- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2A-1371-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37252-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- UAB „Averneta“
- Ieškovas
- P. M.
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Averneta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui UAB „Averneta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. M. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Averneta“ (toliau – ir atsakovas) 206,55 Eur už žemės grąžto su priedais nuomą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad dirbo pas atsakovą. Atliekant tvoros montavimo darbus, ieškovui reikėjo žemės grąžto tvoros stulpų betonavimui. Apie tai buvo informuotas atsakovo direktorius A. N., kuris paprašė ieškovo nuo 2019-10-10 iki 2019-10-16 išnuomoti savo vardu žemės grąžtą ,,STIHL“, žemės gręžiklį ,,BT 131“ bei grąžto ilgintuvą ,,BT121“ iš UAB ,,Gotas“ (toliau – ir įrankiai) bei pažadėjo apmokėti sąskaitą. Pažymėjo, jog gražinus grąžtą su priedais nuomotojui UAB ,,Gotas“, atsakovas pateiktos sąskaitos neapmokėjo, todėl 2019-11-08 pakartotinai sąskaita buvo nusiųsta elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, skola nebuvo sumokėta. Pabrėžė, jog ieškovas įrankius naudojo išimtinai tik atsakovo interesais atliekant segmentinės tvoros statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad pirko ir kitas priemones, susijusias su darbu bendrai už 80,07 Eur. Šias išlaidas atsakovas taip pat žadėjo kompensuoti, tačiau nekompensavo.
3. Atsakovas UAB „Averneta“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį palikti nenagrinėtu arba atmesti bei skirti ieškovui 300 Eur baudą už aiškiai nepagrįsto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimą. Nurodė, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai tuo metu, kai ieškovas išnuomojo įrankius, todėl CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 1 – 2 dalys ir 6.251 straipsnio 1 dalis šiam ginčui netaikomi. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Nurodė, kad nors ieškovas teigė, jog atsakovas jo prašė išnuomoti grąžtą su priedais, šių teiginių neįrodė. Pabrėžė, jog atsakovas niekuomet el. laišku, ar kita forma nepripažino skolos ieškovui, kadangi atsakovas savo vardu nuomojosi darbo įrankius iš UAB „Gotas“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 206,55 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už 206,55 Eur priteistą sumą nuo 2019-12-13 bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio. Grąžino ieškovui permokėtą 45 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2016-09-23 dirbo pas atsakovą apdailininku. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2019-10-13. 2019-10-10 iš UAB „Gotas“ buvo išnuomoti žemės grąžtas ,,STIHL“, žemės gręžiklis ,,BT 131“ ir žemės grąžto ilgintuvas ,,BT121“ bei 206,55 Eur sumai išrašyta išankstinio apmokėjimo sąskaita – faktūra DTF Nr. 00049791, nurodant, jog pirkėjas yra ieškovas. Ieškovas apmokėjo UAB „Gotas“ 206,55 Eur pagal išankstinę apmokėjimo sąskaitą už 2019-10-10 – 2019-10-16 žemės grąžto su priedais nuomą, atliekant darbus (duomenys neskelbtini).
6. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas 2019-12-04 kreipėsi į atsakovo atstovą A. N., nurodydamas, jog laikotarpiu nuo 2019-10-10 iki 2019-10-16 buvo atliekami tvoros montavimo darbai, (duomenys neskelbtini) (darbus atliko UAB „Averneta“), kad iš UAB „Gotas“ buvo nuomojami įrankiai ieškovo vardu, kad UAB „Averneta“ vadovas žodžiu patvirtino, jog po atliktų darbų už įrankio nuomą bus apmokėta, tačiau iki šiol neapmokėjo, kad išankstinės sąskaitos suma – 206,55 Eur. Atsakovo vadovas A. N. atsakyme nurodė, kad ieškovas, atlikdamas tvoros montavimo darbus, pažeidė nuotekų šulinio vamzdynus, atliktų darbų vertė, dėl ieškovo kaltės – 2200 Eur, prašė apmokėti patirtus nuostolius, nurodydamas, jog tuomet apmokės ieškovo sąskaitą už nuomą.
7. Teismas pažymėjo, kad ginčas tarp šalių yra kilęs ne iš darbo teisinių santykių. Ieškovas skolą kildina iš civilinių teisinių santykių, iš prievolių vykdymo, t. y. atsiskaitymo už įrankių nuomą pagal žodinį šalių susitarimą. Nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti skola nėra susijusi su darbinėmis išmokomis Darbo kodekso prasme.
8. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas įrankius nuomojo tuomet, kai šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad atsakovo vadovas pripažino įrankių nuomos faktą ir netgi įsipareigojo apmokėti sąskaitą tuomet, jei ieškovas atlyginis nuostolius. Įvertino nuomos objektą, įrankių, kurių ieškovas nebūtų nuomojęs savo asmeninių poreikių tenkinimui, pobūdį. Teismas sprendė, jog šalys buvo pasiekusios susitarimą dėl įrankių nuomos ir įrankiai buvo išnuomoti atsakovo veiklai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovas UAB „Averneta“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė priimti naujus rašytinius įrodymus – ieškovo kreipimąsi į Vilniaus darbo ginčų komisiją, ieškovo susirašinėjimą, darbo ginčo komisijos lydraštį, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo ginčo komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020-05-04 sprendimą Nr. DGKS-2928.
10. Nurodė, kad ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu, nes ieškovas nesilaikė darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Paaiškino, kad ginčo laikotarpiu nuo 2019-10-10 iki 2019-10-16 ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai. Aplinkybę, jog ieškovą ir atsakovą sieja išskirtinai darbo teisiniai santykiai patvirtina tai, jog ieškovas dėl tų pačių aplinkybių kreipėsi ir į Vilniaus miesto darbo ginčų komisiją, kuri darbo ginčus nagrinėja privalomąja ikiteismine tvarka. Pažymėjo, kad atsakovo atsakomybės prieš buvusį darbuotoją (ieškovą) klausimą reguliuoja išskirtinai Darbo kodeksas, todėl ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas negali būti taikomas. Pabrėžė, kad šalis nesiejo sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai. Teigė, kad ieškovas nesilaikė darbo ginčų išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Paaiškino, kad ieškovas kaltina atsakovą tuo, kad ieškovas neaprūpino ieškovo reikiamomis darbo priemonėmis, tačiau atsakovas į bylą pateikia rašytinius įrodymus (PVM sąskaitas faktūras) pagrindžiančias, jog atsakovas visiškai aprūpino darbuotojus tiek visomis reikalingomis darbo priemonėmis, tiek visomis darbo saugos priemonėmis.
11. Nurodė, kad šalys nebuvo sudarę jokio susitarimo dėl darbo įrankių naudojimo vykdant darbo sutartį ir/ar kitaip atsakovo naudai naudojant ieškovo išnuomotą turtą.
12. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrindė, jog sulaukė prašymo išnuomoti įrankius. Toks prašymas turėjo būti rašytinis, įrašytas į darbo sutartį. Pabrėžė, kad niekada nepripažino jokios tariamos skolos ieškovui. Atsakovas jokia forma neprašė ieškovo nei savo, nei atsakovo vardu nuomotis darbo priemonių ir nežadėjo ieškovui apmokėti nuomos sąskaitų. Paaiškino, kad savo vardu nuomoja darbo įrankius iš UAB „Gotas“ ir neturėjo poreikio nuomoti darbo įrankius per tarpininką.
13. Pabrėžė, kad ieškovas pats nurodė, jog išnuomotus darbo įrankius naudojo darbo funkcijoms pagal darbo sutartį vykdyti. Tokiu atveju, kai darbo įrankiai naudojami darbams pagal darbo sutartį vykdyti, turi būti taikomos darbo teisės normos (Darbo kodekso 31 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnio 5 dalis).
14. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas įrankius galėjo nuomotis papildomam darbui atlikti, kuris nėra susijęs su atsakovu.
15. Ieškovas P. M. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
17. Su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė naujus įrodymus – ieškovo kreipimąsi į Vilniaus darbo ginčų komisiją, ieškovo susirašinėjimą, darbo ginčo komisijos lydraštį, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo ginčo komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020-05-04 sprendimą Nr. DGKS-2928. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą bei į tai, kad naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, įrodymų atsakovas negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šiuos įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
18. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, tame tarpe apelianto pateiktais naujais rašytiniais įrodymais nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas dirbo pas atsakovą apdailininku pagal 2019-09-23 darbo sutartį Nr. 19, nuo 2019 09 23 iki 2019 11 13 (sprendime dėl įsivėlusios techninės klaidos nurodyta, jog ieškovas dirbo nuo 2016 09 23 iki 2019 10 23). Laikotarpiu nuo 2019-10-10 iki 2019-11-16 ieškovas iš UAB ,,Gotas“ nuomojo žemės grąžtą ,,STIHL“, žemės gręžiklį ,,BT 131“, grąžto ilgintuvą ,,BT121“. Už įrankių nuomą UAB ,,Gotas“ išrašė išankstinio apmokėjimo sąskaitą 206,55 Eur sumai, kurią ieškovas apmokėjo 2019-12-23.
19. Bylos duomenys pagrindžia, kad laikotarpiu nuo 2019-10-10 iki 2019-10-16, ieškovą su UAB ,,Gotas“ siejo įrankių nuomos santykiai, o su atsakovu darbo teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatyta aplinkybė nereiškia, kad tarp šalių negalėjo susiklostyti ir prievoliniai santykiai dėl apmokėjimo už įrankių nuomą. Kaip matyti iš paties apelianto Darbo ginčų komisijos 2020 05 04 sprendimo turinio atsakovas atsiliepime į ieškovo Darbo ginčų komisijai pateiktą ieškinį patvirtino, kad pagal 2019 09 23 su ieškovu sudarytą darbo sutartį Nr. 19 ieškovas buvo priimtas į apdailininko pareigas ir jokių kitokių su darbo santykiais susijusių pareigų pagal darbo sutartį nebuvo sulygta.
20. Pažymėtina, kad ieškovas prašyme darbo ginčo komisijai dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir delspinigių priteisimo nereiškė reikalavimo dėl 206,55 Eur sumos už įrankių nuomą priteisimo, todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovo kreipimasis į darbo ginčo komisiją patvirtina, kad ieškovo prašoma priteisti skola yra susijusi su darbinėmis išmokomis Darbo kodekso prasme.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sudarytas sutartis šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.38 straipsnis, CK 6.200 straipsnio 1 dalis, CK 6.256 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, CK 6.205 straipsnis).
22. Remiantis į bylą pateiktu šalių el. susirašinėjimu nustatyta, kad ieškovas 2019-12-04 kreipėsi į atsakovo atstovą A. N. prašydamas apmokėti pagal žodinį susitarimą už įrankių nuomą laikotarpiu nuo 2019-10-10 iki 2019-10-16, kuriuos ieškovas nuomojo iš UAB „Gotas“ pagal šalių žodinį susitarimą. Atsakovo atstovas, atsakydamas į ieškovo el. laišką nurodė, kad apmokės už įrankių nuomą, jeigu atsakovas atlygins atsakovui jo patirtus nuostolius, kurie susidarė ieškovui atliekant tvoros montavimo darbus. Taigi, atsakovas raštu (el. laišku) yra pripažinęs, kad buvo susitaręs, jog ieškovas savo vardu išnuomos darbo įrankius, kurie buvo reikalingi darbams pas atsakovą atlikti kas akivaizdžiai negali būti laikoma įprastinėmis apdailininko darbo funkcijomis, o šalys šiuo atveju veikė ne darbo sutarties ribose, tokių veiksmų atlikimas negalėjo būti numatytas darbo sutartyje kaip apdailininko darbo funkcijos. El. laiškas, kuriuo atsakovas sutiko apmokėti už įrankių nuomą ieškovui atlyginus nuostolius, pagrindžia, kad atsakovas pripažino prievolę ieškovui. Minėta, kad šalis ginčo laikotarpiu siejo darbo teisiniai santykiai, taigi labiau tikėtina, kad įrankius ieškovas nuomojosi ne savo asmeniniams poreikiams, o darbo funkcijoms atlikti, pagal išankstinį žodinį susitarimą. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę ne tik darbo teisiniai santykiai, tačiau ir prievoliniai santykiai dėl tarpininkavimo išnuomojant ginčo įrankius. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė už įrankių nuomą sumokėta sumą.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
25. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
26. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.