Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Procesas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio 119,95 eurų nutrauktas, kadangi padaryta turtinė žala atlyginta.

Panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į S. U. priklausančias pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskirtas 2023-10-06 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu, kadangi padaryta turtinė žala atlyginta.

Nuosprendžiu išspręstas ir daiktinių įrodymų klausimas.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi pašalintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio neaiškumas dėl kardomosios priemonės ir kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo S. U. apeliacinis skundas atmestinas

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis S. U. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

Dėl nuteistajam S. U. paskirtos bausmės

6. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. U. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. U. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, būdamas teistas 6 kartus, paskutinį kartą teistas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (keturios veikos), 2018 – 2023 m. padaręs 12 administracinių nusižengimų, iš kurių 7 susiję su vagystėmis iš parduotuvių. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad nagrinėjama nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Pažymėtina, jog nuteistojo S. U. atsakomybę lengvinančias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi bei, kad atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Be to, apylinkės teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat, nors pirmosios instancijos teismas ir nepripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad S. U. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau pagrįstai įvertino aplinkybę, jog nusikalstamą veiką S. U. padarė turėdamas teistumą už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą ir per trumpą laiko tarpą po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti S. U. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis yra vienintelis šeimos, kurioje auga du mažamečiai vaikai, išlaikytojas, savo poelgį suprato, prisipažino ir gailisi, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą S. U. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. S. U. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. U. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, jog nustatyta dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi bei atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai)) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), pagrįstai nuteistajam S. U. skyrė žymiai mažesnę už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį bausmę, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta. Be to, nuteistajam S. U., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais S. U. buvo skiriamos tiek švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, tiek ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau S. U. vis vien vėl nusikalto. Šios visos paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad S. U. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti S. U. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamas veikas įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

10. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti/netaikyti S. U. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

11. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. S. U. yra nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą, jam skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų –paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams. Tačiau šiuo atveju iš esmės spręstina, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam S. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai negali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

13. Skundžiamu nuosprendžiu S. U. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Kaip jau buvo minėta, S. U. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 6 kartus, padaręs 12 administracinių nusižengimų, didžioji dalis jų – už vagystes iš parduotuvių. Ankstesniais teismų nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės bausmės teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų S. U. polinkį nusikalsti ir bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

14. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

15. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartimi nuteistajam S. U. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Zoja Kastėnienė. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. vasario 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, prašoma iš S. U. valstybės naudai priteisti 85,42 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo S. U. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam S. U. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

17. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam S. U. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nuteistasis S. U. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis yra itin bloga, priešingai, nuteistasis yra jauno darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos problemas, galinčias riboti jo darbinę veiklą, byloje nėra. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo S. U. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. U. apeliacinį skundą.

Priteisti iš nuteistojo S. U. 85,42 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 42 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.