- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- II-472-865/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00504-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- H. R.
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Tautvydas Šernas
dalyvaujant pareiškėjui H. R., jo atstovui advokatui Tautvydui Šernui, Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovei J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi H. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-55234-2023 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Faktinės aplinkybės
H. R. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-55234-2023 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, dėl to, kad:
jis 2022 m. vasario 10 d. 14.01 val., (duomenys neskelbtini), būdamas pradedančiuoju vairuotoju vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 65 km/val. Važiavo 125 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). H. R. nutarimu paskirta 500 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 15 mėnesių.
H. R. pripažintas pažeidęs Kelių esimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 127 punktą.
II.Skundo ir atsiliepimo argumentai
H. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą. Skunde pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio specialistas M. J. surašė 2023-02-02 administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir 2023-04-03 Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiasis specialistas E. S. priėmė nutarimą Nr. 39- ANRJM-55234-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl nusiženginjo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 str. 6 d. H. R., gimimo data (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, bei pripažino kaltu padarius minėtą administracinį nusižengimą. 2023-02-02 administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad H. R. (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 2022 m. vasario mėn. 10 d. 14 val. 01 min., būdamas pradedančiuoju vairuotoju vairavo transporto priemonę Mercedes Benz E320 CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 65 km/val. Važiavo 125 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais veiksmais pažeisdamas ANK 416 str. 6 d. Taip pat ir 2023-04-03 nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodoma, kad H. R. (duomenys neskelbtini), (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 2022 m. vasario mėn. 10 d. 14 val. 01 min., būdamas pradedančiuoju vairuotoju vairavo transporto priemonę Mercedes Benz E320 CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 65 km/val. Važiavo 125 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Vyriausiasis specialistas E. S. papildomai nurodė, susipažinus su administracinės atsakomybėn traukiamo asmens ir transporto priemonės savininkės pateikta informacija, ji vertinama, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, nes nusižengimo metu užfiksuotas asmuo vairavęs automobilį atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokiais veiksmais pažeidė ANK 416 str. 6 d., bei Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-12-11 nutarimo Nr. 1950, 127 p., bei paskyrė baudą 500 (penki šimtai) eur ir administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 15 mėn. Nesutikdamas su aukščiau minimais procesiniais dokumentais - nutarimu ir protokolu administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) teikia šį skundą, prašydamas panaikinti minimus procesinius dokumentus. Šie procesiniai sprendimai buvo priimti pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, suvaržant ir pažeidžiant H. R. teises ir teisėtus interesus, grindžiami prielaidomis, nuomone, bet neišsamia duomenų analize ir ne objektyviais bylos įrodymais, nesurinkus jokių tariamą neteisėtą elgesį ir tariamą kaltę patvirtinančių objektyvių įrodymų, kad būtent jis - H. R. padarė minėtą nusižengimą. Kadangi jis - H. R. nurodytomis protokole, nutarime aplinkybėmis, bei laiku nepadarė administracinio nusižengimo, kadangi nevairavo minėto automobilio, prašo jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini) nutraukti, remiantis žemiau išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais. H. R. neteisėtai pripažintas kaltu pagal ANK 416 str. 6 d., kadangi nėra būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių Pagal ANK 563 str. administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus. ANK 567 straipsnio 2 dalyje (taip pat ir ANK 617 str. 1 d.) įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal ANK 563 str. administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus. Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visu priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per kuo trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (A.NK 567 str. 1 d.). Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 str. 3 d.). Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 2 str. 3 d.). Pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 str. 4 d.). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi, ANK nuostatos imperatyviai nustato pareigą institucijai (pareigūnams) atlikti išsamų, objektyvų administracinio nusižengimo tyrimą, visapusiškai, objektyviai, išsamiai ištirti visas veikos aplinkybes ir tik remiantis išsamaus tyrimo metu surinktų duomenų visuma padaryti atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo bei dėl asmens atsakomybės. Minėtas nutarimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamo ANK nuostatų taikymo bei netinkamo į bylą surinktos informacijos/medžiagos įvertinimo eigoje, todėl nutarimas privalo būti panaikintas. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad konkretaus asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Protokole ir nutarime nėra pakankamai duomenų/įrodymų, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinančių administracinį nusižengirtią padariusio asmens tapatybę, t. y. pagrindžiančio nutarime įvardinto asmens kaltę. Nutarime nėra jokių objektyvių duomenų, patikimai patvirtinančių, kad 2022 m. vasario mėn. 10 d. 14 val. 01 min., automobilį protokole nurodytoje vietoje vairavo būtent H. R., tik minima, kad automobilio savininkė nurodė, kad tą dieną užfiksuotas asmuo vairavo automobilį. Nėra duomenų, kokiu būdu gauta informacija iš automobilio savininkės, neišsiaiškinta koks asmuo pažeidimo metu vairavo automobilį, neapklaustas H. R. dėl minėto nusižengimo, nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus. Todėl akivaizdu, kad administracinį nusižengimą tirianti institucija neįrodė, nesurinko pakankamai įrodančių duomenų, kad H. R. vairavo automobilį, juo įvykdant aptariamą nusižengimą. Papildomai nurodo, kad 2022 m. vasario mėn. 10 d. aš naudojosi automobiliu, tačiau jo draugas I. L. gimimo data (duomenys neskelbtini) paprašė paskolinti jam automobilį (Mercedes Benz E320 CDl valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), kuris juo ir naudojosi apytiksliai nuo 12 val. iki vakaro. Todėl 2022 m. vasario mėn. 10 d. 14 val. 01 min., nutarime nurodyto pažeidimo jis nepadarė, galimai administracinį pažeidimą padarė I. L., kadangi tuo metu jam buvo paskolinęs automobilį. Atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių fotonuotraukų neįmanoma nustatyti, ar jų padarymo metu koks konkrečiai asmuo vairavo automobilį. Fotonuotraukos yra itin neryškios/nekokybiškos, iš jų galima daryti prielaidą (o ne išvadą), kad automobilį aktualiu momentu vairavo jis - H. R. Tačiau vienareikšmiškai tai teigti nėra jokio pagrindo - tokią prielaidą pagrindžiančių objektyvių/aiškių duomenų byloje nėra. Nutarime nurodyta pozicija, kad neva automobilį nusižengimo metu vairavo būtent H. R. yra nepagrįsta, kadangi tuo laikotarpiu automobilio nevairavo. Asmens kaltė privalo būti aiški ir neabejotina, todėl vien tai, kad automobilio pareigūnas nurodė nutarime, kad automobilio savininkė (nenurodyta nutarime savininkės vardas, pavardė) neva nurodė, kad būtent 2022 m. vasario mėn. 10 d. H. R. naudojosi minėtu automobiliu nesudaro pagrindo pritarti institucijos, surašiusios protokolą ir nutarimą išvadoms. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys - tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, - yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3-5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Nutarimo turiniui keliami imperatyvūs reikalavimai numatyti ANK 618 str. 2 d., kur, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Skundžiamo nutarimo Nr. 39-ANR N-55234-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) turinys neatitinka aukščiau aptartų imperatyviųjų ANK reikalavimų, kadangi neišsiaiškintos aplinkybės koks asmuo, padarė nutarime nurodytą administracinį nusižengimą numatytą ANK 416 str. 6 d. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad pažeidimas galėjo būti įvykdytas nutarime nurodyto asmens, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą administracinio nusižengimo byloje. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju byloje esanti, aktualaus nusižengimo metu greičio matuokliu padaryta nuotrauka yra itin prastos kokybės, neryški, žmogaus veido bruožai neįžiūrimi, todėl taip ir liko neaišku, kuo vadovaudamasis ir kokiu būdu nutarimą priėmė pareigūnas, kad automobilį nusižengimo metu vairavo jis - H. R., kurie neabejotinai patvirtintų, jog nusižengimą padarė jis, byloje nepateikta. Esant tokiai situacijai, nutarimas negali būti paliktas nepakeistas, nes nesuderinama su aukščiau paminėtomis ANK normomis, nei su Lietuvos teismų praktikoje suformuluotomis administracinės atsakomybės taikymo taisyklėmis. Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi, siekiant tinkamai pritaikyti administracinių teisės pažeidimų įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30- 699/2017, kt.). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausima, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kuri visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. ANK 567 straipsnio 2 dalyje (taip pat ir ANK 617 str. 1 d.) įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Taigi, iš jam, H. R., pateikto nutarimo Nr. 39-ANR_N-55234-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) jokios aplinkybės vienareikšmiai nepagrindžia šioje byloje inkriminuoto administracinio nusižengimo pagal ANK 416 str. 6 d. sudėties, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, kadangi jis nutarime nurodytu laiku nesinaudojo, nevairavo minėto automobilio, bei nepadarė administracinio nusižengimo numatyto ANK 416 str. 6 d. Kaip jau minėjo aukščiau, automobilį buvo paskolinęs draugui I. L. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Teismu praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinu to asmens kaltės, jo neteisėtu veiksmu, priežastinio ryšio Įrodymu. Administraciniu nusižengimu bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kalte turi įrodyti administracinio nusižengimo nutarimą surašiusi institucija, o visi neaiškumai, prieštaravimai, abejonės traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašo minėtą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad H. R. 2023 m. vasario 2 d. Administracinių nusižengimų registre Lietuvos kelių policijos tarnybos suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis 2022 m. vasario 10 d., 14.01 val., (duomenys neskelbtini), būdamas pradedančiuoju vairuotoju ir vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 65 km/val. ir važiavo 125 km/val. greičiu įvertinus paklaidą. Tokiais savo veiksmais H. R. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 6 dalyje. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir jo priedais H. R. išsiųstas ir įteiktas valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). H. R. iki nustatytos datos administracinio nurodymo neįvykdė, iki nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos Tarnybai reikalavimo, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka nepateikė, todėl Tarnybos įgaliotas pareigūnas, įvertinęs byloje esančius duomenis, H. R. baustumo pažymą, 2023 m. balandžio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 39-ANR N-55234-2023 ir skyrė administracinę nuobaudą - 500 Eur piniginę baudą kartu su administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių. Tarnyboje 2023 m. balandžio 12 d. registruotas H. R. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Tarnybos įgalioto pareigūno 2023 m. balandžio 3 d. priimtą nutarimą. Pagrindiniu H. R. skundo argumentu yra tai, kad jis įvykio dieną administracinio nusižengimo nepadarė, nurodydamas, kad administracinį nusižengimą padarė I. L. Tarnyba su H. R. skunde išdėstytais argumentais nesutinka ir teikia atsiliepimą: skunde pagrindiniu argumentu, dėl ko yra jis teikiamas, yra tai, kad H. R. įvykio diena aukščiau nurodytos transporto priemonės nevairavo ir administracinio nusižengimo nepadarė. Administracinį nusižengimą padarė I. L. Tarnyba nesutinka su šia pozicija ir nurodo, kad H. R. administracinio nusižengimo byloje svarbiu įrodymu yra geros kokybės įvykio dieną greičio matavimo prietaisu užfiksuota fotonuotrauka. Sugretinus H. R. ir asmens, vairuojančio įvykio dieną veido atvaizdus, akivaizdu, kad administracinį nusižengimą padarė pats H. R. Taip pat atlikus I. L. veido atvaizdo palyginimą su asmens, vairuojančiu transporto priemonę, iš ko atvaizdu, kad veido bruožai nesutampa: veido forma, ausys ir t.t. Pabrėžtina, kad tiek Tarnybos pareigūnas, atlikęs tyrimą, tiek priėmęs motyvuotą nutarimą išsamiai įvertino byloje esančius duomenis, kruopščiai atliko byloje esančių duomenų analizę ir vertinimą ir priėmė teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus. Tarnybos vertinimu H. R. yra pradedančiuoju vairuotoju ir jo teikiami duomenys apie kitą asmenį, t. y. I. L., niekaip nepaneigia jo kaltės, taip pat Tarnybos nuomone, vertinimai kaip siekiu visais įmanomais būdais išvengti padaryto administracinio nusižengimo ir pačios griežčiausios atsakomybės taikymo, klaidinant tiek Tarnybą, tiek Teismą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad „(...) konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais; taip pat kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas“. (LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18- 942/2015, 2AT-31-303/2015, 2AT-29-895/2017, 2AT-38-976/2020). „Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1-3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. “ (LAT nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3- 1073/2019, 2AT-24-458/2020). „ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir savo reguliavimo metodu bei kitais ypatumais panašiame baudžiamajame procese. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, LAT praktika suformuota baudžiamosiose bylose taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas yra aktuali ir ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo kontekste (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-209-1020/2018). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius - ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (pvz., LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).“ (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-244-929/2021). Aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami Tarnybos analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų bylas, kuriose buvo būtent atliekami greičio matavimo prietaisais užfiksuotų fotonuotraukų vertinimai vra pasisakė „Nors apeliaciniame skunde kritiškai vertinama byloje esanti automobilį vairavusio asmens nuotrauka, tvirtinant, jog ji yra neinformatyvi ir iš jos negalima buvo spręsti, kad joje užfiksuotas asmuo yra būtent A. K., tačiau su tokiais apeliacinio skundo motyvais sutiktina tik iš dalies. Iš tiesų, komentuojamoje nuotraukoje užfiksuoto automobilio vairuotojo veidą dengia automobilio galinio vaizdo matymo veidrodėlis bei ant jo pakabinti daiktai, todėl visas vairuotojo veidas nuotraukoje nėra matomas. Tačiau, nuotraukoje užfiksuoto asmens veido bruožai - platus pagurklis, ausies forma, plati viršutinė lūpa, akies forma ir dydis yra analogiški A. K. veido bruožams ir šių duomenų, sugretinus A. K. ir automobilį vairavusio asmens nuotraukas, aukštesniajam teismui pakanka pagrįstai spręsti, jog nuotraukoje užfiksuotas asmuo yra A. K. Svarbu tai, kad byloje ta pati nuotrauka yra pateikta ir skaitmeniniu formatu. Peržiūrėjus būtent šią nuotrauką, skaitmeniniame nuotraukos formate turint galimybę priartinti nuotraukoje užfiksuoto asmens veidą, jį sugretinus su byloje pateiktomis A. K. veido nuotraukomis, abejonių, jog tai yra tas pats asmuo, aukštesniajam teismui nekyla. Jokių objektyvių šį faktą paneigiančių duomenų A. K. gynėjas apeliaciniame skunde nepateikė, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir šio vertinimo visumoje konstatuodamas, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina A. K. kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme. Toks įrodymų vertinimas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir negali būti pripažįstamas tinkamu. Akivaizdu, kad atliekant įrodymų vertinimą būtina atsižvelgti ne tik į kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir įvertinti jų visumą, gretinant juos tarpusavyje ir jungiant juos į vieną loginę grandinę. Būtent taip vertindamas byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl A. K. kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme. Vertinti šiuos įrodymus kitaip dėl jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstų A. K. atstovo samprotavimų, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. <...> Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl A. K. veiksmų kvalifikavimo ir tėra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo atstovo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar jo atstovas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos ANK nuostatos ir padarytos neteisingos išvados. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas jokių teisinių klaidų nepadarė, įrodymus vertino tinkamai, pagal ANK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pagrįstai spręsdamas, kad A. K. veiksmai atitinka jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Tokiu būdu, administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovo teiginiai, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. “ (pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-95-926/2022). Remiantis aukščiau išdėstytu manome, kad Tarnybos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti H. R. administracinę nuobaudą - 500 Eur piniginę baudą kartu su administracinio poveikio priemone — teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių, kurių naikinti H. R. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. H. R. skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, atitinkančios padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Prašo Teismo palikti nepakeistu 2023 m. balandžio 3 d. priimtą nutarimą Nr. 39-ANR_N- 55234-2023 administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir H. R. skundo netenkinti.
III.Byloje surinkti įrodymai
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje H. R. kaltės dėl jam inkrominuoto administracinio nusižengimo nepripažino ir parodė, jog tuo metu ne jis vairavo automobilį, buvo draugui paskolinęs. Ir draugas eksploatavo tą dieną automobilį, naudojosi, vairavo. Atsakydamas į klausimus parodė, jog tai buvo 2022-02-10. Apie 12 val. draugas tiesiog atvažiavo pas jį į namus ir pasiskolino automobilį, pasiėmė iš namų ir išvažiavo. Vakare automobilį pasiėmė jis, H. R., apie 4 val. – 6 val. plius minus, tiksliai nepasakys. Automobilis Mercedes Benz valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis žmonos vardu buvo užrašytas, šiuo metu jau parduotas, jo neturi. Automobilis įprastai kieme pastatytas buvo. Draugas - I. L. Nuo vaikystės jį pažįsta. Anksčiau pasiskolindavo, nes jis neturi savo automobilio, tai kartas nu karto paprašydavo, kai reikalų turėdavo. Nesigilino, kam jam reikalingas automobilis, paprašė paskolinti ir paskolino. Jis, H. R., vairuotojo pažymėjimą turi apie 2.5 metų. Kiek žino, I. L. turi vairuotojo pažymėjimą. Sakė I. L., kad reikalų turi, o jis, H. R., neklausė, kokie pas jį reikalai. Vakarop tą pačią dieną automobilį grąžino. Niekas nematė, kad skolino jis, H. R., automobilį, buvo vienas namuose. Kai jis, H. R., gavo šiuos dokumentus, I. L. jis pasakė, kad tą dieną buvo automobilis pas jį, tas patvirtino, taip, jeigu jis vairavo tai jo kaltė, nes ne jis, H. R., vairavo. Su bylos medžiaga ir atsiliepimu susipažinęs. Dėl atsiliepime minimų išvaizdos požymių, ką gali pasakyti – jis, I. L., vairavo tą automobilį. Jis, H. R., pagal nuotraukas jį atpažįsta, kadangi jį pažįsta nuo vaikystės. Kartais vairuodavo jis, H. R., nurodytą automobilį, kurį ką tik įvardijo. Automobilis mėlynas, keturių durų. Automatinė pavarų dėžė, salonas odinis, šviesios spalvos. Dabar neapsakys salono spalva į pilkumą, greičiausiai. Namo atgal I. L. atvežė automobilį.
Teismo posėdyje liudytojas I. L. parodė, kad anų metų vasario mėnesį, tiksliai dienos nepamena, pasiskolino pas draugą automobilį ir padarė nusižengimą, viršijo stipriai greitį. Atsakydamas į klausimus parodė, jog kurią dieną tai nutiko, tiksliai dienos nepasakys. 2022 metais nutiko įvykis. Atsimena, kad tomis dienomis skolindavosi pas H. R. automobilį. Važiavo savo reikalais (duomenys neskelbtini), toje pusėje. Pamena, kad 2022 m. vasario mėn. Ryte pasiėmė automobilį, kokią 10 val., gal 11 val. Gražino į vakarą automobilį. Tyrimo metu jis H. R. pateikė savo duomenis, kad jo duomenys būtų pateikti policijai, kad jis pripažįsta savo kaltę, bet nepriėmė iki šios dienos jo prisipažinimo, todėl dalyvauja čia. Tvirtai prisipažįsta, kad jis padarė minimą administracinį nusižengimą. Sprendžia iš to, nes yra mėgėjas su automobiliu „palakstyti“. Pasiskolindavo tą automobilį, tiksliai kiek kartų skolindavosi nepasakys. Automobilį vakarą grąžino. Auto Mercedes Benz. 5-6 val. grąžino, po darbų. Turi vairuotojo pažymėjimą, nuo 2018 m. Automobilis tamsiai mėlynos spalvos, 5 durų su bagažine. Pavarų dėžė automatinė. Salonas šviesus gal, nepasakys tiksliai spalvos. Jis važinėja kiekvieną dieną su skirtingais automobiliais, todėl nepasakys spalvos. Odinė apdaila salono. Iš policijos pareigūnų kvietimo nesulaukė, laukė, VMI tikrinosi, ar atėjo bauda, ar šaukimas, bet nieko nebuvo gavęs. Tą dieną nuo pietų iki vakaro naudojosi automobiliu. Įvykis buvo vasario pradžioje, negali pasakyti tiksliai, kurią dieną. Dėl to, ar jis matė, kad jį greičio matuoklis užfiksavo viršijus nustatytą greitą – jį informavo, kad atėjo bauda ir, kad jis, I. L., padarė nusižengimą, jis sutiko su tuo. Dabar sunku jam pasakyti kokiu greičiu važiavo. Ne, nebuvau niekada baustas už tokio pobūdžio nusižengimus. Mėgsta viršyti greitį, bet baustas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos matyti, jog automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė A. R. (b.l. 17).
Byloje pateiktos greičio matuokliu padarytos fotonuotraukos - (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 2022 m. vasario mėn. 10 d. 14 val. 01 min., automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-23).
Byloje pateiktos H. R. fotonuotraukos ir atliktas sugretinimas su greičio matuoklio fotonuotraukomis (b.l. 18).
Byloje pateiktas 2023-04-17 Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas (b.l. 35-36).
IV. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarymo
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Lietuvos Respublikos ANK 416 straipsnio 6 dalis numato, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų.
Kelių esimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 127 punktas numato, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
H. R. nepripažino savo kaltės padaręs administracinį nusižengimą, parodė, jog tąkart automobilį buvo paskolinęs savo draugui I. L. Apklaustas teisme I. L. neneigė, kad yra skolinęsis 2022 m. vasario mėnesį iš H. R. automobilį, tačiau konkrečios datos nurodyti negalėjo. Nurodė, jog mėgsta važinėti nemažu greičiu, dėl to sprendžia, jog tai jis padarė minimą administracinį nusižengimą.
Tuo tarpu bylos medžiagoje yra atliktas H. R. nuotraukos ir greičio matuokliu fiksuotos nuotraukos sugretinimas, pateiktas 2023-04-17 Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas. Institucijos atsiliepime nurodyta, jog pagal greičio matavimo prietaisu užfiksuotą fotonuotrauką sugretinus H. R. ir asmens, vairuojančio įvykio dieną veido atvaizdus, akivaizdu, kad administracinį nusižengimą padarė pats H. R. Taip pat atlikus I. L. veido atvaizdo palyginimą su asmens, vairuojančiu transporto priemonę, iš ko atvaizdu, kad veido bruožai nesutampa: veido forma, ausys ir t.t..
Mobiliuoju greičio matuokliu užfiksavus automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą administracinį nusižengimą – greičio viršijimą 65 km/val, buvo nustatyta, kad automobilis yra registruotas A. R. vardu.
Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus suutinka su institucijos pareikšta pozicija, nors skunde kritiškai vertinama byloje esanti automobilį vairavusio asmens nuotrauka, tvirtinant, jog ji yra neinformatyvi, neaiški ir iš jos negalima buvo spręsti, kad joje užfiksuotas asmuo yra būtent H. R., tačiau su tokiais skundo ir teismo posėdyje išsakytais motyvais nesutiktina. Komentuojamoje nuotraukoje užfiksuoto automobilio vairuotojo veidas gana aiškus, matyti veido bruožai, veido forma, kurie sutampa su H. R. veido forma, bruožais. Manytina, jog šių duomenų, sugretinus H. R. ir automobilį vairavusio asmens nuotraukas, teismui pakanka pagrįstai spręsti, jog nuotraukoje užfiksuotas asmuo yra H. R. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog H. R. yra minėto automobilio valdytojas. Taigi, šių duomenų grandinės pakanka jo kaltei pagrįsti.
Pritartina institucijos atsliepime pateiktai ir pacituotai teismų praktikai, pagal kurią laikytina, jog šių įrodymų pakanka asmens kaltei konstatuoti: „aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami Tarnybos analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų bylas, kuriose buvo būtent atliekami greičio matavimo prietaisais užfiksuotų fotonuotraukų vertinimai vra pasisakę „Nors apeliaciniame skunde kritiškai vertinama byloje esanti automobilį vairavusio asmens nuotrauka, tvirtinant, jog ji yra neinformatyvi ir iš jos negalima buvo spręsti, kad joje užfiksuotas asmuo yra būtent A. K., tačiau su tokiais apeliacinio skundo motyvais sutiktina tik iš dalies. Iš tiesų, komentuojamoje nuotraukoje užfiksuoto automobilio vairuotojo veidą dengia automobilio galinio vaizdo matymo veidrodėlis bei ant jo pakabinti daiktai, todėl visas vairuotojo veidas nuotraukoje nėra matomas. Tačiau, nuotraukoje užfiksuoto asmens veido bruožai - platus pagurklis, ausies forma, plati viršutinė lūpa, akies forma ir dydis yra analogiški A. K. veido bruožams ir šių duomenų, sugretinus A. K. ir automobilį vairavusio asmens nuotraukas, aukštesniajam teismui pakanka pagrįstai spręsti, jog nuotraukoje užfiksuotas asmuo yra A. K. Svarbu tai, kad byloje ta pati nuotrauka yra pateikta ir skaitmeniniu formatu. Peržiūrėjus būtent šią nuotrauką, skaitmeniniame nuotraukos formate turint galimybę priartinti nuotraukoje užfiksuoto asmens veidą, jį sugretinus su byloje pateiktomis A. K. veido nuotraukomis, abejonių, jog tai yra tas pats asmuo, aukštesniajam teismui nekyla. Jokių objektyvių šį faktą paneigiančių duomenų A. K. gynėjas apeliaciniame skunde nepateikė, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir šio vertinimo visumoje konstatuodamas, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina A. K. kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme.“ (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-95-926/2022).
Kaip minėta, aptariamu byloje atveju pats H. R. pripažino, jog jis buvo automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo žmonai, valdytojas. I. Š. nenurodė, kurią konkrečiai dieną buvo pasiskolinęs 2022 m. H. R. priklausantį automobilį, dėl to jo samprotavimai, jog tai jis padarė administracinį nusižengimą vertintini tik kaip prielaida, nepagrįsta konkrečiais įrodymais. Dėl to asmuo nėra trauktinas atsakomybėn dėl melagingų parodymų, kadangi neatmetama tikimybė, jog automobilis šiam asmeniui buvo paskolintas kitą 2022 m. vasario dieną. Be to, liudytojas nenurodė, jog būtų pastebėjęs, jog jį, vairuojantį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų fiksavęs greičio matuoklis. Kitų liudytojų, kurie paliudytų, jog matė, kaip 2022 m. vasario 10 d. H. R. būtų perdavęs minėtą automobilį I. Š., byloje nėra. Dėl to ši H. R. versija vertintina kaip gynybinė, siekiant H. R. išvengti atsakomybės ir nepatogumų, susijusių su vairuotojo teisių netekimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-55234-2023, naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-55234-2023 palikti nepakeistą ir H. R. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.