Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Antanaičio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo advokato Vladislovo Mikšos nušalinimo klausimą bei nuteistosios A. B. apeliacinio skundo atitikimo įstatymo reikalavimams klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teisme 2016 m. lapkričio 9 d. buvo gautas nuteistosios A. B. apeliacinis skundas, kuriuo skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi nurodė, jog A. B. apeliacinis skundas yra pasirašytas apeliantės, tačiau jis yra fotokopija, o originalaus apeliacinio skundo su originaliu apeliantės parašu į bylą nepateikta. Teismas sprendė, jog toks apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 313 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl buvo grąžintas pirmosios instancijos teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi, atsižvelgęs į nuteistosios atsiųstą apeliacinį skundą su elektroninio parašo žyma, konstatavo, kad nuteistoji A. B. nepraleido skundo padavimo termino ir nuteistosios skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžio priėmė bei išsiuntė baudžiamąją bylą kartu su apeliaciniu skundu nagrinėti Kauno apygardos teismui.Teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašymų stadijoje klausė dalyvavusių proceso dalyvių nuomonės dėl nuteistosios A. B. apeliacinio skundo, kuris priimtas nepašalinus Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi nurodyto trūkumo. Proceso dalyviai nurodė, jog skundas pagal BPK normas turi būti pasirašytas, tačiau jis įstatymo keliamų reikalavimų neatitinka, todėl turi būti grąžinamas apylinkės teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.BPK 313 straipsnyje nustatyti aiškūs ir konkretūs reikalavimai apeliaciniam skundui, kurie apibrėžia pastarojo ribas, kokia būtina informacija turi būti jame nurodyta, pati skundo esmė, apskundimo pagrindai ir motyvai, motyvuoti prašymai dėl įrodymų priėmimo, išreikalavimo, įrodymų tyrimo atlikimas ir apimtis bei kiti klausimai. Taip pat nurodyta tvarka per kurį teismą turi būti paduodamas apeliacinis skundas, jo apskundimo terminas. Minėtoje straipsnio 1 dalyje baudžiamojo proceso įstatymas nustato imperatyvų reikalavimą, jog apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti apelianto pasirašytas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistosios A. B. apeliacinis skundas buvo persiųstas Kauno apygardos teismui 2016 m. gruodžio 22 d. elektroniniu paštu, kur nurodyta, kad A. B. persiunčia dokumentus, pasirašytus elektroniniu parašu. Šių duomenų pagrindu Kauno apylinkės teismas, netinkamai įvertinęs elektroninio parašo tinkamumą, priėmė neteisingą sprendimą spręsdamas atsiųsto elektroniniu paštu apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos (9 t., b. l. 100) matyti, kad pagal pateiktą elektroninio parašo informaciją pasirašiusio asmens parašas yra negaliojantis. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliacinio skundo pasirašymas nėra tinkamas, neatitinkantis nustatytų įstatymo reikalavimų, neturintis teisinės galios kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose. Taip pat pažymėtina, jog kaip ir anksčiau nepateiktas ir apeliacinis skundas su originaliu apeliantės parašu. Analizuojant įstatymus (BPK, Teismų įstatymas) ir teisės aktus, reglamentuojančius tinkamą procesinio dokumento pateikimą ir pasirašymą, darytina kategoriška išvada, jog šiuo metu nėra numatyta galimybė baudžiamosiose bylose procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant klausimą dėl procesinio dokumento priėmimo (apeliacinio skundo) būtina imperatyviai vadovautis BPK 313 straipsnio nuostatomis, kadangi neatitinkantis įstatymo keliamų reikalavimų dokumentas, kuris inicijuoja nagrinėjamu atveju apeliacinį procesą, negali būti tam vada. Apibendrinus tai kas išdėstyta ir įvertinta, teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas su baudžiamąja byla pakartotinai grąžinamas pirmosios instancijos teismui tinkamam priėmimo klausimui spręsti, atsižvelgiant į aukštesnės instancijos teismo konstatuotas aplinkybes. Jei vis tik apeliantė nepateiks BPK 313 straipsnyje nustatytų reikalavimų atitinkančio skundo, nuosprendį priėmęs teismas turėtų spręsti klausimą dėl apeliacinio skundo grąžinimo jį padavusiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama pakartotinam apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti, kolegija dėl advokato V. Mikšos nušalinimo klausimo atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsniu,

nutaria:

A. B. apeliacinį skundą, gautą Kauno apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 23 d., palikti nenagrinėtu ir grąžinti jį Kauno apylinkės teismui apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti pakartotinai.