Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „CoReal“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CoReal“ ieškinį atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Visų pirma, svarbu pažymėti, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, inter alia (liet. be kita ko), apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 43 punktą).

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs iš 2019 m. birželio 19 d. viešojo pirkimo sutarties, sudarytos atlikus mažos vertės Antžeminių konteinerių aikštelių projektavimo paslaugų ir įrengimo (statybos) darbų viešąjį pirkimą skelbiamos apklausos būdu, vykdymo teisinių santykių (dėl atsiskaitymo pagal viešojo pirkimo sutartį, tinkamo darbų ir paslaugų pagal šią sutartį suteikimo ir pan.), pripažįsta, kad vadovaujantis CPK 27 straipsnio 3 dalimi, civilinę bylą, kaip pirmosios instancijos teismas, turėjo nagrinėti apygardos teismas. Tokiu būdu apylinkės teismas, išnagrinėjęs jam neteismingą bylą, nagrinėjamu atveju pažeidė rūšinio teismingumo taisykles.

15. Kita vertus, bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių, nurodančių, ar byla teisminga apylinkės ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, pažeidimas nelaikytinas absoliučiu skundžiamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-248/2019 55 punktą), be to, ginčo šalys dėl to atskirai nekelia argumentų apeliaciniame procese, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu apylinkės teismo sprendimo naikinti negali.

16. Kaip jau buvo minėta, atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija, skelbiamos apklausos būdu atlikusi mažos vertės viešąjį pirkimą, 2019 m. birželio 19 d. sudarė su ieškove UAB „CoReal“ rangos sutartį Nr. J-291, kurios 2.1 punktu ieškovė įsipareigojo per Sutartyje nustatytą terminą ir nustatytomis sąlygomis atlikti ir perduoti antžeminių konteinerinių aikštelių projektavimo ir antžeminių aikštelių įrengimo darbus, o atsakovė – sudaryti rangovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje nustatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovui Sutarties kainą Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Šalys sutarties 3.4 ir 9.1 punktais numatė, kad sutarties kaina - 94 999,28 Eur (78 511 Eur be PVM). Sutarties 9.2 punkte nustatyta, kad sutarčiai taikoma konkrečios kainos kainodara. Ieškovė 2020 m. vasario 11 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija CR Nr. 84, 56 404,64 Eur (be PVM) sumai ir ją kartu su Pažyma Nr. 1 bei Atliktų darbų aktu Nr. 1 pateikė atsakovei; 2020 m. kovo 18 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija CR Nr. 95, 14 507,10 Eur sumai (be PVM), remdamasi Atliktų darbų aktu Nr. 2 ir Pažyma Nr. 2, ir šiuos dokumentus pateikė atsakovei; 2020 m. balandžio 21 d. surašė Darbų perdavimo–priėmimo aktą dėl pagal rangos sutartį atliktų darbų, kurių vertė - 78 511,80 Eur (be PVM, su PVM 94 999,28 Eur) ir 2020 m. balandžio 23 d. raštu dėl atliktų darbų priėmimo ir atsiskaitymo už atliktus darbus kartu su 2020 m. balandžio 22 d. PVM sąskaita faktūra Serija CR Nr. 106, 7 600,06 Eur (be PVM) sumai pateikė atsakovei. Atsakovė 2020 m. balandžio ir gegužės mėn. raštais ieškovei pranešė, kad, vadovaudamasi šalių sudarytos sutarties 8.2.2 punktais, nesutinka mokėti už neatliktus darbus – archeologinius, geologinius, geotechninius tyrimus, kurių nurodoma kaina 7 000 Eur, ir tvoros aplink vieną antžeminę aikštelę įrengimą (nurodoma darbų kaina 600,06 Eur). Šalys neginčija, kad atsakovė už kitus darbus su ieškove atsiskaitė.

17. Byloje kilo ginčas būtent dėl ieškovei nesumokėtos 7 600,06 Eur sumos, kurios, anot atsakovės, pastaroji neturėjo pagrindo mokėti, kadangi darbai šiai sumai (archeologiniai, geologiniai, geotechniniai tyrimai, kurių kaina 7 000 Eur; tvoros aplink vieną antžeminę aikštelę įrengimas, kurios įrengimo kaina 600,06 Eur) pagal šalių 2019 m. birželio 19 d. Rangos sutartį nebuvo atlikti.

21. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pilna apimtimi ir patenkinti jos ieškinio reikalavimus pilna apimtimi, tačiau apeliaciniame skunde ieškovė visiškai nieko nepasisakė ir nenurodė jokių argumentų/įrodymų dėl vienos iš tvorų aplink antžeminę aikštelę įrengimo darbų atlikimo / neatlikimo, dėl ko pirmosios instancijos teismo buvo atmestas ieškovės reikalavimas dalyje dėl 600,06 Eur atlyginimo už tvoros įrengimo darbus priteisimo, teismui konstatavus, kad ieškovė tokių darbų faktiškai neatliko.

23. Pažymėtina, kad CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-112/2008).

24. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde apskritai neginčija ir nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo šiuo (tvoros įrengimo darbų neatlikimo) aspektu ir išvadų, jog byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtinta minėtos tvoros įrengimo darbų atlikimo fakto, atitinkamai ieškovei už tokius neatliktus pagal Sutartį darbus negali būti priteisiamas atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė nenurodė nei argumentų, nei pateikė kokius nors įrodymus, kurie leistų kitaip vertinti situaciją, nei sprendė pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu.

26. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, kad nors Sutarties 9.2. punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad Sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara, tačiau pagal Sutarties 5.1. punktą rangovas privalo vykdyti ir užbaigti visus Darbus pagal Sutartį, vadovaudamasis Technine specifikacija, projektu ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, o pagal Sutarties 4.6. punktą užsakovas privalo sumokėti Sutarties kainą tik rangovui tinkamai atliktus visus Darbus. Sutarties 9.4. punkte numatyta, kad apmokėjimo už tinkamai pagal Sutartį atliktus Darbus sumai nustatyti turi būti taikomos rangovo pasiūlyme pirkime nurodytos faktiškai atliktų ir perduotų darbų kainos. Tokiu būdu, ieškovei neįrodžius ir nepaneigus, kad ji, vis dėlto, (ne)atliko vienos iš tvorų įrengimo darbų, kurių kaina pagal pačios ieškovės dar viešojo pirkimo metu teiktą pasiūlymą, sudarė 600,06 Eur, tokių darbų neperdavus užsakovei, o pastarajai jų neperėmus, t. y. ieškovei neatlikus visų Darbų pagal Sutartį, jų neperdavus užsakovei, o pastarajai jų nepriėmus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dalyje dėl 600,06 Eur priteisimo iš atsakovės.

28. Savo ruožtu atsakovė laikosi pozicijos, kad tarp šalių 2019 m. birželio 19 d. sudarytos Rangos sutarties kainodara, nepaisant to, kad joje nurodoma fiksuota kaina bei fiksuotos kainos principas, remiantis sutarčių laisvės principu bei kompleksiškai vertinant Sutarties sąlygas, turi būti kvalifikuojama kaip fiksuotos kainos ir fiksuoto įkainio kainodaros junginys. Todėl ieškovei, neatlikus dalies Darbų, numatytų Sutartimi - archeologinių, geologinių, geotechninių tyrimų, - atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisako mokėti apeliantei 7 000 Eur sumą už faktiškai neatliktus darbus.

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčo sutartimi ieškovė įsipareigojo ne tik atlikti tam tikrus statybos rangos darbus – antžeminių aikštelių įrengimo darbus, bet ir suteikti su šiais darbais neatsiejamai susijusias antžeminių konteinerių aikštelių projektavimo paslaugas, ir visi šie sutartiniai įsipareigojimai Sutartyje įvardinti Darbais (Sutarties 2.1. punktas).

30. Kita vertus, pagal sudarytos viešojo pirkimo sutarties 1.1. punktą Darbai (kuriuos turėjo ir įsipareigojo atlikti ieškovė) – tai visi darbai, nustatyti Techninėje specifikacijoje, įskaitant projektavimo paslaugas, ir kitos būtinos Sutarčiai atlikti paslaugos, kurias pagal Sutartį privalo atlikti rangovas. Pagal Sutarties 1.28 punktą, Techninė specifikacija – t. y. dokumentas, kuriame nustatyti reikalavimai Darbams (Sutarties 1 priedas). Taigi, siekiant nustatyti ieškovės prisiimtų suteikti paslaugų bei statybos rangos darbų pobūdį ir apimtį, būtina įvertinti Techninės specifikacijos, esančios neatsiejama tiek pačios Sutarties, tiek ir visų viešojo pirkimo dokumentų apskritai, dalimi nuostatas. Šios Techninės specifikacijos 4 dalies „Reikalavimai antžeminių konteinerių aikštelių projektavimo paslaugoms“ 5 punktas numato, kad aikštelėms, patenkančioms į kultūros paveldo objekto teritoriją, prieš vykdant žemės darbus, būtina atlikti archeologinius tyrimus vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. ĮV-538 „Dėl paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ patvirtinimo nuostatomis. Visas galimas su tuo susijusias išlaidas rangovas privalo įsivertinti prieš pateikdamas pasiūlymą.

