- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- 2A-966-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00472-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- A. N.
- Ieškovas
- S. D.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.4Žala
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. N. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-162-995/2021 pagal ieškovės S. D. patikslintą ieškinį atsakovei A. N. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. D. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės A. N. (toliau – ir atsakovės) priteisti 957,50 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį 2020 m. gegužės 22 d. vandeniu užliejo viršutinio buto savininkė A. N. (buvusi – L.). Dėl užliejimo buvo išpūstos lubos virtuvėje, apgadinta buto siena, lubos koridoriuje, vonios ir tualeto kambario lubos. Butas nėra apdraustas, todėl nuostoliai jai nėra atlyginti. Dėl šio įvykio ieškovės turtui buvo padaryta materialinė žala, kurios dydis sudaro 957,50 Eur. Ieškovė teigia, kad ieškovės turtui padarytą žalą įrodo 2020 m. liepos 10 d. Daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės A. K. aktas dėl padarytos žalos, mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ būsimų darbų, reikalingų atstatyti ir grąžinti turtą į iki buto užliejimo buvusią padėtį, sąmata, kurios suma yra 847 Eur (su PVM) (300 Eur už apdailos darbus, 200 Eur vonios kambario ir WC kambario lubų džiovinimą ir plastikinių lentelių keitimą, 200 Eur įtempiamų lubų tvarkymą), taip pat po darbų atlikimo bus reikalinga išvalyti patalpas, sąmata, pagal kurią patalpų valymo darbų kaina – 60,50 Eur. Be to, atsakovė davė 50 Eur meistrui, kuris iš pakabinamų lubų išpylė vandenį. Taigi, ieškovės teigimu, bendra atliktinų darbų kaina yra 957,50 Eur. Ieškovė taip pat pateikė ir kitos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinę sąmatą, kurios suma – 1 071,96 Eur, tačiau teismo prašė jai priteisti mažesnius nuostolius, vadovaujantis MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytomis lokalinėmis sąmatomis. Taip pat ieškovė prašė iš atsakovės priteisti įrodymų rinkimo išlaidas – 4,20 Eur už fotonuotraukas, fiksuojančias ieškovei padarytą turtinę žalą, 3,48 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo išdavimą, iš viso 7,68 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 20 d. atsakovė buvo informuota, jog iš jai priklausančio buto įvyko vandens pratekėjimas į atsakovės butą. Atsakovė tą pačią dieną buvo atvykusi į ieškovės butą ir jį apžiūrėjo. Bute ieškovės iniciatyva buvo iškviestas meistras, kuris išleido vandenį iš susidariusios pūslės įtempiamose lubose prieškambaryje / koridoriuje. Atsakovė sumokėjo meistrui už vandens išleidimą 50 Eur. Lubos iškart išsilygino, daugiau vandens niekur nebuvo pratekėję, nesimatė jokių dėmių. Vėliau, 2020 m. liepos 10 d., ieškovė atsakovei iš naujo pareiškė pretenzijas dėl žalos atlyginimo ir prašė sumokėti 500 Eur. Tuomet atsakovė, pasikvietusi meistrą V. P., atvyko į ieškovės butą ir apžiūrėjo prieškambario / koridoriaus sieną, joje matėsi maždaug 1 cm pločio ir 1 m ilgio atšokusių dažų juosta. Pasak meistro, tokį defektą sutvarkyti pakaktų 50 Eur, tačiau ieškovė su tokiomis sąlygomis nesutiko. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalaujamu turtinės žalos atlyginimo dydžiu, kadangi ieškinyje nurodyti po vandens užliejimo buto defektai neatitinka 2020 m. gegužės 22 d. apžiūrėto buto būklės. Atsakovė, atvykusi į butą, matė tik vandens pūslę įtempiamose lubose ir tai, kad vandenį išleido meistras, daugiau jokių vandens pratekėjimų vėliau bute negalėjo atsitikti. Atsakovės nuomone, ieškovė, pasinaudodama įvykiu, siekia susitvarkyti senas lubas virtuvėje, vonioje, tualete, perdažyti visą prieškambario / koridoriaus sieną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės A. N. ieškovei S. D. 810,85 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29,48 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
5. Teismas konstatavo, jog faktas, kad ieškovės butui dėl užliejimo buvo padaryta žala, ir šio įvykio priežastis – atsakovei priklausančiame bute be priežiūros paliktas nuolat bėgantis vanduo, yra įrodytas (CPK 185 straipsnis). Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad užliejimas įvyko iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, teismas padarė išvadą, kad ji yra atsakinga už įvykusį įvykį – ji privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nuostoliai vertintini pagal buto remontui realiai reikalingas išlaidas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė kelių statybos veikla užsiimančių asmenų preliminarias darbų sąmatas, jose nurodytos buto remonto išlaidos svyruoja nuo 847 Eur iki 1 130,84 Eur. Teismas, nuspręsdamas dėl žalos dydžio priteisimo, vadovavosi paskutine ieškovės pateikta 2021 m. gegužės 28 d. lokaline sąmata, nes ji iš visų teismui teiktų ieškovės darbų lokalinių sąmatų yra tiksliausia.
