- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-851-357/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08562-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- UAB „Transmėjos NT“, UAB „Dovyra“
- Ieškovas
- UAB „Dovyra“
- Kategorijos
- 2.4.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dovyra“ ir atsakovės UAB „Transmėjos NT“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Dovyra“ ieškinį atsakovei UAB „Transmėjos NT“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Swedbank lizingas“, dėl įpareigojimo perduoti turtą bei nuostolių priteisimo bei pagal atsakovės UAB „Transmėjos NT“ priešieškinį atsakovei UAB „Dovyra“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Dovyra“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Transmėjos NT“ per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei UAB „Dovyra“ nuosavybės teise priklausantį turtą: transformatorių TM-400/10-Y1, gamyklinis numeris 1431 su priklausiniais- septyniomis 0,4 kv. paskirstymo spintomis, šinų tiltu tarp TR ir PS bei kondensatorių spinta su valdymo bloku, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 3850,00 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovės 15970,35 Eur nuostolių; 54,45 Eur išlaidas antstoliui faktinėms aplinkybėms konstatuoti bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo transformatorius priklausė ieškovei, buvo sumontuotas transformatorinėje adresu (duomenys neskelbtini), jis nėra nekilnojamojo daikto- transformatorinės dalis, atsakovė jo neįsigijo nes pardavėjas „Swedbank lizingas“, UAB neturėjo transformatoriaus ir jo nepardavė, transformatorius su visa įranga priklauso ieškovei, gali būti išmontuotas ir sumontuotas kitur, transformatoriaus vertė neįskaičiuota į nekilnojamojo turto komplekso kainą.
Atsakovė UAB „Transmėjos NT“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovei nuosavybės teisėmis priklauso pastate-transformatorinėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esanti visa elektros įranga; priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turto kompleksą įsigijo pilnai, iki aukciono 2015-08-26 visas turtas priklausė pardavėjui „Swedbank lizingas“, UAB, atsakovės nuosavybėn turtas perėjo nuo aukciono dienos, todėl 2015-09-23 UAB „Komeksimas“ negalėjo UAB „Dovyra“ pagal priėmimo –perdavimo aktą perduoti ginčo transformatoriaus, nes nuo aukciono dienos viso pastatų komplekso, esančio adresu Serbentų g. 22, Šiauliuose su visa juose esančia įranga nuosavybės teisė perėjo atsakovei.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Dovyra“ ir atsakovės UAB „Transmėjos NT“ po 2,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei prašydama teismo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį transformatorių su priklausiniais bei atlyginti nuostolius, t.y. negautas pajamas. Nors teisiniu ieškinio pagrindu ieškovė nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnį, tačiau šiuo atveju yra taikytinas CK 4.95 straipsnis, nes ieškovė nurodo, kad jai priklausantį daiktą – transformatorių neteisėtai valdo atsakovė bei naudojasi to daikto duodamomis pajamomis. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Taigi tiek teisinis, tiek faktinis ieškinio pagrindas patvirtina, kad ieškovė pareiškė vindikacinį ieškinį.
5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, jog reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti turėjęs nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovė; daiktą atsakovė valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (LAT 2010-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010).
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, reikšdama vindikacinį ieškinį, privalėjo įrodyti visas pirmiau išvardytas ieškinio faktinio pagrindo aplinkybes.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė 2015-08-26 iš „Swedbank lizingas“, UAB aukciono būdu nusipirko pastatų kompleksą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų ir pastatą-transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje 2015-10-15 9.1. punkte nurodoma, kad į parduodamą turtą tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų, apie UAB „Komeksimas“ ir UAB „Prioritetas“ pretenzijas aukciono metu pardavėjui nebuvo žinoma.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog aukciono dienai buvo įgijusi nuosavybės teisę į transformatorių TM-400/10-Y1, gamyklinis numeris 1431 su priklausiniais, ginčo transformatorių ieškovė į apskaitą įtraukė 2015-09-23, t.y. jau po to, kai atsakovė 2015-08-26 aukcione nusipirko visą pastatų kompleksą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų ir pastatą-transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su visa įranga, kuri, kaip teisingai nurodė ieškovė, nėra nurodoma nekilnojamojo turto ar kitame registre, nes nėra priskiriama prie privalomo registruoti turto. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė visų aplinkybių, būtinų reiškiant ieškinį vindikacijos pagrindu.
