Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio ir Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria kaltinamajai A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę –suėmimą bei paskelbta kaltinamosios paieška.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, išsituokusi, skundžiamos nutarties priėmimo metu gyveno (duomenys neskelbtini), kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) padarymu, t. y kaltinamas tuo, kad nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę: 2010-06-18 su mažamečiu sūnumi V. B., gim. (duomenys neskelbtini) išvyko į D. B. ir iki 2010 m. rugsėjo mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ten gyveno, taip pažeidė 2009-10-09 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu paskirtus įpareigojimus leisti nukentėjusiam A. B. kiekvieną trečiadienį nuo 18 val. pasiimti mažametį sūnų V. B. iš buto, adresu (duomenys neskelbtini) ir grąžinti tos pačios dienos 20 val. į tą patį butą, taip pat kas antrą šeštadienį 10 val. A. B. pasiimti V. B. iš buto, adresu (duomenys neskelbtini) ir grąžinti šeštadienį 19 val. į tą patį butą ir padarė didelės žalos A. B. teisei bendrauti su sūnumi V. B. ir dalyvauti jį auklėjant, numatytai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.170 straipsnyje, tokiu būdu savavaldžiavo.

Be to, A. B. kaltinama tuo, kad 2009-11-02, Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, ką patvirtino savo parašu, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad 2009 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais ant mažamečio sūnaus V. B., gim. (duomenys neskelbtini) kūno pastebėjo smurto žymes, kurias padarė buvęs sutuoktinis A. B.. Taip pat A. B. kaltinama tuo, kad 2010-03-10, Kauno miesto apylinkės prokuratūros patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, ką patvirtino savo parašu, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad jos buvęs sutuoktinis A. B. nuo 2009 metų rudens tvirkina mažametį sūnų V. B. ir prieš jį naudoja fizinį smurtą, t.y. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 236 str. 1 d.Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK KPS vyr. tyrėjo 2010-11-11 nutarimu siekiant užtikrinti A. B. dalyvavimą procese ir netrukdomą ikiteisminį tyrimą jai buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2011-03-16 nutarimu jai paskirta kardomoji priemonė – asmens dokumentų paėmimas, iš A. B. paimta asmens tapatybės kortelė ir Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Byla 2012 m. sausio 31 d. perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.2012 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi kaltinamajai A. B. kardomąją priemonę – asmens dokumentų paėmimą sušvelnino – grąžino kaltinamajai jos asmens tapatybės kortelę. (t. 3, b. l. 141).Kaltinamajai A. B. neatvykus į teisiamuosius posėdžiu bei nepavykus jos atvesdinti 2013 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismas jai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą ir paskelbė kaltinamosios paiešką. Kaltinamoji A. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį ir prašo leisi pasidaryti pasą, panaikinti kardomąsias priemones, nutraukti baudžiamąją bylą. Taip pat prašo V. B. atskirti nuo jį nukankinusio A. B..

7.1 Skunde pažymi, kad skundžiamos nutarties nėra gavusi. Apeliantės teigimu nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, ji suvaržo Europos Žmogaus teisių konvencijos garantuojamas teise. Jos atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas yra nepagrįstas ir negalėjo būti pradėtas.

7.2 Skunde pažymima, jog A. B. siekia sunaikinti tiek ją, tiek ir mažametį sūnų, prieš kurį buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 150 straipsnio 4 dalyje.

7.3. Skundo autorė atkreipia dėmesį į tai, kad jai karomoji priemonė suėmimas buvo paskirta nei jai, nei advokatui nepraneštus apie posėdį ir jame nedalyvaujant. Nors teismui buvo žinomas jos elektroninio pašto adresas.

Teismo posėdyje kaltinamosios A. B. gynėja advokatė R. Budrytė prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.Kaltinamosios A. B. skunda atmetamas.Visų prima kolegija pažymi, byloje nėra konkrečių duomenų apie tai, kada 2013 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo nutarties nuorašas buvo išsiųstas kaltinamajai A. B.. Nėra paneigti kaltinamosios A. B. aiškinimai, kad ji minėta nutartį iš Kauno apylinkės teismo elektroniniu paštu gavo tik 2016 m. rugsėjo 14 d. Todėl siekiant užtikrinti kaltinamosios teises, laikoma, kad skundas dėl 2013 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo nutarties paduotas nepraleidus nutarties apskundimo termino.Taip pat kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 130 straipsnio 1 dalis apeliacinės instancijos teismą įpareigoja skundą išnagrinėti per septynias dienas nuo jo gavimo dienos. Todėl kaltinamosios A. B. prašymas atidėti skundo nagrinėjimą netenkinamas. Teisėjų kolegija išnagrinėjus skundą, susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga, išklausius prokurorą bei gynėjos, daro išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, A. B. pakeisdamas kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į suėmimą, nei BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė, todėl naikinti skundžiama nutartimi kaltinamajai pakeistą kardomąją priemonę – suėmimą, teisinio pagrindo nėra.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiojo A. B. parodymai, byloje esantys rašytiniai duomenys bei kiti faktiniai bylos duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji A. B. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šiame kontekste vertinant kaltinamosios skundo argumentus akcentuotina, jog duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau kaltinamosios kaltės klausimo nesprendžia. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 str. 2 d.), o tokių duomenų, apygardos teismo vertinimu, pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka.Sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis BPK 119 str. nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų.Iš skundžiamos nutarties matyti, nagrinėjamu atveju griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajai A. B. buvo paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdama laisvėje kaltinamoji gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad A. B. yra kaltinama padarius tris tyčinius nesunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teisėjas, spręsdamas ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar pratęsimo. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu kaltinamoji A. B. gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis A. B. nuo 2014 m. liepos 14 d. yra išvykusi į J. K.. Yra išsituokusi. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje A. B. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (paimtas pasas ir asmens tapatybės kortelė.). Baudžiamąją bylą perdavus teismui, 2012 m. balandžio 19 d. teismo nutartimi kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas buvo sušvelninta, A. B. grąžinta asmens tapatybės kortelė. Bylą paskyrus nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinamojo A. B., dėl jai nepalankių teismo sprendimų, pasišalino iš 2012 m. gruodžio 20 d. vykusio teisiamojo posėdžio. Tą pačią dieną buvo priimta nutartis į sekantį posėdį ją atvesdinti. Minėtoje nutartyje kaltinamoji buvo įspėta, kad už neatvykimą į teisiamąjį posėdį be pateisinamų priežasčių gali būti pakeista kardomoji priemonė į griežtesnę bei nubausta bauda. Į 2013 m. sausio 9 d., 2013 m. vasario 5 d. teisiamuosius posėdžius kaltinamoji neatvyko dėl ligos. Nors teismo šaukimas į 2013 m. kovo 26 d. teisiamąjį posėdį buvo įteiktas kaltinamosios šeimos nariui (motinai), tačiau dėl nežinomų priežasčių kaltinamoji į teisiamąjį posėdį neatvyko. Teismas priėmė nutartį ją atvesdinti, tačiau kaltinamoji A. B. į 2013 m. balandžio 9 d. teisiamąjį posėdį atvesdinta nebuvo, nes nerasta namuose. Tuomet teismas priėmė dar vieną nutartį atvesdinti kaltinamąją A. B. į 2013 m. gegužės 10 dienos posėdį, tačiau ir šį kartą atvesdinimą vykdantiems policijos pareigūnams nepavyko surasti kaltinamosios A. B.. Be to, teismas tikrindamas kaltinamosios A. B. nurodytas aplinkybes, užklausė VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką ir gavo atsakymą, kad minėtoje įstaigoje kaltinamoji lankėsi tik 2013 m. vasario 12 d., bei apie pacientė ligas, kliudančias dalyvauti teismo posėdžiuose gydymo įstaiga nepateikė. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji A. B. neabejotinai žinojo ir apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą, jam paskirų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei dokumento paėmimo pažeidimo pasekmes – pakeitimą griežtesne kardomąja priemone, tačiau ignoruodama šias aplinkybes, kviečiama į teisiamuosius posėdžius neatvykdavo, tokiu būdu apsunkindama baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kas sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad būdama laisvėje kaltinamoji A. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirti švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą ar intensyvią priežiūrą – nėra galimybių, kadangi kaltinamoji A. B. yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos, siųsdama korespondenciją nurodo tik savo elektroninio pašto adresą. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nors A. B. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas suvaržo jos teises, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teigti, jog jos teisės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones galimybės nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.