Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

9. 2025 m. spalio 22 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas pareiškė, kad atsisako 250 Eur ieškinio reikalavimų dalies. Ieškovės atstovas nurodė, jog ieškinio reikalavimų dalies ieškovė atsisako, nes po bylos iškėlimo atsakovas sumokėjo 250 Eur sumą, taip pat nurodė, kad ieškovei yra žinomos dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje.

10. Teismas sprendžia, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl ieškovės atsisakymas nuo 250 Eur ieškinio reikalavimų dalies priimtinas, ši bylos dalis nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sprendimo sutrumpintus motyvus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

12. Byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvykusio eismo įvykio metu buvo partrenkta pėsčioji ir kartu ėjęs šuo, dėl patirtų sužalojimų pėsčiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, šuo žuvo. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės SUBARU FORESTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo D. M. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas. Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu D. M. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 0,44 promilių neblaivumas). Padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 42 052,23 Eur sumą, kurią sudaro 6 075,33 Eur dydžio draudimo išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už J. S. paskaičiuotą ir išmokėtą ligos išmoką už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktą (duomenys neskelbtini) pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), 15 623,90 Eur draudimo išmoka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiesiems suteiktas gydymo paslaugas pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pateiktą pretenziją dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2 969,34 Eur draudimo išmoka nukentėjusiajai už nedarbingumo laikotarpiu netektas pajamas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) eksperto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 16 683,66 Eur draudimo išmoką nukentėjusiajai už vaistus, gydymą, kelionės išlaidas ir neturtinę (moralinę) žalą, pagal (duomenys neskelbtini) gydytojo eksperto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur draudimo išmoka už partrenkto šuns kremavimo paslaugas pagal (duomenys neskelbtini) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išrašą iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur draudimo išmoka už suplėšytus rūbus. Atsakovas D. M. yra atlyginęs 6 636,00 Eur sumą, todėl ieškinio suma 35 416,23 Eur.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

14. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei vairavo transporto priemonė neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.

15. Byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs atsakovas D. M. vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl atsakovui kyla pareiga ieškovei atlyginti jo veiksmais padarytą žalą. Byloje nėra ginčo, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos (atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys). Atsakovas, iš dalies sutikdamas su ieškiniu, žalos dydžio nekvestionuoja, tačiau, remdamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, prašo sumažinti priteistinos žalos dydį. Atsakovas tvirtina, kad ieškovo prašoma priteisti suma pažeistų teisingumo, protingumo sąžiningumo principus, nes atsakovas nėra finansiškai pajėgus sumokėti tokios sumos; taip pat prašo taikyti atsakovui kaip vartotojui silpnesniosios šalies apsaugą.

16. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

17. Pagal atsakovo paaiškinimus nustatyta, kad atsakovas nedirba nuo 2024 m. lapkričio mėnesio. Nors atsakovas nurodo, kad darbo sutartis nutraukta abiejų šalių bendru sutarimu, pablogėjus atsakovo sveikatos būklei, tačiau jokie tokie aplinkybes galintys patvirtinti įrodymai nepateikti.

18. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) kas mėnesį pagal Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 14 straipsnio 1 dalį gauna 13 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensacinę išmoką, kurios dydis šiuo metu yra 910 Eur.

19. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 200/1000 dalys 11,3468 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav. Iš pateikto į bylą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad viso šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 59 602 Eur, t. y. atsakovui tenkančios dalies vidutinė rinkos vertė (nustačius masinio vertinimo būdu) yra apie 10 835 Eur.

20. Be to, ieškovas pateikė VĮ Registrų centro raštą, iš kurio matyti, kad atsakovui nuo (duomenys neskelbtini) priklausė butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės išregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Skolos padengimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pats atsakovas jokių rašytinių įrodymų nei apie turėtą butą, nei apie galimai buvusią skolą nepateikė, tik teismo posėdyje žodžiu paaiškino apie 2004 m. jam suteiktą 100000 Lt paskolą, kurios grąžinimo kreditorė J. J. (atsakovo teigimu - buvusi kolegė) pareikalavo 2022 m. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad iki pareikalavimo nebuvo nei kiek atsiskaitęs su J. J., taip pat patvirtino, kad perleisto J. J. buto vertė galėjo būti apie septyniasdešimt tūkstančių eurų, nors skolos suma apie trisdešimt tūkstančių eurų, J. J. jokios priemokos atsakovui nesumokėjo.

21. Atsakovas, įrodinėdamas savo turtinę padėtį, pateikė (duomenys neskelbtini) patalpų nuomos sutartį, pagal kurią J. J. atsakovui išnuomojo 11 kv. m. patalpą adresu (duomenys neskelbtini), už 250 Eur kas mėnesį grynaisiais pinigais mokamą nuomos mokestį, taip pat atsakovas įsipareigojo mokėti J. J. ir mokestį už komunalines paslaugas, elektrą, šildymą, vandenį, kabelinę televiziją pagal J. J. pateikiamas sąskaitas. Duomenų apie tai, kokio dydžio komunalinius mokesčius atsakovas moka J. J. nėra pateikta.

22. Pažymėtina ir tai, kad iškėlus šią bylą ir išsiuntus atsakovui adresuotus procesinius dokumentus (ieškinį su priedais ir pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai faktiškai buvo J. J., kuri save 2025 m. rugsėjo 5 d. nurodė kaip D. M. (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie atsakovo D. M. ir J. J. šeiminius ryšius, o pats atsakovas teismo posėdyje duodamas paaiškinimus ir atsakydamas į ieškovės atstovo klausimus, tokius ryšius neigė.

23. Įvertinus aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistinos žalos dydį. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas žalą padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas imperatyviai numato, kad tokiu atveju draudikas (šiuo atveju ieškovė), atlyginęs draudėjo padarytą žalą, turi teisę į visišką žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog šalių sudaryta transporto priemonės valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis sprendžiant klausimą dėl atsakomybės, vairuojant transporto priemonę neblaiviam, teisinės reikšmės neturi. Atsakovo prievolė atlyginti visą žalą draudikui kyla ne iš sudarytos draudimo sutarties sąlygų, o iš įstatymo (jau minėto TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto).

24. Dar daugiau, teismo vertinimu, atsakovas ne tik savo veiksmais prisidėjo prie savo turtinės padėties formalaus pablogėjimo, bet ir vengė atskleisti teismui savo tikrąją turtinę padėtį. Atsakovas, net ir prašomas ieškovo, nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turėtą butą (duomenys neskelbtini), galimai buvusį vekselį, (duomenys neskelbtini) skolos padengimo sutartį. Atsakovas pripažino, kad buto, kuris buvo perleistas už skolą, vertė buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei pati skolos suma, o skirtumas atsakovui, jo teigimu, nebuvo išmokėtas. Skolos padengimo sutartis, kuria atsakovas perleido butą (duomenys neskelbtini), patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis sudaryta su tuo pačiu asmeniu, kuris gyvena atsakovo nuo (duomenys neskelbtini) deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), t. y. J. J.. Šios nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo sąžiningumo.

26. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad šiuo konkrečiu yra pagrindas vertinti, kad dėl visiško žalos atlyginimo dėl visiško nuostolių atlyginimo atsakovui atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių CK 6.251 straipsnio 2 dalies prasme. Teismo vertinimu, esamoje situacijoje, įvertinus atsakovo elgesį perleidžiant jam priklausantį turtą su juo artimai susijusiam asmeniui, būtent priteistinos žalos dydžio sumažinimas prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo prašymas sumažinti atlygintinos žalos dydį yra atmestinas.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 35 166,23 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.245 straipsnis, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

28. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (35 166,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

29. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.

30. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniame procese turi būti imamasi priemonių tam, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, taip pat turi būti siekiama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per kuo įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

31. Teismų praktikoje teismo teisė išdėstyti teismo sprendimą vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, turi situaciją vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.

32. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004). Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

33. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė aiškios pozicijos dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, jei nebūtų sudaryta taikos sutartis, neturi.

34. Teismo vertinimu, atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 48 mėnesių laikotarpiui yra nepagrįstas. Atsakovas neįrodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Atsakovas nepateikė išsamių turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Atsakovas duomenų apie turimas ir turėtas transporto priemones nepateikė. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovo turėtą ir pagal skolos dengimo sutartį perleistą (jau po įvykio, kurio metu buvo padaryta žala) sutartį bei paties atsakovo fragmentiškai pateikti paaiškinimai apie šį sandorį, jo būtinumą, taip pat bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusius atsakovo ryšius su šio sandorio kontrahente, kelia abejonių dėl atsakovo sąžiningumo. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumo, t.y. kad jo turinė padėti dėl objektyvių, nuo paties atsakovo nepriklausančių priežasčių yra sudėtinga.

35. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas.

36. Pažymėtina ir ta, kad priverstinio skolos išieškojimo atveju, remiantis CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kol visiškai padengiamos išieškomos sumos, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios MMA dydžio, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 10 procentų, o jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, – 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Pažymėtina, kad šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 1038 Eur, atsakovo gaunamos kompensacinės išmokos dydis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) Eur. Tai reiškia, kad teismui neišdėsčius sprendimo vykdymo, priteista žala bus priverstinai išieškoma CPK nustatyta tvarka, išieškant iš atsakovo turto ir atliekant įstatyme numatyto dydžio išskaitas iš atsakovo pajamų.

37. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

38. Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 756 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už 35 416,23 Eur turtinį reikalavimą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 250 Eur reikalaujamos sumos dalį, ieškovė šios reikalavimų dalies atsisakė ir teismą šią bylos dalį nutraukė. Šiuo teismo sprendimu priteista 35166,23 Eur suma, už kurią mokėtina 752 Eur žyminio mokesčio suma. Atsižvelgiant į CPK 87 straipsnio 2 dalį, ieškovei grąžintina 3 Eur žyminio mokesčio ((756 Eur -752 Eur) x 75 proc.), o likusi sumokėto žyminio mokesčio dalis, t. y. 753 Eur ieškovei priteistina iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

39. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteistinos 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 293 straipsnio 4 punktu, straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, atsisakymą nuo 250 Eur ieškinio reikalavimų dalies ir šią bylos dalį nutraukti.

Likusią ieškinio reikalavimų dalį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai 35 166,23 Eur (trisdešimt penki tūkstančiai šimtas šešiasdešimt šeši eurai dvidešimt trys centai) skolos, 5 (penki) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (35166,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 753 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Netenkinti atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 3 Eur (trys eurai) žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas ZO64910), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.