Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-10-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-379-1053/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-22
Bylos Nr.
eAN2-379-1053/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00964-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Pažeidėjas
D. Č.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-379-1053/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00964-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-1002-1218/2025, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Č. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12805-2025 (ROIK 25270861013) (toliau – Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucijos Nutarimu D. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 14 bei 20 punktą, 2025 m. balandžio 21 d., apie 14.20 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta ir vairuodamas, rankų pagalba naudojosi mobiliojo ryšio priemone. D. Č. paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėn.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos priimtu Nutarimu, D. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašė Institucijos Nutarimą pakeisti ir neskirti jam už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi D. Č. skundo netenkino – Institucijos Nutarimas paliktas galioti nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. palikti D. Č. skirtą administracinę nuobaudą – 450 Eur baudą ir panaikinti jam skirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės 6 mėn. atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) arba ženkliai sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą.

Šalies argumentai

4.1. D. Č. teigimu, Institucijos Nutarimas yra per griežtas, jam paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, nėra atsižvelgiama į jo individualią situaciją.

4.2. Apeliantas sutinka, kad pažeidė ANK 417 straipsnio 3 dalies ir 424 straipsnio 4 dalies nuostatas, dėl padarytų pažeidimų labai gailisi, iš šios situacijos pasimokė, pažada daugiau tokių pažeidimų nebedaryti. Teigia, kad laikosi teisės, visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų, neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų. Nurodo, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti jam taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį.

4.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad D. Č. padėjo išaiškinti jo padarytus ANK pažeidimus, pažeidimais nebuvo padaryta jokia žala, apelianto vertinimu, jie nebuvo tokie šiurkštūs ir pavojingi kaip neblaivumas vairuojant ar chuliganiškas vairavimas ir pan., todėl skirta sankcija yra per griežta. Pažeidimą D. Č. padarė nepiktybiškai, veikė būtino reikalingumo sąlygomis, norėdamas padėti močiutei, kuri tuo metu pasijautė prastai. Močiutei padėti galėjo tik jis vienintelis.

4.4. Apeliantas skunde priduria, kad po ankstesnio pažeidimo, o būtent ANK 420 straipsnio 2 dalies pažeidimo, jis išklausė kursus prasižengusiems vairuotojams ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad galėtų įgyti teisę vairuoti. Po ankstesnio padaryto ANK pažeidimo jam buvo likę keli mėnesiai iki teisės vairuoti atgavimo ir prailginus terminą, kurio metu jis negalės vairuoti, D. Č. interesai bus suvaržyti labiau negu to reikia tam, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai.

4.5. Apeliantas prašo atkreipti dėmesį į jo močiutės M. Č. teismui pateiktą charakteristiką, taip pat į UAB „S“ ir sporto klubo pateiktas charakteristikas, kuriose D. Č. asmenybė yra vertinama teigiamai.

4.6. Teismui pateikta UAB „U“ pažyma, iš kurios matyti, kad įmonė siūlo D. Č. darbą, bet vienas iš reikalavimų, reikalingų darbui, yra vairuotojo pažymėjimas. Kiti darbdaviai jam taip pat kelia šį reikalavimą, todėl sunku susirasti darbą. D. Č. turi finansinių įsipareigojimų bankui, jis gyvena iš santaupų ir kitų asmenų jam suteiktos finansinės pagalbos. Paskirta administracinio poveikio priemonė trukdo jam įsidarbinti. Taip pat teisė vairuoti apeliantui reikalinga dėl galimybės padėti savo močiutei, jos sugyventiniui bei automobilių remontui atlikti, o tiksliau, jų detalių pirkimui, pargabenimui, kuriuo D. Č. taip pat užsiima.

4.7. Apeliaciniame skunde remiamasi teismų praktika, kurioje konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

4.8. D. Č. nurodo, kad veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

4.9. Apeliantui yra suprantama, kad administracinės nuobaudos vienas iš tikslų yra tas, kad pažeidėjas pajustų visus įmanomus nepatogumus dėl padaryto teisės pažeidimo. Remdamasis teismų praktika, nurodo, kad neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, tačiau teisės vairuoti turėjimo poreikis taip pat neturi būti visiškai ignoruojamas (administracinio nusižengimo byla Nr. eII-631-818/2025).

4.10. D. Č. be šio pažeidimo laiko save drausmingu, piktybiškai nepažeidinėjančiu KET taisykles, vairuotoju, niekada nėra padaręs tokio pobūdžio administracinių nusižengimų.

4.11. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos ir tada, kai yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės, darbo pobūdis bei mažamečiu vaiku auginimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administraciniu nusižengimu bylose: Nr. 2AT 11- 303/2018, Nr. 2AT 13-693/2018, Nr. e2AT 33-303/2016, Nr. 2AT 38- 303/2016, Nr. 2AT 7-4-2013, Nr. 2AT13-2013, Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis).

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Č. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-1002-1218/2025 palikti galioti nepakeistą.

Atsiliepimas

5.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės įvertino visus argumentus, kuriuos D. Č. pakartojo apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde išdėstytos priežastys – močiutės sveikata, būtinybė vairuoti dėl darbo, teigiamos charakteristikos bei gailėjimasis dėl padaryto administracinio pažeidimo – buvo pirmosios instancijos teismo atmestos kaip nepakankamos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą, o naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, galinčių pakeisti teismo vertinimą, skunde nėra pateikta.

