Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. Ž. ir M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsisakyta įtraukti pareiškėjus R. Ž. ir M. K. trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), L. L. ir V. L. dėl akcininko pirmumo teisės įgyvendinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą įtraukti juos trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į bylą pagal ieškinį dėl akcininko pirmumo teisės įgyvendinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

11. Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantų prašymas įtraukti juos į civilinę bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Sprendžiant dėl atsisakymo įtraukti asmenis trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, (ne)pagrįstumo, byloje aktualu nustatyti ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas, dalyką ir tai, ar byloje būsimas priimtas teismo sprendimas gali turėti teisinės reikšmės trečiųjų asmenų teisėms ir (ar) pareigoms, t. y. patikrinti teismo atsisakymo įtraukti asmenis dalyvauti byloje pagrįstumą bei teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas šią patikrą ir neperžengdamas apeliacinio nagrinėjimo ribų, netiria ir nenustatinėja aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovių kartu su atsiliepimais į atskirąjį skundą pateikti duomenys, kuriais atsakovės grindžia su bylos nagrinėjimu iš esmės susijusius teiginius dėl ieškovo ar kitų akcininkų teisių (ne)pažeidimo, galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, (ne)pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus duomenis atsisakytina priimti, kaip stokojančius sąsajumo su apeliacinės instancijos teismo šioje byloje sprendžiamu klausimu (CPK 180, 314, 338 straipsniai).

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

13. Apeliantai 2025 m. liepos 30 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė argumentus dėl to, kad, jų vertinimu, byloje būsimas priimtas teismo sprendimas turės reikšmės ir kitiems (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkams. Rašytiniuose paaiškinimuose apeliantai argumentuoja, kad, vertinant tai, jog ieškiniu prašoma pripažinti, kad ieškovo pirmumo teisė nėra pasibaigusi, prašoma nustatyti ieškovo pirmumo teisės pirkti atsakovių ketinamas parduoti (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcijas įgyvendinimo tvarką, šie ieškinio reikalavimai negali būti sprendžiami neįvertinus kitų (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkų, taip pat ir apeliantų, teisių ir teisėtų interesų. Jeigu ieškovo pirmenybės teisė nėra pasibaigusi ir bus nustatoma ieškovo pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarka, tai turės įtakos ir kitų (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkų teisėms, nes visų akcininkų turimos pirmumo teisės turi būti įgyvendinamos vienodai; jeigu ieškovui bus nustatytos kitos sąlygos nei kitiems (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkams, kils klausimas, ar kiti (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkai (ne)turi teisės įgyvendinti savo turimų pirmumo teisių įsigyti parduodamas (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcijas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir ieškovas.

15. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022). Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022, 2025 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-344-450/2025).

16. Apeliantai pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, išdėstydami papildomus argumentus savo atskirajame skunde pateiktiems teiginiams ir reaguodami į atsakovių pateiktus atsiliepimus į atskirąjį skundą. Atsakovės pateikė atsiliepimą į apeliantų pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, kad visus paaiškinimus ir argumentus dėl teismo nutarties apeliantai galėjo išdėstyti atskirajame skunde, o dėl atskirojo skundo atsakovės galėjo pasisakyti atsiliepimuose į jį, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nenurodytos esminę reikšmę šio apeliacinio nagrinėjimo dalykui turinčios naujai atsiradusios aplinkybės, apeliantų ir atsakovių papildomus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti, kaip pažeidžiančius CPK 323 straipsnio reikalavimus.

Dėl atsisakymo įtraukti pareiškėjus dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis (ne)pagrįstumo

17. CPK 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

19. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009). Teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-687/2017). Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018). Spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens suinteresuotumo bylos baigtimi, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog šios aplinkybės nustatymas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).

