Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, M. K., jo atstovui advokatui Ryčiui Rimkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, aukštojo išsilavinimo, skundą dėl 2025 m. liepos 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Ir Institucija) nutarimo Nr. 30-ANR_N-7765-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialistė I. S. 2025 m. birželio 20 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį už tai, kad M. K. 2025 m. birželio 20 d., 2.20 val., (duomenys neskelbtini), Palangoje, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,47 promilių neblaivumas, viešoje vietoje, nesiorientavo aplinkoje, jo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja V. P., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K., 2025 m. liepos 7 d. priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-7765-2025, kuriuo nenustačius M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jį pripažino kaltu ir nubaudė pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį. Minėtu nutarimu M. K. paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. rugpjūčio 4 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto asmens M. K. atstovo advokato Ryčio Rimkaus skundas dėl Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimo panaikinimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad alkoholinių gėrimų ar kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tarptautinio susisiekimo traukinius, siaurojo geležinkelio traukinius ir laivus, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, taip pat orlaivius, skrendančius už Lietuvos Respublikos ribų, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, išskyrus mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietas, kuriose savivaldybių institucijų leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Iš administracinio nusižengimo nutarimo matyti, kad M. K. buvo nubaustas už tai, kad jis viešoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, pasirodė neblaivus (nesiorientavo aplinkoje, nerišliai kalbėjo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas) ir tuo įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Su šiomis išvadomis sutikti negalima, jos nevisiškai pagrįstos. Iš tiesų, inkriminuoto nusižengimo padarymo dieną, M. K. dalyvavo minėtu adresu esančiame klube „Rąžė“ organizuotame festivalyje O.L.E. Festivalio organizatorius turėjo leidimą prekiauti alkoholiniais gėrimais, M. K. alkoholį vartojo išimtinai klubo patalpose. Š. m. birželio 20 d., apie 1.56 val., klubo viduje pasakius pastabą agresyviam asmeniui, šis prisistatė „darbuotoju“ ir viršydamas savo įgaliojimus liepė pasišalinti. M. K. savarankiškai paliko patalpas ir vos tik nutolęs nuo stebėjimo kamerų teritorijos, buvo užpultas maždaug penkių asmenų grupės. Vienas iš jų be jokios priežasties pradėjo smaugti M. K., kiti nuo rankos nuplėšė ir pavogė festivalio apyrankę, nubrozdino alkūnę, išsuko rankas dėl ko nukentėjusysis patyrė sveikatos sutrikdymą. M. K. pats iškvietė pareigūnus ir medikus. Atvykę pareigūnai dėl nesuprantamų priežasčių į nukentėjusįjį nekreipė jokio dėmesio, neprisistatė, atsisakė patikrinti užpuolikų tapatybes ir blaivumą, kaltininkų žodžiais, kad jie „darbuotojai“ pareigūnai patikėjo aklai - jų statusas nebuvo patikrintas, o M. K. pristatė į policijos komisariatą, kur šis buvo laikinai sulaikytas. Sulaikymo metu M. K. vykdė visus teisėtus pareigūnų reikalavimus ir nurodymus, o tai, kad nukentėjusysis asmuo prašė pareigūnų nustatyti jį užpuolusius asmenis ar patikrinti jų blaivumą, nereiškia, kad asmuo nesiorientavo aplinkoje. Priešingai, teisėti pareiškėjo veiksmai, t. y. policijos pareigūnų iškvietimas patvirtina, kad asmuo suvokė situaciją, nes jis gelbėjosi ir kvietė pagalbą. Vien asmens neblaivumas savaime negali būti laikomas aplinkybe, įžeidžiančia žmogaus orumą ir dorovę, nes gėrimų vartojimas leistinoje vietoje (klube, kuriame prekiaujama gėrimais) neužtraukia administracinės atsakomybės. Šiuo aspektu teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybėmis, kurioms esant girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę, pripažintina, pavyzdžiui, asmens griuvinėjimas, šlitinėjimas, triukšmavimas, kabinėjimasis prie žmonių, netvarkinga išvaizda, nesiorientavimas aplinkoje ir taip toliau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62- 1678/2011). Be to, jeigu Institucijos pareigūnams apie nusikaltimą pranešusio ir nuo jo nukentėjusiojo asmens kalba pasirodė nerišli, tai irgi nereiškia, kad ją sukėlė būtent neblaivumas. Jau minėta, kad M. K. buvo užpultas penkių asmenų, jis galėjo neaiškiai ar nerišliai kalbėti iš susijaudinimo ar dėl to, kad pareigūnai be jokios priežasties nekreipė dėmesio į jį užpuolusius asmenis, kuriuos buvo galima ne tik sulaikyti, bet bent jau nustatyti jų tapatybes. Taigi, byloje nebuvo nustatyta ANK 484 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo kvalifikuojančių požymių - žmogaus orumo ir dorovės įžeidimo, nes pareigūnus iškvietęs asmuo pats prieš tai buvo užpultas; jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir turtinė žala; iš jo laikinai atimtas telefonas; jis buvo dėl įvykio susijaudinęs; asmuo pareigūnų atžvilgiu nesielgė agresyviai, vykdė visus nurodymus, bendradarbiavo; pagal asmens pareiškimą dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu jis pripažintas nukentėjusiuoju. Situacija, kai viešoje vietoje teisėtai alkoholinius gėrimus išgėręs asmuo kreipiasi pagalbos į policiją ar kitas institucijas (net jeigu Institucijos pareigūnai galimai žinojo užpuolikų tapatybes), negali būti laikoma kaip neblaivaus asmens pasirodymas viešoje vietoje įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. M. K. adekvačiai reagavo į situaciją, teisėtais būdais ieškojo policijos pagalbos, siekė apginti savo pažeistas teises, atgauti savo telefoną, kuris iš jo buvo atimtas, o tai, kad jis festivalio metu išgėrė kelis gėrimus, savaime neužtraukia administracinės atsakomybės. Dėl to, skundžiamas Institucijos nuarimas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo panaikinti Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimą, kuriuo M. K. buvo paskirta 60 Eur bauda pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį ir administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas M. K. teisme palaikė skundo reikalavimus ir nurodė, kad įvykio dieną jis buvo klube, gėrė ir norėjo nueiti į tualetą, stovėjo eilėje. Kiti asmenys norėjo apeiti bendrą eilę. Jis sukonfliktavo, nes asmenims nepatiko jo žodžiai. Jis išėjo iš klubo patalpų savo noru. Pradėjo asmenys reikalauti apyrankės. Jį puolė 5 žmonės, pradėjo stumdyti, smaugti. Apyrankė buvo atimta. Jis išsikvietė policiją. Jis policijos pareigūnams nurodė asmenis, kurie jį smaugė. Jie nebuvo pasišalinę iš įvykio vietos. Nebuvo nustatinėjama jų tapatybė, kad tai klubo darbuotojai. Jų neblaivumas nebuvo tikrinamas. Jam buvo pasakyta neiti į klubą. Jis norėjo pasiimti daiktus. Kai grįžo namo, buvo šoko būsenos po įvykio. Jo kalba buvo nerišli dėl kilusio įvykio. Jis nesuprato dėl ko buvo sulaikytas. Neneigia, kad buvo išgėręs, pats iškvietė policijos pareigūnus, nes norėjo, kad būtų nustatyti asmenys, kurie jį užpuolė. Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis yra pripažintas nukentėjusiuoju. Jam įvykio dieną neleido rašyti pareiškimo, nes buvo išgėręs. Jis kitą dieną pateikė pareiškimą per e-policiją. Jis būdamas policijoje kvietėsi greitąją pagalbą. Prašo teismo skundžiamą Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Pareiškėjo M. K. atstovas advokatas Rytis Rimkus teisme palaikė skundo reikalavimus ir papildomai nurodė, kad M. K. nepadarė administracinio nusižengimo, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turėtų būti nutraukiama. Papildomai nurodė, kad alkoholis buvo vartojamas teisėtai — festivalio „O.L.E.“, vykusio klube „Ražė“, teritorijoje. Organizatoriai turėjo savivaldybės leidimą prekiauti alkoholiu. Tokiose vietose alkoholio vartojimas yra leidžiamas ir savaime neužtraukia jokios administracinės atsakomybės. Tai yra įstatyme aiškiai nustatyta išimtis. Pareiškėjas įvykio metu nebuvo tiek neblaivus, kad trikdytų viešąją tvarką ar įžeistų žmogaus orumą ir dorovę. Priešingai, būtent M. K. be pagrindo tapo užpuolimo auka. Išėjus iš klubo ir aplinkinių zonų filmuojamos teritorijos, jį užpuolė keli asmenys, buvo naudojamas fizinis smurtas, iš jo atimtas telefonas, pavogta festivalio apyrankė, jis patyrė kūno sužalojimų. Pats M. K. iškvietė policiją ir prašėsi pagalbos. Tai nėra neblaivaus ir sutrikusios orientacijos asmens elgesys. Pareigūnų veiksmai kelia pagrįstų klausimų. Užpuolikų tapatybės nebuvo nustatytos, jų neblaivumas nebuvo patikrintas, nors pareigūnai elgėsi mandagiai, tačiau galimai pareikalavus pateikti pažymėjimą, įsižeidė ir nefiksavo užpuolimo įvykio, o patį nukentėjusįjį pristatė į policijos komisariatą ir be pagrindo sulaikė. Byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, kad M. K. elgėsi taip, jog jo pasirodymas viešoje vietoje išgėrus galėjo įžeisti žmogaus orumą ar dorovę. Nėra duomenų apie triukšmavimą, šlitinėjimą, griuvinėjimą, kabinėjimąsi prie žmonių, rėkavimą ar kitokį netinkamą elgesį, iš klubo organizatorių nebuvo gauta jokių skundų. Tai, kad Pareiškėjas po užpuolimo šlubavo, kalbėjo susijaudinęs ar nevisiškai aiškiai, yra suprantama, jog tai natūrali reakcija į fizinį smurtą ir stresą. Tokia būsena nėra tapatinama su ANK 484 straipsnyje numatytu įžeidžiančiu elgesiu. Net ir nustačius neblaivumą, pareigūnai privalėjo vertinti situacijos kontekstą, šiuo atveju žmogus buvo užpultas, nukentėjo ir kreipėsi pagalbos į pareigūnus. Pareigūnų parodymai irgi pagrindžia, kad įvykio metu pareiškėjo pranešimas buvo ignoruojamas, o nukentėjęs asmuo neva trukdė pareigūnams atlikti veiksmus. Byloje nėra duomenų, kad M. K. įžeidė pareigūnus, nevykdė jų teisėtų nurodymų, o pareigūnų manymas, kad pareiškėjui nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas, nepasitvirtino. Pareiškėjo skundo priedai (pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, ligoninės duomenys, nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju) patvirtina, kad M. K. buvo pristatytas į policijos įstaigą ir sulaikytas be pagrindo, netinkamai įvertinus kvietusio asmens pareiškimo turinį ir/ar aplinkybes.

Liudytojas J. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2025 m. birželio 19 d. dirbo Palangoje. Jis atsimena iškvietimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Jis kažkiek atsimena įvykį. Už viešosios tvarkos pažeidimą asmuo buvo vežamas į Klaipėdą. Turbūt asmuo buvo neblaivus. Turi būti užfiksuotos aplinkybės tarnybiniame pranešime. Jis neatsimena, kaip asmuo elgėsi įvykio dieną. Jis šiuo metu jau nebedirba šio darbo. Nepažįsta to naktinio klubo darbuotojų.

Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis surašė byloje esantį tarnybinį pranešimą. Jis atsimena, kad vyko festivalis šalia klubo „Rąžė“. Jis bandė aiškintis, kokia kilo problema su organizatoriais. Jie nurodė, kad pareiškėjas kėlė problemas. Jis su kolega minėtą asmenį sulaikė ir išvežė. Pareiškėjas iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas, kad jį smaugė, tačiau nebuvo asmenų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Nesimatė, kad pareiškėjui būtų kilusi žala. Vienas iš asmenų buvo organizatorius, kitas dirbo apsaugoje. Vienas iš jų nurodė, kad tualete pareiškėjas kabinėjosi prie žmonių. Jis su kolega priėmė sprendimą, kad reikia šį asmenį sulaikyti. Jis trukdė jiems dirbti ir aiškintis aplinkybes. Viešosios tvarkos trikdymas pasireiškė, nes jis viešoje vietoje buvo neblaivus. Jis kabinėjosi prie žmonių. Jis kabinėjosi prie organizatorių. Nei organizatoriai, nei kiti asmenys nesikreipė dėl jo elgesio į policijos pareigūnus. Jam pynėsi žodžiai, jautėsi alkoholio kvapas. Jis trukdė pareigūnams darbą, rėkavo, kalbėjo ant viršaus. Taip pat lyg žmogus buvo nurodęs, kad jis suplėšė marškinius. To asmens duomenų nėra nurodoma tarnybiniame pranešime. Asmuo nerašė pareiškimo. Jam buvo nustatytas apie 2 promilių neblaivumo laipsnis. Jam buvo surašytas protokolas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo M. K. skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo atstovo skundu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad įrodymai, jog M. K. padarė ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (administracinio nusižengimo protokolas, Viešojo saugumo tarnybos prie VRM pareigūno tarnybinis pranešimas ir kt.), surinkti ir pateikti bylos medžiagoje. Institucijos manymu, nuvykę į gautą iškvietimą Viešojo saugumo tarnybos prie VRM pareigūnai išsamiai ištyrė visas gauto pranešimo aplinkybes, nustatė kad M. K. viešoje vietoje buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, jo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas, savo veiksmais jis įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Dėl to M. K. buvo pareigūnų sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių protokolo surašymui pagal ANK 484 str. 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, M. K. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimą be pakeitimų.

Iš elektroninėje byloje esančio Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio 1-ojo kuopos būrio jaunesniojo specialisto E. P. 2025 m. birželio 20 d. tarnybinio pranešimo „Dėl viešosios tvarkos pažeidimo“ matyti, kad 2025 m. birželio 20 d. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog ką tik pranešėją smaugė renginio organizatorė, atėmė apyrankę ir išmetė į lauką. Laukia pareigūnų kieme. Atvykus į vietą, pasitiko asmuo, kuris paaiškino, kad jį kažkas smaugė ir išvarė iš renginio. Aiškinantis aplinkybes su organizatoriumi K. Š., kuris paaiškino, kad tas pats asmuo buvo stipriai neblaivus, kabinėjosi prie žmonių, todėl buvo išprašytas iš renginio. Kadangi asmuo viešoje vietoje buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, jo kalba buvo nerišli, nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, tokiais veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. M. K. buvo sulaikytas ir apie 2.20 val. buvo pristatytas į Klaipėdos AVPK OVS budėtojų dalį protokolo surašymui.

Iš pareiškėjo skundo priedų matyti, jog M. K. 2025 m. birželio 25 d. su pareiškimu (skundu) kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatą dėl galimai jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos. Pagal M. K. pateiktą pareiškimą (skundą) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos 2025 m. liepos 4 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. pripažintas nukentėjusiuoju dėl galimai jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Iš VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo 2025 m. birželio 20 d. išrašo (pažymos) matyti, jog M. K. į gydymo įstaigą atvyko 2025 m. birželio 20 d., 4.07 val., ir jam buvo nustatyta diagnozė – kairio peties patempimas, kairio žasto sumušimas, trachėjos sumušimas; anamnezė: užpultas nepažįstamų, buvo smaugtas, krito; objektyvi būklė: 0,92 promilės, alkoholio kvapas, nerišli kalba, skausmingas rijimas, sąmoningas, orientuotas, skausmingi peties judesiai, k. alkūnės srityje nubrozdinimas.

Teismas Institucijai išsiuntė 2025 m. rugsėjo 29 d. raštą dėl pareigūnų J. D. ir E. P. kūno kamerų vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotos tarnybiniame pranešime nurodytos įvykio aplinkybės, pateikimo ir 2025 m. spalio 10 d. buvo gauta Viešojo saugumo tarnybos persiųsta nuoroda įrašų prašoma atsisiuntimui. Vaizdo įrašai atsisiųsti ir įrašyti į kompaktinę laikmeną, saugomą prie bylos.

Iš pateikto vaizdo įrašo Nr. 2025_0620_020313_052 matyti, kaip Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai atvyksta iškvietime nurodomu adresu. Atvykę į įvykio vietą, prašo asmens, iškvietusio pareigūnus (kaip nustatyta – M. K.), patikslinti aplinkybes. M. K. pareigūnams nurodo, kad jį pradėjo smaugti. Pareigūnai nurodo, kad asmuo yra neblaivus. Asmuo neginčija aplinkybės ir nurodo, kad nori rašyti pareiškimą dėl kilusio įvykio. Pareigūnai nurodo, kad asmuo yra neblaivus, todėl negali rašyti pareiškimo, su M. K. nueina prie asmens, prisistačiusio renginio organizatoriumi, kuris nurodo, kad asmuo agresyviai elgėsi, jie jį išvedė iš tarnybinių patalpų, nuėmė jam apyrankę. M. K. nurodo, kad nori nurodyti asmenį, kuris jį smaugė, prašo nustatyti organizatoriui neblaivumą. Organizatoriumi prisistatęs asmuo nurodo, kad M. K. suplėšė kitam asmeniui marškinius. Pareigūnai užfiksavo organizatoriaus nurodomas aplinkybes. Pareigūnai klausia, ar M. K. nereikia medikų pagalbos. Taip pat vaizdo įraše užfiksuota, kaip ateina asmuo, kuris nurodo, kad jis padėjo ir laikė asmenį, t. y. M. K. Nurodo, kad asmuo pradėjo konfliktuoti. Jis padėjo darbuotojams jį išvesti į lauką. Nurodo, kad jo nesmaugė, o laikė. Vaizdo įraše girdėti, kad M. K. kalba nerišliai, matosi, kad galimai yra neblaivus, tačiau į pareigūnų užduodamus klausimus atsakinėja, nesielgia agresyviai, nevartoja necenzūrinių žodžių, nešlitinėja, negriuvinėja (vaizdo įrašo laikas 00.00.40 – 00.10.27).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėjo M. K. atstovo advokato Ryčio Rimkaus skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

M. K. skundžiamu Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. birželio 20 d., 2.20 val., (duomenys neskelbtini), Palangoje, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,47 promilių neblaivumas, viešoje vietoje, nesiorientavo aplinkoje, jo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę.

Skundu prašoma minėtą nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą ir tvirtinama, jog M. K. įvykio metu nebuvo toks asmuo arba tiek neblaivus, kuris trikdė viešąją tvarką ar įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Priešingai, būtent M. K., be pagrindo tapo užpuolimo auka, jis pats iškvietė policiją ir prašėsi pagalbos. Tai nėra neblaivaus ir sutrikusios orientacijos asmens elgesys. Po įvykio M. K. parašė pareiškimą ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, kad M. K. elgėsi taip, jog jo pasirodymas viešoje vietoje išgėrus galėjo įžeisti žmogaus orumą ar dorovę.

ANK 484 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už alkoholinių gėrimų ar kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimą viešose vietose, neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Vis dėlto, ne bet koks pasirodymas viešumoje, asmeniui esant neblaiviam, užtraukia administracinę atsakomybę, o tik toks, kuris įžeidžia kito asmens orumą ir dorovę. Visuomenėje yra priimtos tam tikros moralės normos, kurių privalu laikytis, kad nebūtų trikdoma visuomenės tvarka bei rimtis. ANK 484 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neblaivaus asmens pasirodymas viešose vietose įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę, kas leidžia teigti, kad tokiu būdu yra trikdoma visuomenės tvarka ir rimtis, o neblaivaus asmens elgesys yra priešingas nusistovėjusioms moralės normoms. Tokiais atvejais nėra būtina nustatyti konkrečius asmenis, kadangi ANK 484 straipsnyje įtvirtinta norma siekiama apsaugoti tam tikroje teritorijoje gyvenančių asmenų visumą nuo joje gyvenančių asmenų dorovę ir orumą įžeidžiančių veiksmų.

Sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti aplinkybių visumą: pirma, atsakomybėn traukiamas asmuo buvo viešoje vietoje, antra, jis buvo neblaivus, trečia, jo elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybėmis, kurioms esant girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę, pripažintina, pavyzdžiui, asmens griuvinėjimas, šlitinėjimas, triukšmavimas, kabinėjimasis prie žmonių, netvarkinga išvaizda, nesiorientavimas aplinkoje ir t. t. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-155-519/2018). Sąvokų žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė įstatymų leidėjas konkrečiai nėra apibrėžęs, todėl teismo išvadą turi nulemti bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Kiekvienu atveju reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis, bendrai išpažįstamomis vertybėmis ir pan.

Teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs byloje esančiuose vaizdo įrašuose bei tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis, išklausęs pareiškėjo M. K. bei liudytojų - įvykį fiksavusių Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų E. P. ir J. D. parodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos nutarime pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje yra surinkta patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl M. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje. Tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Pažymėtina, jog ANK 484 straipsnyje numatyto nusižengimo inkriminavimui nepakanka tik neblaivaus asmens pasirodymo viešoje vietoje fakto. Svarbu įvertinti ir tai, ar nagrinėjamu atveju buvo įžeistas žmonių orumas ir dorovė.

Iš elektroninėje byloje esančio 2025 m. birželio 20 d. tarnybinio pranešimo „Dėl viešosios tvarkos pažeidimo“ turinio matyti, kad 2025 m. birželio 20 d. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog ką tik pranešėją smaugė renginio organizatorė, atėmė apyrankę ir išmetė į lauką. Laukia pareigūnų kieme. Atvykus į vietą, pasitiko asmuo, kuris paaiškino, kad jį kažkas smaugė ir išvarė iš renginio. Aiškinantis aplinkybes su organizatoriumi K. Š., kuris paaiškino, kad tas pats asmuo buvo stipriai neblaivus, kabinėjosi prie žmonių, todėl buvo išprašytas iš renginio. Kadangi asmuo viešoje vietoje buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, jo kalba buvo nerišli, nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, tokiais veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, todėl M. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą protokolo surašymui.

Liudytojas J. D. teisme nurodė, kad kažkiek atsimena įvykį, už viešosios tvarkos pažeidimą asmuo buvo vežamas į Klaipėdą, turbūt asmuo buvo neblaivus. Neatsimena, kaip asmuo elgėsi įvykio dieną. Liudytojas E. P. teisme nurodė, jog atvykus į įvykio vietą bandė aiškintis, kokia kilo problema su organizatoriais. Pats pareiškėjas iškvietė pareigūnus, nurodė, kad jį smaugė, bet nebuvo asmenų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Nesimatė, kad jam būtų kilusi žala. Organizatoriai nurodė, kad M. K. tualete asmuo kabinėjosi prie žmonių, kėlė problemas, jie minėtą asmenį sulaikė ir išvežė. Viešosios tvarkos trikdymas pasireiškė tuo, kad asmuo viešoje vietoje buvo neblaivus. Nei organizatoriai, nei kiti asmenys nesikreipė dėl asmens elgesio į policijos pareigūnus. M. K. pynėsi žodžiai, jautėsi alkoholio kvapas. M. K. trukdė jiems dirbti ir aiškintis aplinkybes, rėkavo, kalbėjo ant viršaus.

Pareiškėjo M. K. skundo priedai patvirtina, jog po kilusio įvykio M. K. kreipėsi su pareiškimu (skundu) į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatą dėl galimai jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos. Pagal M. K. pateiktą pareiškimą (skundą) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. liepos 4 d. nutarimu M. K. pripažintas nukentėjusiuoju dėl galimai jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog M. K. iškart po įvykio kreipėsi į medikus ir ambulatorinio apsilankymo išraše (pažymoje) jam nustatyta diagnozė – kairio peties patempimas, kairio žasto sumušimas, trachėjos sumušimas; anamnezėje nurodoma, jog užpultas nepažįstamų, buvo smaugtas, krito.

Iš byloje esančių duomenų bei asmenų teiktų paaiškinimų neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu M. K. vartojo alkoholį festivalio „O.L.E.“, vykusio klubo „Rąžė“, teritorijoje, metu. M. K. buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 1,47 promilių neblaivumo laipsnis. Renginys, kuris vyko prie klubo atitinka teismų praktikos viešosios vietos apibūdinimą. M. K. neginčijo aplinkybės, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje jis buvo neblaivus. Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra duomenų, kad M. K. viešoje vietoje būtų elgęsis neadekvačiai, nesiorientavęs aplinkoje, svirduliavęs, kabinėjęsis prie praeivių, t. y., kad jo neblaivumas nebuvo akivaizdus pašaliniams asmenims. Byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių, kad įvykio metu buvo įžeista ar pažemintas kitų asmenų orumas ir dorovė. Kiti asmenys ir (ar) vykusios renginio organizatoriai dėl triukšmo ir (ar) kitų aplinkybių, susijusių su M. K. elgesiu, su pareiškimu į policiją nesikreipė. Iš byloje esančių vaizdo įrašų nenustatyta, kad asmuo elgtųsi neadekvačiai ir (ar) netinkamai, priešingai M. K. nevartojo necenzūrinių žodžių, nesielgė agresyviai, į atvykusių pareigūnų užduotus klausimus atsakinėjo, patvirtino pareigūnams savo tapatybę, išsakė savo poziciją dėl galimai jo atžvilgiu pavartoto smurto, nors jo kalba buvo nerišli, tačiau M. K. išsakyti žodžiai dėl įvykio aplinkybių nebuvo necenzūriniai žodžiai ar kiti žmogaus orumą žeminantys ar menkinantys žodžiai. Šiuo atveju, byloje nėra objektyvių duomenų apie M. K. triukšmavimą, šlitinėjimą, griuvinėjimą, kabinėjimąsi prie žmonių, rėkavimą ir (ar) kitokį netinkamą elgesį atvykus pareigūnams, priešingai pareigūnus į įvykio vietą iškvietė pats pareiškėjas M. K. dėl galimai jo atžvilgiu panaudoto smurto. Jo nurodomas aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, jog pagal jo pareiškimą (skundą) pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Minėtame ikiteisminiame tyrime jis pripažintas nukentėjusiuoju, medicininiuose dokumentuose užfiksuoti sužalojimai sutampa su M. K. atvykusiems pareigūnams nurodytomis aplinkybėmis apie nepažįstamų asmenų smurtavimą prieš jį, jo smaugimą. Akivaizdu, jog šiuo atveju pareiškėjas galimai pats nukentėjo, ir nors buvo pavartojęs alkoholio, kreipėsi pagalbos į pareigūnus.

Įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. kaltei pagal ANK 484 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius preziumuoti kyla per daug abejonių, kurios vertintinos pareiškėjo M. K. naudai.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog apkaltinamasis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti atsakomybėn patraukto asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K–594/2012, 2K-110/2013). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad M. K. nutarime nurodytu metu būdamas neblaivus, skundžiamame nutarime nurodytais veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, tokiu būdu padarydamas ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įvertinęs byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad M. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį patrauktas nepagrįstai, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Taigi, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos, vadovaujantis ANK 666 straipsnio nuostatomis, advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto, jei prireikia, kartu taikant BPK 106 straipsnio nuostatas; iš nukentėjusių nuo administracinio teisės nusižengimo asmenų ar kitų asmenų, inicijavusių administracinio nusižengimo procesą, tokių išlaidų priteisti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-976/2024).

Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuotas VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022, 2AT-3-628/2024).

Pagal į bylą pateiktus įrodymus, M. K. patirtos išlaidos atstovo advokato Ryčio Rimkaus paslaugoms apmokėti sudaro 700 Eur. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nurodytus dydžius, šios administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos nagrinėjimo laiką teisme, taip pat pateikto skundo išsamumą bei motyvus, sprendžia, jog atstovo nurodytos procesinės išlaidos, patirtos nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą teisme, yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, tikėtinai skirtą darbo laiką, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, prašomą sumą M. K. priteisiant iš valstybės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 666 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo M. K. atstovo advokato Ryčio Rimkaus skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7765-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną M. K. nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Priteisti M. K. iš valstybės 700 Eur (septynis šimtus eurų) jo patirtoms išlaidoms už advokato paslaugas apmokėti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.