Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-06-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-379-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-27
Bylos Nr.
II-379-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02039-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Pažeidėjas
S. K.
Advokatai
Jolanta Klimavičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-379-1015/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02039-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3; 16.9.4.2; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. birželio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. K., jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Kelių policijos valdybos 2019 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6487-2019 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis S. K. 2019 m. sausio 10 d. surašė administracinio nusižengimo su administraciniu nurodymu protokolą Nr. 10-ANR_P-1879-2019, kuriame nurodyta, kad S. K. 2019 m. sausio 9 d., apie 23.28 val., Vilniuje, prie Mokslininkų g. 6, važiuojant Kazimiero Pelčaro g., vairuodamas automobilį VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas link Akademijos g., naudodamas rankinį automobilio stabdį, sukiodamas vairą į kairę ir į dešinę, privertė automobilį slysti, didindamas važiavimo greitį ir sukiodamas vairą, išcentrine jėga privertė automobilį slysti šonu, dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė vairuoto automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šalikėlėje stovintį gatvės apšvietimo stulpą. Eismo įvykio metu apgadintas apšvietimo stulpas, asmenys nenukentėjo. Tokiais veiksmais S. K. yra kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 6, 9, 127 punktų reikalavimus bei padaręs nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje. Administraciniu nurodymu už šių nusižengimų padarymą S. K. buvo skirta subendrinta 225 eurų dydžio bauda, kurią jam buvo siūloma sumokėti iki 2019 m. sausio 25 d. bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Pareiškėjui S. K. administraciniame protokole su administraciniu nurodymu nustatytu terminu nesumokėjus siūlomos baudos, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2019 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-6487-2019 jam už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta 450 eurų dydžio bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta 10 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos bei paskirta 450 eurų dydžio bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių (ROIK Nr. 19096295639)

