Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-504-798/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-22
Bylos Nr.: e2A-504-798/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00051-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas, Irmantas Šulcas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „RATUVA“

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.1.2.4.3Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
2.1.2.6Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai

Civilinė byla Nr. e2A-504-798/2022Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00051-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.3; 2.1.2.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RATUVA“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lyderio grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RATUVA“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, restitucijos taikymo bei skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Lyderio grupė“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama pripažinti neteisėtu sandoriu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „RATUVA“ 2019 m. gruodžio 23 d. Pretenziją dėl netesybų pagal Rangos sutartį ir jos pagrindu atliktą vienašalį įskaitymą 51 000 Eur sumai bei priteisti iš atsakovės UAB „RATUVA“ 51 000 Eur skolą BUAB „Lyderio grupė“ naudai. Netenkinus pirmojo prašymo, UAB „RATUVA“ 2019 m. gruodžio 23 d. Pretenziją dėl netesybų pagal Rangos sutartį ir jos pagrindu atliktą vienašalį įskaitymą 51 000 Eur sumai pripažinti niekiniu, negaliojančiu sandoriu bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „RATUVA“ 51 000 Eur ieškovės BUAB „Lyderio grupė“ naudai. Pripažinti neteisėtu sandoriu UAB „RATUVA“ 2019 m. gruodžio 23 d. Pareiškimą dėl įskaitymo ir jo pagrindu atliktą vienašalį įskaitymą 5 262,04 Eur sumai bei priteisti iš atsakovės UAB „RATUVA“ 5 262,04 Eur skolą ieškovės BUAB „Lyderio grupė“ naudai. Netenkinus trečiojo prašymo, UAB „RATUVA“ 2019 m. gruodžio 23 d. Pareiškimą dėl įskaitymo ir jo pagrindu atliktą vienašalį 5 262,04 Eur įskaitymą pripažinti niekiniu, negaliojančiu sandoriu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „RATUVA“ 5 262,04 Eur ieškovės BUAB „Lyderio grupė“ naudai. Priteisti iš atsakovės 2 025,43 Eur delspinigių ir 6 procentų metines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „Lyderio grupė“, nemokumo administratore paskyrė B. M. Nemokumo administratorė kreipėsi į UAB „RATUVA“ dėl skolos apmokėjimo. 2020 m. balandžio 24 d. UAB „RATUVA“ pateikė atsakymą, kad pagal UAB „RATUVA“ buhalterinės apskaitos duomenis, atsižvelgiant į 2019 m. gruodžio 23 d. pareiškimą dėl įskaitymo ir 2019 m. gruodžio 23 d. pretenziją dėl netesybų pagal statybos Rangos sutartį, bendrovės mokėtina suma yra 5 113,17 Eur, kuri pagal sutartį turėtų būti apmokėta praėjus 2 metams po Objekto baigiamojo atliktų darbų aktų pasirašymo arba pateikus atitinkamą garantinio draudimo laidavimo raštą. Ieškovė su atliktais įskaitymais nesutiko. Ieškovės manymu, atsakovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę pretenzijoje nurodytų 51 000 Eur netesybų pagrindu. 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo pasirašytas baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas. 2019 m. spalio 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas 100 procentų pastato baigtumas. Kadastro duomenys nustatyti 2019 m. birželio 18 d. Baigiamajame atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte iš darbus priimančio užsakovo ir Techninio prižiūrėtojo nėra jokių pastabų dėl priimamų darbų. Be to, vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie aiškiai yra nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, todėl netesybos negalėtų būti įskaitomos. Ieškovė taip pat ginčija 2019 m. gruodžio 23 d. pareiškimu dėl įskaitymo atsakovo atliktą vienašalį įskaitymą 5 262,04 Eur sumai, kylantį iš 2020 m. spalio 31 d. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitos faktūros GBA-5580647, nes atsakovė nepateikė konkrečių įrodymų apie elektros energijos kiekio suvartojimą objekte. Ieškovė nurodė, kad ieškinio pateikimo metu neapmokėta skola sudarė 61 375,20 Eur, t. y. pagal ieškovės 2020 m. kovo 5 d. apyvartos buhalterinį žiniaraštį atsakovės neapmokėta skola sudarė 94 288,59 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr.e2-561-524/2021, kuria patvirtinta taikos sutartis, buvo išspręstas klausimas dėl atsakovės 32 913,39 Eur skolos pagal 2019 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą LG19 Nr.0659. Todėl atsakovės neapmokėtos skolos likutis yra 61 375,20 Eur. Restitucijos pagrindu teismui nusprendus priteisti 56 262,04 Eur, likusi suma, t. y. 5 113,16 Eur turėtų būti priteista kaip skola.

Atsiliepimas

2. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko. Atsakovė nurodė, kad įskaitymas dėl 51 000 Eur atitinka visas įskaitymui keliamas sąlygas. Pranešime buvo nurodyta, kad paskaičiuoti 51 000 Eur delspinigiai pagal Rangos sutartį ir jie yra įskaitomi į atsakovės mokėtinas ieškovei sumas. Tuo metu ieškovė jokio kito galiojančio ir vykdytino reikalavimo atsakovės atžvilgiu, išskyrus 32 913,39 Eur be PVM dydžio reikalavimo pagal 2019 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą LG19 Nr.0659, kuri buvo atsiųsta atsakovei 2019 m. gruodžio 3 d. el. paštu kartu su atliktų darbų aktu Nr. 15 (tai pačiai sumai), neturėjo. Ieškovė po Objekto baigiamojo statybų priėmimo akto pasirašymo toliau baiginėjo darbus ir taisė trūkumus, todėl visiškai nepagrįstai 100 procentų baigtumą pagal kadastrinius matavimus sieja su 100 procentų Rangos sutarties įvykdymu. Konstrukcinių elementų, kurie pagal pastato projektą neturi būti įrengiami konkrečiame pastate, įtaka pastato ar jo dalies baigtumui nevertinama. Atsakovei yra žinoma, kad ieškovės subrangovė UAB „Industris“ laiku neįvykdė įsipareigojimų, dėl ko ir ieškovė, kaip generalinė rangovė, laiku neįvykdė savo įsipareigojimų atsakovei, kaip pagrindiniai užsakovei, pagal Rangos sutartį. Atitinkamai buvo paskaičiuoti delspinigiai. Dėl įskaitymo, kuriuo įskaityta 5 262,04 Eur suma, atsakovė paaiškino, kad jos teisę į sunaudotos elektros kompensavimą numato Rangos sutarties 5.2.12 p Gavusi sąskaitą ieškovė jokių pretenzijų ar klausimų nekėlė, o sąskaita buvo atmesta tik 2020 m. sausio 17 d. pateikus atsakymą į atsakovės pranešimą apie įskaitymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. UAB „RATUVA“ atliko vienašalius įskaitymo sandorius: 2019 m. gruodžio 23 d. pretenzija dėl netesybų pagal Rangos sutartį – 51 000 Eur sumai (toliau ir – įskaitymas 1); 2019 m. gruodžio 23 d. Pareiškimu dėl įskaitymo – 5 262,04 Eur sumai (toliau ir – įskaitymas 2).

3.2. Atsakovė atliko įskaitymą 1 pateikdama pretenziją dėl netesybų. Pretenzijoje dėl netesybų pagal statybos Rangos sutartį 2019 m. gruodžio 23 d. nurodyta 51 000 Eur delspinigių suma paskaičiuota už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. spalio 11 d., t. y. už 102 dienas po 500 Eur. Atsakovė statybos neužbaigimą sutartyje numatytu terminu ir delspinigių paskaičiavimo pagrįstumą grindžia 2019 m. rugsėjo 27 d. ieškovės raštu dėl numatomo darbų užbaigimo ne anksčiau kaip 2019 m. spalio 11 d., tačiau remiantis 2019 m. birželio 28 d. susitarimo Nr.12 prie 2018 m. birželio 15 d. Statybos rangos sutarties Nr. S-2018.06.15-1 2 punkte nustatytu darbų užbaigimo terminu iki 2019 m. liepos 26 d., 2019 m. rugpjūčio 8 d. UAB „RATUVA“, BUAB „Lyderio grupė“ ir techninio statybų prižiūrėtojo pasirašytu Baigiamuoju atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu, 2019 m. rugpjūčio 29 d. pasirašytu Statybos užbaigimo aktu Nr. ACCA-30-190829-00181, 2019 m. rugpjūčio 29 d. UAB „RATUVA“ išduota pažyma apie įvykdytos sutarties vertę, kurioje nurodyta, kad visi sutartyje numatyti darbai atlikti tinkamai, tuo, kad viešajame registre statybos objekto darbų baigtumas 100 procentų užregistruotas 2019 m. birželio 18 d., teismas laikė įrodytu, kad darbai atlikti laiku, nepažeidžiant sutartyje bei papildomame susitarime numatytų terminų, todėl atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius ieškovei. Teismas sprendė, kad atsakovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę pretenzijoje nurodytu netesybų pagrindu.

3.3. Atsakovės pateikta 2019 m. gruodžio 23 d. pretenzija dėl netesybų pagal rangos sutartį neatitinka įskaitymo sandoriui keliamų reikalavimų ir sąlygų. Pretenzijoje nurodyti tokie išsireiškimai kaip „faktiniai trūkumai“, „Išlygos dėl neatliktų darbų“. Tokių formuluočių įrašymas į dokumentą dėl įskaitymo laikytinas įskaitymu su sąlyga ir tai daro įskaitymą negaliojančiu. Atsakovės pateikta pretenzija tiek savo turiniu, tiek forma laikytina ne įskaitymu, o pretenzija, todėl jos pagrindu atliktas įskaitymas laikytinas negaliojančiu.

3.4. Įskaitymas 2 atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio reikalavimus, todėl ieškovės reikalavimą pripažinti įskaitymą 2 niekiniu ir neteisėtu CK 6.130 ir 6.131 straipsnių pagrindais, teismas atmetė.

3.5. Teismas pažymėjo, kad atsakovės teisę į sunaudotos elektros kompensavimą numato Rangos sutarties 5.2.12 punktas, kuriame nurodyta, jog rangovas atsiskaito už šalto vandens ir elektros faktišką suvartojimą pagal užsakovo pateiktas sąskaitas. Rangos sutarties vykdymo metu elektros tiekimo sutartis, kaip teigia atsakovė ir to neginčija ieškovė, su UAB „Ignitis“ ar kitu elektros tiekėju nebuvo sudaryta, todėl į objektą elektra buvo tiekiama iš UAB „Mūsų laikas“, kuri atsakovei išrašydavo sąskaitas. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų sąskaitų laikotarpiu 2018 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. liepos 31 d. atsakovė apmokėjo už elektrą pagal UAB „Mūsų laikas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras 5 286,99 Eur sumai. Tuo pagrindu atsakovė ieškovei išrašė 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GBA-5580647 5 262,04 Eur sumai. Ieškovė kitų įrodymų dėl suvartotos elektros, ar už ją apmokėtų sąskaitų, teismui nepateikė. Gavusi sąskaitą, ieškovė jokių pretenzijų atsakovei nepateikė. Todėl laikytina, kad sąskaita pagrįsta. Atsakovė įskaitymu 2 turėjo teisę įskaityti savo reikalavimą pagal minėtą sąskaitą, nes tas reikalavimas buvo galiojantis ir vykdytinas, t. y. PVM sąskaitos faktūros Nr. GBA-5580647 terminas buvo 2019 m. lapkričio 30 d. ir atliekant įskaitymą buvo suėjęs.

Šalies argumentai

3.6. Ieškovė, alternatyviu reikalavimu, prašė pripažinti įskaitymą 2 neteisėtu remdamasi CK 6.66 straipsniu.

3.7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Lyderio grupė“ konstatavo, kad iš bendrovės teikiamo teismui balanso už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. matyti, jog bendrovės ilgalaikis turtas sudarė 2 492 Eur, trumpalaikis turtas sudarė 450 778 Eur, iš viso 453 280 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 934 860 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 807 588 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 127 272 Eur. Iš bendrovės pateiktos Pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. matyti, jog bendrovė 2019 metais patyrė 304 071 Eur nuostolį, todėl teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki.

3.8. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendė, kad 2019 m. gruodžio 23 d. pareiškimo dėl įskaitymo atlikimo metu ieškovė buvo faktiškai nemoki. Byloje nėra duomenų, kad ginčijamą sandorį atsakovė būtų privalėjusi sudaryti, todėl padarė išvadą, jog atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Bylos atveju ginčijamas sandoris yra tik atsakovės valia atliktas vienašalio įskaitymo sandoris. Todėl šiuo atveju ieškovės (ne) sąžiningumas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) taikymo sąlygų aspektu nėra aktualus dėl ginčijamo sandorio vienašališkumo bei juos atlikusiam subjektui. Atsakovė actio Pauliana kontekste, buvo nesąžininga, kadangi žinojo arba turėjo žinoti apie ieškovės faktinį nemokumą, nes ieškovei nuo 2019 m. gegužės 13 d. buvo taikomi turto areštai, buvo keliamos bylos dėl skolos priteisimo, o duomenys apie keliamas civilines bylas ir duomenys apie turto areštą yra vieši (civilinėje byloje Nr. e2-14141-466/2019, kurioje ieškovei buvo taikytas turto areštas, atsakovė dalyvavo kaip trečiasis asmuo). Tokiais veiksmais atsakovė buvo nesąžininga kitų kreditorių atžvilgiu, išskirtinai patenkino savo interesus.

3.9. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą, 2019 m. gruodžio 13 d. UAB „RATUVA“ pareiškimą dėl įskaitymo ir jo pagrindu atliktą vienašalį 5 262,04 Eur įskaitymą pripažino negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje nurodytais pagrindais. Ieškovei iš atsakovės priteisė 5 262,04 Eur skolos.

3.10. Pasisakydamas dėl priteistinos 5 113,16 Eur skolos, teismas nurodė, kad iš ieškovės pateikto 2020 m. kovo 5 d. apyvartos buhalterinio žiniaraščio atsakovės neapmokėta skola sudarė 94 288,59 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-561-524/2021, kuria patvirtinta taikos sutartis, buvo išspręstas klausimas dėl atsakovės 32 913,39 Eur skolos pagal 2019 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą LG19 Nr. 0659. Vadinasi, atsakovės neapmokėtas skolos likutis yra 61 375,20 Eur (94 288,59 – 32 913,39 Eur).

Atsiliepimas

3.11. Atsakovė atsiliepime bei teismo posėdžių metu nurodė, kad ji pagal 2019 m. gruodžio 23 d. pretenziją įskaitė ieškovės 32 913,59 Eur reikalavimą. Teismas tokią atsakovės poziciją laikė nepagrįsta, nes ją paneigia pačios atsakovės apskaitos dokumentas – UAB „RATUVA“ apyvarta su BUAB „Lyderio grupė“. Iš šio dokumento matyti, kad 2019 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita faktūra LG19 Nr.0659 nebuvo įtraukta į atsakovės apskaitą. Kadangi ši sąskaita nebuvo įtraukta į apskaitą, tai jos nebuvo pagrindo ir apmokėti įskaitymo būdu.

3.12. Iš atsakovės pateiktų paaiškinimų bei sąskaitų ir mokėjimų suvestinės matyti, kad pagal kiekvieną ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą atsakovė sulaikydavo 5 procentus mokėtinos sumos ir tokio sulaikymo dydžio sąskaitos nebuvo apmokamos pilna apimtimi. Atsakovė 5 procentų sumą nuo pateiktos sąskaitos sulaikydavo Rangos sutarties 8.6 punkto pagrindu. Šios sumos turėjo būti sumokėtos rangovui (ieškovei) praėjus 2 metams po Objekto baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo arba rangovui pateikus Garantinio draudimo laidavimo raštą. Kadangi po Objekto baigiamojo atliktų darbų akto (2019 m. rugpjūčio 29 d.) pasirašymo yra praėję daugiau kaip 2 metai, todėl nėra pagrindo nurodytų sumų sulaikymui. Pripažinus įskaitymo sandorius negaliojančiais, pritaikius restituciją ir priteisus 56 262,04 Eur sumą, likusi 5 113,16 Eur suma priteistina kaip skola.

3.13. Ieškovė iš atsakovės už atsakovės netinkamai įvykdytą prievolę, t. y. laiku neatliktus apmokėjimo už atliktus statybos rangos darbus, remiantis Rangos sutarties 9.1 punktu paskaičiavo 0,02 procento dydžio delspinigius (180 dienų) nuo 61 375,20 Eur sumos ir prašė priteisti 2 025,43 Eur. Pagal Rangos sutarties 8.3 p. Užsakovo patvirtintos PVM sąskaitos faktūros apmokamos per 21 darbo dieną po PVM sąskaitos faktūros priėmimo. Rangos sutarties 9.1 p. numato 0,02 procento delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo bei priteisė procesines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „RATUVA“ prašo pakeisti 2021 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir netenkinti ieškovės reikalavimo dėl įskaitymo 2 pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo 5 262,04 Eur sumoje, taip pat dėl 2 025,43 Eur delspinigių priteisimo, perskirstyti byloje priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Ieškovė ieškinyje dėl įskaitymo 2 reiškė du alternatyvius reikalavimus ir prašė teismo: arba pripažinti įskaitymą 2 niekiniu sandoriu, nes įskaitymas 2 neatitinka CK 6.130 straipsnio įskaitymams keliamų sąlygų, arba panaikinti įskaitymą 2 CK 6.66 straipsnio pagrindu. Teismas, pripažindamas įskaitymą 2 negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, nustatė atsakovės nesąžiningumą. Apeliantė su šiais argumentais nesutinka.

4.2. Pirma, ieškovės nemokumas buvo konstatuotas, remiantis išimtinai 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentais. Šie dokumentai įskaitymo 2 atlikimo metu dar nebuvo paskelbti viešai Juridinių asmenų registre. Įskaitymas 2 atliktas nepasibaigus 2019 metų finansiniams metams. Dėl ko atsakovei 2019 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys objektyviai net negalėjo būti žinomi. Kas reiškia, kad teismo išvada, jog atsakovei galėjo būti žinoma, kad pagal 2019 finansinės atskaitomybės dokumentus ieškovė buvo nemoki, yra klaidinga.

4.3. Antra, teismas pažymėjo apie ieškovei keliamas civilines bylas ir taikomus areštus. Tačiau galimai pats teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepatikrino, kokia ta viešai skelbiama informacija įskaitymo 2 atlikimo metu buvo skelbiama. Asmenims galimybė sužinoti apie teismuose nagrinėjamas bylas suteikta naudojantis internetine prieiga prie svetainės: https://pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/. Viešai buvo skelbiama tik apie vieną su ieškove susijusią nagrinėjamą civilinę bylą, t. y. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2S-2153-392/2019, kurioje turėjo būti sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimas ginče su UAB „Industris“. Nors apeliantė nurodomoje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, tačiau vien iš šios nagrinėjamos bylos apeliantei nekilo abejonių dėl ieškovės mokumo. Pažymėjo, kad minėtoje byloje buvo taikytas vienintelis areštas, o ne daug areštų, kaip nurodė teismas.

4.4. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo ieškovei priteisė 2 025,43 Eur delspinigių. Remiantis Rangos sutarties 9.1 punktu, ieškovė ir atsakovė buvo susitarę dėl delspinigių mokėjimo už nesavalaikius mokėjimus už kiekvieną uždelstą dieną. Tai reiškia, kad ieškovė, reikalaudama delspinigių priteisimo pagal Rangos sutarties 9.1 punktą, privalėjo įrodyti: 1) kad ji turėjo 56 262,04 Eur reikalavimo teisę į atsakovę; 2) kada ta 56 262,04 Eur dydžio reikalavimo teisę atsirado ir 3) kada atsakovė pažeidė savo pareigą sumokėti 56 262,04 Eur. Šioje byloje tai nebuvo tinkamai padaryta. Ieškovė ieškinyje nenurodė už kokias suteiktas paslaugas atsakovė neatsiskaitė, kokių išrašytų sąskaitų faktūrų atsakovė neapmokėjo. Vėliau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad visos atsakovei pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos, neskaitant sulaikytų sumų. Todėl pagrindo skaičiuoti delspinigius nebuvo.

4.5. Remiantis Rangos sutarties 8.6 punktu, sulaikytos sumos turėjo būti išmokamos po 2 metų nuo darbų atlikimo pabaigos arba po to, kai ieškovė išduos garantinį raštą. Atsakovės nuomone, ieškovės teisė į sulaikytas sumas atsirado tik po 2 metų po Objekto baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad šis aktas buvo pasirašytas 2019 m. rugpjūčio 8 d., todėl ieškovės teisė į sulaikytas sumas atsirado 2021 m. rugpjūčio 8 d. Kas reiškia, kad 0,02 proc. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik nuo 2021 m. rugpjūčio 8 d. (ieškinys pareikštas 2021 m. vasario 22 d.).

4.6. Teismas klaidingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovė kėlė alternatyvius reikalavimus. Taigi, nagrinėjamoje byloje liko nepatenkintas reikalavimas – netenkinus pirmo, antro ir trečio ieškinio reikalavimų, tenkinti alternatyvų ieškinio reikalavimą – priteisti iš atsakovės UAB „RATUVA“ ieškovės BUAB „Lyderio grupė“ naudai 61 375,20 Eur skolą. Nepaisant to, teismas nurodė, kad ieškinys buvo patenkintas visiškai. Apeliantė įsitikinimu, teismas privalėjo tai įvertinti ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Dar daugiau, ieškovės reikalavimas įskaitymą 1 ir įskaitymą 2 pripažinti negaliojančiais, kaip neatitinkančius CK 6.130 straipsnio reikalavimų buvo patenkintas iš dalies įskaitymo 1 atžvilgiu. Atsakovės nuomone, teismas tik formaliai įvertino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, konstatuodamas, kad jos neviršija nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) dydžių. Vien tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų išlaidų dydžio, dar nereiškia, kad šalies patirtos išlaidos yra pagrįstos ir automatiškai turi būti priteisiamos.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į atsakovės UAB „RATUVA“ apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Lyderio grupė“, atstovaujama nemokumo administratorės B. M., prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Atsakovė savo nesąžiningumą ginčija tuo, kad įskaitymo 2 atlikimo metu atsakovė nežinojo apie ieškovės nemokumą, nes dar nebuvo sudaryti ir Juridiniam asmenų registrui pateikti ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 metus. Ieškovės manymu, šie argumentai nėra pagrįsti.

5.2. Pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė privalėjo žinoti apie faktinį ieškovės nemokumą. Antra, atsakovė neginčija fakto, kad ginčo įskaitymo 2 atlikimo metu ieškovė buvo nemoki, tačiau teigia, kad atsakovė nežinojo apie ieškovės nemokumą. Ieškovė neabejoja, kad ginčo įskaitymai ir buvo sudaryti, kadangi atsakovė tikėtina žinojo apie ieškovės nemokumą. Atsakovė turėjo pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai bei patikrinti duomenis apie kontrahento – ieškovės turtinę padėtį. Ieškovei nuo 2019 m. gegužės 13 d. buvo taikomi turto areštai (civilinė byla, Nr. e2-14141-466/2019), ieškovei buvo keliamos civilinės bylos dėl skolos priteisimo, o duomenys apie ieškovei keliamas civilines bylas ir duomenys apie turto areštą yra vieši. Tuo labiau, kad civilinėje byloje Nr. e2-14141-466/2019, kurioje ieškovės turtui buvo taikyti areštai, atsakovė dalyvavo kaip trečiasis asmuo. Todėl darytina išvada, kad atsakovė žinojo apie ieškovės nemokumą ir sunkią finansinę padėtį.

5.3. Trečia, atsakovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kad įskaitymo 1 sandoris buvo neteisėtas. Tai leidžia teigti, kad atsakovė yra nesąžininga, nes ji prieš ieškovo bankrotą sudarinėjo didelės vertės niekinius įskaitymo sandorius, įskaitant neegzistuojančius reikalavimus. Toks atsakovės elgesys neatitinka sąžiningumo standartų ir yra pakankamas daryti išvadą, kad atsakovė buvo nesąžininga. Atsakovė savo skunde nepagrįstai siekia savo sąžiningumą vertinti atskirai nuo įskaitymo 1 sudarymo aplinkybių.

5.4. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs neteisėtais įskaitymo sandorius, pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė delspinigius, apskaičiuotus pagal Rangos sutarties 9.1 punktą.

5.5. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad 51 000 Eur sumos sumokėjimo terminas suėjo tik 2021 m. rugpjūčio 8 d., yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovė pagal Rangos sutarties 8.6 punktą turėjo teisę šią sumą sulaikyti iki 2021 m. rugpjūčio 8 d. 2019 m. spalio 4 d. buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 10, kuriuo ieškovė ir atsakovė susitarė, kad ieškovė turi pateikti garantinį raštą tik savo atliktiems darbams (suma 27 459,90 Eur), o subrangovai kiekvienas atskirai turi pateikti garantinį raštą savo atliktiems darbams. Atsakovė iš pradžių byloje slėpė faktą tiek apie Papildomo susitarimo Nr. 10 sudarymą, tiek apie tai, kad jai buvo pateikti garantiniai raštai.

5.6. Taigi, Papildomu susitarimu Nr. 10 iš esmės pakeistas Rangos sutarties 8.6 punktas ir atsakovė turėjo teisę sulaikyti mokėjimus tik iki tol, kol ieškovė pateiks garantinį raštą savo atliktiems darbams.

5.7. Bylos eigoje paaiškėjus tokiems faktams, ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad ji savo atliktiems darbams pateikė garantinį raštą, o subrangovai pateikė garantinius raštus savo darbams. Taigi ieškovė įvykdė Papildomu susitarimu Nr. 10 prisiimtą įsipareigojimą dėl garantinio rašto pateikimo. Atsakovė pripažino, kad gavo visus garantinius raštus ir negavo garantinio rašto tik iš UAB „Industries“, t. y. neginčijo fakto, kad ieškovė savo atliktiems darbams pateikė garantinį raštą. Kita vertus, atsakovės teiginys, kad ji negavo garantinio rašto iš UAB „Industries“ nėra pagrįstas jokiais įrodymais, t. y. nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė iš UAB „Industries“ reikalavo garantinio rašto ir jo negavo.

5.8. Kadangi ieškovė pateikė garantinį raštą savo atliktiems darbams ir dėl to ginčo nėra, atsakovei nebuvo pagrindo pagal Rangos sutarties 8.6 punktą laikyti sulaikytą 51 000 Eur sumą, mokėtiną ieškovei.

5.9. Atsakovė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 7 731,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovė reiškė alternatyvius reikalavimus ir todėl tenkinus tik dalį alternatyvių reikalavimų, nebuvo galima ieškovei priteisti visų bylinėjimosi išlaidų. Su tokia pozicija ieškovė nesutinka. Pagal pareikštą ieškinio sumą ieškovės reikalavimai pilnai patenkinti. 2021 m. gegužės 10 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo pareikštais alternatyviais ieškinio reikalavimais buvo prašoma priteisti tą pačią sumą. Pirmu ieškinio reikalavimu 51 000 Eur sumą ir antru reikalavimu 5 262,04 Eur sumą buvo prašoma priteisti taikant restituciją, o ketvirtu alternatyviu reikalavimu minėtas sumas buvo prašoma priteisti kaip skolą (teismui nusprendus, kad nebuvo atlikti įskaitymai). Pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino ieškinį dėl minėtų sumų priteisimo. Todėl laikytina, kad ieškinys patenkintas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo visiškai patenkintas ieškinys dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, restitucijos taikymo bei skolos ir delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Bylai reikšmingos aplinkybės

8. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovei BUAB „Lyderio grupė“, nemokumo administratore paskyrė B. M.

9. 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Lyderio grupė“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas bendrai 976 869,98 Eur sumai. UAB „RATUVA“ įsiskolinimas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai sudarė 94 288,59 Eur.

10. Nemokumo administratorė pateikė UAB „RATUVA“ 2020 m. balandžio 14 d. pranešimą dėl skolos apmokėjimo reikalaujant apmokėti skolą.

11. 2020 m. balandžio 24 d. UAB „RATUVA“ pateikė atsakymą, kad pagal UAB „RATUVA“ pateiktus buhalterinės apskaitos duomenis, atsižvelgiant į bendrovės pateiktus 2019 m. gruodžio 23 d. pareiškimą dėl įskaitymo ir 2019 m. gruodžio 23 d. pretenziją dėl netesybų pagal statybos rangos sutartį, bendrovės mokėtina suma yra 5 113,17 Eur. Nurodyta suma, vadovaujantis tarp UAB „RATUVA“ ir BUAB „Lyderio grupė“ sudarytos 2018 m. birželio 15 d. Statybos rangos sutarties 8.6 punktą, mokėtina praėjus 2 metams po Objekto baigiamojo atliktų darbų aktų pasirašymo arba pateikus atitinkamą garantinio draudimo laidavimo raštą.

12. UAB „RATUVA“ atliko vienašalius įskaitymo sandorius: 2019 m. gruodžio 23 d. pretenzija dėl netesybų pagal rangos sutartį – 51 000 Eur sumai (įskaitymas 1); 2019 m. gruodžio 23 d. Pareiškimu dėl įskaitymo – 5 262,04 Eur sumai (įskaitymas 2).

13. Įskaitymu 1 įskaityti delspinigiai. Darbų pabaiga pagal Rangos sutartį numatyta 2019 m. liepos 1 d., o ieškovė 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu nurodė, kad darbus žada pabaigti ne anksčiau kaip 2019 m. spalio 11 d.

14. 2019 m. birželio 28 d. susitarimo Nr. 12 prie 2018 m. birželio 15 d. Statybos rangos sutarties Nr. S-2018.06.15-1 2 punkte nustatytas darbų užbaigimo terminas iki 2019 m. liepos 26 d.

15. 2019 m. rugpjūčio 8 d. UAB „RATUVA“, BUAB „Lyderio grupė“ ir techninis statybų prižiūrėtojas pasirašė Baigiamąjį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, 2019 m. rugpjūčio 29 d. pasirašytas Statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-30-190829-00181, 2019 m. rugpjūčio 29 d. UAB „RATUVA“ išduota pažyma apie įvykdytos sutarties vertę, kurioje nurodyta, jog visi sutartyje numatyti darbai atlikti tinkamai.

16. Viešajame registre statybos objekto darbų baigtumas 100 procentų užregistruotas 2019 m. birželio 18 d.

17. Atsakovė delspinigius paskaičiavo už 102 dienas (už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. spalio 11 d., t. y. 102 dienos po 500 Eur sudaro 51 000 Eur).

18. Įskaitymu 2 įskaičiuota suma, kurią ieškovė buvo skolinga už suvartotą elektros energiją, numatytą apmokėti pagal Rangos sutarties 5.2.12 p. pagal 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GBA-5580647.

Dėl įskaitymo 2 (ne)teisėtumo

19. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje pirmiausia nurodė, kad teismas visiškai be pagrindo konstatavo jos nesąžiningumą ir pripažino įskaitymą 2 (5 262,04 Eur sumai) negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje nurodytais pagrindais. Ieškovės nemokumas buvo konstatuotas, remiantis išimtinai 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentais. Šie dokumentai įskaitymo 2 atlikimo metu dar nebuvo paskelbti viešai Juridinių asmenų registre. Įskaitymas 2 atliktas nepasibaigus 2019 metų finansiniams metams. Dėl ko atsakovei 2019 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys objektyviai net negalėjo būti žinomi. Kas reiškia, kad teismo išvada, jog atsakovei galėjo būti žinoma, kad pagal 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentus ieškovė buvo nemoki, yra klaidinga.

20. CK 6.66 straipsnyje yra įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą dvišalį sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-502-313/2018). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

21. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje teismas konstatavo, kad 1 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas; ginčijamu sandoriu buvo sumažinta ieškovės galimybė atsikaityti su jau tuo metu buvusiais ieškovės kreditoriais; ginčijamo sandorio pagrindu atsakovė vienašaliu pareiškimu dėl įskaitymo suteikė neteisėtą atsiskaitymo pirmenybę sau; 2019 m. gruodžio 23 d. pareiškimo dėl įskaitymo atlikimo metu ieškovė buvo faktiškai nemoki; byloje nėra duomenų, kad ginčijamą sandorį atsakovė būtų privalėjusi sudaryti, todėl sprendė, jog atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo įskaitymo; atlikdama įskaitymą atsakovė buvo nesąžininga kitų kreditorių atžvilgiu, kadangi išskirtinai patenkino savo interesus. Apeliantė, iš visos nustatytų aplinkybių visumos ginčija jos (ne)sąžiningumo aspektą.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų. Jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

23. Kaip matyti iš aukščiau pacituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, esminę reikšmę sprendžiant dėl kreditorių teisių pažeidimo turi aplinkybė ar egzistuojant atsakovės įsipareigojimams ieškovei bei ieškovės įsipareigojimams ne tik atsakovei, bet ir eilei kitų kreditorių, atsakovės atlikti vienašališki įskaitymai nesąžiningai neapribojo galimybės šiems kitiems ieškovės kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimą.

24. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Lyderio grupė“ konstatavo, kad iš bendrovės pateikto balanso už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. matyti, jog bendrovės ilgalaikis turtas sudarė 2 492 Eur, trumpalaikis turtas – 450 778 Eur (iš viso 453 280 Eur), tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 934 860 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 807 588 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 127 272 Eur). Iš bendrovės pateiktos Pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. matyti, kad bendrovė 2019 metais patyrė 304 071 Eur nuostolį. Taigi, iš šių duomenų teismas padarė išvadą, kad įskaitymo atlikimo metu ieškovė buvo nemoki.

25. Apeliantė, nekvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad ginčo įskaitymo atlikimo metu ieškovė jau buvo nemoki, nurodė, jog finansinės atskaitomybės dokumentai įskaitymo 2 atlikimo metu dar nebuvo paskelbti viešai Juridinių asmenų registre. Įskaitymas 2 atliktas nepasibaigus 2019 metų finansiniams metams. Dėl ko atsakovei 2019 metų balanso ir Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys objektyviai negalėjo būti žinomi. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

26. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Juridinio asmens, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, vykdančiam ūkinę komercinę veiklą, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013).

27. Duomenis, kurie gali sukelti abejones dėl ieškovės mokumo galėjo būti nustatyti ne vien iš Juridinių asmenų registro, tačiau ir iš viešai prieinamos informacijos, kaip antai: www.sodra.lt; www.rekvizitai.lt ir pan. Pavyzdžiui, iš viešai prieinamos informacijos (www.rekvizitai. lt) teisėjų kolegija nustatė, kad dar 2018 metais ieškovė patyrė 482 015 Eur nuostolį. Nuo 2018 m. kovo 16 d. ieškovė turėjo 2 558,57 Eur socialinio draudimo skolą. Ir nors 2018 metais socialinio draudimo skola sumažėjo, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 18 d. turėjo 22 799,02 Eur socialinio draudimo skolą. Taip pat palyginus 2017 metų ir 2018 metų duomenis nustatyta, kad įmonės nuosavas kapitalas 2018 metais tapo neigiamas (-176 630 Eur) ir gana ženkliai padidėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (nuo 652 003 Eur iki 814 124 Eur). Taigi, apeliantė su šiais viešai prieinamais duomenimis galėjo susipažinti prieš atlikdama ginčo įskaitymą ir įsitikinti, ar jis nesąžiningai neapribos galimybės kitiems galimiems ieškovės kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimą.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą yra nurodęs, kad sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013).

29. Be to, apeliantė nurodė, kad teismas pats, priimdamas skundžiamą sprendimą, tikėtina nepatikrino, kokios bylos ieškovei įskaitymo 2 atlikimo metu buvo keliamos. Iš https://pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/ apeliantė nustatė, kad buvo skelbiama tik apie vieną su ieškove susijusią nagrinėjamą civilinę bylą, t. y. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2S-2153-392/2019, kurioje turėjo būti sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimas ginče su UAB „Industris“. Nors apeliantė nurodomoje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, tačiau vien iš šios nagrinėjamos bylos apeliantei nekilo abejonių dėl ieškovės mokumo. Tačiau ir su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenys apie kontrahentą gali būti renkami ne tik iš viešų šaltinių, tokių duomenų galima pareikalauti ir iš paties kontrahento. Jeigu atsakovė būtų pasidomėjusi viešai prieinamais duomenimis, būtų sužinojusi apie ieškovės skolą VSDFV biudžetui ir ieškovės darbuotojų skaičiaus mažėjimą. Šios aplinkybės ne vien turėjo sukelti atsakovei abejones stabilia ieškovės finansine padėtimi, tačiau ir paskatinti atsakovę detaliau pasidomėti ieškovės finansine padėtimi.

31. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad 2019 metais ieškovės (kaip skolininkės atžvilgiu) buvo iškeltos trys civilinės bylos dėl skolos priteisimo, įskaitant ir apeliantės minimą civilinį ginčą su UAB „Industris“, 2018 metais – 2 bylos. Taigi, apeliantės argumentai, kad įskaitymo 2 atlikimo metu apeliantė neturėjo pagrindo abejoti ieškovės mokumu, neturi teisinio pagrindo.

32. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad sudarydama įskaitymą 2 atsakovė turėjo pagrindą suabejoti ieškovės finansine padėtimi, tačiau nepasidomėjo, ar ieškovė neturi atsiskaitymo su kitais kreditoriais sunkumų, ar sudarant sandorius nebus pažeisti jų interesai (CK 6.66 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė neveikė aktyviai ir nepasidomėjo ieškovės finansine padėtimi, jos nesąžiningumas gali būti konstatuotas nepaisant to, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė sąmoningai siekė patenkinti savo reikalavimus pirmiau už kitus kreditorius.

33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje konstatavo apeliantės nesąžiningumą ir į šį aspektą atsižvelgė pripažindamas įskaitymą 2 (5 262,04 Eur sumai) negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje nurodytais pagrindais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti.

Dėl 2 025,43 Eur delspinigių priteisimo

34. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje apeliantė pabrėžė, kad teismas be pagrindo ieškovei priteisė 2 025,43 Eur delspinigių. Ieškovė, reikalaudama delspinigių priteisimo pagal Rangos sutarties 9.1 punktą, privalėjo įrodyti: 1) kad ji turėjo 56 262,04 Eur reikalavimo teisę į atsakovę; 2) kada ta 56 262,04 Eur dydžio reikalavimo teisė atsirado ir 3) kada atsakovė pažeidė savo pareigą sumokėti 56 262,04 Eur sumą. Šioje byloje tai nebuvo tinkamai padaryta. Ieškovė ieškinyje nenurodė už kokias suteiktas paslaugas atsakovė neatsiskaitė, kokių išrašytų sąskaitų faktūrų atsakovė neapmokėjo.

Žemesnės instancijos teismas

35. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei nurodyto dydžio delspinigius rėmėsi Rangos sutarties 9.1 ir 8.3 punktais, CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi ir 1.127 straipsniu.

36. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties termino eiga prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis).

37. Pagal Rangos sutarties 8.3 punktą užsakovo patvirtintos PVM sąskaitos faktūros apmokamos per 21 (dvidešimt vieną) darbo dieną po PVM sąskaitos faktūros priėmimo. Pagal Rangos sutarties 9.1 punktą, delspinigiai už nesavalaikius mokėjimus yra 0,02 procentai nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

38. Kaip teisingai skunde nurodė apeliantė, ieškovė delspinigius skaičiavo nuo 61 375,20 Eur sumos, kurią sudarė 51 000 Eur (įskaitymu 1 įskaityta suma), 5 262,04 Eur suma (įskaitymu 2 įskaityta suma) ir 5 113,16 Eur skolos likučio. Kadangi byloje nekilo ginčas dėl 5 262,04 Eur sumos, kadangi ginčijamu įskaitymu 2 buvo įskaityta ieškovės reikalavimo teisė pagal ieškovės atsakovei išrašytą 2020 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GBA-5580647, tai vertintina, kad nuo šios sumos delspinigiai paskaičiuoti pagrįstai. Ginčo dėl delspinigių skaičiavimo nuo 5 113,16 Eur skolos likučio ginčas taip pat nekilo. Iš esmės apeliantė nesutinka, kad delspinigiai buvo skaičiuojami nuo 51 000 Eur (įskaitymu 1 įskaityta suma) sumos.

39. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pretenzijoje dėl netesybų pagal statybos rangos sutartį 2019 m. gruodžio 23 d. nurodyta 51 000 Eur delspinigių suma paskaičiuota už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. spalio 11 d., t. y. už 102 dienas po 500 Eur. Kitaip sakant atsakovė pasinaudojo Rangos sutarties 9.4 punktu, suteikiančiu jai teisę skaičiuoti delspinigius už uždelstus atlikti darbus. Pretenzijoje nustatyta, kad užsakovui (atsakovei) įgijus teisę į netesybas, apmokėjimai už atliktus darbus bus vykdomi tokia tvarka: netesybos išskaičiuojamos iš mokėtinų rangovui (ieškovei) sumų, o rangovui sumokama likusi sumos dalis. Atsižvelgdama į nurodytą, atsakovė 51 000 Eur sumą nurodyta pretenzija išskaitė iš ieškovei mokėtinų sumų. Taigi, iš esmės apeliantė skunde kvestionuoja savo pačios pretenzijoje nurodomas aplinkybes, nurodydama, kad ieškovė neturėjo galiojusios reikalavimo teisės į atsakovę. Vertintina, kad ieškovė turėjo teisę gauti apmokėjimą už atliktus darbus, todėl turėjo ir galiojančią reikalavimo teisę. Ir priešingai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad būtent atsakovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę, kai 2019 m. gruodžio 23 d. priskaičiavo pastarajai 51 000 Eur delspinigių. Pažymėtina, kad apeliantė neskundė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apie tai, kad ieškovė darbus pagal Rangos sutartį atliko laiku, atitinkamai įgijo teisę reikalauti visiško atsiskaitymo pagal Rangos sutartį. Juolab kad byloje yra pateiktas BUAB „Lyderio grupė“ raštas, kuriame atsakovė UAB „RATUVA“ informuojama, jog ieškovė nesutinka su 51 000 Eur apskaičiuotais delspinigiais.

40. Apeliantės argumentus apie tai, kad įskaitymo metu ieškovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės atsakovei paneigia ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-561-524/2021, kuria patvirtinta taikos sutartis ir išspręstas klausimas dėl atsakovės 32 913,39 Eur skolos pagal 2019 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą LG19 Nr. 0659. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės 2020 m. kovo 5 d. apyvartos buhalterinį žiniaraštį sprendė, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 94 288,59 Eur, įskaitant ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi taikos sutartimi patvirtintą įsiskolinimą. Apeliantė šių aplinkybių nepaneigė, todėl darytina išvada, kad nesumokėjus ieškovei 51 000 Eur už atliktus darbus, ieškovė pagrįstai nuo šios sumos skaičiavo delspinigius.

41. Apeliantė taip pat nurodė, ieškovės teisė į sulaikytas sumas atsirado tik po 2 metų po Baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šis aktas buvo pasirašytas 2019 m. rugpjūčio 8 d., todėl ieškovės teisė į sulaikytas sumas atsirado 2021 m. rugpjūčio 8 d. Kas reiškia, kad 0,02 proc. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik nuo 2021 m. rugpjūčio 8 d. (ieškinys pareikštas 2021 m. vasario 22 d.). Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kadangi byloje pateikti įrodymai ir pačios apeliantės procesiniai dokumentai prieštarauja jos nurodomiems skunde argumentams.

42. Pagal Rangos sutarties 8.6 punktą iš kiekvienos mokamos sumos užsakovas (atsakovė) sulaiko 5 procentus nuo PVM sąskaitos faktūros sumos be PVM, kuriuos sumoka rangovui (ieškovei) praėjus 2 metams po baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo arba rangovui pateikus Garantinio draudimo laidavimo raštą. Taigi, šioje nuostatoje yra aptariamos dvi alternatyvios galimybės: 1) sulaikytas sumas atsakovė sumoka rangovui (ieškovei) praėjus 2 metams po baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo; 2) sulaikytas sumas atsakovė sumoką ieškovei pateikus Garantinio draudimo laidavimo raštą. Ieškovė atsakovei garantinio draudimo laidavimo raštą pateikė, todėl iškarto įgijo teisę gauti sulaikytas sumas.

43. Pažymėtina, kad į bylą yra pateiktas 2019 m. spalio 4 d. Papildomas susitarimas Nr. 10, kuriame šalys susitarė, kad pagal Rangos sutarties 8.6 punktą, likusiems darbams, atliktiems subrangovų, garantinio laikotarpio laidavimo raštus užsakovui (atsakovei) tiesiogiai pateiks darbus atlikusios įmonės (subrangovai). Taigi, ieškovė teisingai teigia, kad atsakovė turėjo teisę sulaikyti mokėjimus tik iki tol, kol ieškovė pateiks garantinį raštą savo atliktiems darbams. Pažymėtina ir tai, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. prašyme dėl įrodymų prijungimo, atsakovė patvirtino, kad visus garantinius raštus yra gavusi, išskyrus iš UAB „Industries“. Taigi, iš esmės apeliantė pripažino faktą, jog nebuvo pagrindo pagal Rangos sutarties 8.6 punktą laikyti sulaikytą 51 000 Eur sumą, mokėtiną ieškovei. Papildomame susitarime nebuvo įtvirtinta jokia išlyga, dėl kurios atsakovei būtų palikta teisė sulaikyti 51 000 Eur sumą.

44. Akcentuotina ir tai, kad apeliantė neginčijo teismo priteistų delspinigių dydžio, nenurodė, kurioje dalyje delspinigiai priskaičiuoti neteisingai. Taigi, teismui konstatavus, kad atsakovė liko skolinga ieškovei 61 375,20 Eur sumą, nuo šios sumos buvo pagrįstai priskaičiuoti delspinigiai, remiantis Rangos sutarties 9.1 punktu po 0,02 procento už 180 dienų, iš viso 2 025,43 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

45. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovė kėlė alternatyvius reikalavimus, tai keli jos reikalavimai liko nepatenkinti. Apeliantės nuomone teismas privalėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir teismas tik formaliai įvertino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, konstatuodamas, kad jos neviršija nustatytų Rekomendacijose dydžių. Vien tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų išlaidų dydžio, dar nereiškia, kad šalies patirtos išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio ir automatiškai turi būti priteisiamos.

46. CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

47. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

48. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).

49. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos įrodymais, t. y. prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019 pasisakydamas dėl ieškovo teisės reikšti alternatyvius reikalavimus yra pažymėjęs, kad asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį gynimo būdą pasirinkti (CPK 13 straipsnis). Kiekviename ieškinyje būtina nurodyti konkretų civilinį ginčą individualizuojančius elementus. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškovas ieškinyje taip pat turi nurodyti, be kita ko, aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą; įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 356 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tačiau proceso teisės normos nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

51. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).

52. Ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

53. Aukščiau nurodyta teismų praktika aiškiai apibrėžė, kad bent vieno iš alternatyvių reikalavimų patenkinimas reiškia, jog ieškinys patenkinamas visiškai ir eliminuoja kito (alternatyvaus) reikalavimo patenkinimo galimybę. Taigi, vien pats faktas, kad ieškovė kėlė alternatyvius reikalavimus, nesudaro pagrindo spręsti, jog jos patirtos bylinėjimosi išlaidos privalėjo būti sumažintos. Nors ieškovė ieškinyje kėlė alternatyvius reikalavimus, tačiau jos prašoma priteisti galutinė suma išliko tokia pati. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovės prašomą sumą teisingai nurodė, kad jos ieškinys buvo patenkintas visiškai.

54. Kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos procesą laimėjusiai šaliai visais atvejais individualiai sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, be kita ko, vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą. Nors teismas pagal įstatymą kontroliuoja prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, teismų praktikoje iš esmės pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis išlaidomis. Dėl šios priežasties proceso šalis, siekdama kitos šalies advokato pagalbos išlaidų sumažinimo, turi argumentuotai pagrįsti, kodėl konkrečiu atveju teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovei priteisti mažesnio dydžio bylinėjimosi išlaidas nenurodė nei vieno svaraus argumento, kodėl teismas privalėjo tą daryti ir kokiu teisiniu pagrindu teismui tokia pareiga atsirado.

55. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), o 8 punkte surašytos konkrečios advokato teikiamos teisinės paslaugos ir rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai.

56. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė patyrė 7 731,9 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir visas šias išlaidas pagrindė rašytiniais įrodymais.

57. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinio parengimą maksimali mokėtina suma sudaro 3 995,25 Eur. Paminėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitų dokumentų, kuriuose pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai parengimas apmokestinamas maksimalia 172,99 Eur suma. Pagal ieškovės atstovo pateiktą ataskaitą tokių prašymų teismui buvo pateikta mažiausiai 3, t. y. prašymas dėl įrodymų išreikalavimo ir įrodymų prijungimo prie bylos, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės atstovas į teismo posėdį, kuris buvo paskirtas Klaipėdos apygardos teisme, vyko iš Vilniaus į Klaipėdą, todėl į bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstai įtrauktos kelionės sąnaudos. Vertindama bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad bylos nagrinėjimas iš esmės pirmosios instancijos teisme buvo atnaujintas, siekiant surinkti papildomus įrodymus, reikalingus objektyviai išnagrinėti bylą, o šalys tarėsi dėl taikos sutarties sudarymo. Ir nors bendro sutarimo šalys taip ir nepriėjo, tai lėmė bylinėjimosi išlaidų padidėjimą.

58. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės atstovo pateikta ataskaita apie suteiktas teisines paslaugas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl, kaip minėta, iš esmės pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis. Pažymėtina ir tai, kad skunde apeliantė iš esmės ir neginčija to fakto, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau nurodo, kad jos neturėjo būti priteistos visa apimtimi. Visgi, apeliantė skunde nepagrindė poreikio mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, jos skundas šioje dalyje netenkinamas, o ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis nekeičiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

60. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

61. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo priteisti iš apeliantės 1 687,95 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

62. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 2 077,53 Eur sumą. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad apeliantės skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bei į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, sprendžia, kad iš apeliantės ieškovės naudai priteistina 1 687,95 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Dėl bylos procesinės baigties

63. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

64. Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų detaliau nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RATUVA“ (juridinio asmens kodas 140724215) 1 687,95 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 95 centus) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lyderio grupė“ (juridinio asmens kodas 300539253) naudai.

Teisėjai Asta RadzevičienėAntanas RudzinskasIrmantas Šulcas