- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- e2A-381-883/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05791-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- S. G., D. B.
- Atsakovas
- D. B.
- Išvadą teikia
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo ieškovės S. G. ir D. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-949-1003/2018 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui D. B. dėl tėvo valdžios apribojimo; institucija, teikianti išvadą byloje – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. G. pateikė ieškinį atsakovui D. B., kuriuo prašė neterminuotai apriboti atsakovo D. B. tėvo valdžią nepilnametės dukters M. B. atžvilgiu. Nurodė, kad šalys nuo 2013 m. neveda bendro ūkio ir negyvena bendro gyvenimo, šalių dukra M. B. gimė (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu atsakovas buvo nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme dėl nusikalstamų veikų darymo. 2015 m. vasario 2 d. teismas nutraukė šalių santuoką, priteisė iš atsakovo nepilnametei dukteriai išlaikymą po 101,37 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Atsakovas, būdamas įkalinimo įstaigoje, visiškai neteikia dukteriai išlaikymo, neprisideda prie jos materialinės gerovės ir būtinų sąlygų augti ir tinkamai vystytis, ieškovė viena rūpinasi dukterimi, ją išlaiko. Atsakovas vieną kartą, t. y. 2017-05-15, yra sumokėjęs 35 Eur sumą išlaikymui, nors lėšų pasimatymui su vaiku randa, tai parodo sąmoningą atsakovo vengimą išlaikyti vaiką. Atsakovas nuolat grasina ieškovei susidorojimu, kad ją nužudys, atims vaiką, užmuš jų dukterį. Ieškovė jaučia nuolatinę baimę, įtampą dėl savo ir vaiko sveikatos, gyvybės. Atsakovas naudoja prieš ieškovę psichologinį smurtą, nuolat rašo niekuo nepagrįstus skundus į įvairias institucijas, grasinančius, terorizuojančius laiškus, tokiu elgesiu atsakovas daro žalingą įtaką vaiko vystymusi, todėl tikslinga apriboti atsakovui tėvo valdžią. Atsakovas su vaiku praktiškai nebendrauja, visiškai ja nesirūpina, neprižiūri, neauklėja, nedalyvauja vaiko gyvenime, t. y. neįgyvendina savo neturtinių ir turtinių pareigų nepilnametės dukters atžvilgiu. Atsakovas nesugeba savikritiškai vertinti savo elgesio aplinkinių atžvilgiu, todėl nėra pagrindo manyti, kad jo elgesys gali ateityje pasikeisti.Atsakovas D. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, siekia pasikeisti, formuoti dorą požiūrį į gyvenimą, savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis; jis negalėjo išlaikyti dukters, nes įkalinimo įstaigoje neturėjo darbo; nuolat domisi savo dukterimi, nori matytis su ja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu 2018 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies - laikinai apribojo tėvo valdžią D. B. nepilnametės dukters M. B. atžvilgiu.Teismas nurodė, kad atsakovas pažeidė nepilnametės dukters teises ir interesus, iš esmės nesirūpindamas vaiku, neteikdamas jai reikalingo, teismo sprendimu priteisto išlaikymo, neauklėdamas, neprižiūrėdamas, neugdydamas dukters, praktiškai nedalyvaudamas dukters gyvenime, atsižvelgiant į menką bendravimo, pasimatymų intensyvumą. Atsakovas nuo 2015 m. vasario 2 d., kai buvo nutraukta šalių santuoką, nepilnametės dukters išlaikymui skyrė tik 35 Eur. Aplinkybę, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, teismas vertino kaip nesudarančią pagrindo nesirūpinti, neteikti išlaikymo vaikui, nes tėvo pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiomis priemonėmis. Atsakovo teiginius, jog jis ilgą laiką negavo darbo įkalinimo įstaigoje, negalėjo užsidirbti ir teikti išlaikymą vaikui, teismas vertino kai nepagrįstus ir negalinčius pateisinti atsakovo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo prašymai dėl įdarbinimo įkalinimo įstaigoje buvo atmesti argumentuojant, jog jis turi galiojančių administracinių nuobaudų, už bausmės atlikimo tvarkos pažeidimus atsakovas buvo baustas 33 kartus, ir sprendė, kad pats atsakovas savo negatyviu elgesiu apsunkino pareigos rūpintis dukterimi vykdymą, apribojo galimybes ne tik teikti teismo sprendimu priteistą 101,37 Eur kas mėnesį išlaikymą dukteriai, bet ir matytis, bendrauti su dukterimi. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nuolat, sistemingai rašo skundus, prašymus valstybės, savivaldybės, teisėsaugos institucijoms dėl atsakovės netinkamų veiksmų įgyvendinant ieškovės motinos valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu, tačiau iš atsakovui pateiktų atsakymų matyti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi dukterimi, vaikui motinos aplinkoje sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Teismo nuomone, nuolatiniais, iš esmės nepagrįstais skundais atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, siekdamas ne sąžiningais veiksmais įgyvendinti jam įstatymais nustatytą tėvo valdžią, tačiau nubausti vaiko motiną, priversti ją gyventi įtampoje. Teismas pripažino, kad atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje jis turi ribotas galimybes apmokėti ieškovės prašomas kelionės į įkalinimo įstaigą išlaidas, kurių negavusi ieškovė atsisako atvežti vaiką į pasimatymą su tėvu.Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė teigia, kad atsakovas nuolat grasina jai susidorojimu, jog ją nužudys, atims vaiką, užmuš jų dukterį, tačiau šių teiginių realumo nepatvirtina byloje esanti ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl nepripažino, kad atsakovas žiauriai elgiasi su ieškove ir šalių mažamete dukterimi, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu. Teismas pažymėjo, kad, priešingai, retų susitikimų su atsakovu metu šalių nepilnametė duktė noriai bendrauja su tėvu, kartu žaidžia, tarp vaiko ir tėvo egzistuoja pozityvus emocinis ryšys. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje staliaus specialybės, laikosi nustatytos tvarkos ir taisyklių, yra drausmingas moksleivis, užduotis atlieka laiku, stengiasi gerai mokytis ir nepraleidinėti pamokas, mokosi Vilniaus mokymo centre dieniniame skyriuje nuo 2014-10-17, 2017-08-08 išklausė paskaitų kursą dėl motyvacijos stiprinimo gydytis nuo priklausomybės ligų, yra paskirtas į Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Baldų gamybos ir paslaugų baro darbininko vienetininko pareigas nuo 2017-11-27, o po laisvės atėmimo bausmės atlikimo atsakovas galės būti įdarbintas ūkyje lauko baldų gamintoju, aktyviai domėjosi bylos eiga, dalyvavo teismo posėdžiuose, įsipareigojo sumokėti išlaikymo vaikui įsiskolinimą iki 2021-12-31, teismas sprendė, kad atsakovas nėra visiškai abejingas savo vaikui, nori dalyvauti jo gyvenime ir tai leidžia manyti, jog situacija ateityje gali pasikeisti. Teismo nuomone, pagal nustatytas byloje aplinkybes negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovas savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, nesidomi bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys leidžia realiai tikėtis, kad tėvas turi galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti tėvo teises ir pareigas dėl vaiko. Nors vaiko ir tėvo tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai šiuo metu nėra stiprūs, tačiau atsakovas išreiškė norą ateityje padėti ieškovei išlaikyti ir rūpintis vaiku, todėl teismas neturi pagrindo šiuos atsakovo ketinimus vertinti kaip nesąžiningus.Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas nepažeisti vaiko teisės į ryšį su tėvu, sprendė esant tikslinga terminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui D. B. vaiko M. B. atžvilgiu, teismas įžvelgė realią tikimybę, kad atsakovas pakeis savo požiūrį į vaiko auklėjimą, priežiūrą, savo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaiku rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas ir teigiamas sąlygas jam augti bei vystytis. Atsižvelgęs į tai, kad tenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, teismas valstybei iš ieškovės priteisė 37 Eur žyminio mokesčio, 91 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 str. 3 d., 99 str.); ieškovei iš atsakovo priteisė 225 Eur teisinių paslaugų išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė S. G. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-949-1003/2018 ir ieškovės S. G. ieškinį tenkinti visiškai, t. y. neterminuotai apriboti D. B. tėvo valdžią nepilnametės dukters M. B. atžvilgiu, priteisti iš D. B. visas S. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Šiaulių apylinkės teismo padarytos išvados, jog situacija ateityje gali pasikeisti, yra deklaratyvios, neatitinkančios byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino to, kad pateiktos pažymos apie D. B. mokymąsi patvirtina, kad D. B. mokytis pradėjo tik nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio; pateiktos formalios pažymos apie mokymąsi nepatvirtina ir neįrodo to fakto, kad atsakovas pakeitė ar ketina pakeisti savo požiūrį ir elgesį nepilnametės dukters M. B. atžvilgiu; byloje surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad D. B. savo elgesio nepakeitė, prie dukters išlaikymo visiškai neprisideda ir toliau savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką nepilnametei dukrai M. B..
11.2 . Nei bylos nagrinėjimo metu, nei po sprendimo priėmimo atsakovas dukters išlaikymui neskyrė nei vieno euro, tai rodo, kad atsakovas D. B. savo elgesio nepakeitė ir nėra jokių įrodymų, kuriais objektyviai patvirtintų, kad situacija ateityje pasikeis. LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis, D. B. VĮ „Mūsų amatai“ dirbo tik nuo 2017-11-27 iki 2017-12-31.
11.3. 2018 m. sausio 18 d. teismo posėdžio metu atsakovas D. B., davęs priesaiką, melavo teismui, kad šiuo metu dirba ir vykdys savo kaip tėvo pareigas, t,y. prisidės prie dukters išlaikymo. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei po sprendimo priėmimo atsakovas dukters išlaikymui neskyrė jokių lėšų, tuo patvirtindamas, kad jis nesugeba savikritiškai įvertinti situacijos, padaryti išvadų ir bent iš dalies pasikeisti.
11.4. Deklaratyvūs raštai (2017-12-08 G. Š. ūkio pranešimas, kuriame nurodyta, kad po laisvės atėmimo bausmės atlikimo atsakovas bus įdarbintas ūkyje lauko baldų gamintoju, 2018 m. sausio 17 d. įsipareigojimas sumokėti išlaikymo vaikui įsiskolinimą iki 2021-12-31) neįrodo, kad atsakovo D. B. elgesys gali pasikeisti. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir sveikas, tačiau jis kol kas nepaisė ir nepaiso nepilnametės dukros M. B. interesų, nes jo pastangos gauti darbinių pajamų vaikui išlaikyti nėra pakankamos, jis sąmoningai pažeidinėja drausmę įkalinamo įstaigoje, dėl to jam skiriamos nuobaudos ir nesuteikiamas darbas.
11.5.Šiaulių apylinkės teismas prioritetą teikė atsakovo D. B. vienašališkai surašytiems dokumentams, paaiškinimams, tačiau neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų visumos.
11.6. Atsakovas per visą laikotarpį nuo dukters gimimo nieko nepadarė, kad M. B. būtų išlaikoma, prižiūrima, auklėjama ir ugdoma ne tik ieškovės S. G., bet ir jo, kaip tėvo. Atsakovas nedirba, ne kartą teistas, šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl vien išlaikymo neteikimas, visiškas nesirūpinimas vaiku, teismui buvo pakankamai pagrindas D. B. neterminuotai apriboti tėvo valdžia nepilnametės dukros M. B. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
11.7. Šiaulių apylinkės teismas nustatė, kad D. B. piktnaudžiauja tėvo valdžia, tačiau neargumentavo, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad toks atsakovo elgesys pasikeis. Nėra jokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas ketina padaryti išvadas, pakeisti savo amoralų elgesį.
