Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-943-794/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-13
Bylos Nr.: e2S-943-794/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02057-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaclovas Paulikas

Kategorijos

3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-943-794/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02057-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.2.13; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) akcinės bendrovės „LITGRID“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutarties, kuria tenkintas pašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-6287-1090/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žvirblonių žalioji energija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „LITGRID“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Žvirblonių žalioji energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei AB „LITGRID“, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove ketinimų protokolą dėl elektros energijos gamintojo prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų pagal ieškovės 2022 m. lapkričio 23 d. pateiktą prašymą ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei sudaryti ketinimų protokolą su trečiuoju asmeniu dėl pasinaudojimo ieškovės elektros perdavimo tinklais prie 330 kV oro linijos (duomenys neskelbtini), jeigu sudarius tokį ketinimų protokolą su trečiuoju asmeniu, trečiajam asmeniui būtų rezervuotas toks elektros perdavimo tinklo pralaidumas, dėl ko nebebūtų įmanoma su ieškove pasirašyti ketinimų protokolą dėl 72 MW vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo, o jeigu toks ketinimų protokolas sudarytas – uždrausti atsakovei jį vykdyti, t. y. neišduoti prijungimo sąlygų iki kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės teismo sprendimas teismo byloje pagal ieškovės ieškinį.

3. Prašymą grindė tuo, kad ieškovės teigimu, atsakovė atsisakė su ieškove sudaryti ketinimų protokolą, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, veiklos principus bei elgdamasi nesąžiningai, todėl ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Taip pat egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, kadangi jeigu atsakovė, pasirašiusi ketinimų protokolą su trečiuoju asmeniu, išduos trečiajam asmeniui prisijungimo sąlygas prie elektros tinklo, sudarys prijungimo prie elektros tinklo sutartį bei trečiojo asmens elektros gamybos įrenginiai bus prijungti prie elektros tinklo, bus nebeįmanoma įvykdyti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo, o perdavimo tinklo pralaidumo padidinimas, taip sudarant galimybę ir ieškovei, ir trečiajam asmeniui pasinaudoti elektros perdavimo tinklo pralaidumais, yra sudėtinga, ilga ir brangi procedūra. Pažymėjo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, nes taip būtų išvengta didesnės žalos trečiajam asmeniui, o tuo pačiu ir atsakovei, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo su ieškovės prašymu nesutiko. Atsakovės nuomone, preliminarus ieškovės reikalavimų pagrįstumo vertinimas leidžia daryti išvadą, kad atsisakymas sudaryti ketinimų protokolą su ieškove kilo dėl pačios ieškovės netinkamo ir nepakankamai atidaus pasirengimo prijungimo procedūroms, todėl ieškinio reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas bei, atitinkamai, nėra jokio pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pasak atsakovės, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai neproporcingos ir nepagrįstai suvaržytų visų anksčiau sudarytų ketinimų protokolų, nepriklausomai nuo jų sudarymo momento, vykdymą. Prašė atmesti ieškovės pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

5. Ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atsakovė iš esmės kvestionuoja tik ieškinio pagrįstumo dalį, tačiau ne kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Teigia, jog atsakovė nepateikia nei vieno motyvo, kuriuo būtų paneigtos ieškovės nurodytos grėsmės dėl galimo teismo sprendimo įgyvendinimo negalimumo nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė nesutinka su atsakovės nurodytais motyvais dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir prašo teismo remtis ieškinyje išdėstytais argumentais. Pažymėjo, jog atsakovė nepateikė jokių faktinių duomenų, ar apskritai egzistuoja tokie tretieji asmenys, su kuriais ketinimų protokolas buvo sudarytas anksčiau, nei ieškovė pateikė savo prašymą dėl ketinimų protokolo sudarymą, o ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę nesudaryti ne bet kokius ketinimų protokolus, bet tik tokius, dėl kurių negalėtų būti tenkintas ieškovės prašymas dėl ketinimų protokolo sudarymo. Taigi, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir toliau leidžiant tęsti trečiųjų asmenų prijungimo prie perdavimo tinklo procesą ir prijungus tokių asmenų įrenginius prie elektros perdavimo tinklų, šių per bylos nagrinėjimo laikotarpį įgyvendintų veiksmų atgręžimas (dėl faktiškai atliktų investicijų ir pan.) bus itin apsunkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovei AB „LITGRID” sudaryti ketinimų protokolą su trečiuoju asmeniu dėl pasinaudojimo AB „LITGRID“ elektros perdavimo tinklais prie 330 kV oro linijos (duomenys neskelbtini), jeigu sudarius tokį ketinimų protokolą su trečiuoju asmeniu, trečiajam asmeniui būtų rezervuotas toks elektros perdavimo tinklo pralaidumas, dėl ko nebebūtų įmanoma su UAB „Žvirblonių žalioji energija“ pasirašyti ketinimų protokolą dėl 72 MW vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo, o jeigu toks ketinimų protokolas sudarytas – uždrausti AB „LITGRID“ jį vykdyti, t. y. neišduoti prijungimo sąlygų. Teismas pavedė šios nutarties vykdymą atsakovei AB „LITGRID“.

