- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- eAN2-209-1020/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Pažeidėjas
- D. Č.
- Advokatai
- Dalia Bukelienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Č. atstovės advokatės Dalios Bukelienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato (toliau – 1-asis PK) 2018 m. sausio 10 d. nutarimas dėl D. Č. pripažinimo kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalyje ir nubaudimo 25 eurų dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Č. nubausta už tai, kad ji 2017 m. gruodžio 9 d. 00.38 val., dirbdama UAB „N“ kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kasininkės-pardavėjos pareigose, pažeisdama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytą draudimą, R. M. išsinešti pardavė tris skardines alkoholinio alaus „Volfas Engelman Rinktinis“ po 0,568 l talpos, kurio stiprumas yra 5,2 laipsnių.
Dėl šio nutarimo D. Č. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2018 m. kovo 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino skundo ir paliko nepakeistą 1-ojo PK nutarimą. Anot teismo, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys buvo pakankami D. Č. pripažinti kalta pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu D. Č. atstovė advokatė Dalia Bukelienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną D. Č. atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nutartis priimta padarant esminius proceso pažeidimus – pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko buvo padarytos faktinių bylos aplinkybių neatitinkančios ir joms prieštaraujančios išvados bei tuo pačiu pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu – teismas rėmėsi tik liudytojų, kuriuos galima laikyti iš dalies suinteresuotais, parodymais, o objektyviais daiktiniais įrodymais užfiksuotas aplinkybes, užuot įvertinęs objektyviai, interpretavo taip, jog „pritemptų“ prie liudytojų parodymų bei savo sprendimą grindė prielaidomis. Pasak nubaustosios atstovės, vaizdo įrašo, kaip R. M. užeina į kavinę, nėra, ir nors skundžiamoje nutartyje teigiama, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad R. M. dešinėje rankoje turi alaus skardinę, tai vaizdo įraše neužfiksuota – net jei ir R. M. turi daiktą rankoje, neįmanoma identifikuoti koks tai daiktas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad R. M. kitas skardines parodė turintis automobilyje, todėl šios aplinkybės visiškai prieštarauja pareigūnų parodymams, jog jis skardines laikė rankoje ir striukėje - nors teismas ir siekia „pritempti“ liudytojų parodymus prie to, jog asmuo spėjo pasidėti skardines iki buvo sustabdytas pareigūnų. Pasak D. Č. atstovės, tokios teismo išvados prieštarauja ne tik liudytojų parodymams, tačiau ir R. M. paaiškinimui, kad jis buvo sustabdytas tik išėjęs iš kavinės, todėl neturėjo laiko nueiti iki automobilio pasidėti skardinių. Be to, teigiama, kad policijos pareigūnai dėl savo užimamų pareigų gali būti suinteresuoti bylos baigtimi – liudytojai dirba tame pačiame komisariate, kuriame dirba pareigūnas surašęs nutarimą dėl administracinio nusižengimo padarymo; Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra apskųstas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimas, kuriuo UAB „N“ paskirta bauda už tą patį nusižengimą, todėl sprendimas šioje administracinio nusižengimo byloje gali turėti esminės įtakos šiam procesui. Niekur nėra užfiksuota, jog alaus skardinės buvo įsigytos būtent 2017 m. gruodžio 9 d. 00.38 val., o ir minėto alkoholio skardines, su tokiais pat išpilstymo ir tinkamumo vartoti terminais, galima rasti bet kurioje viešojo maitinimo įstaigoje, įsigyjančioje prekes iš to paties tiekėjo. Skunde akcentuojama ir tai, kad D. Č. iškart neigė savo kaltę, prašė pareigūnus pristatyti asmenį, kuris teigė pirkęs alkoholį iš minėtos kavinės, tačiau pareigūnai į tai nereagavo, ką patvirtina ir vaizdo įrašas. Nubaustosios atstovė taip pat pabrėžia, kad iš byloje esančio kasos juostos fragmento matyti, jog inkriminuotu laiku kavinėje jokios kasos operacijos atliekamos ir nebuvo – kasa buvo uždaryta 2017 m. gruodžio 8 d. 23.45 val. ir atidaryta 2017 m. gruodžio 9 d. 02.48 val., o teismo išvada, kad pardavimo operacija nebuvo fiksuota kasos aparato kvitu, neleidžia daryti išvados, kad alkoholis nebuvo parduotas, yra paremta išimtinai tik prielaidomis. Advokatės įsitikinimu, nepašalinus visų minėtų abejonių, jos turi būti vertinamos D. Č. naudai ir administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą 1-ojo PK 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, jog D. Č. kaltė padarius jai inkriminuotą nusižengimą buvo nustatyta remiantis liudytojų parodymais, pateiktais garso ir vaizdo įrašais, o pareigūnų parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, sutampantys ir jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl apeliantės teiginiai, kad ji patraukta atsakomybėn pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą yra visiškai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
D. Č. atstovės advokatės Dalios Bukelienės apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir apylinkės teismo posėdyje ištirtus įrodymus, taip atidžiai išanalizavęs skunde akcentuojamo vaizdo įrašo turinį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, betarpiškai ir itin nuodugniai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai D. Č. pripažino kalta padariusia administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir savo reguliavimo metodu bei kitais ypatumais panašiame baudžiamajame procese – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, žemiau minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika suformuota baudžiamosiose bylose taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas yra aktuali ir ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo kontekste.
Žemesnės instancijos teismas
LAT yra pabrėžęs, jog teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).
Šiame kontekste pažymėtina ir LAT pozicija, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada veikos aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia sprendimo grįsti netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).
Minėtos teismų praktikos kontekste, teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ne tik visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau juos sujungė į nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, kuri leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl D. Č. kaltumo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje.
Pirmiausia tokią išvadą apygardos teismas daro betarpiškai ištyręs byloje pateiktą įvykio vaizdo medžiagą. Nors nubaustosios atstovė teigia, jog iš vaizdo įrašo asmuo matomas tik išeinantis iš kavinės ir negalima identifikuoti ką pastarasis turi rankose; kad pastarasis galėjo dalį alkoholio nusipirkti ir kitur, nes alaus skardinės buvo paimtos atidarius automobilio galines dureles ir pan., teismo vertinimu, vaizdo įrašas neabejotinai patvirtina, jog nešinas alaus skardinėmis asmuo išėjo būtent iš minėtos kavinės.
Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matosi, jog asmuo, išėjęs iš kavinės, rankoje laiko vieną, nuo aplink jį esančių šviesų kiek atsispindintį daiktą, kurio dydis panašus į vėliau aiškiai užfiksuotą alaus skardinę, o taip pat kita ranka ties striuke laiko tam tikrą daiktą prispaudęs. Pažymėtina, jog priešingai nei nurodoma skunde, kol atitinkami pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie minėto vyriškio, matyti ir tai, jog priešais stovinčio automobilio durelės, asmeniui automobilį apėjus iš priekio, išties atsidaro ir tik po to prie asmens prieina pareigūnai. Vaizdo įraše girdisi ir minėto vyriškio atsakymai į pareigūnų užduodamus klausimus, jis pirmiausia parodo vieną alaus skardinę, o vėliau ir ant automobilio galinės sėdynės esančias dar 2 skardines „Volfas Engelman Rinktinis“ alaus, kuriuos teigia nusipirkęs iš minimos kavinės už 9 eurus.
Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog gynybos argumentai dėl to, kad pareigūnų parodymai bei rašytinis R. M. paaiškinimas, juos palyginus su vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis, yra prieštaringi, yra nepagrįsti – nėra pagrindo kelti pagrįstas abejones dėl to, kad R. M. minėtą alkoholį galėjo nusipirkti jau anksčiau. Be to, gynyba išimtinai savo naudai interpretavo R. M. teiginį, jog jis, nusipirkęs alaus ir išėjęs iš kavinės, buvo iškart sulaikytas, ir todėl neva negalėjo suspėti nueiti iki automobilio – iš vaizdo įrašo matyti, kad R. M. savo automobilį buvo pasistatęs visai prie pat aptariamos kavinės (kelių metrų atstumu), todėl jis turėjo objektyvią galimybę suspėti nueiti iki savojo automobilio, ką patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuotas minėto asmens judėjimas. Kita vertus, R. M. buvo sustabdytas pareigūnų išties greitai, nuėjęs keletą metrų iki automobilio, todėl visiškai suprantamas ir jo teiginys, kad jis buvo sulaikytas iškart išėjęs iš kavinės ir tai nereiškia, kad jis nesuspėjo pasidėti alaus skardinių į automobilį. Teismas pabrėžia, kad vaizdo įraše yra aiškiai užfiksuoti R. M. žodžiai apie trijų alaus skardinių įsigijimą aptariamoje kavinėje, kas visiškai atitinka ir jo rašytinį paaiškinimą (b. l. 9).
Neįžvelgdamas nubaustosios suponuojamo liudytojų - pareigūnų parodymų ir R. M. pozicijos prieštaringumo vaizdo įraše užfiksuotiems duomenims, apygardos teismas pabrėžia, jog ir kiti minėtame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys pagrindžia tai, kad D. Č. pardavė R. M. alų laiku ir tokia tara, pažeisdama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytą draudimą. Nors gynyba siekia sumenkinti išpilstymo ir tinkamumo vartoti termino ant alaus skardinių, kurios buvo rastos pas R. M. ir buvo kavinėje sudėtos ant prekystalio, sutapimus, t. y. minėti skaičiai ant skardinių sutapo, ir, apygardos teismo vertinimu, toks sutapimas nėra nereikšmingas. Minėtos aplinkybės, laikytinos netiesioginiais D. Č. kaltės įrodymais – jie yra reikšmingi apjungus juos su liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis ir juos atitinkamai papildo bei patvirtina.
Remiantis tuo kas minėta, apygardos teismas neįžvelgia gynybos akcentuojamo liudytojų parodymų prieštaravimo objektyviems byloje esančiais duomenims – pirmiausia vaizdo įraše užfiksuotiems duomenims. Nors tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, tiek skunde nubaustosios atstovė tikina, kad pareigūnų parodymai prieštarauja ir kasos aparato juostos fragmente užfiksuotiems duomenims, t. y. kad įvykio metu kasos aparatas buvo uždarytas ir operacijos nevyko, apeliacinės instancijos teismas palaiko Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje išdėstytą logišką poziciją, kad pagal teisės aktus minėtu metu negalint parduoti alaus gamyklinėje sandarioje talpoje, minėtos kavinės kasininkė pirkimo-pardavimo metu operacijos nefiksavo tikslingai, nes kitu atveju kasos aparate atsispindėtų neteisėtas prekės pardavimas. Apygardos teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, reikalavimas teisėsaugai pateikti pirkimo kvitą ar kasos aparato duomenis, patvirtinančius neteisėtą operaciją, būtų neprotingas ir nelogiškas, kartu pažymint, jog šioje situacijoje visuma kitų administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų tokio sandorio atlikimą patvirtina ir teismo yra laikomi pakankamais – tai patvirtina ne tik visuma minėtų duomenų, tačiau ir pareigūnų operatyvus apsilankymas kavinėje, po to, kai iš jos išėjo asmuo nešinas alkoholiniais gėrimais. Kitaip tariant, kasos uždarymo veikos padarymo metu aplinkybė, jokiu būdu nepaneigė to, kad sandoris nebuvo įvykdytas.
Dėl galimo pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi, pažymėtina, jog vien vykstantis alternatyvus procesas pagal UAB „N“ skundą nesudaro pagrindo teigti, pareigūnus esant suinteresuotus bylos baigtimi. Atmetus gynybos versiją dėl to, kad pareigūnų parodymai prieštarauja kitiems objektyviems bylos duomenims, ir atsižvelgiant į tai, kad jie yra prisaikdinti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apygardos teismas neįžvelgia pagrindo juos laikyti neobjektyviais ir daro išvadą, kad jais pripažįstant D. Č. kalta padarius nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje, remtasi visiškai pagrįstai.
Apibendrinus visa tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis, kuria paliktas galioti 1-ojo PK 2018 m. sausio 10 d. nutarimas dėl D. Č. pripažinimo kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. Č. atstovės advokatės Dalios Bukelienės apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.