklype (sutarties 5.1 p.). Tačiau šias aplinkybes apeliantė sąmoningai nutyli.Teismas pagrįstai konstatavo, kad betono aikštelė yra inžinerinis statinys, turtintis aiškią funkcinę priklausomybę ir apibrėžtą naudojimą – naudojama UAB „Dorvina“ ūkinei veiklai – metalo supirkimui, apdirbimui ir sandėliavimui. Apeliantė sąmoningai tapatina sąvokas inžinerinis statinys ir inžinerinis įrenginys, nenorėdama pripažinti, kad betono aikštelė yra inžinerinis statinys, kuriam eksploatuoti reikalingas išnuomotas žemės sklypas. Ieškovės statiniai: aikštelė bei pastatas – sandėlis yra pagrindiniai daiktai, skirti jos ūkinei veiklai vykdyti, kuri atitinka žemės nuomos sutartyje numatytą žemės naudojimo paskirtį.Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog žemės sklypas nėra eksploatuojamas pagal tiesioginę jo paskirtį. Atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį ir įrodinėjant žemės nuomos sutarties pažeidimą, atsakovė privalėjo pateikti įrodymus savo atsikirtimams patvirtinti (CPK 178 str.). Ieškovė visą laiką šiame sklype vykdė komercinę veiklą ir sklypą naudojo pagal valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą paskirtį. Tai patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavo protokolas, ieškovės paaiškinimai.Apeliantės skunde minimos kasacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. (civ. byla Nr. 3K-3-281-695/2017), 2007 m. kovo 15 d. (civ. byla Nr. 3K-3-120/2007) nutartys nėra aktualios, nes nurodytose bylose buvo nagrinėjamos kitos faktinės aplinkybės.Esant ginčui dėl sutarties sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Abiem šalims buvo žinoma, kad buvusiame pastate negalima buvo vykdyti ūkinės veiklos. Ieškovė ketino šiame sklype statyti naujus statinius ir įrenginius, kurių naudojimas atitiktų žemės naudojimo paskirtį. Atsakovė sutiko su ieškovės ketinimais, todėl valstybinės žemės nuomos sutartyje buvo įtvirtinta UAB „Dorvina“ teisė statyti išsinuomotame žemės sklype naujus statinius ir įrenginius.