Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Pavelui Šegurovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui D. B., institucija, teikianti išvadą- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Andrius Liaškovas pateikė pažymą, kad D. B. 2017-05-15 yra sumokėjęs 35 Eur lėšų, skirtų išlaikymui. Daugiau lėšų, skirtų išlaikymui, skolininkas nėra sumokėjęs. 2021-04-02 išlaikymo įsiskolinimas sudarė 5662,38 Eur.

(duomenys neskelbtini) pateikė pažymą, kad atsakovas D. B. dukters M. B. pasiekimais nesidomėjo, mokykloje nesilankė.

Psichologinė konsultavimo studija pateikė psichologinę išvadą – rekomendaciją, kurioje nurodyta, kad įgavusi daugiau pasitikėjimo M. B. išsakė, kad jai nerimą kelia susitikimai su biologiniu tėvu. Ji su juo bendrauti visiškai nenori, tėčiu laiko G. J.. Projekciniame šeimos piešinyje atsispindėjo, kad mergaitė savo šeimos sudėtį suvokia per save, savo mamą, sesę, tėtį G. ir naminius gyvūnėlius. Pirmame susitikime su mergaite duoti projekciniai piešiniai parodė, kad vidiniame pasaulyje mergaitė jaučiasi nesaugi, bijanti, tuo metu esančiuose išgyvenimuose galimai atsispindėjo psichotraumuojančios patirtys, susijusios su ankstyvąja šeimos istorija.

Psichologė pateikė rekomendacijas, atsižvelgiant į M. B. nuotaikos sferą, gilumines emocijas, susijusias su šeimos situacija, ir mergaitės apsisprendimą nesimatyti su biologiniu tėčiu, tikslinga būtų D. B. apriboti tėvystės teises neribotam laikui.

Institucija, teikianti išvadą byloje -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir Įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos išvadoje nurodė, kad atsakovui buvo suteikta galimybė įrodyti, kad jis gali pakeisti gyvenimo būdą, reguliariai remti savo dukrą, tačiau jis to nepadarė. Skyriaus vertinimu ieškinio reikalavimas neterminuotai apriboti tėvo valdžią atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Taip pat tiek išvadoje tiek teismo posėdžio metu atstovas sutiko, kad nepilnamečiui vaikui M. B. prašomas priteisti išlaikymas 200 Eur atitinka vaiko interesus, yra realus ir protingas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė S. J. ir D. B. yra M. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l- 29 )

Šiaulių apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-286-772/2015, kuriuo nutraukė santuoką tarp ieškovės S. J. ir atsakovo D. B. dėl sutuoktinio D. B. kaltės, taip pat priteisė nepilnametei dukrai M. B. iš tėvo D. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 101,37 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės. Šiaulių apylinkės teismas, 2018 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-949-1003/2018, kuriuo nutarė laikinai apriboti tėvo valdžią D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.(b.l 21-26).

Byloje pateikta psichologinė konsultavimo studijos psichologinė išvada – rekomendaciją, kurioje nurodyta, kad įgavusi daugiau pasitikėjimo M. B. išsakė, kad jai nerimą kelia susitikimai su biologiniu tėvu. Ji su juo bendrauti visiškai nenori, tėčiu laiko G. J.. Projekciniame šeimos piešinyje atsispindėjo, kad mergaitė savo šeimos sudėtį suvokia per save, savo mamą, sesę, tėtį G. ir naminius gyvūnėlius. Pirmame susitikime su mergaite duoti projekciniai piešiniai parodė, kad vidiniame pasaulyje mergaitė jaučiasi nesaugi, bijanti, tuo metu esančiuose išgyvenimuose galimai atsispindėjo psichotraumuojančios patirtys, susijusios su ankstyvąja šeimos istorija. Psichologė pateikė rekomendacijas, atsižvelgiant į M. B. nuotaikos sferą, gilumines emocijas, susijusias su šeimos situacija, ir mergaitės apsisprendimą nesimatyti su biologiniu tėčiu, tikslinga būtų D. B. apriboti tėvystės teises neribotam laikui. (b.l- 27-28).

Antstolis Andrius Liaškovas į bylą pateikė pažymą, kad skolininkas D. B. 2017-05-15 yra sumokėjęs 35,00 Eur. lėšų skirtų išlaikymui, daugiau išlaikymui atsakovas lėšų neskyrė. Įsiskolinimas šiuo metu yra 5662,38 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad 7 metus atliko bausmę, už keletą nusikaltimų prostituciją, plėšimą, išžaginimą. Šiuo metu dukrai M. B. yra 8 metai. Atsakovo teigimu, jis su dukra bendravo vienus metus, apsilankymo įkalinimo įstaigoje dukra gali neatsiminti.

Dėl tėvo valdžios apribojimo atsakovui.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pareikšdama ieškinį dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo atsakovui jo nepilnametės dukros atžvilgiu, nurodė, kad atsakovui laikinai apribojus tėvo valdžią, atsakovas nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo dukra, ir šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti. Atsakovas D. B. dukters niekuomet neaugino, ja nesirūpino. Įkalinimo įstaigoje D. B. atsidūrė dar iki dukters gimimo. Šiuo metu mergaitė auga su S. J. sutuoktiniu G. J., jį laiko savo tėčiu, G. J. rūpinasi mergaitės poreikiais, sveikata, mokslais, vaikas auga šeimoje.

Atsakovas teismo posėdžio metu nepateikė jokių argumentuotų įrodymų, kodėl jis nemoka dukrai priteisto išlaikymo. Byloje pateiktas epizodinis susirašinėjimas su ieškove dėl susitikimų su dukra bei paklausimai ar dukrai nieko nereikia mokyklai. Tačiau taip nieko ir nebuvo nupirkta, paaiškinant, kad ieškovė neprašė. Psichologui išklausius vaiko nuomonę, vaikas nurodė, kad jai kelia nerimą susitikimai su biologiniu tėvu, ji su juo bendrauti visai nenori, tėčiu laiko G. J..

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, rašytinius įrodymus akivaizdu, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, yra visiškai nusišalinęs nuo savo vaiko M. B. auklėjimo, ja nesidomi, nesirūpina. Teismo nuomone, domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Atsakovas 7 metus atliko bausmę, už keletą nusikaltimų prostituciją, plėšimą, išžaginimą. Šiuo metu dukrai M. B. yra 8 metai., todėl atsižvelgiant ir į mergaitės nuomonę, psichologo išvadą, laikytina, kad nėra susiformavę glaudūs ryšiai su dukra.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, mano, kad nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jų interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovo teisę epizodiškai būti kartu su vaiku.

Atsakovo elgesys atitinka du CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku. Tokiu atveju konstatuotina, kad yra pagrindas apriboti atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, todėl tėvo valdžia atsakovui jo dukters atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

Atsakovui išaiškinama, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinimas.

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J., byla Nr. 3K-7-96/2003). Be to, aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo turi būti atsižvelgiama į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Šiaulių apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-286-772/2015, kuriuo nutraukė santuoką tarp ieškovės S. J. ir atsakovo D. B. dėl sutuoktinio D. B. kaltės, taip pat priteisė nepilnametei dukrai M. B. iš tėvo D. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 101,37 Eur iki jos pilnametystės.

Ieškovė S. J. nuo (duomenys neskelbtini)dirba (duomenys neskelbtini) darbuotoja, vidutinis mėnesinis atlyginimas sudaro apie 972,13 Eur neatskaičius mokesčių.

Iš SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas D. B. nuo 2020-06-02 verčiasi individualia veikla, ne pagal verslo liudijimą, Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad aštuonis mėnesius gavo pašalpą 250,00 Eur nuo Covid nekentėjusiems asmenims. Už pereitus metus deklaravo VMĮ 3000,00 Eur. Šiuo metu pasibaigus karantinui labai daug dirba, neturėjo atostogų, laisvadienių. Tačiau nei byloje nepateikė rašytinių įrodymų, nei į teisėjos klausimą, kiek dabar uždirba neatsakė. Paaiškino, jeigu mergaitė būtų dvi savaites į mėnesį pas atsakovą, jis ją išlaikytų. Tačiau išlaikymo dukrai neteikia jokio. Teismo vertinimu atsakovas slepia savo realias pajamas. (duomenys neskelbtini), kai buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, M. B. neturėjo nei dviejų metų. Akivaizdu, kad vaiko poreikiai per tą laiką pasikeitė.

Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į tai, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), į tai, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (642 Eur), į tai, kad vaiko poreikiai, esant galimybei, turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai, į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė dukters M. priežiūros ir rūpinimosi ja našta. I

Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad nepilnametės dukters M. B. išlaikymui reikia ne mažiau kaip 485,00 Eur per mėnesį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ne tik vykdo pareigą užtikrinti dukrai gyvenamąsias sąlygas, bet užtikrina ir kasdienę jos priežiūrą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų pareigai prisidėti prie vaikų išlaikymo įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, kad ieškovės nurodytos išlaidos dukters išlaikymui yra nepagrįstos ir akivaizdžiai neatitinka tikrųjų tokio amžiaus vaiko poreikių (yra per didelės). Ieškovės pateiktoje vaiko poreikių suvestinėje nurodyta dukters poreikių sudėtis ir lėšų, reikalingų jiems patenkinti, sumos atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimus, todėl nekelia abejonių dėl nurodytų išlaidų pagrįstumo. Išvardinti poreikiai nėra susiję su nebūtinu prabangos prekių ar paslaugų įsigijimu. Teismo nuomone, prašomas 200,00 Eur išlaikymas tikrai nėra per didelis patenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Teismas neturi duomenų apie atsakovo D. B. sveikatos problemas, sumažėjusį darbingumą. Ieškovas yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, todėl turi galimybę dirbti ir užsidirbti, taip pat nepateikė šioje byloje duomenų apie tai, kokių aktyvių veiksmų ėmėsi siekdamas susirasti geriau apmokamą darbą Lietuvos Respublikoje. Todėl, nors ir turėdamas dar du išlaikytinius atsakovas turi galimybę teikti minimalų 200,00 Eur. išlaikymą savo dukrai M. B.. Atsakovo nenurodymą realių pajamų, teismas vertina, kaip atsakovo nenorą teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Nurodytas ieškovas elgesys neatitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartų.

Kiti klausimai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovę byloje atstovavo advokatė Daiva Rusakienė (el. b. medž. 28 l.), ir ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 150,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. medž. 100-104,l .). Prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, ir, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistina 150,00 Eur suma advokato išlaidoms apmokėti.

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui nepriteistinos, jos atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šiuo pagrindu taip pat nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko M. B. , a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr.2-286-772/2015 priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo D. B., a.k (duomenys neskelbtini) dukters M. B., a.k (duomenys neskelbtini) išlaikymui, po 200,00 Eur. (du šimtus eurų )kas mėnesį nuo 2021-05-11 iki dukters pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.