Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. atstovo advokato Raimundo Pakėlos (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atmestas A. D. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2021 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-1006-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialisto (toliau ir – Institucija) 2021 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-1006-2021 A. D. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, dėl to, kad jis 2020 m. gegužės 3 d. apie 15.21 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 99, vairuodamas automobilį ,,BMW“ viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 113 km/h greičiu. Nutarime nurodoma, kad šiais veiksmais A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 127 punkto reikalavimus, todėl buvo nubaustas 500 Eur dydžio bauda, be to, A. D. paskirta ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesiui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. D. atstovo advokato Raimundo Pakėlos apeliacinis skundas yra atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, susipažinęs su A. D. advokato apeliacinio skundo motyvais bei administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo, tinkamai įvertino byloje duomenis ir pagrįstai sprendė, kad Institucijos nutarimas buvo priimtas surinkus pakankamai duomenų A. D. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo pagrįsti. Pateiktame apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų bei jas pagrindžiančių motyvų.

6. Apeliaciniame skunde nubaustojo A. D. atstovas iš esmės nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodydamas, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog būtent A. D. 2020 m. gegužės 3 d. apie 15.21 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 99, vairuodamas automobilį ,,BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 113 km/h greičiu. Teigia, kad automobilį nusižengimo padarymo metu vairavo kitas asmuo – M. B., todėl A. D. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį patrauktas ir nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai. Apygardos teismas su tokia skunde išdėstyta pareiškėjo pozicija nesutinka.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir savo reguliavimo metodu bei kitais ypatumais panašiame baudžiamajame procese. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota baudžiamosiose bylose taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas yra aktuali ir ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo kontekste (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-209-1020/2018). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

8. Apygardos teismas nesutinka su skunde nurodytu argumentu, kad aplinkybę, jog automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo ne A. D., o M. B. patikimai patvirtina pateikta šio asmens vairuotojo pažymėjimo kopija. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nubaustasis visos proceso metu nuosekliai teigė, jog administracinio nusižengimo padarymo metu, tai yra 2021 m. gegužės 3 d. 15.21 val., automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo ne jis. Kaip to įrodymą 2020 m. rugsėjo 13 d. Institucijai pateikė informaciją apie asmenį, tariamai vairavusį automobilį, tai yra nurodė šios asmens vardą ir pavardę (M. B.), gimimo datą, vairuoto pažymėjimo numerį, išdavimo datą ir išdavusią instituciją bei pateikė šios asmens vairuotojo pažymėjimo nuotrauką (b. l. 12, 26-27), kurioje matyti jo veidas bei tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Vis dėlto, apygardos teismas pastebi, kad šiuo atveju nėra aišku, kada A. D. gavo šiuos (duomenys neskelbtini) piliečio asmens duomenis, tai yra ar nusižengimo padarymo dieną, prieš, ar po, todėl jų pateikimas anaiptol nėra įrodantis, kad nusižengimą padarė, tai yra automobilį, viršijusį greitį, vairavo M. B.. Be to, kaip pagrįstai sprendė tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, šią nubaustojo nurodytą versiją patikimai paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad leistino greičio viršijimas buvo užfiksuotas stacionariu greičio matavimo prietaisu PS-954838, nustatytas pažeidimo užfiksavimo laikas – 2020 m. gegužės 3 d. 15.21 val., pažeidimo vieta – (duomenys neskelbtini), koordinatės X:6065937, Y:581800. Nusižengimo užfiksavimo metu taip pat buvo padaryta nuotrauka, kurioje matyti automobilio markė, valstybinis numeris (,,BMW“, (duomenys neskelbtini)) ir jį vairavęs asmuo (b. l. 23). Tikrinant šiuos duomenis, buvo gautas VĮ ,,Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas, iš kurio matyti, kad automobilis ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra valdomas UAB ,,O.“ (b. l. 13), tai yra įmonės, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra A. D. (b. l. 43-45).