7. Teismas nurodė, kad negali sutikti su atsakovės argumentais, jog atsakovės pateikta sąmata turi aukštesnę įrodomąją galią nei pateikta ieškovės, remiantis argumentu, kad ieškovės pateikta sąmata atlikta žemesnę kvalifikaciją turinčio subjekto. Tokie atsakovės argumentai stokoja teisinio pagrįstumo, t. y. nėra pagrįsta, kad buto remonto kaštus įvertinti gali tik projekto dalies ekspertas ir jo įvertinimai yra tikslesni ir detalesni nei atlikti projekto dalies vadovo.
8. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė pateikė specialisto M. L. rašytinius pastebėjimus dėl specialisto R. R. sąmatos galimo ydingumo, tačiau, išskyrus rašytinius pastebėjimus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovės pateikta R. R. lokalinė sąmata ir joje nurodyti duomenys (būtini atlikti remonto darbai, jų įkainiai ir kt.) yra klaidingi.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nusprendė, jog labiau tikėtina, jog plyšiai tarp sienos ir įtempiamų lubų sujungimo vietose atsirado būtent nuo vandens poveikio, atsakovei užliejus ieškovės butą.
10. Teismas įvertino tai, kad vonios ir tualeto lubos buvo paveiktos vandeniu, ir tai, kad siekiant atkurti iki užliejimo buvusią vonios ir tualeto lubų padėtį, nepakanka pakeisti tik keletą dailylenčių, nes akivaizdu, kad pakeistų dailylenčių spalva skirsis nuo nepakeistų lentelių, todėl jas būtina keisti visas. Atsakovei nepaneigus šių aplinkybių, teismas vertino, kad ieškovė turi teisę į būsimas vonios ir tualeto lubų sutvarkymo – dailylenčių išardymo ir pakeitimo išlaidas.
11. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovės pateiktą lokalinę sąmatą sudarė aukštesnės kvalifikacijos specialistas ir kartu su sąmata yra pateikta ir ataskaita, ko nepateikė ieškovė, tačiau teismas, vertindamas žalos dydį, atsakovės pateikta sąmata nesivadovauja, kadangi į ją nėra įtrauktos visos būtinos remonto išlaidos, be to, jose nurodytos darbų ir medžiagų kainos, teismo vertinimu, yra neprotingai mažos.
12. Į ieškovės pateiktą R. R. lokalinę sąmatą yra įtrauktos ir sumos (papildomų medžiagų mechanizmų, darbo užmokesčio vertė (3 procentai), socialinio draudimo išlaidos, statinio statybos išlaidos (statybvietės išlaidos 9 procentai), tiesioginės išlaidos (pridėtinės išlaidos), pelnas 5 procentai, netiesioginės išlaidos), kurios, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra susijusios su būsimomis remonto išlaidomis, ir, kadangi ieškovė teismui negalėjo paaiškinti jų kilmės ir būtinybės, specialisto, sudariusio lokalinę sąmatą apklausti teismo posėdyje, neprašė, teismas šių lokalinėje sąmatoje nurodytų sumų ieškovei nepriteisė.
