- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-05
- Bylos Nr.
- 1A-142-316/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00554-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- I. L., A. F.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo ir išteisintojo A. D. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo
A. D. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusioji I. L.), neįrodžius, kad A. D. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
A. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusioji A. F.) ir nuteistas 3 (metų) 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
A. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta A. D. 3 (trejų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2021 m. sausio 25 d.
Nukentėjusiosios A. F. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. D. nukentėjusiajai A. F. priteista 979,49 Eur turtinei žalai atlyginti.
Pripažintos A. D. ekstradicijos išlaidos šioje byloje proceso išlaidomis ir priteista iš A. D. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 759,20 Eur ekstradicijos išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. D. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, o būtent jis, 2014 m. gegužės 10 d. laikotarpiu nuo 16 val. 18 min. iki 17 val. 23 min., veikdamas organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, būdamas vykdytoju, kartu su organizuotos grupės nariais (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), t. y. bausmę atlikusiais – organizatoriumi-vykdytoju, neįvardijamas asmuo (1), kuriam byla išskirta, koordinatoriumi, neįvardijamas asmuo (2), kuriam byla išskirta, bei kitais nenustatytais asmenimis (duomenys neskelbtini) ir laisvėje – pasikėsino apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: pagal išankstinį susitarimą nusikalstamos veikos metu atlikti pinigus iš nusikaltimo aukos paimančio ir vėliau pagal organizatoriaus nurodymą pinigus paskirstančio asmens vaidmenį, 16 val. 18 min. neįvardijamam asmeniui (1), kuriam byla išskirta, iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekus su nenustatytu asmeniu laisvėje tel. (duomenys neskelbtini) ir iš pastarojo gavus (duomenys neskelbtini) gyventojų fiksuoto ryšio telefonų numerius, tame tarpe – I. L. telefono numerį, po ko neįvardijamas asmuo (2), kuriam byla išskirta, iš to paties mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną 16 val. 58 min. paskambinęs jam (A. D.) nurodė būti pasiruošusiam iš anksto aptartiems veiksmams vykdyti, t. y. pagal atskirą nurodymą vykti telefonu nurodytu adresu paimti pinigų iš nusikaltimo aukos, po ko tą pačią dieną 17 val. 10 min. neįvardijamas asmuo (1), kuriam byla išskirta, iš Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs I. L. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną, melagingai prisistatęs jos sūnumi, o vėlesnio pokalbio metu ir policijos pareigūnu R. Ž., melagingai nurodęs, kad neva jos sūnus sužalojo 12-kos metų mergaitę „S. B.“, pokalbio su I. L. metu bandė išgauti duomenis apie jos amžių, gyvenamąją vietą, taip norėdamas apgauti I. L. ir per tolesnių nurodymų laukusį jį, t. y. A. D., įgyti nukentėjusiosios namuose laikytus pinigus, tokiu būdu jis (A. D.), veikdamas organizuotoje grupėje kaip vykdytojas, kartu su (duomenys neskelbtini) buvusiais organizuotos grupės nariais – organizatoriumi-vykdytoju – neįvardijamu asmeniu (1), kuriam byla išskirta, koordinatoriumi - neįvardijamu asmeniu (2), kuriam byla išskirta, bei kitais nenustatytais asmenimis (duomenys neskelbtini) ir laisvėje, pasikėsino apgaule įgyti nukentėjusiajai I. L. priklausantį turtą savo ir kitų asmenų naudai, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo ir kitų organizuotos grupės narių valios nepriklausančių aplinkybių, nes I. L. supratus apgaulę ir padėjus telefono ragelį, apgaule įgyti nukentėjusiajai I. L. priklausantį turtą nepavyko.
