Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams V. K. (V. K.) ir T. V. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimu už akių buvo patenkintas ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinys: teismas nutarė ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir T. V. 15 675,64 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 15 675,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 176,50 Eur žyminio mokesčio bei po 50 Eur už teisines paslaugas. 2020 m. spalio 5 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjo T. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-996-512/2020. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis: 1) teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su ieškovo reikalauto priteisti žalos atlyginimo dydžiu; 2) ieškovas pardavinėja vieno iš įvykio metu apgadintų automobilių detales; 3) ieškovas, turėdamas pareiškėjo kontaktinius duomenis, tyčia jų nenurodė teismui, kad būtų priimtas sprendimas už akių. Pareiškėjas prašymo atnaujinti procesą terminą sieja 2020 m. rugsėjo 9–11 dienomis, kai atsakovas V. K. gydėsi Lietuvoje ir pareiškėjas su juo susitiko.

7. Kaip teisingai išaiškino pirmosios instancijos teismas, teismas atnaujina procesą civilinėje byloje nustatęs dvi būtinas sąlygas: prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Tačiau šioje proceso stadijoje teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant visoms anksčiau išvardytoms sąlygoms ir pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino

8. Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet ir įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jis nurodo, jog jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie šalių bendravimą ikiteisminio žalos sureguliavimo klausimais; taip pat pareiškėjas pateikia eismo įvykio metu apgadintų transporto priemonių nuotraukas ir paaiškinimus, kad byloje nepateikta įrodymų dėl automobiliui (duomenys neskelbtini) padarytų apgadinimų eismo įvykio metu, o jo detalės pagal skelbimus pardavinėjamos; nėra duomenų apie Švedijos draudimo bendrovę ir kaip ji susijusi su ieškove ir kt. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą sieja su 2020 m. rugsėjo 9–11 d., kai atsakovas V. K. gydėsi Lietuvoje: nurodo, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą byloje, jam tapo žinomos pabendravus su atsakovu V. K. 2020 m. rugsėjo mėnesį ir surinkus įrodymus, susijusius su byla. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą teismui pateiktas 2020 m. spalio 5 d., taigi pareiškėjas mano, kad įstatyme nustatyto trijų mėnesių terminas nepraleido.

10. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas 2020 m. vasario 20 d. pateikė teismui pareiškimą civilinėje byloje Nr. e2-3183-512/2020 dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi atsakovo T. V. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas nustatė, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių bei nepateikė jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista.

11. Pareiškėjas teigia, kad apie ieškovo reikalavimą sužinojo gavęs 2020 m. vasario 3 d. sprendimą už akių. Nurodo, kad 2020 m. vasario 18 d. susitiko ir bendravo su atsakovu V. K. apie bylos aplinkybes, taip pat paprašė jo visos bylos medžiagos kopijos. Civilinės bylos Nr. e2-3183-512/2020 duomenys patvirtina, kad bylos kopija atsakovui V. K. buvo išduota. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. vasario 24 d. bylos medžiagą jis jau buvo gavęs. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga ar kad įrodymų rinkimas užtruko ir terminas apginti savo procesines teises teisme buvo praleistas dėl pareiškėjo darbo jūroje specifikos, pablogėjusių santykių su atsakovu V. K. ar dėl kitų priežasčių. Pareiškėjas neneigia, jog dar 2020 m. vasario 18 d. bendravo su atsakovu V. K., todėl atmestini jo paaiškinimai, kad tik 2020 m. rugsėjo mėn. iš solidariojo atsakovo jam tapo žinomos naujos aplinkybės, susijusios su ginčo įvykiu. Byloje nėra duomenų, kad aplinkybės, kurios, pareiškėjo teigimu, sudaro proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėjui tapo žinomos tik 2020 m. rugsėjo mėn.: kokios naujos aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos tuo momentu, įrodymų ir paaiškinimų nepateikta.

12. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neturėjo galimybės pateikti visų įrodymų, nes dar nebuvo gavęs bylos medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos pareiškėjo argumentus kaip neatitinkančius faktinių aplinkybių. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3183-512/2020 pareiškėjui T. V. buvo nustatytas 7 dienų terminas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti. Patikslintą pareiškimą pareiškėjas teismui pateikė 2020 m. kovo 5 d., taigi jau disponuodamas visa bylos medžiaga (kaip nurodyta 11 nutarties punkte).