31. Taigi, vadovaujantis Pirkimo dokumentų bei Sutartį sudarančių dokumentų visuma, archeologinius, geologinius, geotechninius tyrimus, dėl kurių ir keliamas ginčas nagrinėjamoje byloje, rangovė privalėjo atlikti tik toms aikštelėms, kurios patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją. Privalomo tokių tyrimų atlikimo apskritai tiek projektuojant darbus, tiek prieš juos atliekant, t. y. tyrimų atlikimo privalomumo vykdant Sutartį apskritai, Pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta. Kitaip tariant, vykdydama viešąjį pirkimą perkančioji organizacija nebuvo nurodžiusi tiekėjams, jog ketina bet kuriuo atveju įsigyti/perka antžeminių aikštelių archeologinių tyrimų atlikimo paslaugas, kaip sudėtinę projektavimo paslaugų dalį, tokių nuostatų atitinkamai nenumatyta ir pačioje Sutartyje, sudarytoje su pirkimą laimėjusiu tiekėju. Priešingai, Pirkimo dokumentuose, o būtent Techninėje specifikacijoje, kuria vadovaudamasis rangovas ir privalėjo atlikti Darbus, pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta archeologinių tyrimų atlikimo pareiga, kaip sudėtinė projektavimo paslaugų dalis, tik toms aikštelėms, kurios patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją, ir atitinkamai nukreipiama į poįstatyminį teisės aktą - LR kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. ĮV-538 - kuriuo vadovaujantis, tokie tyrimai turi būti atliekami.

32. Kaip nurodė procesiniuose dokumentuose ieškovė ir kaip neneigė ir nekvestionavo atsakovė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei atsiliepdama į apeliacinį skundą, nei viena iš projektuotų ir vėliau pastatytų antžeminių aikštelių nepateko į kultūros paveldo objekto teritoriją. Pažymėtina ir tai, kad Techninės specifikacijos 5 punkte nurodytame LR kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakyme Nr. ĮV-538, į kurį nukreipiama archeologinių tyrimų atlikimo klausimu, taip pat ir pirmosios instancijos teismo nurodytame STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1053 tai pat numatyta, ir to neneigė pati atsakovė, kad tokio pobūdžio tyrimų atlikimas nėra privalomas rengiant naujo nesudėtingojo statinio (šiuo atveju – antžeminių konteinerių aikštelių) statybos projektą. Iš kitų aktualių statybą reglamentuojančių teisės aktų (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pagal kurį antžeminės konteinerinės aikštelės yra laikomos I grupės nesudėtingais inžineriniais statiniais (4 skyrius, 3 lentelė, 4.1 punktas); STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, iš kurio matyti, kad I grupės nesudėtingojo statinio projekto sudėtis nenumato jokių statybinių tyrimų ataskaitų; pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ geologinė ataskaita privaloma tik ypatingiems statiniams; pagal Paveldo tvarkymo reglamentą 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkybą“ archeologiniai tyrimai (žvalgymai) privalomi archeologinio paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose) analizės taip pat matyti, kad archeologiniai tyrimai nagrinėjamu atveju supaprastintam projektui – antžeminių konteinerių aikštelių įrengimui – nėra reikalingi, kadangi, kaip nurodė ieškovė ir to neginčija atsakovė, nei viena aikštelių nebuvo įrengta archeologinio paveldo teritorijoje.

33. Ta aplinkybė, kad atsakovė jau po visų Atliktų darbų priėmimo 2020 m. gegužės 6 d. pasiūlė pasirašyti Susitarimą Nr. 2 prie rangos sutarties, kuriame nurodoma, kad atsisakoma archeologinių, geologinių ir geotechininių tyrimų darbų, taip pat netiesiogiai patvirtina, jog tokių darbų atlikimas ir pačios atsakovės buvo suvoktas ir pripažintas, kaip nebūtinas vykdant Sutartį.

34. Tokiu būdu darytina išvada, kad neatlikdama visų projektuojamų aikštelių archeologinių tyrimų ir neperduodama atsakovei tokių tyrimų rezultatų / ataskaitos, ieškovė jokių Sutarties ir Pirkimo dokumentų nuostatų apskritai, nepažeidė. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovė neatliko kokių nors Darbų, numatytų Sutartyje ir konkrečiai Techninėje specifikacijoje, kuriuos privalėjo atlikti, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti ir tik kuriuos (tinkamai) atlikusi būtų įgijusi teisę į visą Sutartyje numatytą kainą. Tai savo ruožtu leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, jog atsakovė neturėjo teisėto pagrindo atsisakyti sumokėti ieškovei sulygtą Sutarties kainą, motyvuodama tai tam tikrų darbų (archeologinių, geologinių ir geotechninių tyrimų), kurie apskritai neįėjo į Sutarties objektą, neatlikimu. Atitinkamai ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės nesumokėtą sulygtos Sutarties kainos dalį – 7 000 Eur, laikytinas pagrįstu ir todėl tenkintinu.

35. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Sutarties 9.2. punktas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad Sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad ieškovei atlikus visus Darbus pagal Sutartį, atsakovei tokius darbus priėmus, nepareiškus jokių pretenzijų dėl darbų tinkamumo ir kokybės, ieškovė įgyja teisę į visą sulygtą fiksuotą kainą (išskyrus kiek tai susiję su tvoros neįrengimu, dėl ko pasisakyta šioje nutartyje ankščiau).

36. Ta atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad ieškovė pasirašė Atliktų darbų aktą Nr. 2, kuriame prie „likučio pagal sutartį“ nurodyti ir 7 000 Eur vertės archeologiniai, geologiniai ir geotechniniai tyrimai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, neturi esminės teisinės reikšmės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, abi bylos šalys pasirašė ir Atliktų darbų aktą Nr. 1, kuriame atsakovės buvo priimti, kaip, vis dėlto, atlikti tyrimų parengimo darbai. Taigi, esant dviem skirtingo turinio Atliktų darbų aktams, kurių viename, neigiama, o kitame, teigiama apie tų pačių aplinkybių buvimą / nebuvimą, abu šie aktai, kaip rašytiniai įrodymai, vertintini kritiškai, ir spręsdamas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teismas atsižvelgia į kitus byloje esančius įrodymus, ginčo šalių elgesį tiek Sutarties vykdymo metu, tiek ir pozicijas teisminio proceso metu. Pagaliau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ir kaip neneigė atsakovė, realiai ieškovės parengta Geologinių, geotechninių ir archeologinių tyrimų ataskaita 2020 m. vasario 10 d. buvo pateikta ir gauta atsakovės, ir atsakovė nenurodė jokių argumentų, jog ši ataskaita buvo netinkama, be pagrindo jos priimta ir pan.

37. Atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai apie tai, kad Sutarties kaina nagrinėjamu atveju galėjo būti keičiama, atsisakant nuo tam tikrų darbų atlikimo ir sumažinant jų apimtis, ką šiuo atveju atsakovė ir padarė, faktiškai atsisakydama archeologinių tyrimų darbų atlikimo, vertintinas kritiškai, kadangi: a) kaip jau konstatuota apeliacinės instancijos teismo ankščiau, archeologinių, geologinių, geotechninių tyrimų atlikimas apskritai nagrinėjamos Sutarties vykdymo kontekste nesudarė Sutarties objekto, tokių tyrimų atlikti rangovė pagal Sutartį apskritai neprivalėjo; b) net ir laikant bei sutinkant su atsakovės pozicija, kad tokių tyrimų atlikimas buvo reikalingas, siekiant pakeisti Sutartį ir įvairias jos sąlygas – tiek Sutarties objektą (atliktinų darbų apimtį), tiek Sutarties kainą – reikėjo laikytis imperatyviai tokiu atveju taikytinų LR Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio nuostatų, taip pat ir pačiose Pirkimo sąlygose bei Sutartyje nustatytos Sutarties keitimo tvarkos, be kita ko, numatytos ir Sutarties 10.3.1 papunktyje, kurios šiuo atveju nebuvo laikytasi, o kilus šalių ginčui, atsakovė dėl Sutarties keitimo teisminio proceso neinicijavo.