11.8. Ieškovės vertimu tai, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo D. B. atžvilgiu dėl grasinimo nužudyti buvo nutrauktas nepaneigia to fakto, kad jo elgesys yra amoralus; atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinę nusikalstamą veiką, bausmės atlikimo laikotarpiu nuolat pažeidinėja drausmę, nuolat baugina ieškovę, siuntinėdamas jai grasinančio pobūdžio žinutes, atsiųsdamas sukapoto vaiko nuotrauką.
11.9. Ieškovė viena visapusiškai rūpinasi vaiku, ją išlaiko, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad neva ieškovė S. G. nededa maksimalių pastangų, kad atsakovas matytųsi su nepilnamete dukra M. B.. Teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino, kad būtent paties atsakovo kalti veiksmai lėmė, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
11.10. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas nevykdo tėvų valdžios turinį sudarančių nei teisių, nei pareigų savo dukters atžvilgiu, tokia laikysena yra atsakovo sąmoningas ir valingas apsisprendimas, kuris negali būti pateisinamas jokiais objektyviais, nuo atsakovo valios nepriklausančiais veiksniais. Atsakovas sąmoningai vengia atlikti savo pareigą auginti dukterį, visiškai ja nesirūpina ir neteikia išlaikymo, piktnaudžiauja tėvo valdžia, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovo elgesys ateityje pasikeis, todėl apeliantė mano, kad atsakovui D. B. tėvo valdžia turėjo būti apribota ne laikinai, o neterminuotai.
Šalies argumentai
11.11. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Ieškovė savo ieškiniu prašė neterminuotai apriboti atsakovui D. B. tėvo valdžią, t.y. jos reikalavimas neturėjo konkrečios piniginės išraiškos, todėl jai turėjo būti priteistos 100 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas nustatė, kad byloje pateikti du atsakovo D. B. apeliaciniai skundai, kuriais prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą ir nauju sprendimu ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atmesti. Vieną apeliacinį skundą pasirašė atsakovas D. B., o kitą - advokatė S. Š.. Pirmosios instancijos teismas abu apeliacinius skundus priėmė ir bylą išsiuntė nagrinėti apeliacine tvarka. 2018-08-18 nutartimi apeliacinės instancijos teismas nustatė atsakovui D. B. terminą iki 2018 m. birželio 15 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - pateikti apeliacinį skundą, pasirašytą atsakovo ir advokato, turinčio teisę atstovauti, arba advokato surašytą apeliacinį skundą.
2018-06-12 teismui pateiktas atsakovo D. B. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018-02-06 sprendimo, kuriuo atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018-02-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo aplinkybes, kurias nurodė ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes liečiami nepilnamečio vaiko interesai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, teismas neteisingai išaiškino LR CK 3.180 straipsnio 1 dalį, nes jis nepažeidė LR CK 3.180 straipsnio nuostatų. Dėl išlaikymo nemokėjimo nepilnametei dukrai atsakovo kaltės nėra, nes atsakovas dar iki vaiko gimimo buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, pastoviai teikė prašymus įkalinimo įstaigų administracijai dėl jo įdarbinimo, nuo 2017-11-27 dirba Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Baldų gamybos ir paslaugų baro darbininku, todėl turės galimybę teikti nepilnametei dukrai teismo sprendimu priteistą išlaikymą.
13.2. Ieškinį ieškovė pareiškė, siekdama nevykdyti 2015-02-02 teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo. Priimant minėtą sprendimą ir jį peržiūrint apeliacinės instancijos teisme, teismų nebuvo konstatuota, kad tėvo bendravimas sus vaiku įkalinimo įstaigoje kenks vaiko interesams, darys jam žalą, vaiką veiks neigiamai psichologiškai.
Atsiliepime į ieškovės S. G. apeliacinį skundą atsakovas D. B. nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes ieškovės siekis neterminuotai apriboti tėvo valdžią susijęs su galimybe dukrą įvaikinti; santykiai su dukra yra geri ir ji nori matytis su atsakovu.
