Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, laikinai atliekantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas, išnagrinėjęs kaltinamosios A. B. pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo nušalinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-95-288/2016 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-95-288/2016, kurioje A. B. kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Kauno apylinkės teisme 2016 m. balandžio 4 d. gautas kaltinamosios pareiškimas dėl Kauno apylinkės teismo nušalinimo nuo pirmiau paminėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Nušalinimo pareiškimas grindžiamas tuo, kad, pareiškėjos teigimu, nuo 2010 metų ji yra politiškai persekiojama Lietuvos teisėsaugos ir Kauno apylinkės teismo, kad Kauno apylinkės teismas nėra susipažinęs ir neleidžia susipažinti pareiškėjai su A. B. baudžiamosiomis bylomis, kitais duomenimis, nepagrįstai kelis kartus skyrė pareiškėjai kardomąją priemonę – suėmimą, vykdo neteisėtą ir nepagrįstą pareiškėjos baudžiamąjį persekiojimą, tyčia žalodamas pareiškėjos ir jos sūnaus sveikatą pažeidžia jų teisę į teisingą teismą. Be to, pareiškėjos teigimu, baudžiamoji byla jos atžvilgiu pradėta nepagrįstai, byloje nuslėpti reikšmingi duomenys, nepateikti tam tikri įrodymai, todėl Kauno apylinkės teismas bylos neturėjo priimti. Nušalinimo pareiškimas taip pat grindžiamas tuo, kad pareiškėjai daugiau nei dvejus metus yra nepateikiama 2013 metų nutartis skirti kaltinamajai kardomąją priemonę suėmimą, tokiu būdu pažeidžiant kaltinamosios teisę į gynybą, kad Kauno apylinkės teismas visas civilines ir baudžiamąsias bylas nagrinėja uždaruose posėdžiuose, šališkai, suteikdamas galimybę A. B. ir J. S. bendrauti su teisėja L. K. privačiai, kad teismas šališkai atsižvelgia tik į Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus melagingas išvadas ir nenagrinėja pareiškėjos pateiktų prašymų dėl realios grėsmės jos vaiko gyvybei, jų net neperskaito, neskiria kaltinamajai gynėjo.

Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos, laikinai einančios teismo pirmininko pareigas, Linos Žemaitienės 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi kaltinamosios A. B. nušalinimo Kauno apylinkės teismui pareiškimas perduotas Kauno apygardos teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti visiems Kauno apylinkės teismo teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą.

Pareiškimas dėl Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Užtikrinant teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 57 straipsnyje įtvirtinta proceso dalyvių teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. BPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, analizė suponuoja išvadą, kad Baudžiamojo proceso kodekse expresis verbis nenumatyta proceso dalyvio teisė šalinti nuo bylos nagrinėjimo visus konkretaus teismo teisėjus, tačiau esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams. Tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės teismo teisėjai, o byla perduota kitam apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, pareiškime dėl nušalinimo turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie kiekvieno teisėjo galimą šališkumą, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, abejojantis konkretaus teisėjo (teismo) nešališkumu, turi pagrįsti aplinkybes, kurios, jo teigimu, patvirtina teisėjo (teismo) šališkumą. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Nagrinėjamu atveju nušalinimo Kauno apylinkės teismo teisėjams nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-95-288/2016 nagrinėjimo pareiškimas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su paminėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimu, joje atliktais procesiniais veiksmais, taip pat šioje byloje ar kitose bylose, susijusiose su kaltinamąja, Kauno apylinkės teismo priimtais procesiniais sprendimais. Tačiau teismų praktikoje yra pripažįstama, kad ta aplinkybė, jog proceso dalyvis reiškia nesutikimą su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais veiksmais ir sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, nesant kitų aplinkybių, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, asmuo gali pasinaudoti procesine teise ir įstatymo nustatyta instancine tvarka juos apskųsti. Nušalinimo klausimą sprendžiantis subjektas neturi įgaliojimų tikrinti ir (ar) vertinti teisėjo (teisėjų) priimtų konkrečių procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Jei kyla abejonių, kad teisėjas (teismas) gali būti šališkas ar neobjektyvus atlikdamas konkrečius procesinius veiksmus ar priimdamas sprendimus, šios abejonės turi būti grindžiamos konkrečiais argumentais, įrodymais, kadangi reikalaujama, jog nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas.

Kitos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas Kauno apylinkės teismo nušalinimo nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo pareiškimas, susiję su tariamu teismo vykdomu neteisėtu ir nepagrįstu kaltinamosios politiniu bei baudžiamuoju persekiojimu, pareiškėjos ir jos sūnaus sveikatos tyčiniu žalojimu, šališku Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus melagingų išvadų vertinimu, galimybės A. B. ir J. S. bendrauti su teisėja L. K. privačiai suteikimu, pareiškėjos pateiktų prašymų dėl realios grėsmės jos vaiko gyvybei nenagrinėjimu, laikytinos niekuo nepagrįstais, subjektyvaus pobūdžio, prielaidomis paremtais pareiškėjos samprotavimais. Kaltinamoji nenurodė konkrečių faktų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos pirmiau nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas nušalinimo pareiškimas. Pažymėtina, kad kaltinamoji nepateikė konkrečių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų nei apie baudžiamąją bylą nagrinėjančios teisėjos L. K., nei apie visų Kauno apylinkės teismo teisėjų galimą suinteresuotumą nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi ir šioje byloje priimamais procesiniais sprendimais. Nušalinimo pareiškimas yra grindžiamas tik subjektyvia kaltinamosios nuomone ir prielaidomis apie teisėjų šališkumą, o kaip ja buvo nurodyta, abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog Kauno apylinkės teismo teisėjai negali tinkamai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamosios bylos Nr. 1-95-288/2016, todėl darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog nurodyta baudžiamoji byla Kauno apylinkės teisme gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, laikytina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kad baudžiamąją bylą Nr. 1-95-288/2016 nagrinėjanti teisėja L. K. ar kiti Kauno apylinkės teisme dirbantys teisėjai būtų suinteresuoti pareiškėjos baudžiamosios bylos baigtimi, todėl nušalinimo pareiškimas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos (kaltinamosios) A. B. pareiškimo dėl visų Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-95-288/2016, kurioje A. B. kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, padarymu, nagrinėjimo.

Baudžiamąją bylą su šia nutartimi grąžinti Kauno apylinkės teismui.

Pareiškėjai apie pareiškimo atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą pranešti išsiunčiant įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą šios nutarties kopiją.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.