2. A. D. nuteistas už tai, kad veikiant organizuotoje grupėje pasikėsino apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, o būtent jis, 2014 m. gegužės 10 d. laikotarpiu nuo 16 val. 18 min. iki apie 18 val. 10 min. veikdamas organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, būdamas vykdytoju, kartu su organizuotos grupės nariais (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), t. y. bausmę atlikusiais – organizatoriumi-vykdytoju neįvardijamu asmeniu (1), kuriam byla išskirta, koordinatoriumi – neįvardijamu asmeniu (2), kuriam byla išskirta, bei kitais nenustatytais asmenimis (duomenys neskelbtini) ir laisvėje – pasikėsino apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: pagal išankstinį susitarimą nusikalstamos veikos metu atlikti pinigus iš nusikaltimo aukos paimančio ir vėliau pagal organizatoriaus nurodymą pinigus paskirstančio asmens vaidmenį, 16 val. 18 min. neįvardijamam asmeniui (1), kuriam byla išskirta, iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekus su nenustatytu asmeniu laisvėje tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš pastarojo gavus (duomenys neskelbtini) gyventojų fiksuoto ryšio telefonų numerius, tame tarpe – A. F. telefono numerį, po ko neįvardijamas asmuo (2), kuriam byla išskirta, iš to paties mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną 16 val. 58 min. paskambinęs jam (A. D.) nurodė būti pasiruošusiam iš anksto aptartiems veiksmams vykdyti, t. y. pagal atskirą nurodymą vykti telefonu nurodytu adresu paimti pinigų iš nusikaltimo aukų, po ko tą pačią dieną 17 val. 23 min., S. N. iš Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs A. F. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną bei melagingai prisistatęs A. F. anūku ir nurodęs tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. kad jis neva partrenkė mažametę mergaitę „S. B.“, o vėlesnio pokalbio metu prisistatęs Lietuvos Respublikos konsulu užsienio valstybėje, melagingai nurodęs, kad neva jos anūkas partrenkė mažametę mergaitę ir, kad norint „padėti“ anūkui, mergaitės gydymui reikalingi 20 000 Eur, tokiu būdu padarius psichologinį poveikį nukentėjusiajai A. F. bei įtikinus ją šiuo tariamu tikslu perduoti sutartą sumą pinigų – 17 000 Lt (4 923,54 Eur), bei pasakius, kad pinigų paimti atvyks vienas mergaitės artimųjų „S. B.“, t. y. jis (A. D.), po ko neįvardijamam asmeniui (2), kuriam byla išskirta, iš to paties mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną 17 val. 47 min. perdavus jam SMS pranešimu į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) pradėto nusikaltimo vykdymui reikalingą informaciją, t. y. nukentėjusiajai A. F. nurodytos melagingos informacijos turinį, adresą bei kitus nurodymus, po ko jis (A. D.), tęsdamas bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, apie 18 val. 10 min. atvyko į nukentėjusiosios A. F. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nurodė nukentėjusiajai A. F. jam perduoti pinigus, tokiu būdu jis (A. D.), veikdamas organizuotoje grupėje kaip vykdytojas, kartu su (duomenys neskelbtini) buvusiais organizuotos grupės nariais – organizatoriumi-vykdytoju – neįvardijamu asmeniu (1), kuriam byla išskirta, koordinatoriumi – neįvardijamu asmeniu (2), kuriam byla išskirta, bei kitais nenustatytais asmenimis (duomenys neskelbtini) ir laisvėje, pasikėsino apgaule įgyti nukentėjusiajai A. F. priklausantį turtą savo ir kitų asmenų naudai, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo ir kitų organizuotos grupės narių valios nepriklausančių aplinkybių, nes, A. F. suabejojus ir pareikalavus pakviesti kaimynus pinigų perdavimo fakto patvirtinimui, A. F. atsisakė perduoti pinigus. Tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalyje.
3. Nuteistas už, tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent jis, 2014 m. gegužės 10 d. apie 18 val. 10 min., po to kai 2014 m. gegužės 10 d. 17 val. 23 min. neįvardijamas asmuo (1), kuriam byla išskirta, buvęs (duomenys neskelbtini) iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs A. F. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną bei prisistatęs A. F. anūku ir Lietuvos Respublikos konsulu užsienio valstybėje, nurodęs melagingą informaciją, apie neva A. F. anūko sužalotą mažametę mergaitę bei jos gydymui reikalingas pinigines lėšas, tokiu būdu padaręs psichologinį poveikį nukentėjusiajai A. F. ir įtikinęs ją per atvyksiantį į jos namus asmenį perduoti reikalautus pinigus, jis (A. D.) neįvardijamo asmens (2), kuriam byla išskirta, buvusio (duomenys neskelbtini), nurodymu nuvyko į A. F. butą paimti pinigų, tačiau A. F. suabejojus ir pareikalavus pakviesti kaimynus pinigų perdavimo fakto patvirtinimui bei atsisakius jam perduoti pinigus, jis, būdamas nukentėjusiosios A. F. gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiosios A. F. rankose laikytus pinigus – 797 USD ir 1350 Lt (bendra vertė – 979,50 Eur), po ko iš buto pasišalino, tokiu būdu jis atvirai pagrobė A. F. priklausantį turtą – pinigus 797 USD ir 1350 Lt (bendros 979,50 Eur vertės. Tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. A. D. su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 25 d. nuosprendžiu nesutinka iš dalies.
4.1. Pažymi, jog pagal išduotą Lietuvos Respublikos Europos arešto orderį jis iš (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigos nebuvo paleistas. Nurodo, jog jam į bausmės laiką neįskaitytas išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. birželio 27 d.
4.2. Nurodo, jog nesutinka, kad buvo iš anksto susitaręs dalyvauti organizuotoje grupėje, kad buvo pasikėsinta įvykdyti nusikalstamą veiką. Apelianto nuomone, įvertinus byloje surinktus įrodymus, neginčitynai nepatvirtinta, kad buvo išankstinis susitarimas įvykdyti sunkų nusikaltimą.
4.3. Nukentėjusiosios A. F. parodymų protokole nėra užfiksuota, jog jis būtų prisistatęs S. B.. Nukentėjusioji neminėjo, jog jis būtų nurodęs melagingą informaciją apie jos anūką. Pažymi, jog jis buvo išgėręs alkoholio, todėl negalėjo priimti logiškų sprendimų, nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos.
4.4. Jo nuomone, teismas nepagrįstai tvirtina, kad jis galėjo žinoti apie planuojamą sukčiavimą. Jo nuomone, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jį grindė prielaidomis. Nėra surinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų jo kaltę, todėl visos abejonės vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-110/2013, 2K-540/2013). Prašo iš pasikėsinimo sukčiauti organizuotoje grupėje išteisinti.
4.5. Pažymi, jog dėl BK 178 straipsnio 2 dalies prisipažįsta, nurodo, kad ši veika nebuvo planuojama, viskas įvyko spontaniškai, pažymi, jog davė nuoseklius parodymus dėl šio nusikaltimo ir labai gailisi. Prašo tinkamai įvertinti jo veiksmus, kad šių nusikaltimų neplanavo, viskas vyko spontaniškai be išankstinių susitarimų, prašo neskirti griežčiausios bausmės susijusios su laisvės atėmimu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą negauta.
6. Apygardos teismo posėdyje gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
7. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
8. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad A. D. kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Telšių apylinkės teismas Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 25 d. nuosprendžiu išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl A. D. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad aptarti reikalavimai buvo pažeisti, vien proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013 ir kt.). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, dėl to teisingai konstatavo, kad A. D. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
10. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų nuteistasis, teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, jog teismas priėmė neteisingą nuosprendį.
Dėl veikos numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje kvalifikavimo
11. A. D. apeliaciniu skundu iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Apelianto nuomone, nebuvo surinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų jo kaltę, įrodančia, jog jis galėjo žinoti apie planuojamą sukčiavimą ir buvo iš anksto susitaręs dalyvauti organizuotoje grupėje, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jį grindė prielaidomis.
12. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-104-1073/2020).
13. Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką, apgaulė pavartojama, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-104-1073/2020).
14. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. BK 182 straipsnio dispozicija nenustato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017).
15. Sukčiavimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 182 straipsnio 2 dalis), inkriminuojamas tuo atveju, kai grupė atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius. BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. 2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-497). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301/2015). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuotoje grupėje veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-408-139/2016, 2K-75-648/2017).
16. Pirmosios instancijos teisme A. D. parodė, jog jam paskambino E. C. ir paprašė paimti pinigus. Paskambino tik vieną kartą. Sutiko ir tik paskui pagalvojo, kad kas čia per pinigai (duomenys neskelbtini), o kai dar kartą paskambino ir pradėjo aiškinti kaip jis turi prisistatyti, kad S. B., ką kalbėti, suprato kur įsivėlė, bet nebuvo kaip atsisakyti. E. C. tada pasakė ir konkretų adresą. Pirmą kartą paskambino ir paklausė, ar galėtų jis paimti pinigus, antrą kartą jau konkrečiai iš kur ir kiek paimti pinigų. Kai atvyko pas nukentėjusiąją, pasakė, kad atvyko dėl pinigėlių. Ji tuo metu kalbėjo su kažkuo telefonu, su kuo ji kalbėjo, nežino. Girdėjo, kaip ji tam, su kuo kalbėjo, pasakė, kad atėjo žmogus, ar jam paduoti pinigus. Suprato, kad jai atsakė, jog paduotų pinigus, nes ji pokalbį baigė ir padėjo rinkti pinigus. Tikėjosi, kad jam pinigus paduos. Pinigus moteris jau buvo paruošusi, bet ji pasiūlė nueiti pas kaimynus, kad jie matytų, jog ji jam padavė pinigus. Pagalvojo, kad su kaimynais nebus nieko gero, todėl pagriebė tuos pinigus ir pabėgo. Netrukus paskambino E. ir jis jam pasakė, kad pinigus turi. E. atsiuntė SMS žinutę, kam pravesti pinigus. Jam buvo nurodyta nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir pravesti pinigus keliems asmenims. Taip pat nurodė iš kurio banko. Tą patį vakarą išsiuntė pinigus. Suprato, kad čia veikė du asmenys. Suprato, kad E. C. veikia dar su kažkuo, bet su kuo, žino tik dabar iš bylos. Eidamas paimti pinigus, ar žinojo sumą, dabar neatsimena, bet galėjo ir žinoti. Sutinka, kad bendravo su E. C., bet nei tarėsi dėl to kaip ten ką daryti, nei dalyvavo susitarime ar pasiruošime. Jis vykdė tai, ko prašė padaryti. (3 t., b. l. 26-29). Liudytojas E. C. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog kai važiavo paimti pinigus, nesakė, kad turi išsiųsti – po to pasakė. A. nurodė kažkokį adresą. Žinojo, kokį adresą pasakyti, nes buvo daromas nusikaltimas. Paprašė, kad nuvažiuotų kaip draugas ir paimtų pinigus. A. D. ėjo nežinodamas, kad pinigai gauti apgaulės būdu, nežinojo sumos, kurią reikia paimti (3 t., b. l. 70-72). A. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, 2014 m. gegužės 10 d. apie 17 val. į namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, kuris neprisistatė, kalbėjo rusiškai, pasakė, kad jos anūkas A. padarė avariją, kurios metu buvo sužalota mergaitė. Kadangi mergaitei reikalingas gydymas (duomenys neskelbtini), jai reikia sumokėti už gydymą, tokiu atveju mergaitės tėvai nekels baudžiamosios bylos, bei kad anūkas yra sulaikytas ambasadoje. Tada vyriškis pasakė, kad pas ją atvažiuos vyras paimti pinigų. Pokalbis tęsėsi, vyriškis jai liepė nurašinėti kupiūrų numerius, klausė kiek kokių banknotų yra. Jai kalbant telefonu, praėjus maždaug 10-20 min., į duris paskambino. Atidarius duris į butą įėjo maždaug 30 metų vyras, kalbėjo lietuviškai, pasakė kažkokią pavardę, kurios ji neprisimena. Vyro išvaizdos ir kaip jis buvo apsirengęs, ji nepamena, nes buvo labai susijaudinusi. Tuo metu, kai vyriškis buvo bute, ji pinigus turėjo rankose. Ji paprašė vyro, kad šis parodytų dokumentą. Vyriškis pradėjo ieškoti kišenėje, paskui pasakė, kad nepasiėmė. Kadangi jam reikėjo atiduoti pinigus, ji pasakė, kad reikia pasikviesti kaimynę, kad paliudytų, kad ji davė pinigus. Tada vyras pasimetė ir staiga pagriebęs iš jos pinigus išbėgo iš buto (1 t., b. l. 172-173).
17. A. D. iš dalies prisipažįsta, jog padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Jo versija, jog apgaulės prieš A. F. nenaudojo, tik atėjo paimti pinigus ir neveikė organizuotoje grupėje, nes apie daromą nusikaltimą nieko nežinojo, atmetama. Šiuo atveju pagrįstai nustatyta, kad A. D. su organizuotos grupės nariais susitarė daryti vieną sunkų nusikaltimą, juos siejo vieninga tyčia apgaule iš nukentėjusiosios įgyti pinigines lėšas ir A. D. šiuo atveju atliko vykdytojo vaidmenį, t. y. pagal išankstinį susitarimą nusikalstamos veikos metu pinigus iš nusikaltimo aukos paimančio ir vėliau pagal organizatoriaus nurodymą pinigus paskirstančio asmens vaidmenį.
18. Kaip jau buvo aukščiau minėta, pats nuteistasis pripažino, kad jam E. C. paskambino ir prašė nuvykti į miestą paimti pinigų, pripažino, kad jam buvo nurodyta nueiti konkrečiu adresu ir iš žmogaus paimti pinigus pristatant kito asmens vardu. Nors A. D. tvirtino, kad jis tik po to, kai jam nurodė prisistatyti kito asmens vardu, suprato, kad darys nusikaltimą, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jis jau po pirmojo skambučio suprato, kad yra organizuojama nusikalstama veika ir jis turės pabaigti įgyvendinti planą, t. y. nuvykti pas nurodytą asmenį paimti pinigus. Tai patvirtina užfiksuotas telefoninis pokalbis (Suvestinės Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 88), kurio teksto analizė parodė, kad A. D. iš karto buvo pasakyta, ką jis turės daryti ir kokiu atveju jam paskambins, buvo kalbama apie tai, kad jie jo nesiųs, jeigu bus maža suma. Taigi pokalbio turinys akivaizdžiai paneigė A. D. nurodytą aplinkybę, kad jis iš pradžių nesuprato, jog kabama apie nusikalstamos veikos darymą. Taip pat pažymėtina, jog iš suvestinės Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. D. buvo nurodytas konkretus adresas, kur jis turi vykti, kad jis turi paimti 17 „štukų“ (1 t., b. l. 91. Iš suvestinės Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. D. buvo atsiųsta SMS žinutė, kurioje nurodyta kokiu asmeniu jis turi prisistatyti ir ką turi sakyti: „Tavo sese minske partrenke S. b.. Tu s.. Jos adresas (duomenys neskelbtini). Už kiek busi parašyk,“ (1 t., b. l. 91). Tai pat nustatyta, kad po to A. D. buvo duoti nurodymai, kur reikia pervesti pinigus (t. 1, b. l. 93-95 ir kad jis juos pervedė R. S. 1 250 Lt (1 t., b. l. 181) ir į (duomenys neskelbtini) D. M. ir E. C. (1 t., b. l. 182). (duomenys neskelbtini) pateikto vaizdo įraše nustatyta, kad jame užfiksuotas asmuo, 2014 m. gegužės 10 d. apie 20 val. 3 min. atvykęs į (duomenys neskelbtini) Klientų aptarnavimo skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), kuris atliko pinigų pervedimus: į R. S. sąskaitą bei į (duomenys neskelbtini) sąskaitą D. M. ir E. C. (1 t., b .l. 181-182; CD laikmena pakuotėje Nr. 2 - vaizdo įrašas). Ir dar, tai kad A. D. suvokė, jog veikia ne vienas patvirtina ne tik jo paties paminėtos aplinkybės, jog suprato, kad čia veikė du asmenys, bet ir telefoninių pokalbių suvestinės Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 89-91), Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 93), (1 t., b. l. 94).
19. Sukčiavimo sudėtis yra sudaryta iš dviejų dalių – iš apgaulės panaudojimo ir svetimo turto įgijimo. Nėra būtina, kad abu šiuos veiksmus padarytų tas pats žmogus. Esant bendrininkavimui vieni žmonės gali panaudoti apgaulę, o kiti įgyti turtą. Taip buvo ir šio nusikaltimo atveju. Matyti, jog pats A. D. pripažino, kad E. C. paprašė paimti pinigus, suprato, kad E. C. veikia ne vienas, o jis (A. D.) turėjo nuvykti į konkrečiai nurodytą vietą ir paimti pinigus. Taigi vien šios aplinkybės pakanka konstatuoti, kad A. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad pats A. D. taip pat naudojo apgaulę nukentėjusiosios atžvilgiu, nes atėjęs pas A. F., ne tik pasakė, kad atėjo pinigų, kaip ir tvirtino kaltinamasis, bet ir prisistatė kita pavarde. Šią aplinkybę nurodė nukentėjusioji A. F. (1 t., b. l.172-173). A. D. apeliaciniame skunde ginčija, jog nukentėjusiosios A. F. parodymų protokole nėra užfiksuota, jog jis būtų prisistatęs S. B.. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji parodė, jog atidarius duris į butą įėjo maždaug 30 metų vyras, kalbėjo lietuviškai, pasakė kažkokią pavardę, kurios ji neprisimena. Vyro išvaizdos ir kaip jis buvo apsirengęs, ji nepamena, nes buvo labai susijaudinusi (1 t., b. l. 172-173). Tai, kad nukentėjusioji nurodė, jog nuteistasis pasakė, jai kažkokią pavardę, kurios dėl jaudulio negalėjo vėliau įvardinti, nekeičia nustatyto fakto, kad A. D. prisistatė ne savo pavarde, siekdamas nukentėjusiąją suklaidinti ir jos atžvilgiu panaudoti apgaulę įgyjant jos turtą. Iš surinktų ir ištirtų teisme įrodymų visumos objektyviai nustatyta, kad šiuose apgaulės veiksmuose veikė daugiau nei du asmenys, nustatyti jų vaidmenys ir susitarimas tarp jų. Svarbus ir tas faktas, kad nuteistasis pripažindamas, jog suprato, kad daro nusikalstamą veiką, bet negalėjo atsisakyti ir vyko kažkieno nurodymu pas nukentėjusiąją paimti pinigų, jau rodo jo pritarimą tokiems veiksmams ir pagrįstai vertinamas kaip susitarimas vykdyti kitų asmenų valią arba veikimas kartu su kitais asmenimis.
20. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad A. D. šiuo atveju pasiūlymą priėmė ir susitarė dėl nusikalstamos veikos padarymo būdo ir savo vaidmens bendroje nusikalstamoje veikoje. A. D. dalyvavimas šioje organizuotos grupės veikloje pasireiškė tuo, kad jis buvo asmuo, kuris apsimetęs kitu asmeniu, turėjo pas nukentėjusiąją nueiti ir paimti pinigus ir po to juos pagal kitų organizuotos grupės narių nurodymą pervesti kitiems asmenims. Kolegija atkreipia dėmesį, jog be A. D. veiksmų nusikalstama veika nebūtų įmanoma, kadangi jis buvo tas asmuo, kuris turėjo nuvykti ir paimti pinigus, o vėliau juos išskirstyti. Jis kaip organizuotos grupės narys, gavęs nurodymą paimti pinigus, važiavo pas nukentėjusiąją jų paimti. Tai parodo, jog A. D. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad dalyvauja organizuotoje grupėje, jog yra pasiskirstyta vaidmenimis, juos jungė vieninga tyčia – apgaulės būdu išvilioti iš nukentėjusiosios pinigus. Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl šio nusikaltimo darymo su A. D. buvo susitarta iš anksto, t. y. jam buvo paskambinta ir pasakyta, kad „jeigu ką“, jis turės važiuoti į miestą – (duomenys neskelbtini), nurodyta laukti, kol duos kitus nurodymus: „būk ant ryšio, mes pasuksim“ (1 t., b. l. 88) ir tai, kad susitarė dėl sunkaus nusikaltimo, darytina išvada, kad turėjo išankstinį susitarimą daryti sunkius nusikaltimus, o tai yra būtina nustatyti konstatuojant BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytą požymį – organizuotą grupę.
Dėl bausmės
21. Nagrinėjamu atveju A. D. nesutinka su paskirtos bausmės rūšimi, prašo neskirti griežčiausios bausmės susijusios su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmė apeliantui skirta teisingai. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
22. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Taigi, tenkinant nuteistojo prašymą skirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, nagrinėjamu atveju reikštų švelnesnės nei nuteistajam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimą. Teisė motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje, tačiau teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje byloje tokių išskirtinių aplinkybių nenustatė.
23. Šiame kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad A. D. daug kartų teistas – Lietuvos Respublikoje (17 kartų), užsienyje 4 kartus, daug kartų teistas už vagystes. Paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) teistas už vagystę 2019 m. kovo 21 d. nuosprendžiu. Ne kartą jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė (2 t., b. l. 144-153), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 139-142), nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. dirbo pagal individualią veiklą (2 t., b. l. 138). A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, laikė tai, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme. 2014 m. vasario 14 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę. Nusikalstamą veiką padarė 2014 m. gegužės 10 d.). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės dydį už šią nusikalstamą veiką, taip pat atsižvelgė ir į A. D. vaidmenį įvykdant nusikalstamą veiką – pats nusikalstamos veikos neplanavo, vykdė kito asmens nurodymą, jo įsitraukimo į nusikalstamą veiką laipsnis buvo gerokai žemesnis nei kitų asmenų, veikusių organizuotoje grupėje, be to, atsižvelgė į tai, kad nors A. D. ir nepripažino visų šios nusikalstamos veikos aplinkybių, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas antrą kartą, tiek iš karto teisme davė parodymus dėl šios nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių, iš esmės pripažino, kad jis atliko kaltinime nurodytus veiksmus, pripažino, kad veikė ne vienas ir tai švelnino jo padėtį. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, už BK 178 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą pirmosios instancijos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje nebuvo baigtas, visas nusikalstamas sumanymas nebuvo įgyvendintas, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė gerokai mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi jas iš dalies sudedant. Žemesnės instancijos teismui atsižvelgus į tai, kad A. D. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, davė išsamius parodymus, sutiko ir su civiliniu ieškiniu, taip pat nurodė beveik visas faktines aplinkybes dėl pasikėsinimo sukčiauti, bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, sprendė, kad prie griežtesnės bausmės yra pagrindas pridėti tik minimalią bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (BK63 straipsnio 4 dalis).
24. Apygardos teismas, vertindamas visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atkreipia dėmesį, jog nuteistasis pasikėsino padaryti viena sunkų turtinį nusikaltimą (BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d., BK 11 str. 5 d.) – jis, dalyvavo, apgaule užvaldant svetimą turtą, organizuotoje grupėje, kas rodo didesnį tokio pobūdžio nusikaltimo pavojingumą. A. D. vaidmuo pasireiškė tuo, kad jis buvo vykdytojas, jo veiksmai buvo svarbūs, nes be jo įgyvendinti planą būtų neįmanoma, jis buvo asmuo, kuris turėjo vykti pas nukentėjusiąją ir pabaigti įgyvendinti bendrą organizuotos grupės planą – apgaulės būdu įgyti svetimas lėšas. Veika padaryta tiesiogine tyčia, nebaigta dėl nuo jo valios nepriklausomų aplinkybių. Be to, padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 str. 2 d., BK 11 str. 4 d.), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Nuteistasis ne tik daug kartų teistas, bet baustas ir administracine tvarka. Esant šių duomenų visumai, manyti, jog įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai, jo asmenybei ar bausmės tikslai gali būti pasiekti nustatant mažesnį laisvės atėmimo bausmės dydį, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
25. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas netenkina nuteistojo prašymo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, pasisakoma dėl alternatyvaus apeliaciniame skunde formuojamo prašymo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. A. D. nuteistas už apysunkio ir sunkaus nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje bausmės vykdymo atidėjimo galimybė asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, nėra numatyta, šio straipsnio nuostatos A. D. negalėtų būti taikomos. Tačiau šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad A. D. nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė 2014 m. gegužės 10 d. laikotarpiu, o apkaltinamasis nuosprendis nuteistojo atžvilgiu priimtas 2021 m. sausio 25 d. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad visais atvejais taikomas lengviausias asmens teisinei padėčiai įstatymas, taip pat taikytinos ir tarpinės redakcijos, galiojusios tarp nusikalstamos veikos ir bylos išnagrinėjimo bei galutinio procesinio sprendimo priėmimo galiojusių įstatymų. Kadangi BK 75 straipsnio redakcija, kuri galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, taip pat nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, A. D. taikytina tarpinė BK 75 straipsnio redakcija. 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d., numatė, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
26. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.
27. Nagrinėjamu atveju A. D. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieno apysunkio (BK 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimo padarymą ir pasikėsinimu padaryti vieną sunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 182 straipsnio 2 dalis), jam paskirta 3 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi formaliai A. D. atitinka tarpinio BK 75 straipsnio, galiojusio tarp nusikalstamos veikos padarymo ir galutinio procesinio sprendimo priėmimo, nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o šios bylos duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Ypatingai svarbūs duomenys, sprendžiant dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą A. D. yra praeityje jo padaryti teisės pažeidimai ir už jų padarymą taikytų bausmių poveikis nuteistajam. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. D. daug kartų teistas – Lietuvos Respublikoje (17 kartų), užsienyje 4 kartus, daug kartų teistas už vagystes. Paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) teistas už vagystę 2019 m. kovo 21 d. nuosprendžiu. Ne kartą kaltinamajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė (2 t., b. l. 144-153), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 139-142). Nusikalstamos veikos buvo daromos esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Nuteistajam ne kartą buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jos teigiamos įtakos neturėjo, todėl skirti švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nematė jokio pagrindo. Pažymėtina, tai, kad būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, jis sąmoningai pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti. Aukštesniojo teismo nuomone, aukščiau aptarta nuteistąjį A. D. neigiamai charakterizuojanti medžiaga, sistemingas naujų nusikalstamų veikų darymas, leidžia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybe nuteistajam bei bausmės tikslų pasiekimu be realaus bausmės atlikimo.
Dėl bausmės laiko įskaitymo
28. A. D. nurodo, jog pagal išduotą Lietuvos Respublikos Europos arešto orderį jis iš (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigos nebuvo paleistas. Nurodo, jog jam į bausmės laiką neįskaitytas išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. birželio 27 d. Su apeliaciniu skundu pridėti ir dokumentai (duomenys neskelbtini) teismo, kuriame nurodyta, jog „Remiantis Bausmės vykdymo įstatymo (StVG) 4 straipsniu, jeigu nuteistasis yra perduodamas užsienio institucijai, laikinai atidedama vykdyti laisvės atėmimo bausmė, išskyrus atvejus, kai dėl ypatingų priežasčių reikia nedelsiant ją vykdyti, kad daryti poveikį ketinantiems vykdyti nusikalstamas veikas. Todėl atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini)teismo 2019 m. gruodžio 19 d. perdavimo nutartį, ketinama atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (duomenys neskelbtini), taigi 2020 m. balandžio 14 d. pagal St.VG 4 str. lygtinai paleisti nuo (duomenys neskelbtini) teismo paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės byloje 13 Hv9/19a.“ (4 t., b. l. 13-18).
29. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas į bausmės laiką įskaitė suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 27 d. Nustatyta, kad A. D. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi nutarta vykdyti Europos arešto orderį ir perduoti A. D. Lietuvos Respublikai be oficialios perdavimo procedūros. Taip pat nutarė, kad vadovaujantis ES teisinio bendradarbiavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punktu perdavimas atidėtas, kol bus atlikta (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo skirta bausmė (2 t., b. l. 120-124). Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodyta, kad iš SIRENE (duomenys neskelbtini) nacionalinio biuro gautas pranešimas, kad A. D. atlieka bausmę ir bausmės pabaiga numatyta 2020 m. gruodžio 11 d. (2 t. b. l. 125). Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2020 m. birželio 19 d. rašto matyti, kad A. D. perėmimą planuojama vykdyti 2020 m. birželio 25/26 dienomis (2 t., b. l. 126). Duomenų, kad A. D. pagal išduotą Europos arešto orderį šioje baudžiamojoje byloje būtų sulaikytas (duomenys neskelbtini), nėra. Taigi, nustačius, kad nuteistasis buvo išduotas nesilaikant EAO procedūrų, tai yra (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos nusprendė išduoti A. D. kita tvarka. Suėmimo ar laikino sulaikymo laikas įskaitomas tik tuo atveju, jeigu asmuo buvo sulaikytas vykdant EAO ar suėmimą. Kokiu būdu ir kokiu pagrindu buvo apribotas A. D. judėjimas (duomenys neskelbtini), nėra žinoma, o jo išdavimas buvo vykdomas ne pagal EAO, todėl, tai eliminuoja galimybę įskaityti sulaikymo ar laisvės ribojimo laiką (duomenys neskelbtini), kaip procesinę prievartos priemonę.
30. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, įvertino byloje surinktų duomenų visetą ir pagrįstai A. D. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotus pažeidimus, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, bausmės paskyrimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 25 d. nuosprendžio