Atsiliepimu į atsakovo D. B. apeliacinį skundą ieškovė S. G. nurodo, kad atsakovo apeliaciniame skunde nesuformuluoti konkretūs argumentai, patvirtinantys skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą; D. B. sistemingai pažeidinėja nustatyto režimo reikalavimus, jam nuolat yra skiriamos nuobaudos. Dėl netinkamo atsakovo elgesio ir nuolatinių nuobaudų turėjimo, atsakovui D. B. nėra suteikiamas darbas. Taigi visos šios aplinkybės įrodo, kad būtent pats atsakovas D. B. yra kaltas dėl to, kad jam nesuteikiamas darbas ir jis neteikia savo nepilnametei dukrai išlaikymo, ieškovė pareiškė ieškinį siekdama išimtinai apsaugoti savo nepilnametės dukros M. B. interesus, byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, jos pakeitimo, teismo sprendimo vykdymo; D. B. įkalinimo įstaigoje baldų ceche dirbo tik iki 2017 m. gruodžio 31d; nei bylos nagrinėjimo metu, nei po teismo sprendimo priėmimo nepilnametei dukrai neteikia jokio išlaikymo, savo elgesio nekeičia ir toliau grasina ieškovei, naudoja jos atžvilgiu psichologinį smurtą,
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės S. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantė S. G. kartu su apeliaciniu skundu pateikė antstolio A. L. pažymas, kad atsakovas nemoka dukrai išlaikymo ir kad atsakovas VĮ „Mūsų amatai“ dirbo nuo 2017-12-01 iki 2017-12-31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pateiktais įrodymais apeliantė siekia papildomai įrodinėti aplinkybę, jog atsakovas D. B. net ir po sprendimo priėmimo savo nepilnametei dukrai išlaikymo neteikia ir niekur nedirba. Pateiktos pažymos apie atsakovo darbovietę turinys patvirtina, kad ieškovė turėjo objektyvią galimybę šio įrodymo pateikimu pasirūpinti dar pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šių įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pirmiau išvardytus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliantas D. B. prašo skirti žodinį jo apeliacinio skundo nagrinėjimą, nes byloje yra paliečiami nepilnamečio vaiko interesai. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (LAT CBS 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nenurodė, kokioms konkrečioms aplinkybės išsiaiškinti yra būtinas šalių dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės; prašymas atmestinas.
Dėl atsakovo D. B. apeliacinio skundo
Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013).
Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai sprendė, kad atsakovas D. B. iš esmės nesirūpina savo dukra, jos tinkamu auklėjimu, neteikia jai reikalingo išlaikymo, nesirūpina tinkamų buitinių sąlygų jai sudarymu. Šią teismo išvadą patvirtina aplinkybė, jog atsakovas nuo 2015 m. vasario 2 d., kai buvo nutraukta šalių santuoką, nepilnametės dukters išlaikymui skyrė tik 35 Eur. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis būtų prisidėjęs prie savo nepilnametės dukters išlaikymo. Atsakovas 2014-09-30 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 307 straipsnio 3 dalį. Šiuo metu apeliantas D. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Ta aplinkybė, jog apeliantas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, neatleidžia nuo pareigos išlaikyti savo dukrą. Atsakovas sistemingai pažeidinėja nustatyto režimo reikalavimus, jam nuolat skiriamos nuobaudos, dėl to jam nėra suteikiamas darbas, o tai tik patvirtina jo nesugebėjimą vykdyti savo, kaip tėvo, pareigų. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas yra neatsakingas bei daro žalingą įtaką nepilnametei dukrai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo tėvo valdžią.
Apeliaciniame skunde atsakovas D. B. su tokia teismo išvada nesutinka, tačiau iš esmės nenurodo jokių tokio nesutikimo motyvų. Apeliaciniame skunde atsakovas pakartoja tas pačias aplinkybes ir nurodo tuos pačius įrodymus, kurie jau buvo ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo, priimant teismo sprendimą, kuriuo atsakovo tėvo valdžia apribota terminuotai, o ne neterminuotai, kaip prašė ieškovė. Todėl teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Lietuvos teisinėje sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. LR CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismui nebuvo pagrindo apriboti tėvo valdžią, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti atsakovo D. B. veiksmai (neveikimas) jo dukters atžvilgiu (jo gyvenimo būdas – bausmės atlikimas, paskirtas teismo nuosprendžiu už tyčinius nusikalstamus veiksmus, išlaikymo neteikimas), kurie priklauso nuo paties atsakovo valios ir pastangų. Tai patvirtina ir Šiaulių apygardos teismo 2014-09-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-332/2014, Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-02 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-286-772/2015 dėl santuokos nutraukimo. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas apribojo atsakovo tėvo valdžią jo dukters atžvilgiu, nurodydamas CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytus tėvų valdžios apribojimo pagrindus, dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo.
Dėl ieškovės S. G. apeliacinio skundo
Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo klausimas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas taikė tinkamą tėvų valdžios apribojimo būdą. Pagal LR CK 3.181 str. 2 d. laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (žr., pvz., cituotą sprendimą Johansen v. Norway, § 78). Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (LR CK 3.161 str. 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl atsakovo veiksmų ir elgesio įgyvendinant tėvo valdžią, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra tikslinga terminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui D. B. dukters M. B. atžvilgiu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas suabsoliutina savo kaip biologinio tėvo teises, šalių santykiai yra konfliktiški, tarp šalių yra kilęs nesutarimas dėl galimybių bendrauti su dukra suteikimo, tačiau atsakovas teiraujasi apie vaiką, prašo jį atvežti į pasimatymus. Pripažintina, kad atsakovas šiuo metu neatlieka savo pareigos sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, tačiau atsakovui atlikus bausmę, iš esmės pasikeis jo galimybės teikti išlaikymą savo dukrai, todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kategoriškos išvados apie tai, jog aptartoji padėtis negali pasikeisti, teismas daryti neturi pagrindo. Byloje yra duomenų, kad atsakovas nori bendrauti su dukra, tik šia teise negali naudotis dėl įkalinimo. Pažymėtina, kad tėvo ir vaiko santykiai yra pagrįsti giminyste (LR CK 3.135 str., 3.130 str. 1 d.), todėl nagrinėjamu atveju tai, kad šiuo metu dėl objektyvių aplinkybių – įkalinimo, negali įgyvendinti tėvo teisių, negali būti pagrindas taikyti griežtesnį tėvų valdžios apribojimo būdą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nenustatęs pagrindo apriboti tėvo valdžią neterminuotai, esant įstatyme nustatytam pagrindui, pagrįstai taikė švelnesnę vaiko interesų apsaugos priemonę, remdamasis LR CK 3.183 str. 2 d., kurioje nustatyta, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą. Atsižvelgdama į tai, taip pat į atsakovo kaltės pobūdį dėl tėvo pareigų nevykdymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pasinaudojo įstatymų leidėjo jam suteikta diskrecijos teise ir pagrįstai atsakovui nustatė laikiną tėvo valdžios apribojimą. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą, konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia.
CK 3.180 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir pan.); kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovės reikalavimas apriboti tėvo valdžią buvo iš esmės patenkintas, todėl jai turėjo būti priteistos 100 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nebuvo pagrindo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 450 Eur teisinių paslaugų išlaidas, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.
Dėl procesinės bylos baigties
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, patikslinama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant ieškovei iš atsakovo 450 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už apeliacinio skundo parengimą ją atstovavusiai advokatei sumokėjo 200 Eur, už atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą parengimą ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, o atsakovo apeliacinis skundas atmestas, ieškovei iš atsakovo D. B. priteistina 150 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ Ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti tėvo valdžią D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti S. G. iš D. B. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) teisinių paslaugų išlaidas.
Priteisti S. G. iš D. B. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.