9. Aukščiau aptartų įrodymų kontekste vertinant administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu A. D. teismui pateiktus paaiškinimus, susijusius su tariamu automobilio perdavimo M. B., darytina išvada, kad, priešingai nei nurodoma skunde, jie negali būti vertinami kaip patikimi. Matyti, kad A. D. apklaustas teisme nurodė, jog svarstė apie ,,BMW“ automobilio pardavimą ir jam paskambino pirkėjas (M. B.), kuris pasakė, kad nori jį pirkti. Su šiuo potencialiu pirkėju jis susitiko prie ,,O.“ prekybos centro, nusifotografavo juo duomenis (past. – vairuotojo pažymėjimą), po to davė jam automobilio raktelius, kad jis galėtų pravažiuoti ir jį išbandyti. Automobilio perdavimo jokiuose dokumentuose nefiksavo, kadangi dėl automobilio dingimo ir dėl to kilsiančios žalos rizikos įmonei nebuvo, nes automobilis yra apdraustas ,,Kaskso“. A. D. taip pat patvirtino, kad jo vadovaujama UAB ,,O.“ dirba statybų srityje, kur daug (duomenys neskelbtini) piliečių, tačiau M. B. anksčiau nėra matęs (b. l. 49-50). Sutiktina su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kad apylinkės teismo konstatuoti sutapimai, tai yra tai, kad A. D. įmonė specializuojasi statybų srityje, kur dirba daug (duomenys neskelbtini) piliečių, o M. B., kuris tariamai ir atliko bandomąjį važiavimą nusižengimo padarymo metu, taip pat yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nėra teisiškai reikšmingi ir niekaip nepagrindžia A. D. kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo. Kita vertus, daug abejonių kelia A. D. nurodytos automobilio perdavimo aplinkybes, konkrečiau tai, kad jis būdamas juridinio asmens vadovu, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, automobilį perdavė, kad ir pardavimo tikslu, nepažįstamam kitos valstybės piliečiui, neužfiksuodamas to jokiuose oficialiuose dokumentuose. Be to, nors teigia, kad dėl galimo automobilio paradimo nesibaimino, nes automobilis yra apdraustas ,,Kasko“, visgi pažymėtina, kad draudėjui, automobilio praradimo atveju, įmonės vadovas turėtų pateikti duomenis, patvirtinančius, kad jis buvo prarastas ne dėl jo paties kaltės, todėl tokie nubaustojo paaiškinimai yra deklaratyvūs ir neįtikinami. Įvertinęs tai, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai A. D. nurodytas aplinkybes vertino kaip jo gynybinę versiją, kurią paneigia kiti bylos duomenys, įrodantys, kad nusižengimo padarymo metu būtent jis, o ne M. B. vairavo automobilį. Pridurtina ir tai, kad pats A. D. apklaustas teisme nurodė, kad ,,BMW“ automobiliu naudojasi tik jis, todėl tą dieną galėjo vairuoti arba jis, arba M. B. (b. l. 50).

10. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad itin svarbiu įrodymu, patikimai pagrindžiančiu A. D. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo, yra stacionariu greičio matavimo prietaisu nusižengimo metu padaryta nuotrauka, kurioje yra užfiksuotas automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo (b. l. 24-25). Nors skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Institucijos atstovės nuomone, kad nuotraukoje esantis asmuo yra būtent A. D., vis dėlto pažymėtina, kad šiuo atveju nesivadovauti Institucijos atstovės vertinimu nebuvo jokio pagrindo. Apylinkės teisme apklausta Institucijos atstovė nurodė, kad kai tik gavo A. D. atsiųstą (duomenys neskelbtini) piliečio M. B. vairuotojo pažymėjimo nuotrauką bei sulygino ją su nusižengimo metu užfiksuota nuotrauka, o taip pat ir su duomenų bazėje esančiomis dviem paties A. D. nuotraukomis (past. – jos yra pateiktos į bylą), iš karto buvo aišku, kad automobilį ,,BMW“ nusižengimo padarymo metu vairavo būtent A. D. (b. l. 41-42, 48-49). Apygardos teismas pažymi, kad iš tiesų byloje esanti stacionariu greičio matuokliu užfiksuota nuotrauka yra pakankamai geros kokybės. Šioje nuotraukoje esančio asmens veido bruožų, ypač apatinės veido dalies, sulyginimas su Institucijos į bylą pateiktomis A. D. nuotraukomis (b. l. 24-25), taip pat taip pat leidžia daryti išvadą, kad nusižengimo padarymo metu automobilį, kuris viršijo greitį, vairavo nubaustasis A. D.. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad iš Administracinių nusižengimo registro išrašo apie registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus duomenys, iš kurių matyti, kad per 5 metų laikotarpį A. D. net tris kartus buvo baustas už greičio viršijimą pagal ANK 2, 3 dalis. Nors pastaroji aplinkybė savaime neįrodo, kad A. D. ir šį kartą viršijo greitį, tačiau, vertinant ją su kitais įrodymai, sustiprina tokį manymą.

11. Aukščiau nurodytų ir išanalizuotų duomenų visuma, sujungus juos į nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, apygardos teismo manymu, leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl A. D. kaltumo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Priimant skundžiamą Institucijos nutarimą buvo vadovautasi byloje surinktų įrodymu visuma bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (ANK 569 straipsnio 4 dalis), kurių pagrindu padarytų išvadų teisingumas nekelia abejonių. A. D. paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu 1 (vienam) mėnesiui, nenustačius lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, apygardos teismo vertinimu, taip pat paskirta teisingai, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į išdėstytą, A. D. atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

A. D. atstovo advokato Raimundo Pakėlos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties atmesti.

Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.