Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. S. skundą dėl antstolės Laimos Neniškienės veiksmų, suinteresuoti asmenys I. S., A. S., antstolė Laima Neniškienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Laima Neniškienė 2020 m. lapkričio 11 d. patvarkymu Nr. S-1052 pareiškėjo 2020 m. lapkričio 6 d. skundo netenkino ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsniu, skundą persiuntė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Patvarkyme nurodoma, jog 2013 m. sausio 22 d. išieškotoja I. S. pateikė vykdymui vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko E. S. Prašyme nurodė, kad negauna išlaikymo nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. N2-256-714/2010, kuriuo buvo pakeistas išlaikymo dydis, iš E. S. priteisiant po 86,89 Eur (300 Lt) nepilnamečiams vaikams A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui. Išlaikymas buvo priteistas nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki jų pilnametystės ir nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydžio suma periodinėmis išmokomis indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečių išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirta I. S.

2006 m. birželio 12 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. N2-902-05/2006, išieškotoja I. S. 2010 m. kovo 9 d. pateikė vykdyti antstoliui Aleksandrui Selezniovui, kuriam ir buvo pateiktas 2010 m. kovo 25 d. raštas iš akcinės bendrovės „SEB banko“, kad Egidijus Skuodas nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 30 d. į I. S. Visa Elektron kortelę Nr. 4797094103101921 pervedė (16300.00 Litų) - 4720.81 Eur. Antstolis Aleksandras Selezniovas 2015 m. lapkričio 22 d. nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0010/10/01625. Antstolė pažymi, jog vykdomojoje byloje Nr. 0065/13/00052 nėra raštiško tarpusavio šalių susitarimo, kad išlaikymą mokėjo avansu. Teismo sprendimais, kurių pagrindu išduoti vykdomieji raštai, pareiškėjui E. S. buvo aiškiai nurodytos mokėtinos išlaikymo sumos ir jų periodiškumas. E. S. pats savavališkai pakeitė teismo sprendime nustatytą mokėjimo tvarką ir dydį. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2209-586/2015, iš atsakovo E. S. priteistas išlaikymas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2015 m. liepos 1 d. iki kol A. S. baigs gimnaziją, t. y. iki 2016 m. liepos 31 d. A. mokėjo gera valia į antstolės depozitinę sąskaitą ir buvo pervesta 1300 Eur, todėl skolos nėra ir vykdomoji byla Nr. 0065/15/00637 užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 7 d. skolininkas E. S. turėjo sumokėti 11783 Eur pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. N2-256-714/2010 ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2-2209-586/2015. Skolininkas savo iniciatyva pervedė 2570 Eur, Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (dabar - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) pervedė 6842,87 Eur, todėl skolininkas liko skolingas 2370 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, šiuo procesu yra ribojamos asmenų teisės vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė Laima Neniškienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0065/13/00052, pradėtą pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. N2-256-714/2010 dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnametėms dukroms A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). Minėtu sprendimu iš skolininko E. S. priteista po 86,89 Eur (300 Lt) išlaikymo kiekvienai dukrai, išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui. Išlaikymas buvo priteistas nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki jų pilnametystės ir nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydžio suma periodinėmis išmokomis indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečių išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirta I. S. Vykdomasis dokumentas antstolei pateiktas 2013 m. sausio 22 d. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Duomenų, kad vykdomasis dokumentas būtų panaikintas ar nuginčytas, nėra, todėl darytina išvada, jog vykdomasis raštas yra galiojantis ir vykdytinas. Tuo pačiu pažymėtina, jog skolininko E. S. atžvilgiu taip buvo vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0065/15/00637 ir Nr. 0010/10/01625, visgi minėtos vykdomosios bylos atitinkamai buvo užbaigtos ir nutrauktos, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakys.

Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai antstolė Laima Neniškienė atsisakė įskaityti skolininko E. S. sumokėtus 1800 Eur išieškotojai I. S. vykdomojoje byloje Nr. 0065/13/00052.

Pareiškėjas skundžia antstolės Laimos Neniškienės 2020 m. spalio 19 d. Pažymą apie išlaikymo skolą Nr. S-20-65-4665, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas liko skolingas 2370 Eur. Pažymi, kad dar 2006 m. birželio 12 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. N2-902-05/2006 iš pareiškėjo buvo priteista nepilnametėms dukroms A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), 125 Litų išlaikymo suma, mokama periodinėmis išmokomis kas mėnesi kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Ieškovei I. S. pagal minėta teismo sprendimą turėjo sumokėti 10 000 Litų, tačiau nurodo, jog pats sumokėjo 16 300 Litų. Dėl šių aplinkybių ieškotoja I. S. iki šiol yra jam skolinga 1800 Eur (6300 Litų), todėl pareiškėjas mano, jog minėta suma turėtų būti įskaityta į išlaikymo įsiskolinimo sumą vykdomosiose bylose. Antstolė nesutinka su pareiškėjo skundo, nurodo, jog vykdomojoje byloje Nr. 0065/13/00052 nėra raštiško tarpusavio šalių susitarimo, kad išlaikymą mokėjo avansu. Teismo sprendimais, kurių pagrindu išduoti vykdomieji raštai, pareiškėjui E. S. buvo aiškiai nurodytos mokėtinos išlaikymo sumos ir jų periodiškumas. E. S. pats savavališkai pakeitė teismo sprendime nustatytą mokėjimo tvarką ir dydį. Informuoja, jog nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 7 d. skolininkas E. S. turėjo sumokėti 11783 Eur pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. N2-256-714/2010 ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2-2209-586/2015. Skolininkas savo iniciatyva pervedė 2570 Eur, Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (dabar - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) pervedė 6842,87 Eur, todėl skolininkas liko skolingas 2370 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.39 straipsnio 1 dalis numato, jog skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo nurodytą 16 300 Litų įmoką išieškotoja pripažintų tinkamu išlaikymo teikimu vykdant teismo sprendimą, ir tokiu būdu būtų sutikusi sumažinti antstolio patvarkyme nurodytą išlaikymo įsiskolinimo sumą ar laikytų, jog pareiškėjas tinkamai yra įvykdęs savo prievolę. Teismas pažymi, jog teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjas buvo įsipareigojęs teikti savo dukroms išlaikymą, yra įsiteisėjęs, todėl turėjo būti vykdomas jame išdėstyta tvarka ir apimtimi. Pareiškėjo papildomai sumokėtos lėšos į I. S. sąskaitą, pačios savaime nepaneigia ir nepanaikina pareiškėjo pareigos tinkamai vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, juo labiau, kad byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę tarpusavio susitarimą dėl kitokio E. S. išlaikymo teikimo būdo ar apimties bei piniginių lėšų įskaitymo.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisė antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Antstolis neturi teisės atlikti procesinių veiksmų, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį. Antstolis gali atlikti tik tuos veiksmus, kurie pagal CPK priskirti jo kompetencijai. Vaiko išlaikymo skola gali būti sumažinta tik tuo atveju, jei dėl to sutinka vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkantis asmuo, šiuo atveju tai I. S., kurios sutikimo įskaityti minėtą sumą vykdomojoje byloje nėra.

Įvertinus tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo sutikimui, byloje nesant jokių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų pareiškėjo tinkamai įvykdytą prievolę teikti savo dukroms išlaikymą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (net jei tai būtų ir faktiškai teiktas išlaikymas), išieškotojai nepatvirtinus, kad pareiškėjas yra tinkamai įvykdęs savo prievolę, teismas neturi pagrindo spręsti, kad antstolė atsisakydama įskaityti pareiškėjo prašomą 1800 Eur sumą, netinkamai vykdė įstatymo jai pavestas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas. Analogiškos pozicijos dėl antstolio kompetencijos vykdant teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo bei dėl tinkamo teismo sprendimo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams vykdymo yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019).

Teismas pažymi, kad pareiškėjui nesutinkant su priteisto išlaikymo įsiskolinimu ir teigiant, jog savo prievolę teikti išlaikymą dukroms jis yra įvykdęs tinkamai, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta bei vykdymo veiksmų nutraukimo (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-760-357/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad antstolė netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ar pažeidė pareiškėjo teises ir interesus, todėl darytina išvada, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl jame nurodytų pagrindų ir motyvų pagrindu, nėra (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo E. S. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0065/13/00052 ir Nr. 0065/15/00637 grąžinti antstolei Laimai Neniškienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.