7. Teismas, preliminariai (prima facie) įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, sprendė, kad esami duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, ar ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Teismas nurodė, jog ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, dėl to sprendė, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas.

8. Teismas nustatė, kad 330 kV oro linijoje (duomenys neskelbtini) laisvas pralaidumas sudarė mažiausiai 122,4 MW, nes būtent tokiam maksimaliam pralaidumui buvo išduotos išankstinės prijungimo sąlygos. Taigi, jeigu atsakovė per bylos nagrinėjimo laikotarpį sudarytų ketinimų protokolą su trečiuoju asmeniu ir trečiajam asmeniui aktualioje tinklo atkarpoje būtų rezervuotas tinklo pralaidumas didesnis nei 50,4 MW (122,4 MW - 72 MW), atsakovė nebegalėtų sudaryti ketinimų protokolo su ieškove, nes reikiami ir laisvi tinklo pralaidumai jau būtų išnaudoti. Teismas vertino, jog jei atsakovė, pasirašiusi ketinimų protokolą su trečiuoju asmeniu, išduos trečiajam asmeniui prisijungimo sąlygas prie elektros tinklo, sudarys prijungimo prie elektros tinklo sutartį bei trečiojo asmens elektros gamybos įrenginiai bus prijungti prie elektros tinklo, bus nebeįmanoma įvykdyti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo.

9. Teismas vertino, jog ieškovės argumentai, kuriais ji grindžia antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui) egzistavimą yra išsamūs ir nuoseklūs, pagrįsti byloje pateiktais įrodymais. Teismas nurodė, jog atsakovė teiktame atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui, neginčija, neneigia, kad, nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė iš esmės prarastų turimą prioritetinę teisę teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų ketinimų protokolą ir tokiu būdu rezervuotis 72 MW vėjo elektrinių prijungimą perdavimo tinklais prie 330 kV oro linijos (duomenys neskelbtini). Taip pat, teismas vertino, kad šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės atitiktų proporcingumo principą, o atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nepateikė duomenų, kad jau yra sudaryti kiti ketinimų protokolai su trečiaisiais asmenimis dėl ginčo 72 MW dalies vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje proceso stadijoje neproporcingai pažeistų kitų asmenų interesus.

10. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, uždraudžiant atsakovei sudaryti ketinimų protokolą su trečiuoju asmeniu dėl pasinaudojimo AB „LITGRID“ elektros perdavimo tinklais prie 330 kV oro linijos (duomenys neskelbtini), jeigu sudarius tokį ketinimų protokolą su trečiuoju asmeniu, trečiajam asmeniui būtų rezervuotas toks elektros perdavimo tinklo pralaidumas, dėl ko nebebūtų įmanoma su ieškove pasirašyti ketinimų protokolą dėl 72 MW vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo, o jeigu toks ketinimų protokolas sudarytas – uždrausti atsakovei jį vykdyti, t. y. neišduoti prijungimo sąlygų iki kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

1 III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovė AB „LITGRID“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Ieškinys yra nepagrįstas, nes šiuo atveju būtinybė keisti planuojamų vystyti elektros gamybos įrenginių galią atsirado ne dėl nenumatytų ir nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių, tačiau išimtinai dėl to, jog dėl išankstinių prijungimo sąlygų buvo kreiptasi, neįsitikinus, jog kiti viešojo administravimo subjektai visa apimtimi patvirtins galimybę statyti ieškovės pageidaujamos galios elektros gamybos įrenginius, t. y. esant didžiulei gamintojų tarpusavio konkurencijai dėl ribotų perdavimo tinklo pralaidumų, apie kurią ieškovei yra žinoma, ieškovė nutarė kaip įmanoma skubiau įgyvendinti savo siekį rezervuoti perdavimo tinklo pralaidumus, tinkamai nepasiruošusi prijungimo procedūroms.