9. Teismas nurodė, kad atsakovė įsigijo visą pastatų kompleksą su visa įranga 2015-08-26 iš „Swedbank lizingas“, UAB aukciono būdu, tai patvirtina ir turto pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2015-10-15, atsakovė ir turtą pardavęs trečiasis asmuo patvirtino, kad visi pastatai su visa įranga priklauso atsakovei, todėl nėra pagrindo tenkinti priešieškinį ir pripažinti, kad atsakovei nuosavybės teisėmis priklauso pastate-transformatorinėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), esanti visa elektros įranga, nes tas turtas ir taip atsakovei priklauso.
10. Teismas sprendė, kad ieškinį ir priešieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Dovyra“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovė taip pat prašo prijungti prie bylos 204-05-02 Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)kopiją ir PVM sąskaitų-faktūrų kopijas, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes teismas į bylą neįtraukė UAB „Komeksimas”, t.y. ginčo įrangą ieškovei pardavusio asmens, tačiau iš esmės pasisakė dėl šio asmens teisių ir pareigų.
11.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė kokių konkrečiai aplinkybių, būtinų reiškiant ieškinį vindikacijos pagrindu, ieškovė neįrodė.
11.3. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo aplinkybę, jog atsakovė 2015-08-26 aukcione nusipirko visų pastatų kompleksą. 2015-10-15 pirkimo pardavimo sutartyje tarp atsakovo ir trečiojo asmens „Swedbank lizingas“, UAB nurodoma, kad parduodami atskiri nekilnojamieji daiktai, o ne pastatų kompleksas. Be to, teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė šį turtą nusipirko 2015-08-26 aukcione, nes byloje nėra jokių tokio aukciono įrodymų, o pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 2015-10-15, t.y. po to, kai ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą pagal iš UAB „Komeksimas“ pagal 2015-09-21 Priėmimo- perdavimo aktą. 2015-10-15 pirkimo pardavimo sutarties tarp atsakovo ir trečiojo asmens „Swedbank lizingas“, UAB 7.2. p. numatyta, jog nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, nurodytus 2.1. p., atsakovui pereina nuo turto perdavimo priėmimo ir šį faktą patvirtinančio dokumento, t.y. turto priėmimo-perdavimo akto, pasirašymo momento.
11.4. Nei trečiasis asmuo, nei atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog jie ginčo turtą būtų turėję nuosavybės teise, t.y. jog ginčo turtas būtų buvęs nurodytas kokiame nors dokumente arba jų buhalterinėje apskaitoje. Tuo tarpu byloje yra pateikti įrodymai, kad ginčo turtas buvo apskaitytas tiek UAB „Prioritetas“, tiek UAB „Komeksimas“. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys šių sandorių sudarymą ir jų apmokėjimą. Nei vienas iš šių sandorių nėra nuginčytas. Tuo tarpu, atsakovė pateikė teismui tik 2015-10-15 pirkimo pardavimo sutartį, kurioje apie jokį ginčo turtą nėra nurodyta. Ankstesni ginčo turto savininkai ir ieškovė naudojo šį turtą teikiant paslaugas kitiems asmenims ir net išrašydavo sąskaitas už suteiktas paslaugas. Tačiau teismas dėl šių aplinkybių ir įrodymų sprendime nepasisakė.
11.5. Ginčo turtas yra kilnojamasis daiktas, kuris atliekant kadastrinius matavimus į kilnojamojo turto transformatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtį nėra įtrauktas. Tai įrodė „Registrų centras“ savo atsakyme į paklausimą.
Žemesnės instancijos teismas
11.6. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes byloje esančius įrodymus vertino netinkamai arba apskritai nevertino bei nepasisakė iš esmės dėl beveik visų byloje esančių įrodymų ir sprendimo jokiais įrodymais (išskyrus iš dalies 2015-10-15 pirkimo pardavimo sutartimi) apskritai nepagrindė.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Transmėjos NT“ su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Ieškovės apeliacinis skundas yra prieštaringas, nes dėstomojoje dalyje ieškovė prašo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, rezoliucinėje dalyje prašo ieškinį tenkinti.
12.2. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nagrinėjamas ir vertinamas UAB „Komeksimas“ veiksmų teisėtumas, priimtu sprendimu teismas nenagrinėjo, niekaip nepasisakė ir nesprendė dėl UAB „Komeksimas“ teisių ir pareigų.
12.3. Nepagrįsti ieškovės motyvai, kad teismas neatskleidė bylos esmės bei pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas sprendime pasisakė, kokias sąlygas asmuo, reiškiantis vindikacinį reikalavimą, privalo įrodyti, bei nustatė, jog ieškovė neturėjo ir neturi nuosavybės teisės į ginčo turtą, todėl ieškovės ieškinį pagrįstai ir teisėtai atmetė. Teismas tai pat nurodė įrodymus, iš kurių padarė savo išvadas. Tai, jog teismo išvados nebuvo palankios ieškovei, nesudaro pagrindo teigti apie įrodymų bei įrodinėjimo taisyklių pažeidimą. Teigdama, jog neatskleista bylos esmė, ieškovė nenurodė, kad teismas būtų nenustatęs, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė. Priešingai, teismas sprendime nurodė svarbiausius vindikacijos instituto taikymo bei aiškinimo klausimus. Tai, kad teismas, skirtingai nei ieškovė, įvertino įrodymus, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas nenustatė faktinių aplinkybių bei joms netinkamai taikė materialinės teisės normas.
12.4. Trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB, kuris visą turto kompleksą adresu (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovei UAB „Transmėjos NT“, dar 2005-03-25 (tai yra daugiau nei 10 metų iki 2015-09-21 priėmimo-perdavimo akto sudarymo, kuriuo remdamasis ieškovė įrodinėjo savo teises į pirmiau minėtą turtą) sudarė lizingo sutartį Nr. LT016449, kurios pagrindu trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB įsipareigojo iš UAB „Prioritetas“ nurodyto pardavėjo įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir perduoti jį UAB „Prioritetas“ valdyti ir naudoti kaip lizingo gavėjui.
12.5. Nepagrįstai ieškovė teigia, kad byloje nėra 2015-08-26 aukciono, kurio metu turto kompleksą adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo atsakovė, įrodymų. Į bylą pateiktas 2015-08-26 Protokolas Nr. SA-15-20-P „Dėl Swedbank lizingas“, UAB ir „Swedbank“, AB nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo aukciono būdu, iš kurio matyti, kad aukciono laimėtoja yra atsakovė UAB „Transmėjos NT“, iš aukciono objekto aprašymo matyti, kad aukciono objektas yra pastatų kompleksas adresu (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovė UAB „Transmėjos NT“ įsigijo turto kompleksą anksčiau nei UAB „Komeksimas“ su ieškove UAB „Dovyra“ susirašė pirmiau minėtą 2015-09-21 priėmimo- perdavimo aktą.
12.6. Turto pardavėjos „Swedbank lizingas“, UAB 2015-09-22 rašte Nr. SL-SR/15-3567, adresuotame UAB „Komeksimas“, pabrėžiama, kad „visos patalpose/pastatuose adresu (duomenys neskelbtini), esančios inžinerinės sistemos, šildymo įranga, elektros tinklai ir įranga, kėlimo įranga ir pan. yra neatsiejama Pastatų dalis, todėl šie daiktai nuosavybės teise priklauso „Swedbank lizingas “, UAB“.
12.7. Pagal Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 26 punktą lokalieji elektros tinklai - gamintojo ar vartotojo teritorijoje ir (ar) pastate esantys bei gamintojo ar vartotojo teisėtai valdomi žemos ir (ar) vidutinės įtampos elektros tinklai, transformatorių pastotės ir (ar) kiti elektros įrenginiai, naudojami persiunčiant elektros energiją prie jų prijungtiems vartotojų ir (ar) kitų asmenų objektams. Vadinasi, transformatorinės paskirtis yra tiekti elektros energiją į pastatą ir ji neskirta naudoti kitiems tikslams. Tokios pozicijos yra ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014). Be to, pats pastatas-transformatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešajame registre nuo 2005 m. pradžios buvo įregistruota kaip „Swedbank lizingas “, UAB nuosavybė, o nuo 2015 m. pabaigos įregistruota kaip atsakovo nuosavybė.