5.2. Institucijos teigimu, D. Č. situacija nėra išimtinė ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, argumentai dėl darbo pobūdžio ir šeimos poreikių negali būti pagrindas švelninti sankciją, nes teismų praktikoje ne kartą pripažinta, kad asmeninės ar turtinės pasekmės neturi viršenybės prieš viešąjį interesą užtikrinti eismo saugumą.

5.3. Taip pat atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. Č. padarytas pažeidimas nėra mažareikšmis, jis sąmoningai vairavo, žinodamas apie tai, jog jam atimta tokia teisė, ir pažeidė draudimą vairuojant naudotis mobiliojo ryšio priemone, todėl pažeidimo negalima laikyti atsitiktiniu, kaip apeliaciniame skunde teigia D. Č. Svarbu paminėti ir tai, kad nuo 2018 m. jis net 33 kartus yra baustas už KET ir kitus administracinius nusižengimus. Nuoseklus teisinių nuostatų nesilaikymas rodo, kad ankstesnės nuobaudos nedavė prevencinio rezultato.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.

7. Apeliaciniu skundu D. Č. neginčija jo padarytų administracinio nusižengimų kvalifikavimo, nustatytų bylos faktinių aplinkybių ar jam paskirtos baudos dydžio. D. Č. apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja tik administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) – taikymo jo atžvilgiu klausimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Remiantis ANK 28 straipsnio 1 dalimi, asmeniui suteiktos specialiosios teisės (be kita ko, teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą.

9. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Remiantis byloje esančia medžiaga, nagrinėjamu atveju nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas, padarius administracinį nusižengimą, ir nuoširdus gailėjimasis dėl jo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų, o to paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už minėtą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų, o to paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už minėtą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

11. Nagrinėjamu atveju D. Č. Institucijos Nutarimu už ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą buvo nubaustas 450 Eur dydžio bauda bei jam skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Taigi jam paskirta privaloma skirti minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė.

12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba <...> administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Aplinkybė, jog nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė – teismo pastaba) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje pažodžiui nenurodoma, jog norint taikyti šio straipsnio nuostatas byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemonę apeliantui reikalinga siekiant užtikrinti jo močiutės bei jos sugyventinio interesus, negali būti laikoma pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Teismas nori atkreipti dėmesį į tai, kad minima aplinkybė būdinga daugeliui administracinius nusižengimus padariusių asmenų. Be to, D. Č. apeliaciniame skunde nepateikė jokių duomenų apie tai, kad šeimos narių poreikiai negali būti patenkinti ir apeliantui neturint teisės vairuoti transporto priemonę, t. y. apeliantas nepateikė informacijos, jog neturi galimybės pasinaudoti viešojo transporto, taksi bei kitomis, su asmenų vežimu susijusiomis, paslaugomis. Teismas analogiškai pasisako ir dėl apeliaciniame skunde pateikto argumento, kad teisė vairuoti apeliantui reikalinga dėl detalių, skirtų automobilių remontui, transportavimo. Apeliantas skunde nenurodė, kad neturi galimybės pasinaudoti krovinių pervežimo paslaugomis.

14. Apelianto teiginys, kad jis nagrinėjamoje situacijoje veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, yra neteisingas. ANK 16 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmuo neatsako pagal ANK nuostatas už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-12-689/2020). Nagrinėjamoje situacijoje, D. Č. močiutės sveikatai kilęs pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis (iškvietus medikus), todėl jau vien dėl šios priežasties yra negalimas būtinojo reikalingumo instituto taikymas.

15. Iš byloje surinktų duomenų negalima daryti ir išvados, jog D. Č. asmenybę galima vertinti išskirtinai teigiamai. Tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad D. Č. yra 33 kartus baustas už KET pažeidimus vairuojant transporto priemones. Yra baustas ir už šiurkščius pažeidimus – pavyzdžiui, nustatyto greičio viršijimas 48 km/h Vilniaus mieste (ANK 416 straipsnio 5 dalis), chuliganiškas vairavimas dėl chuliganiškų paskatų (ANK 420 straipsnio 2 dalis). Visos šios aplinkybės rodo apelianto polinkį pažeidinėti įstatymus. Skiriamos baudos nesulaiko apelianto nuo naujų pavojingų administracinių nusižengimų darymo.

16. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones pažeidėjui sudėtingiau organizuoti savo kasdienę veiklą, užtikrinti šeimos narių ir savo interesus, atlikti darbines funkcijas, tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, dėl to jam gali kilti atitinkamos neigiamos pasekmės, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, dėl kurios administracinio poveikio priemonė asmeniui turėtų būti neskiriama. Kaip ir pats apeliantas skunde teigė, neigiamos pasekmės teisės pažeidėjui yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

17. Taigi, nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – D. Č. paskyrimas yra būtinas siekiant ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų. Administracinio poveikio priemonės ir jos termino paskyrimas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Įvertinęs D. Č. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą, D. Č. asmenybę, tai, kad nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (jis visiškai pripažino kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai gailėjosi), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų pagrindų apeliantui neskirti ANK 421 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės, ar sutrumpinti jos terminą. Todėl apelianto skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė