Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei Ž. Č., ieškovės atstovui advokatui A. C., išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Ž. Č. ieškinį atsakovams P. Č. ir A. N. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su dukra, savo motina ir patėviu gyvena pastarajam nuosavybės teise priklausančiame keturių kambarių bute. Ieškovė su dukra užima atskirą kambarį, kuriame yra reikalingi baldai, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nepilnametė mergaitė mokosi Vilniaus Verkių specialiosios mokyklos – daugiafunkcinio centro 2-oje klasėje, lanko gimnastikos, aerobikos, keramikos, dainavimo ir anglų kalbos būrelius, gyvena ugdymo įstaigos bendrabutyje, namo grįžta tik savaitgaliais ir per atostogas. Mergaitė turi sveikatos problemų, jai nustatytas vidutinis neįgalumas. Mergaitė sakė, kad jos tėtis yra A., jis jai padovanojo mašinėlę ir šlepetes, tėčio pasiilgsta, seniai jo nematė, retai ją aplanko. Atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principus, vadovaudamasis vaiko teise žinoti savo tėvus, turėti kitas su savo kilme susijusias teises ir pareigas Skyrius nurodo, kad neturi pagrindo prieštarauti ieškiniui.

Teismo posėdyje ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo A. N.. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai paaiškino, kad buvo susituokusi su atsakovu P. Č., tačiau su juo jau negyveno kai susipažino su atsakovu R. N.. Su juo susilaukė dukters, ji gimė neįgali, reikalinga gydymo. Su atsakovu R. N. nesugyveno, išsiskyrė. Išlaikymo dukrai jis neteikė. Dukters išlaikymui ieškovė išleidžia po 340 Eur per mėnesį. Dukra lanko specialią mokyklą, kurioje yra nemokami papildomi užsiėmimai, lankosi pas logopedą. Dukrai skirtos neįgalumo ir priežiūros pašalpos, kurios sudaro 200 Eur per mėnesį. Ieškovė registruota Darbo biržoje, pirmus 3 mėnesius gaudavo po 200 Eur pašalpos, iš pašalpa mokama 9 mėnesius. Mergaitė tėvą žino, tačiau su juo bendrauja mažai, tik telefonu.

Atsakovas P. Č. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

Teismo posėdyje atsakovas A. N. nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 135, 156, 162-167).

Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog ieškinys atitinka vaiko interesus. Nurodė, kad ieškovės prašomas išlaikymas minimalus ir minimaliai tenkins vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2007 m. sausio 15 d. gimusios M. Č. gimimo liudijime tėvu nurodytas atsakovas P. Č. (b. l. 9, 34). 2007 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto 4 – asis apylinkės teismas priėmė sprendimą nutraukti ieškovės ir atsakovo P. Č. santuoką bendru sutarimu (b. l. 11-12). Sprendimas įsiteisėjo 2007 m. balandžio 1 d. (b. l. 13).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Iš pateiktų įrodymų (b.l. 44-46) nustatyta, vaikas gimė ieškovei esant santuokoje su atsakovu P. Č., todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, jog vaiko motinos sutuoktinis yra vaiko tėvas, vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas atsakovas P. Č..

Civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tėvystės nuginčijimo ir nustatymo bylose esminis įrodymas vaiko kilmei nustatyti yra moksliniai tyrimai – DNR ekspertizė, tačiau nei viena iš šalių teismo ekspertizės skirti neprašė, abu atsakovai sutiko su ieškinio reikalavimais. Ginčo dėl tėvystės nėra, ieškovė nurodė, kad vaiko tėvas yra atsakovas A. N., atsakovas A. N. pripažįsta, jog jis yra biologinis vaiko tėvas, atsakovas P. Č. atsiliepime patvirtino, jog jis nėra vaiko tėvas. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės pakankamos daryti išvadą, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus užregistruotame vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės ir teismine tvarka gali būti nuginčyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Ieškovė nurodo, kad vaiko tėvas yra atsakovas A. N. ir reiškia reikalavimą dėl jo tėvystės nustatymo. A. P. Č. nurodo, jog nėra vaiko tėvas ir sutinka su ieškovės reikalavimu vaiko tėvu pripažinti atsakovą A. N.. Atsakovas A. N. pripažįsta, kad yra vaiko tėvas, sutinka teikti vaikui išlaikymą. Šalių dukra Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei savo tėvu nurodė atsakovą A. N., paaiškino, kad jis yra jai nupirkęs dovanų, retai su juo matosi, jo pasiilgsta. Teismo vertinimu byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovas A. N. yra vaiko tėvas, todėl ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkinamas.

Teismas išaiškina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo A. N. tėvystę M. Č. atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galima.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje nustatytas aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Iš į bylą pateikto Vaiko teisių apsaugos skyriaus parengti buities tyrimo akto nustatyta, kad šalių dukra gyvena su ieškove, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos atsakovas. Atsakovas A. N. kartu negyvena. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad dukra rūpinosi nuo gimimo, atsakovas A. N. neprieštaravo, kad dukra liktų gyventi su ieškove. Atsakovas atsiliepime į ieškinį priešingų aplinkybių nenurodė, sutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas dukrai, todėl galima daryti išvadą, jog jis sutinka kad dukra gyventų su motina. Duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai atlieka motinos pareigas, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nustačius, jog atsakovas yra ieškovės vaiko tėvas, sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, jog turi būti atsižvelgiama, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu.

Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį išleidžia 340 Eur sumą. Išlaidos maistui sudaro 150 Eur, drabužiams ir avalynei – 120 Eur, vaistams ir maisto papildams – 30 Eur, vaiko dalis buto išlaikymui – 25 Eur, transportui – 5 Eur, laisvalaikiui ir pramogoms – 10 Eur. Atsižvelgtina į tai, kad mergaitė yra neįgali (b. l. 10), mokosi specializuotoje mokykloje (b. l. 16), t.y. turi specialių poreikių.

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016).

Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (b. l. 138), jos vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 195), juridinių asmenų akcijų neturi (b. l. 137). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė nedirba, gauna 193,12 Eur išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (b. l. 185-194) bei šalpos pensiją neįgaliam vaikui ir priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją, kurios sudaro 224 Eur (b. l. 19). Viešųjų registrų duomenimis atsakovo A. N. vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir juridinių asmenų akcijų nėra (b. l. 136, 139, 196). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba (b. l. 47), bylos duomenimis jis šiuo metu yra J. K.. Duomenų apie gaunamas pajamas atsakovas į bylą nepateikė. Duomenų apie tai, kad jis turėtų kitų išlaikytinių, byloje nėra.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Svarbu įvertinti tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Spręsdamas dėl šalių galimybių išlaikyti vaiką teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė viena augina neįgalią mergaitę, jos turtinė padėtis nėra gera, ji gauna mažas pajamas, neturi nuosavo būsto. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka vaiko išlaikymui mokėti po 190 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas priteisia iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai išlaikymą po 190 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Ieškiniu ieškovė reiškė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo, tačiau teismo posėdžio metu šio reikalavimo atsisakė. Teismas išaiškino ieškovei ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmes.

CK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovei pareiškus, kad ji atsisako reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, teismas ieškinio reikalavimo atsisakymą priima. Byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 str. 4 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. gruodžio 7 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-11285, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 246,15 Eur (b. l. 172-173). Byloje susidarė 23,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Atsakovams pripažinus ieškinį, ieškovės atstovas pateikė į bylą prašymą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, kuriuo, atsižvelgdamas į atsakovų tinkamą procesinį elgesį ir priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, prašė atleisti atsakovus nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei.

CPK 96 straipsnio 5 dalis leidžia nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismo vertinimu atsakovų elgesys procese buvo tinkamas. Atsakovai pateikė atsiliepimus į ieškinį, sutiko su ieškiniu, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 96 str. 5 d., bendraisiais protingumo ir teisingumo principais, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės Ž. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinio atsisakymą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas P. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnametės M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. Č. nėra P. Č. dukra.

Nustatyti, kad atsakovas A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. Č. yra A. N. dukra.

Pakeisti 2007 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimas AA Nr. 502066), nurodant kad vaiko – M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove Ž. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. sausio 16 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė Ž. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.