Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui UAB „Averneta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo 2016-09-23 dribo pas atsakovą apdailininku; darbo sutartis sudaryta neterminuotai, tai patvirtina 2019-09-23 Darbo sutartis Nr. 19 (teismas nenurodo bylos lapų, kadangi Liteko sistemoje nepavyko suformuoti bylos). Ieškovo paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, nustatyta, kad Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2019-10-13; atsakovo atstovas teismo posėdyje šios aplinkybės neginčijo. Iš nuomos detalizacijos pagal sąskaitą-faktūrą DTF Nr. 00049791 matyti, jog 2019-10-10 iš UAB „Gotas“ buvo išnuomoti žemės grąžtas ,,STIHL“, žemės gręžiklis ,,BT 131“ ir žemės grąžto ilgintuvas ,,BT121“ bei išrašyta 206,55 Eur sumai išankstinio apmokėjimo sąskaita – faktūra DTF Nr. 00049791, nurodant, jog pirkėjas yra ieškovas. 2019-12-23 Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 1136 patvirtina, jog ieškovas apmokėjo UAB „Gotas“ 206,55 Eur pagal išankstinę apmokėjimo sąskaitą už 2019-10-10 – 2019-10-16 žemės grąžto su priedais nuomą, atliekant darbus (duomenys neskelbtini).

Iš elektroninio šalių susirašinėjimo matyti, jog ieškovas 2019-12-04 kreipėsi į atsakovo atstovą A. N., nurodydamas, jog laikotarpiu 2019-10-10 – 2019-10-16 buvo atliekami tvoros montavimo darbai, (duomenys neskelbtini) (darbus atliko UAB „Averneta“); iš UAB „Gotas“ buvo nuomojami žemės grąžtas „Stihl“, grežiklis bei ilgintuvas ieškovo vardu; UAB „Averneta“ vadovas žodžiu patvirtino, kad po atliktų darbų už įrankio nuomą bus apmokėta, tačiau iki šiol neapmokėjo. Išankstinės sąskaitos suma – 206,55 Eur. Ieškovas prašė apmokėti sąskaitą. Tuo tarpu atsakovo vadovas A. N. atsakyme nurodė, kad ieškovas, atlikdamas tvoros montavimo darbus, pažeidė nuotekų šulinio vamzdynus. Atliktų darbų vertė, dėl ieškovo kaltės – 2200 Eur, kuriuos patyrė atsakovas ir UAB „Sapas ir Ko“; prašė apmokėti patirtus nuostolius, nurodydamas, jog tuomet apmokės ieškovo sąskaitą už nuomą.

Atsakovo atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo išsprendimo ne teisme tvarkos. Šios bylos kontekste teismas pažymi, jog ginčas tarp šalių yra kilęs ne iš darbo teisinių santykių; darbo sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2019-10-13. Ieškovas skolą kildina iš civilinių teisinių santykių, o būtent iš prievolių vykdymo, t. y. atsiskaitymo už įrankių nuomą pagal žodinį šalių susitarimą; ieškovo prašoma priteisti skola nėra susijusi su darbinėmis išmokomis Darbo kodekso prasme. Taigi, atsakovo nurodytas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Sprendžiant ar tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, svarbu pažymėti, jog ieškovas pripažino, jog rašytinio susitarimo tarp šalių dėl įrankių nuomos nebuvo; šalys buvo sulygę žodžiu. Tuo tarpu atsakovas tokio susitarimo nepripažino ir teigė, jog pats atsakovas nuomodavosi įrankius iš UAB „Gotas“ savo vardu.

Sprendžiant, ar buvo sudaryta tarp šalių žodinė sutartis, teismas atsižvelgia į civilinėje teisėje galiojantį sutarties laisvės principą. Konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą. Vadinasi įrodinėjant, jog buvo sudaryta žodinė sutartis, svarbu nustatyti šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto, kaip tokio, faktą. Taigi sprendžiant ar buvo šalių susitarimas dėl įrankių nuomos, teismas teisiškai reikšmingomis pripažįsta šias aplinkybes: 1) ieškovas įrankius nuomojo tuomet, kai šalis siejo darbo teisiniai santykiai; 2) šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovo vadovas pripažino įrankių nuomos faktą ir netgi įsipareigojo apmokėti sąskaitą tuomet, jei ieškovas atlyginis nuostolius; 3) įvertintinas nuomos objektas - įrankių pobūdis, kurių ieškovas nebūtų nuomojęs savo asmeninių poreikių tenkinimui. Taigi, išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog šalys buvo pasiekę susitarimą dėl įrankių nuomos ir įrankiai - žemės grąžtas ,,STIHL“, žemės gręžiklis ,,BT 131“ ir žemės grąžto ilgintuvas ,,BT121“, - buvo išnuomoti atsakovo veiklai; todėl atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovui 206,55 Eur pagal UAB „Gotas“ išankstinio apmokėjimo sąskaitą – faktūrą DTF Nr. 00049791. CK 6.38 str. nurodyta, jog prievolės turi būti būtų vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo principais. Nors byloje esančios UAB „Gotas“ sąskaitos-faktūros GTF Nr. 00049617 ir Nr. 00047752 bei GTC Nr. 00035131 patvirtina, jog atsakovas savo vardu nuomojo įrankius iš „Gotas“, tačiau šios sąskaitos savaime nepaneigia aplinkybės, jog ieškovas 2019-10-10 nuomojo iš „Gotas“ įrankius darbinių funkcijų vykdymui atsakovo veikloje. EŽTT savo praktikoje pripažįsta holistinį įrodymų vertinimo būdą, kuris suteikia teismui teisę laisvai vertinti kiekvieną byloje esantį įrodymą ir nustatyti jo įrodomąją reikšmę konkrečioje nagrinėjamojoje byloje (Sa-Capital Oy v. Finland, no. 5556/10, 14 February 2019). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui priteisti iš atsakovo 206,55 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo UAB „Gotas“ 2019-12-23 Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 1136.

Atsakovas prašė skirti ieškovui baudą už aiškiai nepagrįsto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimą. Pagal CPK 95 str., baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Tuo tarpu teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovas pareiškė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, jog CPK 5 str. 1 d. įtvirtina kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė. Tuo tarpu teismas nenustatė ieškovo nesąžiningumo, taigi nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jam baudą.

CK 6.37 str. ir 6.210 str. pagrindais iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (206,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio.

Remiantis CPK 87 str. 1 d. 1 p., ieškovui grąžintinas jo permokėtas 45 Eur žyminis mokestis.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Averneta“, į. k.: 305204928, ieškovo P. M., a. k.: (duomenys neskelbtini) naudai 206,55 Eur skolos (du šimtus šešis Eur ir 55 euro centus), 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (206,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika Eur) žyminio mokesčio.

Grąžinti ieškovui P. M., a. k.: (duomenys neskelbtini) permokėtą 45 Eur (keturiasdešimt penkis Eur) žyminį mokestį. Išaiškinti, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.