- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- e2-949-1003/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05791-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- D. B.
- Advokatai
- Daiva Rusakienė, Stanislava Šulcaitė
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 2.3.4.7Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nagrinėjant ginčus dėl vaikų ir bylas dėl tėvų valdžios apribojimo
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.6Bylų dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo ypatumai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovei S. G., jos atstovei advokatei Daivai Rusakienei, atsakovui D. B., jo atstovei advokatei Stanislavai Šulcaitei, išvadą teikiančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Ramūnui Palkui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui D. B. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvada teikianti institucija Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė S. G. pareikštu ieškiniu atsakovui D. B. prašo neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią dukters M. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad šalys nuo 2013-01-16 neveda bendro ūkio ir negyvena bendro gyvenimo. Po atsakovo suėmimo jiems (duomenys neskelbtini) gimė duktė M. B.. 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu atsakovas buvo nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme dėl nusikalstamų veikų darymo. 2015 m. vasario 2 d. teismas nutraukė šalių santuoką, priteisė iš atsakovo nepilnametei dukteriai išlaikymą po 101,37 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Atsakovas, būdamas įkalinimo įstaigoje, visiškai neteikia dukteriai išlaikymo, neprisideda prie jos materialinės gerovės ir būtinų sąlygų augti ir tinkamai vystytis, ieškovė viena rūpinasi dukterimi, ją išlaiko. Atsakovas vieną kartą, t. y. 2017-05-15, yra sumokėjęs 35 Eur sumą išlaikymui, nors lėšų pasimatymui su vaiku randa, tai parodo sąmoningą atsakovo vengimą išlaikyti vaiką. Atsakovas nuolat grasina ieškovei susidorojimu, kad ją nužudys, atims vaiką, užmuš jų dukterį. Ieškovė jaučia nuolatinę baimę, įtampą dėl savo ir vaiko sveikatos, gyvybės. Atsakovas naudoja prieš ieškovę psichologinį smurtą, nuolat rašo niekuo nepagrįstus skundus į įvairias institucijas, grasinančius, terorizuojančius laiškus, tokiu elgesiu atsakovas daro žalingą įtaką vaiko vystymusi, todėl tikslinga apriboti atsakovui tėvo valdžią. Atsakovas su vaiku praktiškai nebendrauja, visiškai ja nesirūpina, neprižiūri, neauklėja, nedalyvauja vaiko gyvenime, t. y. neįgyvendina savo neturtinių ir turtinių pareigų nepilnametės dukters atžvilgiu. Atsakovas nesugeba savikritiškai vertinti savo elgesio aplinkinių atžvilgiu, todėl nėra pagrindo manyti, kad jo elgesys gali ateityje pasikeisti.
Šalies argumentai
3. Ieškovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškindama, kad 2012 m. lapkričio mėnesį sužinojo, jog laukiasi nuo atsakovo vaiko. Atsakovas buvo suimtas po santuokos, 2013 m. sausio mėnesio viduryje, nuo to laiko kartu nebegyveno, tačiau aktyviai bendravo laiškais, telefonu. Vaikas gimė atsakovui kalint laisvės atėmimo vietoje, dėl dėmesio vaikui ji mažiau skyrė dėmesio atsakovui, prasidėjo barniai, grasinimai, ji nusprendė nutraukti santuoką. Skyrybų procese atsakovas nuolat grasino, kad su ja susidoros, mano, kad grasinimai yra realūs, ji bijo atsakovo. Atsakovas visiškai vaiku nesirūpina, nesidomi, neišlaiko dukters beveik trejus metus, neprisideda prie jos ugdymo, lavinimo. Dukterį pas atsakovą gali atvežti savaitgalį, nes įprastą darbo dieną vaikas lanko darželį, o ji dirba. Kelionę į Vilnių turi apmokėti atsakovas, vaikas vežamas automobiliu, nes tokiu būdu vaikui patogiau keliauti, o traukinys kelia stresą. Pasimatymų metu duktė noriai bendrauja su atsakovu. Atsakovo pažadai rūpintis dukterimi, ją išlaikyti yra hipotetiniai, deklaratyvūs. Atsakovas turi išlaikymo įsiskolinimų ir kitiems savo vaikams. Mano, kad atsakovo amoralus elgesys ateityje nepasikeis, todėl prašo tenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
4. Atsakovas D. B. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašydamas atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuolat domisi savo dukterimi, nori matytis su ja, tačiau ieškovė piktybiškai neleidžia to daryti, sakė, kad suras vaikui kitą tėvą. Nuo 2014 metų ieškovė nuolat keičia gyvenimo partnerius, ieškiniu siekia, kad jis negalėtų įtakoti vaiko auklėjimo, kontrolės. Jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau siekia pasikeisti, formuoti dorą požiūrį į gyvenimą, savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Jis negalėjo išlaikyti dukters, nes įkalinimo įstaigoje neturėjo darbo. Santykiai su ieškove konfliktiški dėl to, kad ji trukdo bendrauti su dukterimi. Mano, kad ieškovės nurodytos kelionės į Vilnių pasimatymui išlaidos yra per didelės.
5. Atsakovas patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, paaiškindamas, kad nei ieškovei, nei dukteriai nekėlė ir nekelia jokios grėsmės, pasakyti grasinantys žodžiai buvo šalių konflikto metu, nes jis labai pyko dėl ieškovės žodžių, jog ji vaikui suras geresnį tėvą, tačiau išsakyti grasinimai atsakovės atžvilgiu nėra realūs, jis nei atsakovei, nei vaikui nepadarė jokios žalos. Jis pradėjo dirbti ir šiuo metu dirba įkalinimo įstaigoje, baldų ceche nuo 2017 m. lapkričio 27 d., visą atlyginimą atiduos vaiko išlaikymui. Darbo negaudavo, nes turėjo drausminių nuobaudų už mobiliojo ryšio telefono naudojimą, kadangi norėjo bendrauti su dukterimi, dabar nuobaudų neturi apie pusantrų metų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas baigsis 2019 metų lapkričio mėnesį. Turi dar dvi dukteris, su vyresniąja nutrukęs ryšys, su kita dukterimi palaiko bendravimą, yra priteistas išlaikymas, kaupiasi skolos. Mano, kad ieškinio reikalavimu ieškovė elgiasi drastiškai, nori nutraukti jo ir dukters ryšį. Šalių konfliktai vyksta ne dėl vaiko, o dėl šalių abipusio nesutarimo, priešiškumo. Tai, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra priežastis riboti jo ir vaiko bendravimą. Jis pasižada išlaikyti vaiką, padengti išlaikymo įsiskolinimą, nes pradėjo dirbti ir dirbs ateityje. Šiuo metu vaikas išlaikomas valstybės, tačiau jis privalės valstybei grąžinti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
6. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiomis priemonėmis. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.
7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su motina ieškove S. G.. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų duomenų (1 t. 74-79 b. l. ir kt.) matyti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi šalių dukterimi, nepriežiūros atvejų nenustatyta, vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos augti ir vystytis, ieškovė tinkamai rūpinasi vaiko sveikata ir ugdymu. Atsakovas su ieškove kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2013-01-16, kai buvo suimtas ir vėliau nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Ieškovės teigimu, atsakovas, būdamas įkalinimo įstaigoje, visiškai neteikia dukteriai išlaikymo, neprisideda prie jos materialinės gerovės ir būtinų sąlygų augti ir tinkamai vystytis, visiškai nesirūpina dukterimi, neprižiūri, neauklėja, nedalyvauja vaiko gyvenime nuolat grasina ieškovei susidorojimu, kad ją nužudys, atims vaiką, užmuš jų dukterį, tokiu elgesiu darydamas žalingą įtaką vaiko vystymusi, todėl tikslinga neterminuotai riboti atsakovui tėvo valdžią.
8. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui, tačiau žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
9. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 str. 3 d.), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
10. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
11. Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas pažeidė nepilnametės dukters teises ir interesus, iš esmės nesirūpindamas vaiku, neteikdamas jai reikalingo, teismo sprendimu priteisto išlaikymo, neauklėdamas, neprižiūrėdamas, neugdydamas dukters, praktiškai nedalyvaudamas dukters gyvenime, atsižvelgiant į menką bendravimo, pasimatymų intensyvumą. Atsakovas nuo 2015 m. vasario 2 d., kai buvo nutraukta šalių santuoką, nepilnametės dukters išlaikymui skyrė tik 35 Eur (1 t. 7 b. l.). Aplinkybė, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje nėra pakankamas pagrindas nesirūpinti, neteikti išlaikymo vaikui, nes tėvo pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiomis priemonėmis. Atsakovo teiginiai, jog jis ilgą laiką negavo darbo įkalinimo įstaigoje, negalėjo užsidirbti ir teikti išlaikymą vaikui, nevertintini kaip pagrįsti ir pateisinantys atsakovo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą. Iš Vilniaus pataisos namų pateiktų dokumentų (1 t. 68, 91, 94, b. l.) matyti, kad atsakovo prašymai dėl įdarbinimo įkalinimo įstaigoje buvo atmesti taip pat argumentuojant, jog jis turi galiojančių administracinių nuobaudų. 2017 m. balandžio 26 d. Vilniaus pataisos namų raštas (1 t. 95-97 b. l.) patvirtina, kad už bausmės atlikimo tvarkos pažeidimus atsakovas buvo baustas 33 kartus. Darytina išvada, kad pats atsakovas savo negatyviu elgesiu apsunkino pareigos rūpintis dukterimi vykdymą, apribojo galimybes ne tik teikti teismo sprendimu priteistą 101,37 Eur kas mėnesį išlaikymą dukteriai, bet ir matytis, bendrauti su dukterimi.
12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nuolat, sistemingai rašo skundus, prašymus valstybės, savivaldybės, teisėsaugos institucijoms (1 t. 10-15, 61-67, 73-88, 98-104, 109-122, 124-129, 135-157 b. l.) dėl atsakovės netinkamų veiksmų įgyvendinant ieškovės motinos valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu, tačiau iš atsakovui pateiktų atsakymų matyti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi dukterimi, vaikui motinos aplinkoje sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Spręstina, kad nuolatiniais, iš esmės nepagrįstais skundais atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, siekdamas ne sąžiningais veiksmais įgyvendinti jam įstatymais nustatytą tėvo valdžią, tačiau nubausti vaiko motiną, priversti ją gyventi įtampoje. Atkreiptinas dėmesys, kad ir ieškovė nededa maksimalių pastangų, kad atsakovas matytųsi su nepilnamete dukterimi, bendrautų, palaikytų abipusį tėvo ir dukters ryšį. Atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje jis turi ribotas galimybes apmokėti ieškovės prašomas kelionės į įkalinimo įstaigą išlaidas, kurių negavusi ieškovė atsisako atvežti vaiką į pasimatymą su tėvu.
13. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas nuolat grasina jai susidorojimu, jog ją nužudys, atims vaiką, užmuš jų dukterį, tačiau šių teiginių realumo nepatvirtina byloje esanti ikiteisminio tyrimo medžiaga (1 t. 17-22, 28-31 b. l.), iš kurios matyti, kad atsakovo išsakyti grasinimai nerealūs, nesudarė ieškovei pakankamo pagrindo bijoti dėl jo ketinimų, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas žiauriai elgiasi su ieškove ir šalių mažamete dukterimi, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu. Priešingai, retų susitikimų su atsakovu metu šalių nepilnametė duktė noriai bendrauja su tėvu, kartu žaidžia, tarp vaiko ir tėvo egzistuoja pozityvus emocinis ryšys. Į bylą nepateikta duomenų, kad vaikas su tėvu jaučiasi nesaugiai, nenoriai būna tėvo draugijoje.
14. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.
15. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje staliaus specialybės (2 t. 1 b. l.), jis laikosi nustatytos tvarkos ir taisyklių, yra drausmingas moksleivis, užduotis atlieka laiku, stengiasi gerai mokytis ir nepraleidinėti pamokas (2 t. 2 b. l.). Be to, atsakovas mokosi Vilniaus mokymo centre dieniniame skyriuje nuo 2014-10-17 (2 t. 4-5 b. l.), 2017-08-08 išklausė paskaitų kursą dėl motyvacijos stiprinimo gydytis nuo priklausomybės ligų. Į bylą pateiktas 2017-11-27 VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus įsakymas patvirtina, kad atsakovas paskirtas į Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Baldų gamybos ir paslaugų baro darbininko vienetininko pareigas nuo 2017-11-27. Iš 2017-12-08 G. Š. ūkio pranešimo matyti, kad po laisvės atėmimo bausmės atlikimo atsakovas bus įdarbintas ūkyje lauko baldų gamintoju. Pažymėtina, kad atsakovas aktyviai domėjosi bylos eiga, dalyvavo teismo posėdžiuose. 2018 m. sausio 17 d. pasirašytame įsipareigojime atsakovas įsipareigojo sumokėti išlaikymo vaikui įsiskolinimą iki 2021-12-31. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovas nėra visiškai abejingas savo vaikui ir nori dalyvauti jo gyvenime, tai leidžia teismui daryti išvadą, jog situacija ateityje gali pasikeisti.
16. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovas savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, nesidomi bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys leidžia realiai tikėtis, kad tėvas turi galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti tėvo teises ir pareigas dėl vaiko. Nors vaiko ir tėvo tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai šiuo metu nėra stiprūs, tačiau atsakovas išreiškė norą ateityje padėti ieškovei išlaikyti ir rūpintis vaiku, todėl teismas neturi pagrindo šiuos atsakovo ketinimus vertinti kaip nesąžiningus.
17. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas nepažeisti vaiko teisės į ryšį su tėvu, mano esant tikslinga terminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui D. B. vaiko M. B. atžvilgiu, nes nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui įžvelgti realią tikimybę, kad atsakovas pakeis savo požiūrį į vaiko auklėjimą, priežiūrą, savo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaiku rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas ir teigiamas sąlygas jam augti bei vystytis. Apribojus atsakovui laikinai tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 suformavo teisės taikymo šios kategorijos bylose taisyklę, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvo valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvo, kuriam apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 str. 3 d.), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvo valdžia. Todėl laikino tėvų valdžios apribojimo terminas nenustatytinas. Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tėvas, siekiantis, kad laikinas tėvo valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (tėvo pastangos išlaikyti ryšius su vaiku, domėtis jo reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Teismui sprendimu nustačius laikiną tėvo valdžios apribojimą, toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas); tėvas galės kreiptis teismą dėl laikino tėvo valdžios panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Nustačius laikiną tėvo valdžios ribojimą, bus reikšmingas tolesnis tėvo elgesys, kuris turės būti vertinamas pagal galimybes atkurti ryšius su vaiku, ypač buvusio ir būsimo elgesio moralinių vertybių kontekste, t. y. ar įvyks žymūs tėvo moralinių vertybių ir juos atspindinčių jo poelgių pokyčiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Priimdamas ieškinį teismas atidėjo ieškovei 75 Eur byloje mokėtino žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 50 proc. ieškinio reikalavimų, valstybei iš ieškovės priteistinas 37 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str. 3 d.). Atsakovui nagrinėjamoje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš teismui pateiktos 2018-01-18 pažymos matyti, kad atsakovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 182 Eur. Atmetus 50 proc. ieškinio reikalavimo, iš ieškovės valstybei priteistinos 91 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 str. 3 d., 99 str.).
20. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 450 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Ieškinį tenkinant iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos 225 Eur teisinių paslaugų išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).
21. Iš šalių priteistinos 3 Eur pašto išlaidos valstybei yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina 3 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, jos iš šalių valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti tėvo valdžią D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) teisinių paslaugų išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 37 Eur (trisdešimt septynių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 91 Eur (devyniasdešimt vieno euro) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.