Pareiškėjas S. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. kovo 21 d. nutarimą ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad jo automobilis buvo techniškai netvarkingas, jis jį taisė, įvykio dieną buvo slidi kelio danga ir jis, matydamas, kad negali suvaldyti automobilio, užtraukė rankinį stabdį, taip bandydamas sustoti ir išvengti susidūrimo. Tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir jis atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Jis bandė aiškinti policijos tyrėjai, kad netvarkingu automobiliu jis nevažinėja, tiesiog, norėdamas įsitikinti, ar tikrai automobilyje yra problema, važiavo ten, kur nevyksta eismas ir nevaikšto žmonės, važiuodamas 30-35 km/h greičiu, bandydamas stabdyti ir suprasti per kurią pusę leidžia ir ar leidžia stabdžių skystis. Tai, kad pirminiai jo paaiškinimai skiriasi nuo byloje pateiktų įrodymų, pareiškėjas aiškina tuo, kad įvykio vietoje policijos pareigūnai nepriėmė jo paaiškinimo, motyvuodami tuo, kad jis surašytas ne taip, kaip reikia ir liepė perrašyti paaiškinimą, sakydami, kad kitaip paaiškinimo iš jo nepriims. Jis nesiruošė, kaip teigiama nutarime, demonstruoti jokių automobilio galimybių, puikuotis prieš kitus ir pan. Nutarime taip pat teigiama, kad nėra aišku, ar nenukentėjo tuo metu su juo automobilyje buvęs žmogus. Tačiau jei tas asmuo nesikreipė į gydymo įstaigas, akivaizdu, kad jis nenukentėjo. Taip pat tas asmuo nesikreipė ir į policiją dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų. Todėl jokio pavojaus, kaip teigiama nutarime, kitiems priparkuotiems automobiliams jis nepadarė. Pareiškėjo manymu, administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta, nes jis chuliganiškai nevairavo ir specialiai nedarė jokių veiksmų, susijusių su chuliganišku vairavimu. Automobilį stabdė, pakeldamas rankinį stabdį, nes automobilis slydo, jis norėjo jį sustabdyti ir išvengti susidūrimo. Jeigu teismas nuspręstų kitaip, pareiškėjas prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba skirti trumpesnį jos terminą, nes teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui, jis nėra piktybinis KET pažeidėjas, pilnai suvokė savo padaryto nusižengimo pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir pažada, kad ateityje tai nepasikartos.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepime į skundą nurodė, kad S. K. skundžiamame nutarime nurodyta veika yra įrodyta, gatvės apšvietimo stulpas eismo įvykio metu buvo apgadintas, todėl prašo jo skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. K. teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus ir papildomai nurodė, kad vėlų vakarą jis sugalvojo remontuoti automobilį. Vienas ratas blogai stabdė, reikėjo išsiaiškinti kodėl, todėl jie nuvažiavo išsiaiškinti, kaip stabdo. Draugas važiavo priekyje, apvažinėjo automobilį ir slystelėjo. Jis taip pat apvažinėjo automobilį, tačiau jo vairuojamas automobilis blogai stabdė, jis traukė rankinį stabdį, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpą. Prie jų priėjo apsaugos darbuotojas ir pasakė, jis palauktų, kol atvyks viršininkas. Atvykusiems policijos pareigūnams jis pasakė, kad jo automobilis yra techniškai netvarkingas, nes dega stabdymo lemputė. Pareigūnai pasakė nekalbėti nesąmonių, nes gali būti panaikinta techninė apžiūra ir siūlė prisipažinti dėl chuliganiško vairavimo. Jis nutylėjo. Peržiūrėję vaizdo įrašą pareigūnai pasakė, kad jie „driftino“. Pareigūnas pasakė, kad nesiginčytų, nes tai akivaizdu ir jei prisipažins, tai bus mažesnė nuobauda. Jo draugas parašė paaiškinimą, bet pareigūnai jo nepriėmė, nes jis nepripažino kaltės. Jis taip pat parašė paaiškinimą, nunešė jį pareigūnui ir pareigūnas jį ištaisė. Pareiškėjas nurodė, kad iš jo automobilio vieno rato tekėjo stabdžių skystis. Patikrinimo metu jis tikėjosi sužinoti, iš kurios pusės leidžia skystį, t.y. važiuoji, stabdai ir žiūri, kuris ratas stabdo, kuris ratas stabdo turėjo pamatyti ir draugas. Iki atsitrenkimo į stulpą momento jis bandė pulsuoti stabdį. Toje vietoje stovėjo vienintelis automobilis ir jis stovėjo neleistinoje vietoje. Draugas apvažiavo tą automobilį ir slystelėjo. Jis irgi apvažiavo ir slystelėjo, bet pas jį blogai veikė stabdis, todėl jis pradėjo naudoti rankinį stabdį. Tuo metu buvo plikledis, slidu, jo automobilis tapo nevaldomas ir atsitrenkė į stulpą. Pareiškėjo teigimu, su jo vairuojamu negalingu automobiliu VW Polo, kurio varomieji ratai yra priekiniai ir kuris neturi turbinos, „driftinti“ negalima. Atvažiavę pareigūnai į automobilio skydelį nežiūrėjo, bandė juos paveikti psichologiškai ir pasinaudojo tuo, kad jie buvo išsigandę.