13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė taip pat pateikė su patikslintu ieškiniu ir MB „(duomenys neskelbtini)“ darbų – patalpų valymo po statybos darbų sąmatą, iš kurios matyti, kad tokie darbai kainuos 60,50 Eur (su PVM), ir prašė priteisti iš atsakovės, tačiau į ieškovės pateiktą R. R. lokalinę sąmatą, kuria rėmėsi teismas, vertindamas žalos dydį, ūkinių šiukšlių valymo iš patalpų ir jų išvežimo darbai apskaičiuoti ir įvertinti 43,20 Eur (6,73 Eur + 28,97 Eur + 21 proc. PVM), ir ši suma yra įtraukta į bendrą ieškovei priteistiną turtinės žalos atlyginimą, todėl atskirai ieškovei iš atsakovės teismas nepriteisė.
14. Pažymima, kad ieškovė taip pat į reikalaujamą iš atsakovės jai priteisti nuostolių sumą įtraukė ir 50 Eur sumą už vandens išpylimą iš pakabinamų lubų, esančių ieškovės bute, tačiau teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad atsakovė yra sumokėjusi 50 Eur meistrui už vandens išpylimą, todėl ši ieškovės prašoma priteisti pinigų suma iš atsakovės taip pat nepriteisiama.
15. Teismas priėjo prie išvados, kad, esant įtvirtintai atsakovės pareigai atlyginti padarytą žalą, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistinas 810,85 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas pagal ieškovės pateiktą 2021 m. gegužės 28 d. R. R. sudarytą lokalinę sąmatą (670,13 Eur su 21 proc. PVM). Teismo vertinimu, šios išlaidos realiai tikėtinos, pagrįstos iš esmės objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, atitinka protingumo bei teisingumo principus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė A. N. (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimą iš dalies, priteisiant iš atsakovės A. N. ieškovei S. D. 148,45 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
16.1. Apeliantė nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, nustatydamas sugadinimus: sugadintos ištempiamosios lubos bei sugadintos tualeto ir vonios dailylentės, kadangi rėmėsi tik ieškovės pateiktomis darbų sąmatomis.
16.2. Apeliantė pažymėjo, kad teismas nevertino liudytojo V. P. ir V. N. paaiškinimų, jog tualeto ir vonios dailylentės negalėjo būti paveiktos vandens, nes jos pagamintos iš plastiko, todėl tai senumo žymės, be to, bute labai seniai darytas remontas.
16.3. Apeliantės vertinimu, teismui nepagrįstai nesukėlė abejonių į bylą pateiktos eksperto M. L. rašytinės pastabos apie R. R. sąmatos trūkumus ir jis jų nevertino, nurodydamas, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad R. R. lokalinėje sąmatoje pateikti duomenys yra klaidingi.
Atsiliepimas
16.4. Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog eksperto M. L. ataskaitoje išdėstyti paaiškinimai dėl atsisakymo įtraukti į remonto darbus virtuvės, tualeto ir įtempiamų lubų keitimą nepaneigia MB „(duomenys neskelbtini)“ D. P. ir ieškovės duotų paaiškinimų, kad tai daryti būtina. Teismas pasirinko ieškovės, kaip suinteresuoto asmens, ir D. P., nesugebėjusio pateikti nė vienos kvalifikuotai parengtos lokalinės sąmatos, paaiškinimus, tačiau atmetė statinio projekto dalies eksperto M. L. ataskaitoje išdėstytas išvadas.
16.5. Teismas klaidingai nurodė, kad atsakovės pateikta sąmata nesivadovauja, kadangi į ją nėra įtrauktos visos būtinos remonto išlaidos ir darbų ir medžiagų kainos yra neprotingai mažos. Teismas neįvertino eksperto M. L. ataskaitoje paaiškinimo, jog sąmata parengta pagal naujausią statybos įkainių duomenų bazę, kuri patvirtinta (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu (duomenys neskelbtini).
16.6. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai įvertino įrodymus, kadangi nekvalifikuotai parengtos darbų sąmatos buvo vertinamos kaip įrodymų visuma, kuri leido padaryti klaidingą išvadą apie darbų apimtis ir jų kainą.
17. Ieškovė S. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
17.1. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino ieškinio argumentus ir pateiktus įrodymus, taip pat padarė teisingą išvadą, kad dėl atsakovės veiksmų (kaltės) padaryta žala.
17.2. Ieškovė pažymi, kad jos butui buvo padaryta žala, o žalos padarymo faktas laikytinas neteisėta atsakovės veikla. Padarytos žalos faktą ir jos dydį pagrindžia byloje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikiami rašytiniai įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
21. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Žalos dydis yra viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo ir šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas yra vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas po sugadinimo neatkurtas ir nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-417/2014, 3K-3-130/2016 ir kt.).
22. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio nuostatomis, jog padarytą žalą privalo atlyginti buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė – atsakovė A. N.. Be to, atsakovė neginčijo žalos padarymo fakto ir sutiko (sutinka) atlyginti ieškovei padarytą žalą, tačiau tik tiek, kiek realiai reikalinga atkurti buto būklę iki užliejimo.
23. Tarp šalių nėra ginčo dėl žalos padarymo turtui fakto ir laiko. Apeliantė iš esmės nesutinka su teismo sprendimu priteistos turtinės žalos dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šių apeliacinio skundo argumentų.
24. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 10 d. buvo užlietas vandeniu iš virš šio buto esančio (duomenys neskelbtini), buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Įvykio metu ieškovės butas nebuvo draustas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja.
25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
26. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir iš to padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas.
28. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nusprendė, kad ieškovės realiai patirta turtinė žala yra 810,85 Eur. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu dėl šios dalies, nurodė, jog buto remonto kaina yra 148,45 Eur.
29. Nagrinėjamu atveju teismas dėl remonto darbų, būtinų atstatyti butą į padėtį, buvusią iki apliejimo, vadovavosi paskutine ieškovės pateikta 2021 m. gegužės 28 d. lokaline sąmata. Teismas tokią savo poziciją argumentuotai išdėstė, pažymėdamas, kad minėta lokalinė sąmata iš visų teismui teiktų darbų lokalinių sąmatų yra tiksliausia, nes joje išdėstyti visi reikalingiausi darbai, iš jos yra aišku, kas po buto užliejimo buvo sugadinta, ką reikia keisti, kokie remonto darbai turi būti atlikti, t. y. joje atsispindi darbų ir išlaidų aprašymai, kiekiai, darbuotojų užmokestis, medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, 2021 m. gegužės 28 d. lokalinę sąmatą pripažinęs rašytiniu įrodymu, jį vertino visų kitų byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, kontekste, atsižvelgdamas ir į atsakovės pateiktą specialisto M. L. ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantė, jog teismui nesukėlė abejonių į bylą pateiktos eksperto M. L. rašytinės pastabos apie R. R. sąmatos trūkumus ir jis jų nevertino, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pateiktus specialisto M. L. rašytinius pastebėjimus dėl specialisto R. R. sąmatos galimo ydingumo ir pagrįstai nurodė, kad, išskyrus rašytinius pastebėjimus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovės pateikta R. R. lokalinė sąmata ir joje nurodyti duomenys (būtini atlikti remonto darbai, jų įkainiai ir kt.) yra klaidingi.
31. Apeliantė teigia, kad, jos nuomone, kurios ji laikėsi nuo bylos pradžios, ieškovė, praėjus 2 mėnesiams nuo įvykio, nepagrįstai vonios ir tualeto lubų keitimą, ištempiamų lubų tvarkymą pateikė kaip būtinus atlikti darbus, atsiradusius po apliejimo, prašydama įtraukti juos į būsimų darbų sąmatas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais. Visų pirma išvadą, kad labiau tikėtina, jog plyšiai tarp sienos ir įtempiamų lubų sujungimo vietose atsirado būtent nuo vandens poveikio, atsakovei užliejus ieškovės butą, teismas padarė, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės nurodytos aplinkybės, fotonuotraukos, taip pat pačios atsakovės, liudytojo V. N. paaiškinimai patvirtino, kad ištempiamose lubose buvo susikaupęs pakankamai didelis kiekis vandens, o liudytojas D. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl susikaupusio vandens ištempiamose lubose išsilankstė lubų profilis, kurį reikia keisti, o tam reikia nuimti įtempiamas lubas ir jas pakeisti kitomis, nes tai yra vientisas audeklas. Teismas atsižvelgė ir į atsakovės pateiktą specialisto ataskaitą ir joje išdėstytus specialisto M. L. paaiškinimus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad pastarieji duomenys nepaneigia nei ieškovės, nei liudytojo D. P. teiginių apie tai, kad ištempiamos lubos buvo sugadintos dėl buto užliejimo, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog tarp sienų ir įtempiamų lubų sujungimo vietose esančių plyšių atsiradimą sąlygojo netinkamai atlikti lubų profilio montavimo darbai.