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad pagrindas pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo atsirado 2020 m. balandžio 2 d. (gavus 2020 m. kovo 31 d. nutartį), kadangi tuo metu pareiškėjas buvo išklausęs atsakovo V. K. paaiškinimus (2020 m. vasario 18 d.), turėjo visą bylos kopiją ir buvo susipažinęs su 2020 m. kovo 31 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimo institutas yra taikomas kaip ultima ratio (kraštutinė) priemonė pažeistoms teisėms ir teisėtiems interesams apginti, tai yra išimtinė įsiteisėjusio teismo sprendimo kontrolės priemonė, taikytina, kai šalys išnaudoja kitus būdus savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Dėl nurodytos priežasties, apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtų neteisinga terminą procesui atnaujinti skaičiuoti nuo to momento, kai pareiškėjas gavo teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo: gavęs nutartį, pareiškėjas galėjo įstatymo nustatyta tvarka ją apskųsti, taigi tuo metu dar buvo neišnaudotos visos proceso dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo galimybės. Kadangi pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka nepasinaudojo savo teise apskųsti nutartį, ji įsiteisėjo.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dalis aplinkybių, pareiškėjo nurodomų kaip naujai paaiškėjusios, yra susijusios su įrodymų, ieškovo pateiktų su ieškiniu ir pagrindžiančių žalos sumą, vertinimu. Naujai paaiškėjusiomis laikytinos tik tokios aplinkybės, kurios pareiškėjui tapo žinomos po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjas su bylos dokumentais susipažino 2020 m. vasario 24 d., t. y. kai sprendimas už akių dar nebuvo įsiteisėjęs. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes kaip naujai paaiškėjusias ir sieti su jomis termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžios. Pareiškėjas taip pat kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo tą faktą, jog automobilio (duomenys neskelbtini) detalės yra pardavinėjamos internete. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog atsakovas V. K. 2020 m. birželio 10 d. pateikė teismui papildomus įrodymus civilinėje byloje Nr. e2-996-512/2020, kuriuos atsisakyta priimti, tarp jų buvo ir interneto skelbimų kopijos, taigi šis atsakovas nurodyta informacija disponavo dar vasaros pradžioje. Vertinant per bonus pater familias (rūpestingo ir atidaus žmogaus) elgesio standartą, akivaizdu, jog nurodytas aplinkybes pareiškėjas galėjo sužinoti dar vasaros pradžioje, jei būtų ėmęsis priemonių, kad tinkamai ir laiku surinktų informaciją bei apgintų savo teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent nuo šio momento – nuo 2020 m. birželio 10 d. skaičiuotinas terminas prašymui atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pateikti. Prašymą teismui pareiškėjas pateikė tik 2020 m. spalio 5 d. Nustačius šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo be svarbių priežasčių. Tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti prašymą.

15. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, netinkamas teisinės gynybos priemonių pasirinkimas (prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas ne laiku) yra paties pareiškėjo pasirinktas teisių įgyvendinimo ir gynimo būdas, o ne svarbi priežastis praleistam įstatyme nustatytam terminui atnaujinti (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip pagrindo procesui atnaujinti

16. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip didelis konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

18. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog teismas, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, neanalizuoja pateiktų naujų įrodymų turinio. Šioje stadijoje yra svarbu įvertinti tik tas aplinkybes, ar naujai paaiškėjusios aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu, ar šios aplinkybės nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos, ar pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, ar turi esminę reikšmę bylai. Pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje gali būti tik konkretūs juridiniai faktai, o ne pareiškėjo nurodytos prielaidos apie galbūt klaidingus ar netikslius duomenis.

19. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje pasisakyta dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių kaip pagrindo procesui atnaujinti, motyvais.

20. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas neginčija paties draudžiamojo įvykio užsienyje fakto, taip pat neneigia, kad jį siejo sutartiniai santykiai su ieškovu ir kad žalos sureguliavimo aplinkybės jam tapo žinomos 2020 m. vasario mėn. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad automobilis užrašytas jo vardu kaip paskolos sutarties garantas, nepaneigia jo, kaip automobilio savininko, atsakomybės.

21. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas V. K. pripažino draudimo bendrovės reikalavimą atlyginti žalą regreso tvarka, sutiko ją padengti. Nagrinėjamu atveju atsakovų pareiga yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad atsakovas V. K. skolą pripažįsta, nereiškia, jog teismo sprendimas neteisėtas. Solidarieji skolininkai gali tarpusavyje susitarti dėl skolos atlyginimo. Įstatymas nedraudžia vienam iš solidariųjų skolininkų atlyginti visą žalą kreditoriui. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis, jos nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pareiškėjo atsakomybės, teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pareiškėjas taip pat teigia, jog automobilio „Volkswagen“ detalės pardavinėjamos internete, pateikė interneto skelbimus, iš kurių matyti, kad transporto priemonių detales pardavinėja bendrovė „Vimmerbly Bildemontering“, AB, tačiau jokių duomenų, kad draudikas Ergo Insurance SE yra susijęs su šia bendrove ar kad minėta bendrovė pardavinėja detales draudiko pavedimu, pareiškėjas nepateikė. Tai pat nėra jokių įrodymų, jog pardavinėjamos detalės yra susijusios su transporto priemone, kuri buvo sugadinta eismo įvykio, įvykusio 2018 m. rupjūčio 22 d., metu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo argumentai, kad draudikas per trečiuosius asmenis pardavinėja transporto priemonės detales, nesant tai patvirtinančių duomenų, nesudaro pagrindo atnaujinti proceso ir negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės.

23. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su ieškovo reikalaujamo žalos atlyginimo dydžio pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad, pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino su žalos dydžiu susijusius įrodymus, yra tik pareiškėjo subjektyvus įsitikinamas, nepagrįstas jokiais duomenimis.

24. Teismas pažymi, jog priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų įrodymų vertinimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl formalaus įrodymų vertinimo negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Įstatymų leidėjas teismo atliekamą formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, kai priimamas sprendimas už akių, apibrėžia kaip tokį, kurio metu teismas turi įsitikinti, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 29 punktas ir kt.).

25. Kaip priimamas sprendimas už akių, pasyvioji šalis tokiu atveju turi teisę pasinaudoti specialia teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra, t. y. ji gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teismui priėmus sprendimą už akių, pasinaudojo galimybe inicijuoti sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūrą, jos metu galėjo pateikti savo argumentus ir įrodymus, susijusius su sprendimo už akių, ieškovo reiškiamo reikalavimo, apskaičiuoto žalos dydžio pagrįstumu. Teismas netenkino atsakovo T. V. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškėjas turėjo galimybę pateikti savo argumentus dėl to, jog teismas, jo nuomone, netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjo teiginiai dėl to, kad teismas pažeidė įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles, nepagrįsti jokias duomenis, kurie iš esmės galėtų būti įvertinti kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, todėl nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pareiškėjas šiuo aspektu iš esmės siekia sprendimo revizavimo iš naujo jo priėmimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais bei duomenimis.

27. Pareiškėjas pateikė teismui draudimo polisus, kurie, jo teigimu, įrodo, jog ieškovas žinojo T. V. asmens kodą bei gyvenamosios vietos adresą, tačiau šių duomenų teismui nenurodė, dėl to procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu ir jam priimtas sprendimas už akių. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtas aplinkybes atsakovas buvo nurodęs pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas, 2020 m. kovo 31 d. nutartimi atmesdamas T. V. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jas įvertino ir nenustatė, kad atsakovo teisė būti išklausytam buvo pažeista; nutartis yra įsiteisėjusi.

28. Ankstesnėse nutarties dalyse pateiktų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo pateikti duomenys negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, neturi esminės reikšmės bylos baigčiai ir priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nenustačius naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti pareiškėjui (atsakovui) žinomos bylos nagrinėjimo metu, konstatuotina, jog pareiškėjas neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo prašymą atmetė.

29. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, atskirojo skundo argumentai dėl nutarties neteisėtumo yra nepagrįsti, keisti ar naikinti nutartį teisinio pagrindo nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.