13. Atsiliepimu į ieškovės UAB „Dovyra“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Swedbank lizingas“ prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Ieškovė prašydama bylą galutinai išspręsti apeliacinės instancijos teisme pripažįsta, kad procesas pirmosios instancijos teise neturėjo trūkumų ir tuo pačiu paneigia savo apeliacinio skundo pagrindą.
13.2. Ieškovės pareikštas ieškinys buvo atmestas dėl to, kad vindikacinio ieškinio sąlygų egzistavimo ieškovė neįrodė, o ne dėl to, kad teismas sprendė, jog ieškovės ir UAB „Komeksimas“ sudarytas sandoris buvo neteisėtas. Ieškovė reikšdama ieškinį nenurodė, jog UAB „Komeksimas“ turėtų dalyvauti byloje kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Ieškovė neprašo bylos grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tokiu būdu pripažindama, kad procese dalyvavo visi asmenys, kurie į jį turėjo būti įtraukti.
13.3. 2017-03-08 tarnybiniame paaiškinime nurodoma neva ginčo įrangą 2005 metų pabaigoje UAB „Prioritetas“ įsigijo pagal taikos sutartį, sudarytą su UAB „Neries verslas“, tačiau teismui pateikta 2005-10-17 taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-1779-34/05 neįrodo šio fakto. Teismui buvo pateikta tik taikos sutarties kopija ir nebuvo pateikta įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria būtų patvirtinta būtent tokio turinio taikos sutartis, kopija. Taigi BUAB „Prioritetas“ pateikti dokumentai nesudaro pagrindo teigti, jog taikos sutartis buvo patvirtinta būtent tokio turinio kokio yra nurodoma.
14. Atsakovė UAB „Transmėjos NT“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą dalyje, kurioje nurodyta, kad atsakovės UAB „Transmėjos NT“ priešieškinis ieškovei UAB „Dovyra“ atmestas bei bylinėjimosi išlaidos atitinkamai skirstomos, įskaitant toje dalyje, kurioje iš atsakovės priteista 2,32 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, panaikinti. Minėtoje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės UAB „Transmėjos NT“ priešieškinį tenkinti. Priteisti iš ieškovės UAB „Dovyra“ atsakovei UAB „Transmėjos NT“ visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiama šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės priešieškinį atmeta, nors iš tikrųjų nustatė aplinkybes, įrodinėtas ir atsakovės priešieškinyje, bei sprendime konstatavo, jog visa elektros įranga, esanti atsakovei nuosavybės teisėmis priklausančiame pastate-transformatorinėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), yra atsakovės nuosavybė (ką ir prašė atsakovė priešieškiniu teismo pripažinti). Atitinkamai teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų bei nepagrįstai priteisė iš atsakovės valstybei 2,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų tokį sprendimą grįsdamas ta aplinkybe, jog ieškinys bei priešieškinis buvo atmesti.
14.2. Teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad nors ir nurodė, jog atsakovės priešieškinis atmestas, tačiau bylos rezultatas yra aiškiai atsakovės naudai – ieškovės visi reikalavimai visiškai atmesti, o atsakovė įrodė tas aplinkybes, kurios paneigė ieškovės ieškinio reikalavimus, taip pat įrodė aplinkybes, patvirtinančias jos nuosavybės teisę į ginčo turtą, nors ieškovė jas neigė, ką teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje ir konstatavo. Nepriteisdamas atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų teismas nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo (principo ,,pralaimėjęs moka“).
14.3. Priimdamas sprendimą teismas turi atsakyti į klausimą, kas ir kam galiausiai privalo sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju, ieškovė atsakinga už tai, kad buvo iškelta civilinė byla bei susidarė atsakovės bylinėjimosi išlaidos, nes ji pareiškė nepagrįstą ieškinį, ką konstatavo teismas atmesdamas visiškai visus ieškovės reikalavimus.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Dovyra“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
16. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Swedbank lizingas“, prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Sutiktina su atsakovės nuomone, jog skundžiamu sprendimu iš esmės buvo patenkintas atsakovės priešieškinys – teismas pripažino, kad ginčo įranga nuosavybės teise priklauso atsakovei, tačiau teismas tuo pačiu atmetė atsakovės priešieškinį, kuriuo būtent tokio pripažinimo pastarasis ir siekė. Atsakovė šioje byloje pareikšdama priešieškinį siekė, kad teismas apgintų jos pažeistas teises, šias teises pripažindamas. Tokiu būdu atsakovė siekė, kad nei ieškovė, nei kiti asmenys nebegalėtų reikšti tapačių pretenzijų. Todėl nusprendęs, jog ginčo įrangos savininku turi būti laikoma ne ieškovė, o atsakovė, teismas turėjo tenkinti atsakovės priešieškinį.
