Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Raseinių rajone, dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose gautas ieškovės A. G. ieškinys atsakovui A. G., trečiajam asmeniui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui bei institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Raseinių rajone, kuriuo prašoma nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinio A. G. kaltės. Nepilnametės dukters V. G. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. G. jos gyvenamojoje vietoje. Nustatyti skyrium gyvenančio tėvo A. G. bendravimo su dukra V. G. tvarką: 1. A. G. apie planuojamą dukters aplankymą prieš vieną dieną privalo pranešti dukters motinai A. G. SMS žinute, kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis, tikslu aptarti susitikimo laiką, vietą ir trukmę. 2. Tėvo ir dukters bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis yra neribojamas. 3. Jeigu dėl objektyvių priežasčių (liga, iš anksto suplanuoti renginiai ir pan.) V. G. negalėtų bendrauti su tėvu A. G., bendravimas kompensuojamas kitu, abiem šalims tinkamu metu. 4. Priteisti iš A. G. materialinį dukters V. G. išlaikymą periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 200 Eurų dydžio išmokomis nuo 2023 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka. Buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam nepriteisti. Santuokoje įgytą turtą padalinti taip: 1. Nutraukus santuoką A. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: 0,0594 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1360 Eur, pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 54300 Eur, pastatas-ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2620 Eur, pastatas-šiltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 607 Eur, kiti inžineriniai statiniai-šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), 0,0593 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); kurio vertė 1430 Eur. Automobilį „HYUNDAI i30“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės. Viso priteisti turto už 60317 Eurų, iš kurių 32620,48 Eur yra negrąžintas kreditas, t. y. priteistino turto vertė sudaro 27696,63 Eurų (60317 Eur – 32620,37 Eur). A. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti Automobilį „AUDI AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100 Eur, automobilį „AUDI AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000 Eur. Viso priteisti turto už 2100 Eur. Priteisti iš A. G. A. G., piniginę kompensaciją – 11798,31 Eur, įpareigojant A. G. kompensaciją išmokėti per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2014 m. rugsėjo 12 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su Luminor Bank AS nemodifikuoti. Nutraukus santuoką palikti A. G. ir A. G. solidariaisiais skolininkais kreditoriaus atžvilgiu iki visiško prievolės įvykdymo. Nutraukus santuoką, atsižvelgiant kad santuokos metu gimė duktė V. G., kuri yra nepilnametė, palikti santuokines pavardes: G. ir G. Priteisti iš A. G. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. G. į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, be to, nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis)

Vaiko teisių apsaugos institucija pateikė išvadą iš kurios matyti, kad institucija ieškinio reikalavimams neprieštarauja. Institucijos atstovas lankėsi šalių ir jų nepilnamečio vaiko namuose, vaiko gyvenimo sąlygos tinkamos, pažeidimų nenustatyta. Institucija pažymėjo, jog matyti dukters ir ieškovės artimas ryšys, šeima dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Raseinių rajone atstovė Rima Bardauskienė teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir išvadoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo ir šalių pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovė A. G. ieškiniu prašė nutraukti (duomenys neskelbtini), tarp jos – ieškovės A. G. (iki santuokos – T.), ir atsakovo A. G. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nenori plačiai kalbėto kokie atsakovo veiksmai paskatino ją nutraukti šalių santuoką, t. y. nepagrindė atsakovo kaltės.

Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovei atsisakius tinkamai pagrįsti netinkamą atsakovo elgesį, o atsakovui viso proceso metu būnant pasyviam, teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo ne dėl vieno sutuoktinio kaltės, ir nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad A. G. ir A. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), nutrauktina dėl sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės: ieškovei – „G.“, atsakovui – „G.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl nepilnametės V. G. gyvenamoji vieta nustatytina jos motinos A. G. gyvenamojoje vietoje.

Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kuriame visų kitų reikalavimu buvo keliamas klausimas ir dėl bendravimo su nepilnamečiu šaliu vaiku nustatymo. Ieškovė pateikė teismui savo bendravimo su šalių dukra varianta, kuriam pritarė valstybės vaiko teisių apsaugos institucija. Teismo nuomone, pateiktas bendravimo tvarkos variantas nežeidžia nei nepilnamečio vaiko bei atsakovo interesų, todėl gali būti nustatyta ieškovės siūloma bendravimo tvarka:

1. A. G. apie planuojamą dukters aplankymą prieš vieną dieną privalo pranešti dukters motinai A. G. SMS žinute, kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis, tikslu aptarti susitikimo laiką, vietą ir trukmę.

2. Tėvo ir dukters bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis yra neribojamas.

3. Jeigu dėl objektyvių priežasčių (liga, iš anksto suplanuoti renginiai ir pan.) V. G. negalėtų bendrauti su tėvu A. G., bendravimas kompensuojamas kitu, abiem šalims tinkamu metu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. G. 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Atsakovas prieštaravimų dėl išlaikymo ar jo dydžio nepateikė.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad būtiniems vaiko poreikiams patenkinti jai per mėnesį reikia 500 Eur – 600 Eur, tačiau ji pajėgi savo uždirbamomis lėšomis skirti vaikui didesnę išlaikymo dalį, todėl iš atsakovo prašo mažesnės dalies – 200 Eur.

Iš teismo turimų duomenų ieškovė dirba, kitų išlaikytinių ieškovė neturi. Atsakovas A. G., kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų, dirba, tačiau darbo užmokestis nėra pastovus, kintamas, tačiau yra pakankamas teikti šalių vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

Esant aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškinio dalį dėl išlaikymo priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo A. G. 200 Eur dydžio išlaikymą vaikui V. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. sausio 1 d. iki mergaitės pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

V. G. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė A. G. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Šalims išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas.

Dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto, kreditorinių įsipareigojimų padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Šalims gyvenant santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgytas dalintinas turtas: (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0594 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1360 Eur, pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 54300 Eur, pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2620 Eur, pastatas-šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 607 Eur, kiti inžineriniai statiniai-šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypo ir pastatų pirkimui 2014 m. rugsėjo 12 d. kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas) suteikė 166400 litų (48192,77 Eur) kreditą, kurio grąžinimo terminas 2039 m. rugpjūčio 16 d. Žemės sklypas ir pastatai yra įkeisti, turtui registruota hipoteka. 2023 m. vasario 1 d. likusi negrąžinta kredito dalis sudaro 32620,37 Eur.

Be to, 2014 m. rugsėjo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai nuosavybėn įsigijo 0,0593 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1430 Eur.

Taip pat šalys turi: A. G. vardu registruotos transporto priemonės: automobilį „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 100 Eur, automobilis „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2000 Eur vertės, ir A. G. vardu registruota transporto priemonė: automobilis „HYUNDAI i30“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2000 Eur vertės.

Viso šalys įgijo turto už 64417 Eur.

Ieškovė prašo visą santuokoje įgytą turtą, išskyrus automobilius „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 100 Eur, automobilis „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, nes šio turto padalijimas natūra yra negalimas.

Visus sutartinius įsipareigojimus pagal ieškovės ir atsakovo su Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 2023 m. vasario 1 d. likusi negrąžinta kredito dalis buvo 32620,37 Eur, įsipareigoja vykdyti ieškovė. Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju ieškovė ir atsakovas atsako solidariai.

Ieškovės teigimu, jai natūra tenkančio turto vertė yra 62217 Eur, o skolinių įsipareigojimų vertė – 32620,37 Eur. Atsakovui A. G. natūra tenkančio turto vertė yra 2100 Eur, o skolinių įsipareigojimų vertė – 0 Eur. Atsižvelgiant į kiekvieno iš jų gaunamo turto dalį bei aplinkybes, kad iš ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto atėmus visus negrąžintus skolinius įsipareigojimus už nekilnojamąjį turtą (64417,17 – 32620,37) realiai turimo turto vertė - 31796,63 Eur. Kiekvienai iš šalių turėtų tekti po 15989,32 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė suklydo apskaičiuodama turto vertę, nes nebuvo pridėjusi, jai tenkančios automobilio „HYUNDAI i30“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės – 2000 Eur. Kadangi ieškovei tenkanti turto dalis yra didesnė, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 13798,32 Eur piniginė kompensacija.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registras centras, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Sprendžiant atidalinimo klausimus tarp bendraturčių, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės prašomo turto, kreditinių įsipareigojimų padalinimo būdo bei siūlomo kompensacijos dydžio byloje nepateikė. Atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius bei siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, darytina išvada, kad turto padalijimas ieškovei priteisiant didesnę turto natūra dalį, o atsakovui išmokant piniginę kompensaciją, atitinka protingumo ir teisingumo principus. Todėl ieškovei A. G. asmeninės nuosavybės teise priteistinas 0,0594 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1360 Eur, pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 54300 Eur, pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2620 Eur, pastatas-šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 607 Eur, kiti inžineriniai statiniai-šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), įkeisti Luminor Bank AS Lietuvos skyriui (2014 m. spalio 16 d. IDK Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 16 d. Sutartinė hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini)), bendra vidutinė rinkos vertė 58887 Eur, 0,0593 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1430 Eur bei „HYUNDAI i30“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2000 Eur vertės, įregistruota ieškovės vardu.

Atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės teise priteistinos transporto priemonės „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės, ir „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2000 Eur vertės, bendra vertė 2100 Eur ir piniginė kompensacija – 13798,32 Eur, iš ieškovės A. G., kurią ieškovė įpareigojama sumokėti atsakovui per du metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Prievolė pagal A. G. ir A. G. su Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi (buvęs AB DNB bankas) 2014 m. rugsėjo 12 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka ieškovei A. G.. Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju A. G. ir A. G. pagal prievolę atsako solidariai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju ieškinys iš esmės patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 465 Eur žyminio mokesčio bei 300 Eur už advokato pagalbą, viso – 765 Eur.

Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo (CPK ), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 54 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), viršija minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (13,28 Eur), todėl šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 279 straipsniais ir 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. G. palikti pavardę – „G.“, atsakovui A. G. palikti pavardę – „G.“.

Nepilnametės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti jos motinos A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Nustatyta A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. A. G. apie planuojamą dukters aplankymą prieš vieną dieną privalo pranešti dukters motinai A. G. SMS žinute, kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis, tikslu aptarti susitikimo laiką, vietą ir trukmę.

2. Tėvo ir dukters bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis yra neribojamas.

3. Jeigu dėl objektyvių priežasčių (liga, iš anksto suplanuoti renginiai ir pan.) V. G. negalėtų bendrauti su tėvu A. G., bendravimas kompensuojamas kitu, abiem šalims tinkamu metu.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnametei dukrai V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Šalims išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas.

Priteisti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: 0,0594 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 0,0593 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonę „HYUNDAI i30“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Priteisti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: transporto priemonės „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) ir „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Priteisti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13798,32 Eur (trylikos tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų ir 32 ct) kompensaciją, kurią A. G. privalo sumokėti per du metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad prievolė pagal A. G. ir A. G. su Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi (buvęs AB DNB bankas) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)lieka ieškovei A. G.. Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju A. G. ir A. G. pagal prievolę atsako solidariai.

Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 765 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 67,28 Eur (šešiasdešimt septynis eurus ir 28 ct) bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.