11.2. Apeliantė pabrėžia, jog šiuo atveju ginčas tarp šalių kilo ne dėl to, kad ji atsisakė pasirašyti ketinimų protokolą, atlikusi vertinimą pagal šiuo metu nenustatytus vertinimo kriterijus ir toks vertinimas neatitiko ieškovės interesų, tačiau todėl, kad ketinimų protokolą, be kitų šiame atsiliepime aptariamų priežasčių, atsisakyta sudaryta ieškovei nepateikus visų privalomų dokumentų. Apeliantė nurodo, jog ieškovė, pateikusi netinkamą prašymą, neatlikusi visų įstatyme įtvirtintų veiksmų ir nepateikusi visų pagal galiojantį teisinį reguliavimą privalomų dokumentų, teismo keliu siekia nesąžiningai ir nepagrįstai įpareigoti atsakovę sudaryti ketinimų protokolą su ieškove, užsitikrinant savo teisę į perdavimo tinklo pralaidumus. Atsakovės nuomone, net ir tuo atveju, jeigu šios civilinės bylos išnagrinėjimo rezultate būtų pripažinta, jog gamintojams leidžiama savo iniciatyva, be jokio suderinimo su operatoriumi sumažinti planuojamų vystyti elektros gamybos įrenginių galią, tai nepaneigia akivaizdaus ir pačios ieškovės patvirtinto fakto, jog ieškovė neįvykdė visų jai pagal įstatymą tenkančių pareigų ir tiek faktiškai, tiek ir teisiškai neįgijo jokios teisės į ketinimų protokolo sudarymą.

11.3. Apeliantės teigimu, negali būti ginami ieškovės teisės ir interesai, atsirandantys iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių veiksmų, t. y. ieškovė neturi teisės reikalauti sudaryti ketinimų protokolą, neatlikusi visų jai pagal teisės aktus privalomų atlikti veiksmų. Net ir preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė, pateikusi netinkamą prašymą, neatlikusi visų įstatyme įtvirtintų veiksmų ir nepateikusi visų pagal galiojantį teisinį reguliavimą privalomų dokumentų, neįgijo teisės pasirašyti ketinimų protokolą. Atitinkamai, ieškinys yra nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas ir vien šios sąlygos objektyvus egzistavimas leidžia atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11.4. Apeliantės teigimu, laisvas oro linijos 330 kV (duomenys neskelbtini), priėmus naujos redakcijos Tvarkos aprašą, bus vertinamas ne 56 MW, o preliminariai 112 MW, tai yra visiškai pakankamas ieškovės pageidaujamos galios elektros gamybos įrenginių prijungimui. Atsakovės nuomone, teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės argumentus dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo ir neaiškios jų apimties.

11.5. Apeliantė nurodo, jog ieškovė pasirinko prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ne dėl konkretaus ketinimų protokolo stabdymo, tačiau savo prašymą suformulavo tokiu būdu, jog visiškai nėra aišku, kokių ketinimų protokolų vykdymą atsakovė turi stabdyti. Atsakovė turi stabdyti visų ketinimų protokolų, kurie sudaryti dėl trečiųjų asmenų prijungimo prie atitinkamos linijos, vykdymą, kas yra visiškai neproporcinga. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas atsakovės vertintinas kaip ieškovės siekio stabdyti visų konkurentų projektų vystymą patenkinimą.

11.6. Apeliantė pažymėjo, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog ji yra sudariusi arba ruošiasi sudaryti ketinimų protokolą su trečiaisiais asmenimis, dėl ko būtų užkirstas kelias įvykdyti sprendimą, jeigu byla būtų išnagrinėta ieškovės naudai ir ieškovė šios aplinkybės neįrodė, o savo teiginius grindžia išimtinai prielaidomis. Be to, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis yra neaiški ir sudaro prielaidas nepagrįstai suvaržyti visų prie atitinkamos linijos jungiamų subjektų teises ir interesus, kas neabejotinai pažeidžia proporcingumo principą.

Atsiliepimas

12. Ieškovė UAB „Žvirblonių žalioji energija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Ieškovės teigimu, teisės aktai numato galimybę gamintojui galimybę prašyti sudaryti ketinimų protokolą mažesnei galiai nei nurodyta išankstinėse prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygose. Ieškovei nesuprantama, kaip sistemiškai aiškindama 2022 m. birželio 3 d. atsakovės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 22IS-120 ir 2022 m. birželio 3 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-832 patvirtinto elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 17 p. ir 19 p. atsakovė prieina prie išvados, kad gamintojas neturi teisės prašyti sudaryti ketinimų protokolą mažesniam galingumui, nei nurodytas išankstinėse prijungimo sąlygose. Tokio reguliavimo Aprašo 17 ir 19 p. nenumato.