16.2. Atsakovė teisingai nurodo, jog šios bylos rezultatas vienareikšmiškai yra palankus tik atsakovei, t. y. asmeniui, kuris gynėsi nuo pareikšto reikalavimo, todėl tesimas turėjo priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės UAB „Dovyra“ apeliacinis skundas netenkinamas. Atsakovės UAB „Transmėjos NT“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
18. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad 2015-09-23 UAB „Komeksimas“ ir UAB „Dovyra“ sudarė priėmimo –perdavimo aktą, pagal kurį UAB „Komeksimas“ perdavė UAB „Dovyra“ parduotą daiktą- transformatorių TM-400/10 Y1 ir PS bei kondensatorių spintą su valdymo bloku, akte nurodoma, kad minėtas transformatorius su priklausiniais yra sumontuotas transformatorinėje adresu: Šiauliai, Serbentų 222 (t.I, b.l.15,39, t.II, b.l.2-8). 2015-12-08 raštu UAB „Dovyra“ informavo AB „Lesto“ Šiaulių regiono tinklo direktorių bei atsakovę, kad AB „Lesto“ Šiaulių regionas vienašališkai ir neteisėtai pažeidė tarp šalių sudarytą sutartį bei nurodė, kad ketina išsimontuoti jai priklausantį transformatorių su priklausiniais (t.I, b.l. 16-20). 2015-12-28 ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, 2016-01-29 pateikė dar vieną pretenziją, o 2016-01-29 pateikė pranešimą dėl transformatoriaus su priklausiniais išmontavimo (t.I, b.l.21-27, 36-38). 2016-02-11 atsakovė į pretenzijas bei pranešimą raštu atsakė, kad nuo 2015-10-29 įgijo nuosavybę į pastatus ir kiemo statinius, esančius adresu : Šiauliai, Serbentų 222, tarp jų ir į pastatą-transformatorinę, unikalus Nr. 997-9007-8084 (t.I, b.l.28-30, 33-35). 2016-06-27 ieškovės sudaryta buhalterinė pažyma apie transformatorinės, esančios Šiauliai, Serbentų 222, sąnaudas bei duodamą pelną (t.I, b.l.3). 2016-02-15 antstolio R. K. sudarytame faktinių aplinkybių protokole užfiksuota, kad ieškovės atstovams atvykus, vartai į teritoriją Serbentų g. 222 buvo užrakinti (t.I, b.l.32, 40-41). Į 2016-09-02 ieškovės atstovo pateiktą pretenziją raštu atsakovė atsakė 2016-09-22, kad ieškovei yra į pretenziją atsakyta (t.I, b.l.42-43).
19. 2015-08-26 „Swedbank lizingas“, UAB aukciono būdu pardavė pastatų kompleksą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų ir pastatą-transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje 2015-10-15 9.1. punkte nurodoma, kad į parduodamą turtą tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų, apie UAB „Komeksimas“ ir UAB „Prioritetas“ pretenzijas aukciono metu pardavėjui nebuvo žinoma, pirkimo –pardavimo sutartis nenuginčyta ir galiojanti (t.I, b.l.65, 69-106). 2015-09-23 „Swedbank lizingas“, UAB informavo atsakovę, kad UAB „Komeksimas“ reiškiamos pretenzijos dėl neva jiems priklausančio turto, esančio pastatų komplekse adresu (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstos, o visos inžinerinės sistemos, elektros įranga, kėlimo įranga yra neatsiejama pastatų dalis (t.I, b.l. 66-67). Pastatų kompleksas perėjo trečiojo asmens „Swedbank lizingas“, UAB (tuometinis pavadinimas- Hansa lizingas) nuosavybėn UAB „Prioritetas“ nevykdžius 2005-03-25 lizingo sutarties Nr. LT016449 reikalavimų, dėl ko sutartys buvo „Swedbank lizingas“, UAB vienašališkai nutrauktos (t.I, b.l.140-167).
20. Dėl sutarčių nutraukimo buvo nagrinėjama byla tarp UAB „Prioritetas“ ir „Swedbank lizingas“, UAB (t.I, b.l. 168-179, 193-213). Teismui pripažinus, kad lizingo sutartis nutraukta teisėtai bei nusprendus iškeldinti UAB „Prioritetas“ iš pastatų komplekso adresu Serbentų g. 222, Lesto su atsakove sudarė sutartį dėl elektros energijos tiekimo (t.II, b.l.15-19). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą, pagalbinis pastatas transformatorinė priklauso pastatų kompleksui adresu (duomenys neskelbtini) (t.II, b.l. 21-26). 2005-10-17 Vilniaus apygardos teismas patvirtino UAB „Prioritetas“ ir UAB „Neries verslas“ taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė dėl civilinio ginčo išsprendimo tarpusavio nuolaidų būdu, dėl ginčo transformatoriaus šioje sutartyje nesitarta, ginčo turto buvimo vieta nurodoma Vilniaus mieste (t.II, b.l. 31-34).2010-05-06 pagal PVM sąskaitą faktūrą PRI Nr.13852 UAB „Komeksimas“ iš UAB „Prioritetas“ įsigijo prekių (ginčo transformatoriaus tarp jų nėra) (t.II, b.l. 35). 2007-06-08 UAB „Prioritetas“ akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) sumontuotas transformatorius TM-400/10-Y1, iki tol buvęs (duomenys neskelbtini), transformatorinėje TP-7 (pagal 2005-10-17 taikos sutartį tokio transformatoriaus (duomenys neskelbtini)taikos sutarties šalys viena kitai neperdavė) (t.II, b.l.38). 2010-05-05 priėmimo-perdavimo aktu UAB „Prioritetas“ perdavė, o UAB „Komeksimas“ priėmė parduotą daiktą – transformatorių TM-400/10-Y1, gamyklinis numeris 1431 su priklausiniais, sumontuotus transformatorinėje adresu (duomenys neskelbtini) (t.II, b.l.39). Nekilnojamo turto komplektas adresu (duomenys neskelbtini) priklausė AB „Agrokomplektas“, UAB „Biržų agroservisas“, (t.II, b.l. 70-75). VĮ Registrų centras į pateiktą paklausimą atsakė, kad atliekant kadastrinius matavimus, transformatorinėje esantis transformatorius ir kiti sumontuoti įrengimai nefiksuojami, nes nėra nekilnojamo daikto sudėtinė dalis, taip pat neįeina į nekilnojamojo daikto vertę (t.II, b.l.85-87). Ginčo transformatorių ieškovė į apskaitą įtraukė 2015-09-23 (t.II, b.l.88-90).
Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo
21. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
22. Ieškovė UAB „Dovyra“ prašo kartu su apeliaciniu skundu prijungti prie bylos 2014-05-02 Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)kopiją bei PVM sąskaitų-faktūrų kopijas. Ieškovė nurodė, jog šie dokumentai patvirtina, jog ieškovė eksploatavo ginčo elektros įrangą, tame tarpe ir po to, kai nekilnojamąjį turtą įsigijo atsakovė, bei pagrindžia buhalterinėje pažymoje nurodytų negautų pajamų dydžio apskaičiavimą. Ieškovė teikė šiuos įrodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas net nemotyvuodamas posėdžio metu atsisakė juos priimti.
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad naujai pateikiami įrodymai yra didelės apimties, į tai, kad ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teisme, nesant duomenų ar kiti dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybės susipažinti su šiais įrodymais bei pateikti savo nuomonę dėl jų reikšmės nagrinėjamai bylai, sprendžia, kad šių įrodymų pateikimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepagrįstai gali vilkinti bylos nagrinėjimą, todėl atsisako priimti šiuos įrodymus.
Dėl ieškovės UAB „Dovyra“ apeliacinio skundo
24. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nebuvo atskleista bylos esmė.
25. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
27. Priimtą sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas, o CPK 270 straipsnyje, apibrėžiančiame sprendimo turinį, nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti pasisakoma šio straipsnio 4 dalyje 1–4 punktuose nurodytais klausimais. Teisėjų kolegija, vertindama priimtą sprendimą, negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikšto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.
28. Pažymėtina, jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013). Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs dėl esminių ieškinio argumentų ar visiškai neargumentavęs savo sprendimo atmesti ieškinį.
29. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės UAB „Dovyra“ argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti.
30. Apeliantės UAB „Dovyra“ vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes teismas į bylą neįtraukė UAB „Komeksimas”, t.y. ginčo įrangą ieškovei pardavusio asmens, tačiau iš esmės pasisakė dėl šio asmens teisių ir pareigų.
31. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą.
32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai sprendimu nusprendžiama dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-469/2016).
33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos priimdamas skundžiamą sprendimą nesprendė dėl UAB „Komeksimas“ teisių ir pareigų, kadangi nagrinėjamoje byloje buvo nagrinėjamas ne ieškovės ir UAB „Komeksimas“ sudaryto sandorio teisėtumas, o ieškovės pateikto vindikacinio ieškinio atsakovei pagrįstumas.
34. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią, vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovė privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovė privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2009-02-17 priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-44/2009). Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovė privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovė; daiktą atsakovė valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-16 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė visų minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išvardytų aplinkybių, būtinų reiškiant ieškinį vindikacijos pagrindu, todėl nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė kokių konkrečiai aplinkybių, būtinų reiškiant ieškinį vindikacijos pagrindu, ieškovė neįrodė.
36. Atmestinas ieškovės argumentas, kad byloje nėra 2015-08-26 aukciono, kurio metu turto kompleksą adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo atsakovė, įrodymų. Iš 2015-08-26 protokolo Nr. SA-15-20-P „Dėl Swedbank lizingas“, UAB ir „Swedbank“, AB nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo aukciono būdu“, matyti, kad atsakovė 2015-08-26 iš „Swedbank lizingas“, UAB aukciono būdu nusipirko pastatų kompleksą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų ir pastatą-transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, minėto turto 2015-10-15 pirkimo-pardavimo sutarties 9.1. punkte nurodoma, kad į parduodamą turtą tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų, apie UAB „Komeksimas“ ir UAB „Prioritetas“ pretenzijas aukciono metu pardavėjui nebuvo žinoma. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog aukciono dienai buvo įgijusi nuosavybės teisę į transformatorių TM-400/10-Y1, gamyklinis numeris 1431 su priklausiniais,
ginčo transformatorių ieškovė į apskaitą įtraukė 2015-09-23, t.y. jau po to, kai atsakovė 2015-08-26 aukcione nusipirko visą pastatų kompleksą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų ir pastatą-transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visa įranga, kuri, nėra nurodoma nekilnojamojo turto ar kitame registre kaip savarankiškas objektas, nes nėra priskiriama prie privalomo registruoti turto.
Dėl atsakovės UAB „Transmėjos NT“ apeliacinio skundo
37. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia esminiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovės priešieškinį atmeta, nors iš tikrųjų nustatė aplinkybes, įrodinėtas ir atsakovės priešieškinyje, bei sprendime konstatavo, jog visa elektros įranga, esanti atsakovei nuosavybės teisėmis priklausančiame pastate-transformatorinėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), yra atsakovės nuosavybė. Atitinkamai teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų bei nepagrįstai priteisė iš atsakovės valstybei 2,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, taip nukrypdamas nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo (principo ,,pralaimėjęs moka“).
38. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė įsigijo visą pastatų kompleksą su visa ten buvusia įranga 2015-08-26 iš „Swedbank lizingas“, UAB aukciono būdu, tai patvirtina ir turto pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2015-10-15, atsakovė ir turtą pardavęs trečiasis asmuo patvirtino, kad visi pastatai su visa įranga priklauso atsakovei. Priešieškinio dalykas savo esme nėra reikalavimas pripažinti nuosavybės teises, tai yra reikalavimas nustatyti daikto valdymo nuosavybės teise faktą, kuris gali būti nustatomas nuosavybę įgijusiam ir dokumentus praradusiam asmeniui. Byloje nustačius, kad atsakovė nuosavybės teisę įgijo iš „Swedbank lizingas“, UAB 2015-08-26 aukciono būdu nusipirkus pastatų kompleksą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų ir pastatą-transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visa įranga, kuri nėra registruojama nekilnojamojo turto registre, atsakovės prašomas nustatyti nuosavybės teisių faktas atsakovei nesukels teisinių pasekmių. Todėl teismas pagrįstai atsisakė tenkinti priešieškinį ir pripažinti, kad atsakovei nuosavybės teisėmis priklauso pastate-transformatorinėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), esanti visa elektros įranga, bei teisingai nurodė, kad ginčo turtas ir taip atsakovei priklauso sandorio pagrindu.
39. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).
40. Nagrinėjamu atveju, byla buvo pradėta pagal ieškovės ieškinį, tačiau jos piktnaudžiavimo teisėmis atvejų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Teismas nenustatė, kad ieškovės procesinis elgesys nebūtų tinkamas. Pažymėtina, kad iš esmės galimybė pareikšti ieškinį susijusi su materialiąja teise, todėl daugeliu atveju, esant materialiesiems teisiniams santykiams, asmenis sieja abišalės teisės ir pareigos, t. y. ne tik ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui, bet ir priešingai – atsakovas turi teisę pareikšti reikalavimą ieškovui. Tiek priešieškinis (CPK143 str.), tiek atsiliepimas į ieškinį (CPK142 str.) yra atsakovų gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, kurių pasirinkimas tenka atsakovams ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato. Jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas apsisprendžia reikšti savarankiškus reikalavimus, pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį. Kaip matyti iš bylos, abu apeliantai byloje veikė aktyviai, o be to, savo procesines teises realizavo taip, kad bylos nagrinėjimas neabejotinai tapo ilgesnis. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria atsakovės argumentams, kad teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad bylos rezultatas yra atsakovės naudai – ieškovės reikalavimai visi atmesti, o atsakovė įrodė tas aplinkybes, kurios paneigė ieškovės ieškinio reikalavimus, taip pat įrodė aplinkybes, patvirtinančias jos nuosavybės teisę į ginčo turtą, nepriteisdamas atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų teismas nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo (principo ,,pralaimėjęs moka“). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė savo atsikirtimus galėjo išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau atsakovė pareiškė savarankiškus reikalavimus, kurie teismo pagrįstai įvertinti kaip pertekliniai, todėl atsakovei nepriteistinas žyminis mokestis už priešieškinį, taip pat paliekama nepakeista sprendimo dalis, kuria priteistos iš atsakovės 2,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.
41. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis CPK 3 str. 1 bei 7 d., o būtent, kad aiškinant ir taikant įstatymus teismas turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atmetus ieškinį, atsakovei turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios atstovavimu byloje ginantis nuo pareikšto ieškinio. Bylos duomenimis, atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1815 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
42. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
43. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
44. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės, tačiau iš dalies netinkamai taikė procesinės teisės normas, kadangi paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas nesivadovavo CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų papildytinas, priteisiant atsakovei iš ieškovės 1815 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
45. Apeliacinės instancijos teisme kartu su materialiniu teisiniu reikalavimu buvo prašyta peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, šis reikalavimas sudaro pagrindą vertinti, kad nuo jo išsprendimo priklauso bylinėjimosi išlaidų paskirstymas apeliacinėje instancijoje. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme sudaro pagrindą vertinti apeliacinį skundą iš dalies patenkintu. Šiuo atveju pripažinus apeliantę UAB „Transmėjos NT“ laimėjusia šalimi byloje, iš pralaimėjusios šalies UAB „Dovyra“ jai priteistina 50 procentų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Apeliantė patyrė 178 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 1210 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 1388 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės UAB „Dovyra“ atsakovei UAB „Transmėjos NT“ priteistinos 694 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti iš ieškovės UAB „Dovyra“ (į. k. 152639573) atsakovei UAB „Transmėjos NT“ (į. k. 154806149) 1815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Dovyra“ (į. k. 152639573) atsakovei UAB „Transmėjos NT“ (į. k. 154806149) 694 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.