20. Nagrinėjamu atveju, grįsdami atskirąjį skundą, apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą įtraukti juos dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nes, apeliantų teigimu, jų teisinį suinteresuotumą byloje patvirtina tai, jog: 1) atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatą, vertinant, ar buvo pažeistas ieškovo pirmumo teisių įgyvendinimas, negali būti nevertinama, ar tai nepažeis kitų (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkų teisių, kurie taip pat dalyvavo (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcijų perleidimo procese; vertinant, ar (ne)buvo pažeistas ieškovo pirmumo teisės įgyvendinimas, turi būti vertinama ir tai, ar kiti (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkai turėjo tas pačias teises kaip ieškovas, ar kitų (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkų teisės nebus pažeistos, priimant vienokį ar kitokį sprendimą dėl ieškovo pirmumo teisių įgyvendinimo; 2) bet koks sprendimas šioje byloje galės būti pagrindu aiškinant, ar kitų akcininkų pirmumo teisių įgyvendinimas nebuvo pažeistas byloje priimtu sprendimu; 3) jei teismas nuspręstų, kad ieškovas turi pirmumo teisę įsigyti akcijas, tai reikšmingai paveiktų visų (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkų struktūrą ir galėtų turėti įtakos likusių (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkų turimų balsų svoriui; 4) teismų praktika patvirtina, kad tokio pobūdžio bylose trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, yra įtraukiami visi akcininkai.

21. Atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinus nagrinėjamos civilinės bylos dėl akcininko pirmumo teisės įgyvendinimo dalyką bei pagrindą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro. Bylos nagrinėjimo ribos nesuponuoja, kad būtų reikšmingas nagrinėjamos civilinės bylos pagal ieškovo ieškinį dėl akcininko pirmumo teisės įgyvendinimo teisinis ryšys su pareiškėjų (apeliantų) materialiosiomis teisėmis ir (ar) pareigomis; apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju pakankamo (glaudaus) nagrinėjamos bylos teisinio ryšio su apeliantų materialiosiomis teisėmis ir (ar) pareigomis taip pat nenustatė.

22. Byloje dėl akcininko pirmumo teisės įgyvendinimo pareikštu ieškiniu prašoma: 1) pripažinti, kad ieškovas tinkamai pasinaudojo pirmumo teise įsigyti atsakovių L. L. ir V. L. parduodamas (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcijas ir ši ieškovo pirmumo teisė nėra pasibaigusi, t. y. ieškovas turi pirmumo teisę prieš asmenis ne (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkus įsigyti atsakovių parduodamas akcijas; 2) įpareigoti atsakoves nutraukti ieškovo pirmumo teisę pažeidžiančius veiksmus; 3) nustatyti ieškovo pirmumo teisės pirkti atsakovių ketinamas parduoti 1 209 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcijų įgyvendinimo tvarką; 4) nustatyti, jog ieškovo pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką privalo užtikrinti solidariai atsakovės; 5) uždrausti (duomenys neskelbtini) (bendrovei) ir (ar) bet kokiam kitam asmeniui, vykdančiam (duomenys neskelbtini) (bendrovės) išleistų akcijų apskaitos tvarkymą, atlikti (duomenys neskelbtini) (bendrovės) išleistų akcijų vertybinių popierių sąskaitose, atidarytose atsakovių L. L. ir V. L. vardu, atitinkamus įrašus. Taigi, ieškinio dalykas, taip pat ieškinio turinys, ieškinio pagrindas, leidžia nustatyti, kad byloje keliamas klausimas, ar, atsakovėms pareiškus apie (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcijų pardavimą ir ieškovui išreiškus susidomėjimą įsigyti parduodamas akcijas, (ne)buvo pažeista ieškovo pirmenybės teisės įsigyti parduodamas akcijas įgyvendinimo tvarka ir, atitinkamai, nurodyta ieškovo teisė, nustačius pažeidimus – siekiama juos pašalinti.

23. Kaip nurodoma ir ieškinyje grindžiant ieškinio reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės akcijų pardavimo ypatumai įtvirtinti Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje, kuriame nustatyta kiekvieno uždarosios akcinės bendrovės akcininko pirmenybės teisė įsigyti kito akcininko parduodamas bendrovės akcijas ir šios teisės bei akcijų pardavimo įgyvendinimo tvarka. Apie ketinimą parduoti akcijas nustatyta tvarka turi būti pranešama kiekvienam uždarosios akcinės bendrovės akcininkui, informuojant apie parduodamų akcijų skaičių pagal klases, siūlomą pardavimo kainą, taip pat turi būti nustatomas terminas, per kurį akcininkas gali pranešti uždarajai akcinei bendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų. Jei vienas ar keli uždarosios akcinės bendrovės akcininkai per nustatytą terminą pareiškė pageidavimą pirkti visas akcininko parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas, akcininkas šias akcijas privalo parduoti pageidavimą pareiškusiems akcininkams (vienam ar keliems), o pageidavimą pareiškę akcininkai visas šias akcijas už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta pranešime, privalo nupirkti apmokėdami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo tos dienos, kurią uždaroji akcinė bendrovė gavo pranešimą apie ketinimą parduoti akcijas, jei su akcijas parduodančiu akcininku nesusitariama kitaip. Jei kiti akcininkai nepageidauja įsigyti visų ketinamų parduoti akcijų arba pranešimo nepateikia, akcininkas įgyja teisę savo nuožiūra akcijas parduoti už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta jo pranešime apie ketinimą parduoti akcijas.

24. Įvertinus Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio nuostatas, jame įtvirtintas akcijų pardavėjo ir kitų akcininkų teises ir pareigas, jų įgyvendinimo tvarką, galima daryti išvadą, kad įstatyme įtvirtintos akcininko teisės įsigyti kito akcininko parduodamas akcijas pirmenybės teise nustatymas sukuria ikisutartinį akcijų pardavėjo ir likusių akcininkų santykį, kurio apimtis bei dalyviai kinta, priklausomai nuo akcijų pardavimo proceso eigos. Pirmuoju etapu visi akcininkai lygiomis teisėmis turi būti įstatymo nustatyta tvarka informuoti apie vieno iš akcininkų ketinimą parduoti akcijas ir pardavimo sąlygas. Vėliau šis santykis tęsiamas ir sieja akcijas ketinantį parduoti akcininką ir akcininką (ar akcininkus), kuris (kurie) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pareiškė ketinimą pasinaudoti savo pirmenybės teise įsigyti akcijas ir pranešė apie pageidavimą jas pirkti.

25. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo ir nekeliamas klausimas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkai buvo tinkamai ir nustatyta tvarka informuoti apie atsakovių ketinimą parduoti ginčo akcijas. Apie pageidavimą jas pirkti pranešė tik ieškovas; apeliantai tokio ketinimo pasinaudoti savo pirmenybės teise įsigyti akcijas neišreiškė ir apie pageidavimą jas pirkti nepranešė. Ginčas yra kilęs ir ieškinys dėl akcininko pirmumo teisės įgyvendinimo yra pateiktas dėl to, kad, ieškovo teigimu, jam tinkamai išreiškus ketinimą įsigyti (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcijas, jo turima akcininko pirmumo teisė nebuvo įgyvendinta laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. neužtikrinus teisės aktų įtvirtintos ketinimą pirkti akcijas išreiškusio akcininko teisės jas įsigyti įgyvendinimo tvarkos, buvo pažeista konkrečiai ieškovo pirmumo teisė įsigyti akcijas. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad ginčo apimtį ir bylos nagrinėjimo dalyką apibrėžia būtent ieškovo, kaip akcininko, pareiškusio pageidavimą pirkti akcijas, pirmumo teisės jas įsigyti įgyvendinimo (ne)tinkamumo klausimas. Įvertinus tai, atmestini kaip nepagrįsti ir bylos nagrinėjimo dalyko neatitinkantys apeliantų teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje būsimas vertinimas, ar buvo pažeista ieškovo, kaip akcininko, pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarka, gali daryti įtaką kitų akcininkų, nepasinaudojusių teise pareikšti apie ketinimą įsigyti akcijas, teisėms ir (ar) pareigoms.

26. Teisę ginti savo teises teisme turi kiekvienas asmuo, manantis, kad pažeistos jo teisės. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės arba įstatymų saugomas interesas pažeisti (CPK 5 straipsnis 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2010). Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, jog asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021). Taigi, patys bendrovės akcininkai turi teisę išreikšti pretenziją dėl jų teisių pažeidimo ir jų gynimo, jei mano tokias teises esant pažeistas. Nagrinėjamu atveju nekeliant klausimo dėl akcininkų informavimo apie ketinimą parduoti akcijas tinkamumo ir atitikties įstatymo reikalavimams, o ginčijant konkretaus akcininko – ieškovo, pareiškusio ketinimą pasinaudoti pirmenybės teise pirkti akcijas, tolesnio šios teisės įgyvendinimo (ne)tinkamumą, teismas neturi pagrindo ir negali savo iniciatyva vertinti, ar, kaip nagrinėjamu atveju, pirmenybės teisė buvo tinkamai įgyvendinta ir kitų (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkų, be kita ko – ir pareiškėjų, atžvilgiu. Toks vertinimas prieštarautų dispozityvumo principui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pretenzijų dėl jų teisių pažeidimo nereiškia, nagrinėjamos bylos ribas nustato ieškinys dėl akcininko, pareiškusio ketinimą įsigyti akcijas, pirmumo teisės jas įgyti įgyvendinimo, atitinkamai, nėra pagrindo spręsti, kad tokios apimties ieškinio išnagrinėjimo rezultatas gali turėti (turės) įtakos apeliantų, kaip tokio ketinimo neišreiškusių ir pirmumo teise įgyti teises nesinaudojusių akcininkų, teisėms ir (ar) pareigoms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog nagrinėjamoje byloje vertinant, ar buvo pažeista ieškovo pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarka, yra aktualu įvertinti ir tai, kaip ji buvo įgyvendinta kitų (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkų atžvilgiu.

27. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškiniu nėra ginčijama ir nėra keliami reikalavimai dėl akcijų pardavimo sąlygų, kurios buvo paskelbtos visiems (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkams, pakeitimo, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, jog, jeigu ieškovui bus nustatytos kitos sąlygos, nei kitiems (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkams, kils klausimas, ar kiti (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkai (ne)turi teisės įgyvendinti savo turimų pirmumo teisių įsigyti parduodamas (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcijas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ieškovas.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio turinį ir keliamus reikalavimus, sutinka su atsakovių teiginiais, kad nagrinėjamu atveju teismo priimtas sprendimas, priešingai nei teigia apeliantai, savaime nelems (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkų struktūros pasikeitimų ir, atitinkamai, neturės įtakos, kaip nepagrįstai teigia apeliantai, (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkų turimų balsų svoriui. Atitinkamų uždarosios akcinės bendrovės akcijų turėtojo pasikeitimas savaime nesuponuotų kitų akcininkų materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi vien tuo pagrindu, kad keičiasi akcijų turėtojas. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkai gali būti (ne)suinteresuoti, kad tam tikrų bendrovės akcijų (ne)perimtų atitinkamas akcininkas, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, jog akcijų savininko pasikeitimas tokiu atveju turėtų teisinių padarinių jų teisinei padėčiai.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria atsakovių teiginiams, kad apeliantų nurodomos kitos civilinės bylos, kuriose trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvavo visi (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcininkai, pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis nesudaro. Kaip matyti iš nurodytų teismų praktikos pavyzdžių, skiriasi šios ir apeliantų nurodytų išnagrinėtų civilinių bylų dalykai – apeliantų nurodomose bylose buvo ginčijamos sutartys dėl (duomenys neskelbtini) (bendrovės) akcijų perleidimo, teigiant, kad akcininkai prieš šių sandorių sudarymą nebuvo tinkamai informuoti apie ketinimą perleisti akcijas, t. y. jiems nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka pasiūlyta pirkti akcijas. Šiuo atveju, kaip minėta, ieškinys reiškiamas kitu pagrindu ir jo dalykas yra kitoks – savo pirmumo teisę įgyti akcijas ieškiniu gina akcininkas, vienintelis teisės aktų nustatyta tvarka pareiškęs ketinimą įsigyti parduodamas akcijas. Be to, nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ginčo akcijos nebuvo perleistos, akcijų perleidimo sandoriai nebuvo sudaryti. Taigi, aplinkybė, jog kitokio pobūdžio ir turinio bylose akcininkai dalyvavo trečiaisiais asmenims, nesudaro pagrindo pripažinti apeliantų pakankamą materialinį teisinį suinteresuotumą dalyvauti ir šioje byloje.

30. Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir pritaikė aktualias civilinio proceso normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimą dalyvauti byloje, ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai pakankamo materialinio teisinio suinteresuotumo byloje nepagrindė. Apeliantai šių teismo išvadų nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.