32. Antra, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės teiginius, kad teismas nevertino liudytojo V. P. ir V. N. paaiškinimų, jog tualeto ir vonios dailylentės negalėjo būti paveiktos vandens, nes jos pagamintos iš plastiko, o žymės ant dailylenčių yra nuo senumo. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad tualeto ir vonios lubos buvo apipiltos, todėl nėra pagrindo netikėti, kad dėmės ant dailylenčių susidarė būtent nuo nutekančio vandens poveikio. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, drėgmės padaryta visa žala gali būti matoma ne iš karto, o pasireikšti ir per tam tikrą laiką. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ir atsakovės argumentus, kad ieškovė, pasinaudodama įvykiu, siekia susitvarkyti senas lubas virtuvėje, vonioje, tualete, perdažyti visą prieškambario / koridoriaus sieną.
33. Apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog teismas klaidingai nurodė, kad atsakovės pateikta sąmata nesivadovauja, kadangi į ją nėra įtrauktos visos būtinos remonto išlaidos ir darbų ir medžiagų kainos yra neprotingai mažos. Atsakovė nurodo, kad teismas neįvertino eksperto M. L. ataskaitoje paaiškinimo, jog sąmata parengta pagal naujausią statybos įkainių duomenų bazę, kuri patvirtinta (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, atsižvelgdamas į šiuo metu egzistuojančias realias statybų rinkos kainas, pagrįstai priėjo prie išvados, jog atsakovės pateiktoje sąmatoje nurodytos darbų kartu su medžiagomis kainos yra nepagrįstai mažos (pvz., sienų vidinių paviršių glaistymas organiniais ir akriliniais glaistais (pirmasis sluoksnis) įvertintas 3,40 Eur, o kartotinis – 2,25 Eur, mūrinių sienų tinkuoto paviršiaus atskirų vietų remontas (sienos) – 29,15 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių skirtingų subjektų sudarytas darbų lokalines sąmatas, kuriose remonto išlaidos svyruoja nuo 847 Eur iki 1 130,84 Eur, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, daro išvadą, kad atsakovės nurodytomis kainomis nebūtų galimybės pašalinti visus dėl buto užliejimo padarytus sugadinimus ieškovės bute. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovės teismui pateiktoje lokalinėje sąmatoje nėra įtraukti vonios ir tualeto lubų, įtempiamų lubų remonto darbai, kuriuos tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas pripažįsta būtinais, siekiant pašalinti ieškovės butui padarytą žalą.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai, priteisdamas žalos atlyginimą ieškovei, nepriteisė R. R. lokalinėje sąmatoje nurodytų sumų, nesusijusių su būsimomis remonto išlaidomis (papildomų medžiagų mechanizmų, darbo užmokesčio vertė (3 procentai), socialinio draudimo išlaidos, statinio statybos išlaidos (statybvietės išlaidos 9 procentai), tiesioginės išlaidos (pridėtinės išlaidos), pelnas 5 procentai, netiesioginės išlaidos), taip pat papildomai prašomos priteisti 60,50 Eur sumos už darbų – patalpų valymą po statybos darbų, nes šios išlaidos jau buvo įtrauktos į lokalinę sąmatą, kuria rėmėsi teismas, ir 50 Eur už vandens išpylimą iš pakabinamų lubų, nes šią sumą atsakovė jau yra sumokėjusi. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė turi atlyginti ieškovei 810,85 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 185 straipsniai.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
38. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškovei nespręstinas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.