12.2. Ieškovė neginčija atsakovės pateikiamos elektros energijos gamybos modulio didžiausio pajėgumo sąvokos, tačiau atsakovei nesuprantama yra kaip sąvokos apibrėžimas paneigia tai, kad išankstinėse sąlygose yra nurodoma tik didžiausias galimas elektros gamybos įrenginio pajėgumas, o ne fiksuotas ar minimalus įrenginio pajėgumas. Kadangi išankstinėse sąlygose yra nurodomas tik didžiausias įmanomas įrenginio galingumas, logiška išvada seka, kad vėlesnėse prijungimo prie perdavimo tinklo stadijose gali būti nurodomas ir mažesnis įrenginio galingumas, ką pagrindžia objektyvios ir net pačiuose teisės aktuose numatytos aplinkybės.

12.3. Ieškovė nurodo, jog po išankstinių prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygų išdavimo gali atsirasti įvairių aplinkybių, dėl kurių gamintojas yra priverstas prašyti sudaryti ketinimų protokolą mažesniam įrenginių galingumui nei nurodytas išankstinėse prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygose, todėl nėra jokios racionalios priežasties neleisti sudaryti ketinimų protokolo mažesniam galingumui nei nurodytas išankstinėse prijungimo sąlygose. Be to, net ir sudarius ketinimų protokolą, gamintojui yra leidžiama mažinti galią vėlesnėse projekto vystymo stadijose, ką patvirtino ir pati atsakovė.

12.4. Ieškovė pažymėjo, jog nei Aprašas nei kiti aktualūs teisės aktai nenustato pareigos gamintojui termino, kada jis privalo kreiptis į savivaldybę dėl pritarimo gavimo, todėl visiškai nesuprantama dėl kokių priežasčių bando įrodyti, kad ieškovė elgėsi neapdairiai, aplaidžiai ar pan. Papildomai pažymėjo, kad gamintojo kreipimasis į savivaldybę prieš išankstinių prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygų gavimą yra nelogiškas ir neracionalus, nes tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad nėra galimybių prie perdavimo tinklo prijungti vėjo elektrinių ar jų parko, būtų visiškai nelogiška ir neracionalu kreiptis į savivaldybę prašant pritarti dėl vėjo elektrinių ar jų parko statybai, kai nėra/nebūtų net teorinių techninių galimybių realizuoti elektros energiją.

12.5. Apeliantės pateikiamas Aprašo nuostatų aiškinimas yra nesuderinamas su gero administravimo principu, nes gamintojas yra įtraukiamas į nesibaigiantį prašymų išduoti išankstines prijungimo sąlygas teikimo procesą, kurio pabaigoje gamintojas gali likti be jokios galimybės pasinaudoti perdavimo tinklu, t. y. prie jo prisijunti. Ieškovė pažymėjo, jog pačios atsakovės parengtoje standartinio prašymo sudaryti ketinimų protokolą formoje (Aprašo 2 priedas) yra numatyta laisva vieta, kurioje gamintojas gali nurodyti suminę įrenginių galią, kurios dydžiui gamintojas prašo sudaryti ketinimų protokolą.

Atsiliepimas

12.6. Atsakovė negali teigti, kad vieninteliai jai priimtini dokumentai žemės sklypo ploto pakankamumui pagrįsti yra išrašai iš Nekilnojamojo turto registro apie žemės sklypus, kai dėl pačios atsakovės aplaidumo nėra patvirtinti (kai tokią pareigą atsakovei nustatė Elektros energetikos įstatymas (EEĮ) perkeliant įstatyminę nuostatą į Aprašą) nei kriterijai žemės sklypo pakankamumui nustatyti, nei nustatytas reikalavimas pateikti būtent nekilnojamojo turto registro išrašus. Gamintojui yra numatyta pareiga pateikti dokumentus, pagrindžiančiu, kad žemės sklypo plotas yra pakankamas vėjo elektrinėms plėtoti, o tokios teritorijos vertinimo kriterijai turi būti nurodyti Apraše. Taigi, nėra aišku, kokius konkrečiai dokumentus žemės sklypų pakankamumui pagrįsti ieškovė turėjo pateikti atsakovei, teisės aktuose tai nėra nustatyta. Pažymėjo, jog atsakovės reikalavimas pateikti būtent nekilnojamojo turto registro išrašus apie žemės sklypus yra diskriminacinis, nes tokio paties reikalavimo atsakovė netaikė kitam gamintojui. Atitinkamai, ieškovės ieškinio reikalavimai yra prima facie pagrįsti, todėl teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti.

12.7. Atsakovės nurodomos aplinkybės tik patvirtina, kad neabejotinai yra grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Aplinkybė, kad atskirojo skundo pateikimo metu aktualios pralaidumo zonos pralaidumas jau buvo tik 56 MW patvirtino teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ir leidus atsakovei sudarinėti ketinimų protokolus dėl įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo toje pačioje pralaidumo zonoje, net ir ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju reikalavimų galimai nebus įmanoma įvykdyti, nes nebeliks laisvų tinklo pralaidumų. Tiek rinkos dinamika, tiek atsakovės veiksmai (pvz. skubotais, administravimo ir investicine prasme nelogiškai terminais vykdytas kvietimas pateikti prašymus gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją) mažina laisvų pralaidumų likutį elektros perdavimo tinkle.

12.8. Aplinkybė, kad aktualioje pralaidumų zonoje laisvas tinklo pralaidumas turėtų padvigubėti nuo 56 MW iki 112 MW taip pat nepaneigia grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Lygiai taip pat, kaip nuo išankstinių prijungimo prie perdavimo tinklo išdavimo ieškovei dienos perdavimo tinklo pralaidumas sumažėjo nuo 122 MW17 iki 56 MW, lygiai taip pat ir padidėjus perdavimo tinklo pralaidumui nuo 56 MW iki 112 MW dėl toliau atsakovės sudaromų ketinimų protokolų su trečiaisiais asmenimis perdavimo tinklo pralaidumas vėl gali pasidaryti mažesnis nei 72 MW.

Šalies argumentai

12.9. Ieškovė nurodo, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra nustatoma absoliutaus ribojimo atsakovei pasirašyti ketinimų protokolų aktualioje pralaidumų zonoje. Priešingai, atsakovė gali sudaryti ketinimų protokolus su trečiaisiais asmenimis ir juos vykdyti su sąlyga, kad yra išlaikomas ir nepanaudojamas 72 MW galingumo perdavimo tinklo pralaidumas. Taigi, jeigu atsakovė teisi, kad po naujos redakcijos Aprašo patvirtinimo perdavimo tinklo pralaidumas toje pačioje pralaidumų zonoje padidės iki 112 MW, net ir esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, atsakovė turės teisę sudaryti ketinimų protokolus su trečiaisiais asmenimis iki 40 MW galingumo įrenginių prijungimui prie perdavimo tinklo (112 MW – 72 MW).

12.10. Ieškovė negali ir neprivalo įvardinti konkretaus ketinimų protokolo, kurio vykdymas turėtų būti sustabdytas ieškinio reikalavimams užtikrinti, nes, kaip pripažįstama atskirajame skunde, situacija perdavimo tinkle yra kintanti, t. y. padidėjus pralaidumams toje pačioje pralaidumų zonoje su trečiaisiais asmenimis sudaryti ketinimų protokolai gali būti toliau vykdomi su sąlyga, kad išlaikomi 72 MW galingumo pralaidumui ieškinio reikalavimams užtikrinti. Be to, ketinimų protokolai gali būti dėl įvairių priežasčių nutraukiami arba netekti galios ir tokių Apraše nurodytų atvejų yra bent dešimt (Aprašo 28 punktas) dėl ko, atsilaisvinus perdavimo tinklo pralaidumui, ketinimų protokolas tam pačiam tinklo pralaidumui gali būti sudaromas su dar kitu trečiuoju asmeniu, dėl ko ieškovei tektų vėl kreiptis į teismą ir vėl prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones naujam ketinimų protokolui, nes ankstesnės laikinosios apsaugos priemonės jau ieškinio reikalavimų nebeužtikrins, nes buvo pritaikytos konkrečiam ketinimų protokolui, kuris nebeegzistuoja.

12.11. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių visos ieškovės iki šiol prijungimo procese patirtos išlaidos gali būti patirtos perniek, o ieškovės teisė uždirbti negautas pajamas – paneigta. Taip pat laikinosiomis apsaugos priemonėmis mažinami trečiųjų asmenų, o tuo pačiu ir atsakovės nuostoliai, dėl ko tenkinamas ir viešasis interesas, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sustabdant trečiojo asmens prijungimo prie perdavimo tinklo procesą yra mažinami trečiojo asmens, o tuo pačiu ir atsakovės nuostoliai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

15. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

17. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reikalavimas negalės būti patenkintas dėl akivaizdaus jo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

18. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio, ji suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, ieškovės manymu, pagrindžiančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove ketinimų protokolą dėl elektros energijos gamintojo prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų pagal ieškovės 2022 m. lapkričio 23 d. pateiktą prašymą ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai pagrįsti. Faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes ieškovė įrodinėja kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais.

19. Apeliantė savo poziciją, kad ieškinio reikalavimai nėra prima facie pagrįsti grindžia tuo, jog ji pagrįstai atsisakė sudaryti ketinimų protokolą su ieškove, nes: ieškovės prašyme dėl ketinimų protokolo sudarymo nurodyta bendra prie elektros perdavimo prijungiamų įrenginių galia turėjo būti lygiai tokia pati, kaip nurodyta ieškovei išduotose išankstinėse prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygose; kartu su prašymu sudaryti ketinimų protokolą ieškovė privalėjo pateikti išrašus iš Nekilnojamo turto registro apie žemės sklypus, kuriuose ieškovė ketina plėtoti vėjo elektrines, tačiau jų nepateikė. Ieškovė nesutikdama su tokiais apeliantės argumentais nurodo, jog ieškovė turi teisę sudaryti ketinimų protokolą su atsakove mažesnei galiai, nei nurodyta jai išduotose išankstinėse prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygose, t. y. teisės aktai numato galimybę gamintojui galimybę prašyti sudaryti ketinimų protokolą mažesnei galiai nei nurodyta išankstinėse prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygose bei tai, kad ieškovė neturėjo pareigos pateikti dokumentų, pagrindžiančių, kad žemės sklypo plotas yra pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti. Pabrėžė, kad atsakovė diskriminavo ieškovę nustatydama jai griežtesnius reikalavimus nei kitiems gamintojams analogiškoje situacijoje.

20. Kaip matyti, jog nors apeliantė pateikė argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių ginčui išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės, nustatomos ne sprendžiant atskirą procesinį klausimą, šiuo atveju – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet nagrinėjant bylą iš esmės, kuomet siekiama nustatyti, ar ieškovo reikalavimas pagal nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus yra pagrįstas bei tenkintinas, t. y. nei bylos faktinių, nei teisinių argumentų detali analizė nėra nagrinėjimo dalyku sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pareikštu ieškiniu tiek remdamasi galimu faktiniu, tiek teisiniu nepagrįstumu, pati savaime negali lemti išvados, jog ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitoks ginčo situacijos aiškinimas nepagrįstai išplėstų preliminaraus ieškinio pagrįstumo kriterijaus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje, ribas ir kartu sudarytų prielaidas paneigti ieškovės teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones praktinį įmanomumą. Taigi, pareikšto ieškinio pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Pažymėtina, kad ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. ieškovė pasirinko aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Kadangi tokie ieškinio reikalavimai gali būti pareikšti teisme, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.

21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nustačius, jog ieškovės ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o ir apeliantei nepateikus kitų argumentų dėl galimai ieškovės pasirinkto neįmanomo civilinių teisių gynimo būdo ar dėl netinkamai ieškovės suformulavo ieškinio dalyko, faktinio bei teisinio pagrindo, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentų dėl ieškinio nepagrįstumo nevertina, nes šalių ginčui išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės, bus nustatomos nagrinėjant bylą iš esmės, siekiant nustatyti, ar ieškovės reikalavimas pagal nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus yra pagrįstas bei tenkintinas.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

22. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016).

23. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018; 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-1120/2020).

24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1559-881/2020).

25. Iš byloje pareikšto ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo ir jame išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiuo atveju yra aktualios tiek konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, tiek ir prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai atsirasti. Ieškovė nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, kadangi jeigu atsakovė, pasirašiusi ketinimų protokolą su trečiuoju asmeniu, išduos trečiajam asmeniui prisijungimo sąlygas prie elektros tinklo, sudarys prijungimo prie elektros tinklo sutartį bei trečiojo asmens elektros gamybos įrenginiai bus prijungti prie elektros tinklo, bus nebeįmanoma įvykdyti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo, o perdavimo tinklo pralaidumo padidinimas, taip sudarant galimybę ir ieškovei, ir trečiajam asmeniui pasinaudoti elektros perdavimo tinklo pralaidumais, yra sudėtinga, ilga ir brangi procedūra. Pažymėjo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, nes taip būtų išvengta didesnės žalos trečiajam asmeniui, o tuo pačiu ir atsakovei, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju.

26. Pirmosios instancijos teismas iš išankstinių prijungimo sąlygų nustatė, kad 330 kV oro linijoje (duomenys neskelbtini) laisvas pralaidumas sudarė mažiausiai 122,4 MW, nes būtent tokiam maksimaliam pralaidumui buvo išduotos išankstinės prijungimo sąlygos. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog jeigu atsakovė per bylos nagrinėjimo laikotarpį sudarytų ketinimų protokolą su trečiuoju asmeniu ir trečiajam asmeniui aktualioje tinklo atkarpoje būtų rezervuotas tinklo pralaidumas didesnis nei 50,4 MW (122,4 MW - 72 MW), atsakovė nebegalėtų sudaryti ketinimų protokolo su ieškove, nes reikiami ir laisvi tinklo pralaidumai jau būtų išnaudoti.

27. Apeliantė, nesutikdama su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad šiuo metu aktualios pralaidumo zonos pralaidumas yra 56 MW, o įsigaliojus naujos redakcijos Aprašui, pralaidumo zonos pralaidumas padidės iki 112 MW, ir viršys galingumą, kuriam ieškovė prašo sudaryti ketinimų protokolą (72 MW).

28. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su aukščiau nurodytais apeliantais argumentais pažymi, jog taip, kaip nuo išankstinių prijungimo prie perdavimo tinklo išdavimo ieškovei dienos perdavimo tinklo pralaidumas sumažėjo nuo 122 MW iki 56 MW, lygiai taip pat ir padidėjus perdavimo tinklo pralaidumui nuo 56 MW iki 112 MW dėl toliau atsakovės sudaromų ketinimų protokolų su trečiaisiais asmenimis perdavimo tinklo pralaidumas vėl gali pasidaryti mažesnis nei 72 MW. Tokiu atveju grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir toliau egzistuoja, nes toliau sudarant ketinimų protokolus su trečiaisiais asmenimis dėl pralaidumų rezervavimo, net ir ieškinio patenkinimo atveju laisvų pralaidumų gali nebelikti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad aktualioje pralaidumų zonoje laisvas tinklo pralaidumas turėtų padvigubėti nuo 56 MW iki 112 MW nepaneigia grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Dėl šios priežasties minėti apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

29. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jai yra neaiškios, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždraudžiamas vykdyti ne konkretus atsakovės su trečiuoju asmeniu sudarytas ketinimų protokolas, bet su neapibrėžtu trečiuoju asmeniu sudarytas ketinimų protokolas, o tai pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumą, t. y. tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas apeliantės vertintinas kaip ieškovės siekio stabdyti visų konkurentų projektų vystymą patenkinimą.

30. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovei AB „LITGRID” sudaryti ketinimų protokolą su trečiuoju asmeniu dėl pasinaudojimo AB „LITGRID“ elektros perdavimo tinklais prie 330 kV oro linijos (duomenys neskelbtini), jeigu sudarius tokį ketinimų protokolą su trečiuoju asmeniu, trečiajam asmeniui būtų rezervuotas toks elektros perdavimo tinklo pralaidumas, dėl ko nebebūtų įmanoma su UAB „Žvirblonių žalioji energija“ pasirašyti ketinimų protokolą dėl 72 MW vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo, o jeigu toks ketinimų protokolas sudarytas – uždrausti AB „LITGRID“ jį vykdyti, t. y. neišduoti prijungimo sąlygų.

31. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, matyti, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra nustatoma absoliutaus ribojimo apeliantei pasirašyti ketinimų protokolų aktualioje pralaidumų zonoje, t. y. apeliantė gali sudaryti ketinimų protokolus su trečiaisiais asmenimis ir juos vykdyti su sąlyga, kad yra išlaikomas ir nepanaudojamas 72 MW galingumo perdavimo tinklo pralaidumas. Apeliantei atskirajame skunde nurodant, kad po naujos redakcijos Aprašo patvirtinimo perdavimo tinklo pralaidumas toje pačioje pralaidumų zonoje padidės iki 112 MW, net ir esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, ji turės teisę sudaryti ketinimų protokolus su trečiaisiais asmenimis iki 40 MW galingumo įrenginių prijungimui prie perdavimo tinklo (112 MW – 72 MW). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, ji turi teisę sudaryti ketinimų protokolus su trečiaisiais asmenimis ir juos vykdyti, jeigu dėl to perdavimo tinklo pralaidumas toje pačioje pralaidumų zonoje nesumažėja mažiau nei 72 MW, taip užtikrinant ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovę ketinimų protokolą būtent dėl 72 MW galingumo įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra suformuotos būtent taip, kad užtikrintų proporcingumo principą ir neribotų asmenų bei atsakovės teisių daugiau nei būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti.

32. Taigi, ieškovė negali ir neprivalo įvardinti konkretaus ketinimų protokolo, kurio vykdymas turėtų būti sustabdytas ieškinio reikalavimams užtikrinti, nes, kaip nurodo pati apeliantė, situacija perdavimo tinkle yra kintanti, t. y. padidėjus pralaidumams toje pačioje pralaidumų zonoje su trečiaisiais asmenimis sudaryti ketinimų protokolai gali būti toliau vykdomi su sąlyga, kad išlaikomi 72 MW galingumo pralaidumui ieškinio reikalavimams užtikrinti. Šiuo atveju sutiktina ir su ieškovės argumentais, jog ketinimų protokolai gali būti dėl įvairių priežasčių nutraukiami arba netekti galios ir tokių Apraše nurodytų atvejų yra bent dešimt (Aprašo 28 punktas) dėl ko, atsilaisvinus perdavimo tinklo pralaidumui, ketinimų protokolas tam pačiam tinklo pralaidumui gali būti sudaromas su dar kitu trečiuoju asmeniu, dėl ko ieškovei tektų vėl kreiptis į teismą ir vėl prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones naujam ketinimų protokolui, nes ankstesnės laikinosios apsaugos priemonės jau ieškinio reikalavimų nebeužtikrins, nes buvo pritaikytos konkrečiam ketinimų protokolui, kuris nebeegzistuoja. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju proporcingumo principą užtikrina tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nedraudžiama apeliantei sudaryti ketinimų protokolų ir vykdyti tik tokius ketinimų protokolus, dėl kurių pralaidumas toje pačioje pralaidumų zonoje netampa mažesnis nei 72 MW, taip užtikrinant ieškinio reikalavimus.

33. Nors apeliantė nurodo, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis yra neaiški ir sudaro prielaidas nepagrįstai suvaržyti visų prie atitinkamos linijos jungiamų subjektų teises ir interesus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog jeigu apeliantei kyla neaiškumų dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, rezoliucinės dalies, atsakovė turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo nutarties išaiškinimo (CPK 278 straipsnis), t. y. neaiškumai dėl teismo nutarties rezoliucinės dalies sprendžiami prašant teismo ją išaiškinti ir tada, atsakovei nesutinkant su teismo nutarties išaiškinimu gali būti dėl to teikiamas atskirasis skundas (CPK 278 straipsnio 4 dalis).

34. Taip pat nors apeliantė nurodo, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog ji yra sudariusi arba ruošiasi sudaryti ketinimų protokolą su trečiaisiais asmenimis, dėl ko būtų užkirstas kelias įvykdyti sprendimą, jeigu byla būtų išnagrinėta ieškovės naudai ir ieškovė šios aplinkybės neįrodė, o savo teiginius grindžia išimtinai prielaidomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

35. Be to, ieškovė nurodė, jog prijungimo prie perdavimo tinklo procese jau patyrė išlaidų, kurios visos atsipirktų, jeigu ieškovė prijungtų savo įrenginius prie perdavimo tinklo, taip suteikiant galimybę ieškovei parduoti sugeneruotą elektros energiją ir uždirbti pajamų, kurių suma preliminariu vertinimu gali viršyti 50 mln. Eur. Tokiu atveju ieškovė taip pat galimai uždirbtų ir pelno. Ieškovės teisė uždirbti šias pajamas galėtų būti paneigta, jeigu atsakovė sudarytų ketinimų protokolus su trečiaisiais asmenimis taip išnaudojant visus likusius perdavimo tinklo pralaidumus toje pačioje pralaidumų zonoje, dėl ko ieškovės įrenginių prijungimas prie perdavimo tinklo galimai taptų nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės argumentais, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės leidžia išvengti tokių ieškovės nuostolių.

36. Taip pat laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju, per bylos nagrinėjimo laikotarpį, yra tikimybė, kad su trečiuoju asmeniu bus sudarytas ketinimų protokolas dėl pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais toje pačioje pralaidumų zonoje, bus išduotos prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygos, sudaryta prijungimo prie perdavimo tinklo sutartis ir trečiasis asmuo pradės vėjo elektrinių įrengimo darbus. Ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju tai reikštų, kad atsakovė privalėjo sudaryti ketinimų protokolą, visų pirma, su ieškove ir neturėjo teisės tokio ketinimų protokolo sudaryti su trečiuoju asmeniu ir dėl to visas trečiojo asmens prijungimo prie perdavimo tinklo procesas vyko neteisėtai. Atitinkamai trečiasis asmuo negalėtų naudoti pastatytų įrenginių ir jų pagamintą elektros energiją perduoti į atsakovės tinklą ir visos tokio trečiojo asmens patirtos investicijos į vėjo elektrinių įrengimo darbus ir pan. būtų patirtos veltui. Kadangi trečiojo asmens nuostolius tektų atlyginti atsakovei (dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ketinimų protokolą sudarant ne su ieškove, o su trečiuoju asmeniu), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su ieškovės bei pirmosios instancijos teismo argumentais, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis mažinami trečiųjų asmenų, o tuo pačiu ir atsakovės nuostoliai. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė iš esmės prarastų turimą (ginčijamą) pirmumo teisę teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti ketinimų protokolą dėl elektros energijos gamintojo prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų.

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovės atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti žala atsakovės turtiniams interesams, ji gali pasinaudoti CPK 146 straipsnyje numatyta nuostolių atlyginimo užtikrinimo galimybe.

38. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei (CPK 144 straipsnis) bei atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

39. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako

Dėl procesinės bylos baigties

40. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

41. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį paliktą nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas