Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. B. ir jos atstovui adv. G. Armanavičiui, atsakovui D. B. ir jo atstovei adv. G. Striaukienei, Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. Pleškaitei, neatvykus trečiojo asmens UAB ,,4Finance“ atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir trečiajam asmeniui J. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, tretieji asmenys (kreditoriai): UAB ,,4Finance“ ir J. N., dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Nepilnamečio vaiko M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina S. B..

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės S. B. ieškinys atsakovui D. B. tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškovės atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. B. jau po kreipimosi į teismą atsisakė ieškinio rezoliucinės dalies 5, 6 ir 7 punkte suformuluotų reikalavimų atsakovui. Tai patvirtina teismo posėdžių protokolų garso įrašai. Dėl paminėto teisinio fakto teismas priima ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, nes atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešam interesui, nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių (CPK 42 str. 2 d.). Byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 9 p.).

Dėl kitų ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovui.

Kaip jau aukščiau teismas yra nurodęs, ieškovė kategoriškai atsisakė ir prašė teismo jų atžvilgiu netaikyti LR CK 3.54 str. numatytų priemonių sutuoktiniams sutaikyti, nes neturi vilčių ir noro toliau kartu gyventi su atsakovu. Tačiau pastebėtina, kad ieškovė prašydama nutraukti jos santuoką su atsakovu, o pastarasis pateikęs teismui atsiliepimą dėl šio ieškinio reikalavimo, laikosi skirtingų pozicijų dėl santuokos nutraukimo pagrindų, nepilnamečiam vaikui išlaikymui reikalingų sumų dydžio, dėl atsakovo teisės bendrauti su vaiku ir kt., todėl visais santuokos nutraukimo atveju išspręstinais klausimais teismas pasisako atskirai. Bylos atveju itin svarbu tai, kad CPK normos, reglamentuojančios iš šeimos santykių kylančių bylų nagrinėjimo ypatumus, numato teismo teisę, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Šios aukščiau nurodytos teisinės nuostatos turi įtakos ir nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalys Pakruojo raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 117, 2012-12-31 sudarė santuoką. Taip pat šalys sudarė ir bažnytinę santuoką ( 3, 80 b.l.). Šalims gyvenant santuokoje 2013-07-21 gimė dukra M. B. (21 b.l.). Ieškovė su vaiku gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (5 b.l.). Atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (6 b.l.). Dėl atsakovo nusikalstamų veikų jis 2013-01-16 buvo suimtas (173 b.l.). Šiaulių apygardos teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą, pagal 2014-09-30 nuosprendį atsakovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 7 metams laisvės atėmimo bausme. Santuokoje šalys bendrą ūkį vedė iki 2013 metų sausio 16 d., o nuo tada ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebeveda, kadangi atsakovas buvo suimtas.

Sutuoktinio pareigas nustato CK 3. 26 - 3. 30; 3. 35 - 3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3. 49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo pagrindiniais motyvais nurodo atsakovo netinkamą elgesį šeimoje, o po to ir jo atliktas nusikalstamas veikas, dėl ko jis buvo izoliuotas nuo šeimos. Nuo suėmimo momento atsakovas ne tik paliko šeimą, nesirūpina sutuoktine ir vaiku, bet ir neteikia šeimai paramos. Todėl teismas sutinka su ieškovės nurodytais motyvais, kad dėl santuokos iširimo kaltas yra atsakovas. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3. 60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovės paaiškinimai ir aukščiau paminėti prejudiciniai faktai iš kitų baudžiamųjų bylų (CPK 182 str. 1 d. 3 p.), patvirtina, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos jų šeimos iširimui. Ieškovė šias aplinkybes patvirtino leistinais įrodymais, iš kurių matyti, kad atsakovas yra atlikęs nusikalstamas veikas, tuo patvirtindamas savo netinkamą požiūrį į sutuoktinę ir vaiką. Taip pat jau daugiau kaip vienerius metus jis yra palikęs (izoliuotas) šeimą, negali į ją sugrįžti, kas leidžia daryti išvadą, jog jo elgesys ir požiūris į sutuoktinę bei jų vaiką ir iki suėmimo buvo netinkamas, jis nesidomėjo šeimos reikalais, gyveno atskirą nuo šeimos gyvenimą. Iš kitų teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo ir charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovas po ne ilgo bendro gyvenimo su ieškove, nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos sutuoktinių šeimos iširimui. Per ieškovės ir atsakovo bendrą gyvenimą išryškėjęs atsakovo netinkamas požiūris į sutuoktinę bei jų vaiką, o taip pat atsakovui priverstinai palikus šeimą, leidžia teismui daryti išvadą, kad sutuoktinių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3. 60 str. 3 d.). Aukščiau paminėti atsakovo veiksmai įrodo, kad jis nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei bei vaikams. Todėl teismas mano, kad atsakovas ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Be to atsakovas dar 2014-08-20 kreipdamasis į Pakruojo raj. apylinkės teismą išreiškė valią nutraukti santuoką (161 -162 b.l.). Todėl jo noras skirti šešių mėnesių terminą sutuoktinių susitaikymui yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Teismas vadovaudamasis CK 3.60 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t. y. atsakovo kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais argumentais ir visa byloje esančia medžiaga. Esant šioms aplinkybėms ir atsakovo atstovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, darytina išvada, kad nors su ieškovės ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovas nesutinka, tačiau jas paneigiančių įrodymų jis nepateikė, kas leidžia teismui pripažinti bei laikyti, jog sutuoktinių šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina. Tokiu duomenų nėra ir prie bylos pridėtuose apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose kurie yra priimti tik atsakovo atžvilgiu. Šiuo sprendimu teismas nepasisako dėl santuokos nutraukimo pagal Kanonų teisės kodekso normas, kadangi tai yra bažnytinio teismo (tribunolo) prerogatyvą.

Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo.

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus ieškovės reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimu.

Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Šios abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaikais, tiek ir atskirai nuo jų) pareigos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje. Vaikų teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų atsakomybė už vaikų gyvenimo sąlygų, būtinų vaikams vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes įtvirtinta ir 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, taip pat nustatyta Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

Nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas pagal vieno iš tėvų, globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.194 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; kt.).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3. 200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas sutuoktinių vaikui, o ne jų įstatyminei atstovei ieškovei S. B., todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui.

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteisto periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas.

Kadangi abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.192str.), todėl iš atsakovo priteistina kas mėnesį po 350 Lt arba 101,37 Eur periodinių išmokų nuo 2013-07-21 iki vaiko pilnametystės, nes ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, nebuvo susitarta dėl vaikų išlaikymo, o atsakovas jo ir neteikė (CK 3.194 str., 3.200 str.). Šioje dalyje ieškovės reikalavimas atsakovui tenkintinas iš dalies. Tokiai teismo išvadai įtakos turi ta aplinkybė, jog atsakovas yra dar dviejų vaikų tėvas (154 b.l.). O be to pagal Pakruojo raj. apylinkės teismo 2008-02-13 sprendimą jis privalo teikti išlaikymą po 200 Lt arba 57,92 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis skirtą dukrai S. B..

Visų atsakovo mokamų nepilnamečio vaiko M. B. išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, skirtina ieškovė.

Taip pat tenkintinas ir ieškovės teisme pateiktas prašymas dėl atsakovo bendravimo tvarkos pastarajam esant laisvės atėmimo įstaigoje su vaiku nustatymo. Ieškovė sutinka leisti atsakovui nekliudomai bendrauti su dukra, tėvui pareiškus tokį pageidavimą ir iš anksto apmokėjus vaiko ir motinos atvykimo bei grįžimo į jų gyvenamąją vietą išlaidas. Iš to seka, kad ieškovė nesiruošia daryti jokių kliūčių atsakovo bendravimui su dukra ir jo dalyvavimo ją auklėjant. Atskirai pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikas gyvens su motina, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaiku ir jo laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaiku laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaiku laiko atžvilgiu yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove, atsakovas ateityje apie numatomus vizitus pas vaiką ar norą leisti atostogas/laisvadienius su vaiku, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti ieškovę. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaiko auklėjime, šalys pirmiausia, turi juos spręsti dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams ir tik nepavykus ginčų išspręsti tokiu būdu, jie gali būti sprendžiami teisme. Todėl tenkintinas ieškovės pasiūlytas atsakovo bendravimo su dukra būdas. Atskirai pažymėtina, kad bausmių vykdymo teisė nustato paskirtos bausmės atlikimo tvarką. Todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, tokia siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nustatytina remiantis Bausmių vykdymo kodekso 94 str. ir kitų straipsnių nuostatomis.

Tenkintinas ieškovės prašymas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Be to sutuoktinių dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra nulemtas teigiamo jos, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jos dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Nors ieškovė su vaiku šiuo metu ir gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau kiti šio namo savininkai prieštaravimų dėl to nereiškė. O be to šalys savo vardu nėra įregistravusios nuosavybės teisių į joms priklausančius nekilnojamuosius daiktus Lietuvos Respublikoje (7-8 b.l.).

Atskirai pažymėtina, kad esamos atsakovo skolos kreditoriams laikytinos jo asmeninėmis skolomis. Pirmiausia, ši asmeninė turtinė prievolė atsirado taikant atsakovui deliktinę atsakomybę, kuri nėra susijusį su šeimos poreikiais, o antra, šios prievolės pagrindu, atsiradusios teisės ir pareigos, yra tarp atsakovo ir kreditoriaus, kurios juos sieja kaip skolininką su kreditoriumi ir neturi įtakos ieškovės atsakomybei. Todėl skolininkas D. B. už šių prievolių įvykdymą turi atsakyti asmeniškai savo turtu, nes jos pagrindu atsiradusios teisės ir pareigos yra neatskiriamai susijusios su kreditoriaus ir skolininko asmeniu (CK 3.109 str. 3d.).

Nors ieškovė iš pradžių ieškinyje tarp sutuoktinių kreditorių nurodė ir kitus asmenis, tačiau teismo posėdžio metu ji atsisakė šių reikalavimų atsakovui ir prašė teismo bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto sutuoktiniai neturi, todėl jis nedalintinas (7-8 b.l.).

Ieškovė teigė, jog abu su atsakovu yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas vienam iš kito nereikalingas ir jis nepriteistinas. Tuo pačiu tenkintinas ieškovės prašymas dėl atsakymo nuo reikalavimo atsakovui dėl išlaikymo jai priteisimo ir bylą šioje dalyje nutrauktina.

Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai ikisantuokinę pavardę – G. (CK 3.69str.).

Kadangi ieškovei ir atsakovui šioje civilinėje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl šios ir kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 88str. 1 d. 3 p.), nors jis ir pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo. Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo nepriteistinos ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93str. 1d.).

Dėl procesinių nuostatų dėl vaikui skirto išlaikymo išieškojimo momento.

Sprendimo dalį dėl nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina ir byloje 2014-12-12 priimta nutartis dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3. 71 str. 3d., 3.88; 3.168 str.; 3.194 str. 1, 2d., LR CPK 259- 270 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovės S. B. ieškinį atsakovui D. B. tenkinti iš dalies.

2. Santuoką tarp S. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2012 m. gruodžio 31 d. Pakruojo raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 117, nutraukti dėl sutuoktinio D. B. kaltės.

3. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „B.“ ir ,,G“.

4. Nustatyti nepilnamečio vaiko M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

5. Nustatyti, kad ieškovė S. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) leidžia atsakovui D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) nekliudomai bendrauti su dukra įkalinimo įstaigoje, tėvui pareiškus tokį pageidavimą ir iš anksto apmokėjus vaiko ir motinos atvykimo bei grįžimo į jų gyvenamąją vietą išlaidas. Atsakovo bendravimo su vaiku įkalinimo įstaigoje tvarkai įtakos turi vaiko motinos valia ir tokiu atveju taikytinos bausmių vykdymo teisės nuostatos.

Nustatyti, kad D. B. gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. B. ir dalyvauti jos auklėjime, kuomet jis bus išleistas iš įkalinimo įstaigos.

6. Priteisti nepilnametei dukrai M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš tėvo D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 101,37 Eur (vieną šimtą vieną eurą ir 37 euro ct) nuo 2013-07-21 iki jos pilnametystės.

7. Įpareigoti S. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko M. B. išlaikymui tėvo D. B. mokamas pinigines lėšas.

8. Santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto šalys neturi ir jis nedalintinas.

9. Šalims išlaikymas nepriteisiamas.

10. Nepriteisti iš ieškovės S. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, įskaitant ir pašto išlaidų, kadangi abi šalis nuo šios prievolės yra atleistos (CPK 96 str. 4d.).

11. Nustatyti, kad atsakovo D. B. prievolės kreditoriams pagal apkaltinamuosius nuosprendžius ir juose priteistas pinigines sumas yra asmeninės atsakovo prievolės šiems kreditoriams.

12. Sprendimo dalį dėl išlaikymo M. B. priteisimo iš D. B. nukreipti vykdyti skubiai.

13. Bylą dalyje dėl ieškovės S. B. ieškinio reikalavimų atsakovui D. B.:

- priteisti iš atsakovo ieškovei išlaikymą po 200 Lt arba 57,92 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki ji mokysis vidurinėje, aukštojoje arba profesinėje mokykloje;

- priteisti iš atsakovo D. B. sumokėti 481,78 Lt arba 139,53 Eur kreditoriui UAB „4finance“, nutraukti.

Išaiškinti ieškovei, kad jai atsisakius aukščiau nurodytų reikalavimų, o teismui šioje dalyje bylą nutraukus, atsiranda teisinės pasekmės, t. y., dėl tų pačių reikalavimų nebus galima pakartotinai kreiptis į teismą.

14. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti byloje 2014-12-12 priimtą nutartį dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. B. priteisimo iš atsakovo D. B..

15. Išaiškinti šalims, kad teismui net ir patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, joms vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikui priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1d.). Taip pat ieškovei išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su nepilnamečio vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2d.).

16. Likusioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo kopiją per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.