Liudytojas – policijos pareigūnas S. K. teismo posėdyje nurodė, kad tikslios datos neatsimena, vėlų vakarą, apie 24.00 val. buvo gautas pranešimas, kad automobilis atsitrenkė į stulpą, vairuotojas bando šalintis, bet jį sulaikė apsaugos darbuotojas. Atvykus į vietą po 15 minučių po gauto pranešimo jie pabendravo su vairuotoju, keleiviu ir apsauginiu, kuris nurodė, kad įvykis buvo filmuojamas ir filmuojant matosi, kad automobilis atvažiuoja iš dešinės, vairuotojas jo nesuvaldo ir slysdamas atsitrenkia į stulpą. Keleivis bando išstumti automobilį, bet nepavyksta, nes ten buvo pusnis. Tada atbėga apsauginis ir kalbasi su vaikinais. Apsauginis galvojo, kad vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalins, nes jis su draugu skubėjo išstumti automobilį nuo įvykio vietos. Stulpas buvo palinkęs. Vairuotojas pasakojo, kad gerino vairavimo įgūdžius, traukė stabdžio svirtį, manevravo į puses, neįvertino automobilio stabdymo galimybių ir įvažiavo į stulpą. Jis vairuotojo manevrus įvertino kaip chuliganišką vairavimą. Tuo metu ten buvo du vairuotojai. S. K. padarė eismo įvykį, o jo draugas nuvažiavo ir pasistatė mašiną kiek toliau. Simonas pasakė, kad buvo antras vairuotojas, su kuriuo važinėjosi, paskambino jam ir minėtas kitas vairuotojas atėjo pėsčias, nes bijojo, kad bus atimtas automobilis. Toje vietoje buvo priparkuotų automobilių. Pareiškėjas sakė, kad jis tobulino vairavimo įgūdžius. Pareigūnai apvažiavo apylinkes ir ten tikrai geros sąlygos slysti šonu. Pareiškėjas jiems aiškino, kad rankinis stabdis jam užstrigo įsukus į posūkį, bet filmavimo kameros užfiksavo, kad tas posūkis buvo už 50 metrų nuo įvykio vietos. Ten buvo suplota kelio danga, slysti tiek metrų nerealu. Pareigūnai bandė išsiaiškinti priežastį, kodėl jie važiavo į šią vietovę, nes gyvena kitur. Buvo matyti, kad jie buvo atvažiavę, nuvažiavę ir dar kartą grįžę. Rankinį stabdį galima išmėginti ir kitur. Konstatavus nusižengimą ir informavus apie gresiančią sankciją už chuliganišką vairavimą, pareiškėjas ir jo draugas labai nuliūdo. Pareiškėjas jiems sakė, kad jie ne pirmą kartą atvažiuoja į šią vietą, nes vietovės reljefas puikiai tinka slydimui. Liudytojas nurodė, kad su keleiviu, kuris važiavo kartu su pareiškėju, jis nebendravo. Jis taip pat neprisimena, ar pareiškėjas jam aiškino apie automobilio gedimus. Tuo metu buvo giedra, kelio danga – išvažinėtas sniegas. Eismo įvykis įvyko dėl slidžios kelio dangos ir pareiškėjo vairuojamo automobilio greitis buvo didžiausias prieš įvykį. Liudytojas mano, kad jis tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus, nes jis važiavo sukiodamas vairą, apvažinėjo automobilius, o turėjo įvažiuoti lėtai ir tik tada padidinti greitį. Liudytojas nurodė, kad jis nepriėmė kito asmens paaiškinimo, nes jis buvo melagingas. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, kuris nėra vientisas, liudytojas padarė prielaidą, kad pareiškėjas sukiojo vairą 7 kartus. Jis nepamena tokių aplinkybių, kad vairuotojas jam sakytų dėl užsidegusių lempučių skydelyje ir kiek jis atsimena, tai vairuotojas jam sakė, jog jam užstrigo rankinis stabdis, bet tuo jis taip pat nėra tikras, nes gali sumaišyti ir kalbėti apie kitą vairuotoją.

Liudytojas A. L. nurodė, kad S. K. yra jo vaikystės draugas. Nagrinėjamo įvykio dieną jam paskambino S. bei paprašė padėti užvesti automobilį. Jis nuvažiavo, jie užkūrė automobilį per akumuliatorių ir nusprendė nuvažiuoti į laisvą gatvę pažiūrėti, kas yra su ratu. Liudytojas važiavo pirmas, o S. K. jam iš paskos ir liudytojas per galinio matyto veidrodėlį turėjo pamatyti, ar neužsikerta ratas. Jie apvažiavo automobilius, jo vairuojamą automobilį sumėtė, tačiau jis sugebėjo jį ištiesinti ir nuvažiavo toliau. S. vairuojamą automobilį toje pačioje vietoje taip pat sumėtė, tačiau jis nesugebėjo suvaldyti automobilio, nes turėjo problemų su stabdžiais, todėl atsitrenkė į stulpą. Liudytojas tik girdėjo susidūrimo garsą, nes buvo slidu ir visą dėmesį jis buvo sukoncentravęs į priekį. Tuo metu buvo slidu, kelias nebuvo pabarstytas. S. automobilio ratas užsikirtinėjo, tai yra jis stabdė tada, kai nereikia. Policijos pareigūnų jie laukė apie valandą laiką. Atvykusiems policijos pareigūnams S. aiškino apie problemas su automobilio stabdžiais ir pareigūnai prigrasino panaikinti techninę apžiūrą. Vienas policijos pareigūnas nuėjo pas apsauginį ir tada pasikvietė S.. Policijos pareigūnai neapžiūrėjo nei eismo įvykio vietos, nei S. automobilio prietaisų skydelio, ar dega ABS lemputės. Atvykus policijos pareigūnams jam paskambino S. ir pasakė, kad pareigūnai nori pasikalbėti su kitu vairuotoju. Jis iš karto priėjo ir papasakojo situaciją, t.y. kad juos sumėtė, jis suvaldė automobilį, o draugas – ne, tačiau policijos pareigūnai tokio jo paaiškinimo nepriėmė. Jis manė, kad bus liudytojas, tačiau jam liepė rašyti paaiškinimą dėl chuliganiško vairavimo ir taip pat nubaudė. Nutarimas yra apskųstas.

Liudytojas E. D. paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis važiavo automobiliu kartu su S. K.. Tuo metu snigo, buvo šlapia, S. stabdė automobilį ir įvažiavo į stulpą, nes stabdžiai buvo nepatikimi. Prieš sėsdamas į automobilį apie jo techninę būklę jis nieko nežinojo. Iš eismo įvykio vietos jie nebėgo, bet bandė išstumti automobilį. Jis neatsimena, ar jiems važiuojant ant prietaisų skydelio degė kokios nors lemputės. Liudytojas taip pat negirdėjo, ką policijos pareigūnams aiškino Simonas.

Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Jolanta Klimavičienė teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus, prašė jį tenkinti bei administracinio nusižengimo bylos teiseną S. K. atžvilgiu dėl chuliganiško vairavimo nutraukti, nes jis nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Patikslino, kad nutarimo dalyje dėl S. K. nubaudimo padarius eismo įvykį – t. y. padarius nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, jie neskundžia, sutinka su juo. Nenutraukus nusižengimo bylos, prašė neskirti S. K. specialiosios teisės atėmimo arba skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą. Be to, nurodė, kad atsižvelgiant į duomenis apie techniškai netvarkingą automobilį, nurodė, kad prašo veiką perkvalifikuoti pagal ?????.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėta iš esmės institucijos atstovui nedalyvaujant, nes jo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

S. K. kaltė, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatytus nusižengimus, taip pat yra grindžiama:

- S. K. 2019 m. sausio 10 d. rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. sausio 10 d., apie 24.00 val., važiuodamas automobiliu VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsuko į Mokslininkų gatvę, pradėjo žaisti su rankiniu stabdžiu ir slidinėti su automobiliu šonu nuo vieno gatvės galo iki kito, kol galiausiai jį užnešė, jis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpą. Jokie asmenys nenukentėjo. Jis labai gailisi, norėjo tiesiog pagerinti vairavimo įgūdžius niekam nepakenkdamas (b.l. 28). Vėliau savo paaiškinimuose S. K. nurodė, kad 2019 m. sausio 9 d., po 23 val. su A. L. norėdami išsiaiškinti kurioje pusėje leidžia stabdžių skystį, kadangi tą pačią parą tikrino servise ir žinojo, kad tai vyksta, norėjo pats išspręsti problemą. Andriaus automobilio pagalba užvedė jo automobilį ir nuvažiavo į Kazimiero Pelčaro g., kur nusprendė išspręsti jo problemą. Apvažinėdamas lėtai, apie 30 km/h greičiu pastatą, jis mažais kojos paspaudimais bandė stabdyti ir iš to suprasti per kurią pusę leidžia stabdžių skystį. Bet pasukdami į kairę ir toliau abiem transporto priemonėmis važiuodami tiesiai, jis, apvažinėdamas stovinčią transporto priemonę, akies krašteliu pastebėjo, kad Andriaus automobilis trumpam slystelėjo ant ledo ir jis automobilį greitai suvaldė. Tuo metu jis taip pat pradėjo staigiai slysti, automobilis tapo nevaldomas, po kažkiek metrų paslydo ir visiškai nuslysdamas į kairį šoną atsitrenkė į apšvietimo stulpą (b.l. 27);

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio S. K. 2019 m. sausio 10 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. sausio 9 d., patruliavimo metu apie 23.35 val. gavo pranešimą, kad Kazimiero Pelčaro g., prie namo Nr. 6A, apsaugos darbuotojas sulaikė automobilio vairuotoją, kuris sukėlė eismo įvykį. Atvykus į nurodytą vietą apie 23.52 val., juos pasitiko pastatą saugantis apsaugos darbuotojas, kuris paaiškino, kad VW automobilio vairuotojas slidinėdamas automobiliu ir akivaizdžiai keldamas eismo įvykio riziką tokia savo vairavimo kultūra, kėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Automobilio VW POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. K. paaiškino, kad važiuodamas link Akademijos gatvės, apie 7 kartus susuko vairą ir naudodamas rankinį stabdį privertė automobilį slysti šonu, dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šalikėlėje stovintį gatvės apšvietimo stulpą. Paaiškinus, kad bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta nustatyta nuobauda, asmuo sutiko su padarytu KET pažeidimu, eismo įvykio sukėlimu ir chuliganišku vairavimu, dėl savo veikos gailėjosi. Susipažinus su vaizdo stebėjimo įrangos užfiksuota medžiaga buvo pastebėtas priekyje taip pat iš chuliganiškų paskatų vairuotas kitas automobilis. Paprašius S. K. paaiškinti, kodėl abu vairuotojai tai daro, jis nuo komentarų susilaikė. Paprašius susisiekti su savo draugu ir jį pakviesti į eismo įvykio vietą, S. K. paskambino ir po kelių minučių kito automobilio vairuotojas atėjo link jų buvimo vietos. Abiems vairuotojams buvo surašyti protokolai dėl chuliganiško vairavimo, asmenys su tuo sutiko (b.l. 18-19);

- 2019 m. sausio 9 d. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio VW POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 20);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio VW POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, galimi papildomi sugadinimai (b.l. 21);

- E. M. 2019 m. sausio 11 d. išduota pažyma apie automobilio VW POLO gedimą, iš kurios matyti, kad 2019 m. sausio 10 d., apie 09.00 val., S. K. į jo autoservisą atgabeno automobilį VW POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus šią transporto priemonę nustatė, kad prietaisų skydelyje periodiškai užsidega (kartas nuo karto žybsi) įspėjamasis ženklas, nurodantis, kad sugedusi automobilio stabdžių sistema. Atlikus diagnostinį patikrinimą kompiuterinės įrangos pagalba nustatytas gedimas stabdžių sistemoje. Pakėlus automobilį keltuvu ir vizualiai jį apžiūrėjus, buvo nustatyta, kad stabdžių sistema skirtingose ratuose veikia nevienodai (netolygiai stabdo). Po šių gedimų nustatymo buvo atlikti remonto darbai ir 2019 m. sausio 11 d. automobilis grąžintas S. K. (b.l. 22, 23, 24, 25);

- automobilio VW POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. K. dėl 2019 m. sausio 9 d. eismo įvykio, kuriame dalyvavo S. K., pretenzijų dėl apgadinto automobilio neturi (b.l. 26).

Peržiūrėjus pirmą pateiktą vaizdo įrašą matyti, kaip slysdamas šonu pravažiuoja pirmas automobilis, kurį vairuoja A. L., o po to slysdamas važiuojamąja dalimi pasirodo automobilis VW POLO ir atsitrenkia į gatvės apšvietimo stulpą. Antrajame vaizdo įraše matyti, kaip pravažiuoja pirmas automobilis, apvažiuoja šalikėlėje stovintį vieną automobilį, pradeda slysti, išsitiesina ir nuvažiuoja toliau. Tada atvažiuoja kitas (VW POLO) automobilis, kuris apvažiuodamas tą patį šalikėlėje stovintį automobilį slysta šonu toje pačioje vietoje, kaip ir pirmas automobilis. Pateiktuose vaizdo įrašuose daugiau šalikelėje priparkuotų automobilių, vaikštančių žmonių nesimato.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui taip pat pateiktas išrašas iš internetinės svetainės autobanas.lt apie eismo sąlygas 2019 m. sausio 9 d. Šiame išraše nurodyta, kad rytų Lietuvoje pagrindinių kelių dangos daugiausia drėgnos, vietomis yra sausų kelio ruožų, tačiau mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai išlieka padengti prispausto sniego sluoksniu, slidūs. Oro temperatūra nuo 3 iki 7 laipsnių šalčio.

