Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys –A. B., J. Z. ir Valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas birželio 25 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2021 m. liepos 14 d. 10 val., Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, adresu Jonava, Vasario 16-osios g. 3.

CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

LAT laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (LAT 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (LAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.8 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Pažymėtina, jog šis trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos įstatyme numatytas siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto.

Nustatyta, jog pareiškėjas ir O. B. gyvendami santuokoje, sudarytoje (duomenys neskelbtini), susilaukė dviejų vaikų: sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters J. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog O. B. turėjo tik šiuos du vaikus: sūnų A. B. ir dukrą J. Z.. Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog pareiškėjo sutuoktinė O. B. mirė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas yra paveldėtojas pagal įstatymą (CK 5.12 straipsnis). Pareiškimas per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą notarų biurui dėl palikimo priėmimo nebuvo paduotas. (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo terminas baigėsi. Pareiškėjas turi teisę paveldėti mirusiosios turėtą turtą, tačiau paveldėjimo byla gali būti užvesta tik atnaujinus praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo atstovės teigimu, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo sutuoktinė apie (duomenys neskelbtini) pasijuto blogai, jai buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), jos būklė ėmė vis blogėjo, (duomenys neskelbtini) ji mirė, mirties priežastis (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktinei pareiškėjas turėjo būti saviizoliacijoje, nes su sergančia sutuoktine turėjo artimą kontaktą. Pareiškėjas dėl saviizoliacijos net negalėjo sudalyvauti sutuoktinės laidotuvėse. Bebūnant saviizoliacijoje blogai jaustis pradėjo ir pats pareiškėjas. Vis prastėjant jo sveikatai, jam (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas sirgo sunkia šios ligos forma, jam teko gulėti ligoninėje, jo gydymas truko 1,5 mėn. Prasirgęs šia liga pareiškėjas ilgą laiką prastai jautėsi, sunkiai atgaudinėjo jėgas, buvo labai aukštas kraujospūdis. Prastai jis jaučiasi dar ir šiuo metu. Pareiškėjas serga aukšto kraujospūdžio liga. (duomenys neskelbtini) jis kreipėsi į medikus, buvo išsiųstas konsultacijai į (duomenys neskelbtini) ligoninę, jam buvo skirtas gydymas vaistais, ką patvirtina pareiškėjo gydytojos R. G. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašas/siuntimas. Pasijutęs geriau pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl palikimo, atsiradusio po žmonos mirties, priėmimo, tačiau notaras paaiškino, kad terminas palikimui priimti yra praleistas ir jį reikia atsinaujinti teismo keliu, todėl patarė kreiptis į advokatą. Pareiškėjas pradėjo atstovo paieškas ir 2021 m. birželio 3 d. sudarė sutartį, dėl atstovavimo byloje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą pareiškėjas negalėjo laiku įgyvendinti savo teisės paveldėti turtą.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais pareiškėjo atstovės rašytiniais paaiškinimais, kuriuos ji papildomai patvirtino ir žodinio teismo posėdžio metu.

Atsižvelgiant į tai, kad terminas palikimui priimti yra ganėtinai neilgas – tik trys mėnesiai, o šiuo atveju į teismą buvo kreiptasi šį terminą praleidus tik tris mėnesius, taip pat į tai, kad niekas iš suinteresuotų asmenų pareiškėjo atstovės nurodytų aplinkybių neginčijo, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, šias pareiškėjo atstovės nurodytas aplinkybes pripažįsta svarbiomis ir atnaujina nežymiai praleistą terminą palikimui priimti (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Pareiškėjui išaiškintina, kad jis, šia nutartimi teismui atnaujinus terminą palikimui priimti, per tris mėnesius nuo šios nutarties įsitėjimo turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 ir 5.57 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578, 579–582 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti A. B. a. k. (duomenys neskelbtini), terminą palikimui priimti po O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)).

Terminas atnaujinamas trims mėnesiams nuo nutarties priėmimo.

Pareiškėjai išaiškinti, kad jis, šia nutartimi teismui atnaujinus terminą palikimui priimti, per tris mėnesius nuo šios nutarties įsitėjimo turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.