38. Pažymėtina, kad Sutarties 9.2 punktu šalys susitarė, kad šiai Sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara, taip pat 3.4 punktu šalys sulygo, kad atsakovė už Darbus pagal Sutartį įsipareigojo sumokėti ieškovei 94 999,28 Eur kainą, kurios 16 487,48 Eur sudaro PVM. Taigi, ginčo kaina apibrėžta tiksliu skaičiumi, Sutartyje jokių nuorodų, kad tai – apytikrė ar orientacinė Sutarties kaina, nėra, nenurodyta jokių kainos apskaičiavimo kriterijų. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais dėl kitokio, nei nustatyta Sutarties 9.2 punkte, kainodaros vertinimu. Pažymėtina, kad pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką CK nuostatos ir jose įtvirtintas sutarčių laisvės principas VPĮ 87 straipsnio kontekste taikomos tik tiek, kiek šio aspekto nereguliuoja specialusis VPĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011, 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020). Skirtingai nuo kitų civilinių teisinių santykių, viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimas pasižymi griežtumu ir imperatyvumu, šalys nėra visiškai laisvos susitarti ir sulygti dėl bet kokio Sutarties pakeitimo, nes tai suponuoja ir pačių Pirkimo sąlygų, ir tiekėjo pasiūlymo keitimą, kuris iš esmės nėra galimas po tokių sąlygų paskelbimo ir pasiūlymo pateikimo, nes reiškia esminių viešųjų pirkimų principų, įtvintų VPĮ 17 straipsnyje, tokių kaip tiekėjų lygiateisiškumas, skaidrumas ir pan., pažeidimą, dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (žr. pirmiau nurodytas kasacinio teismo nutartis civilinėse bylose Nr. e3K-7-304/2011, e3K-3-39-378/2011).

39. Šių argumentų, nurodytų nutarties motyvuojamojoje dalyje, pagrindu spręstina, kad ieškovė, neatlikdama visų projektuojamų aikštelių archeologinių, geologinių, geotechninių tyrimų ir neperduodama tokių tyrimų ataskaitos atsakovei, nepažeidė jokių Sutarties ir/ar Pirkimo dokumentų nuostatų, todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė būtų neatlikusi kokių nors Darbų, numatytų Sutartyje, ir todėl konstatuotina, kad atsakovė neturėjo teisėto pagrindo atsisakyti mokėti ieškovei sulygtą Sutarties kainą (išskyrus kiek tai susiję su tvoros aplink vieną antžeminę konteinerių aikštelę neįrengimu).

40. Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos baigties

41. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčo išsprendimui aktualią kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, reglamentuojančias tiek viešuosius pirkimus, tiek sutarties laisvės be sutarties aiškinimo principų taikymą viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, tiek įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nagrinėjamos bylos kontekste, tuo pačiu nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokios kategorijos bylose, dėl ko nepagrįstai visa apimtimi ieškovės ieškinį atmetė. Tokiu būdu naikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje atmestas ieškovės reikalavimas dėl 7 000 Eur priteisimo ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. ieškovei iš atsakovės priteistina 7 000 Eur skola (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

42. Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato 6 proc. metinių palūkanų dydį skolininkui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad Švenčionių rajono savivaldybė, kaip administracinis vienetas, nėra privatus juridinis asmuo, todėl tenkinant ieškovės reikalavimą dėl 7 000 Eur skolos priteisimo, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (7 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

43. CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

44. Ieškovė UAB „CoReal“, kreipdamasi į teismą patyrė 1 773,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 171 Eur žyminis mokestis ir 1 602,50 Eur advokato išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija, kreipdamasis į teismą, patyrė 2 628,73 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato išlaidos).

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, sprendžia, kad buvo patenkinta viso 92,10 procentai ieškovės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 633,39 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (1 773,50 Eur *92,1 proc.), atitinkamai iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 207,67 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (2 628,73 Eur *7,9 proc.). Įskaičius vienarūšes priešpriešines prievoles dėl šalių viena kitai mokėtinų bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 425,72 Eur (1 633,39 Eur – 207,67 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CK 6.130 straipsnis, CPK 7 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

46. Kaip matyti iš ginčo šalių pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovė (apeliantė) apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 171 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 171 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 000 Eur advokato teisinė pagalba, tuo tarpu atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinės pagalbos išlaidos).

47. Vadovaujantis minėtu CPK 93 straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas 92,10 procentais, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 1 078,49 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, atitinkamai iš ieškovės atsakovės naudai turėtų būti priteista 105,14 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Įskaičius vienarūšes priešpriešines prievoles dėl šalių viena kitai mokėtinų bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovės priteistina 973,35 Eur (1078,49 Eur – 105,14 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CK 6.130 straipsnis, CPK 7 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „CoReal“ (j. a. k. 302815362, buv. Rinktinės g. 15-84, Vilnius) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą dalyje, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CoReal“ reikalavimą dėl 7 000 Eur skolos iš atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „CoReal“ (j. a. k. 302815362, buv. Rinktinės g. 15-84, Vilnius) iš atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188766722, buv. Vilniaus g. 19, Švenčionys) 7 000 Eur (septynis tūkstančius Eur 00 ct) skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (7 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 425,72 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188766722, buv. Vilniaus g. 19, Švenčionys) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CoReal“ (j. a. k. 302815362, buv. Rinktinės g. 15-84, Vilnius) naudai 973,35 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt tris eurus 35 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.