Motyvuojamoji dalis

S. K. skundas tenkinamas.

Skunde pareiškėjas neginčija nustatytų faktinių aplinkybių dėl eismo įvykio kilimo ir pirmosios instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo abejoti S. K. kalte, padarius nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Pateiktame skunde pareiškėjas nesutinka su jam inkriminuotu nusižengimu, numatytu ANK 420 straipsnio 2 dalyje, todėl teismas nagrinėja bylą tik pateikto skundo ribose.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių S. K. kaltę, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, teigdamas, jog jis chuliganiškai nevairavo, jo vairuojamą automobilį užnešė dėl slidžios kelio dangos, apvažiuojant šalikėlėje priparkuotą automobilį, jis jo nesuvaldė ir atsitrenkė į stulpą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo vairuojamo automobilio stabdymo sistema nebuvo tvarkinga, iš vieno automobilio rato tekėjo stabdžių skystis, todėl jis su draugu A. L. norėjo išaiškinti, iš kurios pusės leidžia skystį. Tuo tikslu nuošalioje vietoje jo draugas važiavo priekyje ir per galinio matymo veidrodėlį turėjo tai žiūrėti, o jis važiavo ir „pulsavo“ stabdį, norėdamas įsitikinti, kuris ratas stabdo. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad toje vietoje šalikėlėje stovėjo vienintelis automobilis neleistinoje vietoje, kurį lenkiant sumėtė tiek jo, tiek draugo automobilį, tiesiog draugas sugebėjo ištiesinti automobilį, o jis dėl netvarkingos stabdymo sistemos to padaryti nesugebėjo.

Šiuos pareiškėjo parodymus iš esmės patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. L., kuris, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, jog užkūrę S. K. automobilį VW POLO, jie nusprendė nuvažiuoti į nuošalią gatvę ir pažiūrėti, kas yra su ratu. A. L. važiavo pirmas, o S. K. jam iš paskos ir per galinio matyto veidrodėlį liudytojas turėjo pamatyti, ar neužsikerta ratas. Apvažiuojant šalikelėje stovintį automobilį, liudytojo vairuojamą automobilį sumėtė, tačiau jis sugebėjo jį suvaldyti, tuo tarpu iš paskos važiavęs draugas S. K. toje pačioje vietoje nesugebėjo suvaldyti savo sumėtyto automobilio, nes turėjo problemų su stabdžiais, todėl atsitrenkė į stulpą.

Liudytojas E. D., nagrinėjamo įvykio metu važiavęs vienu automobiliu su S. K., taip pat nurodė, kad S. K. į stulpą įvažiavo dėl netvarkingos stabdymo sistemos, nors, pažymėtina, detalesnių paaiškinimų apie reikšmingas byloje aplinkybes nedavė.

Byloje yra pažyma apie automobilio VW POLO gedimą, iš kurios matyti, kad 2019 m. sausio 10 d., apie 09.00 val., S. K. į autoservisą atgabeno automobilį VW POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus automobilį buvo nustatyta, kad prietaisų skydelyje periodiškai užsidega (kartas nuo karto žybsi) įspėjamasis ženklas, nurodantis, kad yra sugedusi automobilio stabdžių sistema. Atlikus diagnostinį patikrinimą kompiuterinės įrangos pagalba buvo nustatytas gedimas stabdžių sistemoje. Pakėlus automobilį keltuvu ir vizualiai jį apžiūrėjus, buvo nustatyta, kad stabdžių sistema skirtingose ratuose veikia nevienodai (netolygiai stabdo) (b.l. 22-25).

Taigi įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis bei aplinkybę, kad juos paneigiančių duomenų byloje nėra, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodyta versija apie automobilio VW POLO stabdžių sistemos gedimą, dėl kurio, pareiškėjo teigimu, įvyko eismo įvykis, yra įtikinama.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad S. K. kaltė, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, iš esmės yra grindžiama tik policijos pareigūno S. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pastatą saugantis apsaugos darbuotojas, kuris paaiškino, kad VW automobilio vairuotojas, slidinėdamas automobiliu ir akivaizdžiai keldamas eismo įvykio riziką tokia savo vairavimo kultūra, kėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą (b.l. 18-19).

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju S. K. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei papildomai nurodė, kad gavus iškvietimą apie eismo įvykį ir atvykus į vietą, jie bendravo su automobilio VW POLO vairuotoju S. K., keleiviu ir apsaugos darbuotoju. Policijos pareigūnas, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, S. K. vairavimą įvertino kaip chuliganišką, nes jis manevravo į abi puses, neįvertino automobilio stabdymo galimybių ir įvažiavo į stulpą. Policijos pareigūnas prietaisų skydelyje degančių lempučių netikrino.

Vertinant policijos pareigūno tarnybiniame pranešime ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra apsaugos darbuotojo, bendravusio su atvykusiais policijos pareigūnais, rašytinio paaiškinimo, kuriame būtų nurodytos policijos pareigūno tarnybiniame pranešime paminėtos apsaugos darbuotojo nurodytos aplinkybės apie automobilio VW vairuotojo vairavimo kultūrą, keliančią realų pavojų eismo saugumui. Esant tokiai situacijai teismas negali realiai sulyginti apsaugos darbuotojo duotų paaiškinimų su tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, juo labiau, kad tarnybiniame pranešime nėra net paminėta šio apsaugos darbuotojo pavardė bei kiti asmens duomenys, kas apsunkina teismui galimybę iškviesti šį asmenį į teismą bei apklausti liudytoju. Kaip jau buvo minėta, administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepašalinimo rizika tenka būtent jai.

Kita vertus, iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo bei jo parodymų, duotų teismo posėdžio metu taip pat matyti, kad pats policijos pareigūnas asmeniškai chuliganiško vairavimo fakto nematė, nes į eismo įvykio vietą atvyko po gauto pranešimo, o savo tarnybinį pranešimą, kuriuo konstatavo chuliganišką vairavimą, jis surašė peržiūrėjęs vaizdo įrašą.

Pažymėtina, kad byloje yra pateikti du nagrinėjamo įvykio vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įraše, trunkančiame tik 18 sekundžių, matyti, kaip pirmas važiuojantis automobilis slysta šonu, išsitiesina ir nuvažiuoja toliau. Paskui jį važiavęs automobilis toje pačioje vietoje taip pat pradeda slysta šonu, atsitrenkia į stulpą bei sustoja. Antrame vaizdo įraše, trunkančiame 17 sekundžių, matyti, kad pirmas automobilis atvažiuoja tiesiai bei pradeda slysti tik tuomet, kai aplenkia šalikelėje priparkuotą vieną automobilį. Kitas iš paskos važiuojantis automobilis taip pat pradeda slysti toje pačioje vietoje tik tuomet, kai lenkia priparkuotą šalikėlėje automobilį. Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad šalikelėje stovėjo tik vienas priparkuotas automobilis, jokių pašalinių žmonių ar kitų automobilių aplinkui nebuvo. Tad šie pateikti vaizdo įrašai, teismo vertinimu, taip pat nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jo vairuojamas automobilis slidžiame ir apsnigtame kelyje šonu pradėjo slysti tik tuomet, kai jis lenkė šalikelėje priparkuotą automobilį, o ne tyčia užtraukiant rankinį stabdį bei sukiojant vairą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pareiškėjo kaltę dėl chuliganiško vairavimo taip pat grindžia tuo, kad S. K. savo rašytiniuose paaiškinimuose, rašytuose įvykio dieną, prisipažino padaręs šį nusižengimą bei nurodė, kad jis pradėjo žaisti su rankiniu stabdžiu ir slidinėti su automobiliu šonu nuo vieno gatvės galo iki kito, kol galiausiai jį užnešė, jis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpą (b.l. 28). Tik vėliau, nagrinėjant bylą Kelių policijos valdyboje bei teisme, jis iškėlė versiją apie automobilio stabdžių sistemos gedimą.

Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje teigė, kad jis nuo pat pradžių aiškino policijos pareigūnams apie automobilio stabdžių sistemos gedimą, tačiau policijos pareigūnai iš esmės jo neklausė, netikrino, ar tikrai dega jo automobilio skydelyje atitinkama apie gedimus pranešanti lemputė ir pan., be to, jo draugo rašyto paaiškinimo net nepriėmė, nes jis buvo surašytas ne taip, kaip reikėjo.

Policijos pareigūnas S. K. teismo posėdyje teigė, kad jis neatsimena, ar S. K. aiškino jam apie automobilio stabdžių sistemos gedimą, tačiau jis taipogi nurodė, kad kito asmens paaiškinimo jis nepriėmė, nes jis buvo melagingas, taip pat nebendravo su keleiviu, važiavusiu kartu su pareiškėju.

Atsižvelgus į tai, kad pats policijos pareigūnas iš esmės pripažino nepaėmęs eismo įvykį mačiusio liudytojo pirminių paaiškinimų ir neatsimena, ar S. K. jam aiškino apie stabdžių sistemos gedimą, teismas mano, kad pareiškėjo teismo posėdyje nurodyta versija dėl jo rašyto pirminio paaiškinimo taisymo yra nepaneigta, juo labiau, kad administracinio nusižengimo protokole S. K. sutiko tik su sukeltu eismo įvykiu (b.l. 9). Pažymėtina, kad policijos pareigūnai, tirdami atitinkamus veiksmus, galimai sudarančius administracinio nusižengimo sudėtį, turi pareiga rinkti visus reikšmingus duomenis – ne tik kaltinančius asmenis, tačiau ir galimai neigiančius jo kaltę ir patvirtinančius asmens paaiškinimus, nes tik išsamiai ištyrus ir įvertinus visus surinktus įrodymus tarpusavyje (jų visumą), yra galimas teisingo sprendimo priėmimas. Taigi šiuo atveju, teismo vertinimu, nurodyta pareiga betarpiškai po įvykio nebuvo visiškai tinkamai atlikta (pažymėjus ir jau nurodytą aplinkybę, kad byloje nėra duomenų apie apsaugos darbuotoją, iškvietusį policijos pareigūnus į įvykio vietą, jo paaiškinimų ir pan.).

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, pateiktus vaizdo įrašus, kuriuose yra užfiksuotas tik vienas S. K. vairuojamo automobilio slydimas lenkiant šalikėlėje priparkuotą automobilį, į tai, kad nagrinėjamas eismo įvykis buvo žiemos metu, esant slidžiai ir apsnigtai kelio dangai, į nustatytus pareiškėjo vairuojamo automobilio stabdžių sistemos gedimus, į tai, kad policijos pareigūnai paties eismo įvykio fakto nematė ir pareiškėjo kaltę grindžia tik pateiktais vaizdo įrašais (pastebint, kad juose užfiksuotas tik iš esmės vienas konkretus automobilio manevras – jo slydimas bei, atitinkamai – nesuvaldymas, dėl ko buvo atsitrenkta į stulpą), taip pat atsižvelgus į tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, teismas sprendžia, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių S. K. kaltę, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, nes jo versija, kad automobilis pradėjo slysti tik tuomet, kai buvo lenkiamas šalikėlėje stovintis automobilis ir jis nesugebėjo jo suvaldyti tik dėl netvarkingos stabdžių sistemos ir slidžios kelio dangos, yra nepaneigta. Tai, kad esamoje situacijoje S. K. galimai tinkamai neįvertino savo vairuojamo automobilio techninės būklės ir slidžios kelio dangos, neduoda jokio pagrindo teigti, kad jis automobilį vairavo chuliganiškai, t.y. sąmoningai pavojingais eismo saugumui veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ignoruodamas KET reikalavimus, juo labiau, kad jokių kitų pašalinių žmonių aplinkui nebuvo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai S. K. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, įrodymų, todėl skundžiamas nutarimas šioje dalyje naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena S. K. atžvilgiu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutrauktina, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už, be kita ko, transporto priemonių, turinčių gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, vairavimą. KET 15 punktas numato, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Pažymėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė duomenis, jog jo vairuojamas automobilis eismo įvykio kilimo metu buvo techniškai netvarkingas, t.y. su nustatytais gedimais stabdžių sistemoje, kas, akivaizdu, kėlė tam tikrą pavojų eismo saugumui ir dėl ko pripažintina, kad tokio automobilio vairuoti jis negalėjo, pastebint, kad pats S. K. iš esmės pripažino nurodytą faktinę aplinkybę dėl techniškai netvarkingo automobilio vairavimo, prašydamas, be kita ko, jo veiksmus perkvalifikuoti pagal jau minėtą ANK 415 straipsnio 2 dalį. Taigi įvertinus tai, darytina išvada, jog pareiškėjas vairavo techniškai netvarkingą automobilį, neatitinkantį transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų ir tokia jo veika visiškai atitinka ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 40 eurų.

Įvertinus tai, kad S. K. anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir kitų rūšių nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 14-17), jam už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skiriamas šio straipsnio sankcijoje numatytas baudos vidurkis, t.y. 35 eurai. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, ši paskirta bauda apėmimo būdu bendrintina su bauda, paskirta už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo S. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6487-2019 dalį, kuria S. K. pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį jam paskirta 450 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, ir administracinio nusižengimo bylos teiseną šioje dalyje nutraukti.

S. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 35 (trisdešimt penkių) eurų baudą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-6487-2019 dalyje, kurioje S. K. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį jam paskirta 10 eurų bauda, palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinus paskirtas baudas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį, skirti S. K. galutinę 35 (trisdešimt penkių) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė