Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui E. G. dėl kraustymosi išlaidų ir negautų pajamų dėl nutrauktos trumpalaikės nuomos paslaugos visuomenės poreikiams paimtame nekilnojamajame turte priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė ieškiniu prašė: 1) leisti įregistruoti valstybės vardu valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre (toliau – NTKR) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste)“ (toliau – ir NŽT direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymas) nurodytus: 0,1041 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius: pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo turtas), nuosavybės teise priklausančius atsakovui E. G., ir pradėti juos naudoti NŽT direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme nurodytiems tikslams; 2) nustatyti, kad atsakovui už visuomenės poreikiams paimtą ginčo turtą atlyginimo ir kitų nuostolių dydis yra 274 370 Eur.

2. Atsakovas E. G. prašė ieškinio pirmąjį reikalavimą tenkinti iš dalies – leisti valstybės vardu įregistruoti NTKR atsakovui priklausantį ginčo turtą, sudarant atsakovui galimybę 20 mėnesių neatlygintinai naudotis ginčo turtu iki atsakovas su šeima įsikurs naujame pastatytame name.

3. Atsakovas patikslintu atsiliepimu į ieškinį prašė: 1) nustatyti, kad už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymo pagrindu paimto ginčo turto atlyginimo dydžiai yra tokie: 55 000 Eur už 0,1041 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 161 000 Eur už pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 40 040 Eur už kitus statinius ir įrenginius; 17 530 Eur už želdinius; 69 170,30 Eur kiti nuostoliai; 3 587,65 Eur už kraustymosi paslaugas; 2 940 Eur už kilnojamuosius daiktus, kurie dėl individualių savybių negalėjo būti panaudoti; 43 305,58 Eur prarastos nekilnojamojo turto nuomos pajamos; 17 253,34 Eur už laikiną gyvenimą nuomotame name; 83,73 Eur už notarines paslaugas; 2 000 Eur neturtinė žala; 2) priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-763-259/2021 (buvęs Nr. e2-1964-259/2020) leido įregistruoti NTKR valstybės vardu NŽT direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 1P-254-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. 1901/0203:2, pagrindu visuomenės poreikiams (Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste) paimtą ginčo turtą ir pradėti juo naudotis, taip pat nustatė, kad atsakovas yra 274 370 Eur savininkas (įsiteisėjo 2021 m. kovo 18 d.)

5. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-763-259/2021 ieškinio reikalavimus tenkino; atsakovo reikalavimus tenkino iš dalies – priteisė atsakovui iš ieškovės 20 128,72 Eur papildomai patirtus nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki jo visiško įvykdymo dienos ir 2 536,52 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitus atsakovo reikalavimus atmetė.

6. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-618-910/2022 pakeitė Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl būsimų laikino gyvenamojo būsto nuomos išlaidų, kilnojamųjų daiktų vertės kompensavimo, procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momento ir 83,73 Eur išlaidų už notaro suteiktas paslaugas ir šią apskųsto teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Ieškinį patenkinti iš dalies, atsakovo reikalavimus patenkinti iš dalies. Iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės atsakovui E. G. priteisti 83,73 Eur išlaidų už notaro paslaugas, 2 940 Eur kilnojamųjų daiktų, kurie lieka paimtame visuomenės poreikiams name ir dėl individualių savybių negalės būti atsakovo panaudoti kitur, vertei kompensuoti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3 023,73 Eur), skaičiuojamas nuo Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties dalies paimti visuomenės poreikiams atsakovo nekilnojamąjį turtą ir jį registruoti valstybės vardu įsiteisėjimo (2020 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovo reikalavimą dėl laikino gyvenamojo būsto nuomos išlaidų atlyginimo atmesti“. Panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas atsakovo reikalavimas dėl negautų pajamų iš trumpalaikės patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos priteisimo, atsakovui priteista papildoma 2 787,65 Eur už kraustymosi paslaugas ir šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bei šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis priteistos iš ieškovės atsakovui 83,73 Eur išlaidos už notaro paslaugas ir atmestas atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, paliko nepakeistas. Netenkino atsakovo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

7. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė nesutiko su atsakovo reikalavimu dėl negautų nuomos pajamų atlyginimo. Nurodė, kad atsakovas nuomos veiklą (duomenys neskelbtini), vykdė 2015–2019 metų laikotarpiu ir ši veikla nuo 2020 m. liepos 1 d. nutrūko ne dėl NŽT direktoriaus priimto 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo ginčo turtą paimti visuomenės poreikiams. Jeigu teismas nuspręstų, kad turi būti atlyginti atsakovui nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu, turėtų būti atsižvelgta į atsakovo pateiktų pajamų ir išlaidų žurnalų duomenis bei priteista 5 569,62 Eur nuostolių už negautas nuomos pajamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu atmetė atsakovo reikalavimą dėl kraustymosi būsimų išlaidų priteisimo ir tenkino iš dalies atsakovo reikalavimą dėl negautų pajamų – priteisė iš ieškovės atsakovui 5 569,62 Eur negautas pajamas dėl nutrauktos trumpalaikės nuomos paslaugos visuomenės poreikiams paimtose patalpose (duomenys neskelbtini), 4, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 569,62 Eur) nuo 2020 m. gruodžio 12 d. (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties dalies paimti visuomenės poreikiams atsakovo nekilnojamąjį turtą ir jį registruoti valstybės vardu įsiteisėjimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 003,23 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas nustatė, kad atsakovas nurodė 3 500 Eur nuostolius, skirtus kraustymosi paslaugų būsimosioms išlaidoms atlyginti, tačiau ieškovė yra atlyginusi atsakovui šių išlaidų dalį (800 Eur), todėl atsakovo reikalaujamos iš ieškovės kraustymosi paslaugų išlaidos sudaro 2 700 Eur. Atsakovas kraustymosi paslaugų išlaidas įrodinėjo: 1) UAB „Limesa“ 2020 m. lapkričio 20 d. komerciniu pasiūlymu dėl 2 940,3 Eur kraustymo paslaugų kainos; 2) UAB „Parnasas“ 2021 m. rugsėjo 23 d. preliminariu pasiūlymu dėl 3 500 Eur kraustymo paslaugų kainos; 3) UAB „Litkrausta“ paslaugų kainoraščiu ir 4) interneto tinklalapio www.universalusmeistras.lt informacija apie kraustymo paslaugas. Ieškovė pateikė elektroninius susirašinėjimus su kraustymo paslaugas teikiančiais asmenimis: 1) mažoji bendrija (toliau – MB) „Inflatus“ atsakymą dėl 950 Eur kraustymo paslaugų kainos; 2) A. M. nurodė 45 Eur / val. kraustymo paslaugos kainą; 3) UAB „Transgo“ 2021 m. kovo 22 d. pasiūlymo komercinėje dalyje pateikė preliminarią kraustymo paslaugos sąmatą (500 Eur).

10. Teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė reikalavimo priteisti 2 700 Eur kraustymosi nuostolius, dėl to šį reikalavimą atmetė. UAB „Parnasas“ komercinis pasiūlymas nėra išsamus ir informatyvus, jame neatsispinti konkretaus perkraustytino kilnojamojo turto pobūdis. UAB „Transgo“ pateiktas komercinis pasiūlymas nepagrindė atsakovo būsimų išlaidų, jame neanalizuotos perkraustytino turto apimtys. Taip pat iš kitų atsakovo pateiktų įrodymų negalima nustatyti kraustymosi išlaidų.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo reikalavimas dėl negautų nuomos pajamų visuomenės poreikiams paimtame ginčo turte yra nenuoseklus, kadangi iki Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo priėmimo atsakovas prašė priteisti 43 305,58 Eur negautas pajamas, o bylą nagrinėjant pakartotinai ši reikalavimą padidino iki 65 996,63 Eur, nors esminių aplinkybių neįvyko.

12. Teismas nustatė, kad atsakovas pateikė: 1) Kauno miesto savivaldybės išduotą 2006 m. pažymėjimą Nr. 005963, kuriame nurodyta teikta nakvynės ir pusryčių paslauga Kaune, Meškeriotojų g. 4; šis pažymėjimas galiojo iki 2011 metų; 2) 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. verslo liudijimus apgyvendinimo paslaugoms (nakvynės ir pusryčių paslaugoms) teikti; 3) 2014 m. verslo liudijimą teikti (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugų); 4) 2015 m. ir 2016 m. verslo liudijimus teikti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini); 5) 2017 m., 2018 m., 2019 m. verslo liudijimus teikti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugų) (duomenys neskelbtini); 6) 2020 m. verslo liudijimą teikti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugų) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas pateikė: 1) buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis pagal kurias ši butas nuomotas 2015 m. vasario 1 d.–2020 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu; 2) nuo 2015 m. iki 2020 m. gyventojo pajamų deklaracijas ir 3) 2015–2019 metų laikotarpio gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus.

13. Teismas įvertino, kad atsakovas pagal verslo liudijimus galimai vykdė ūkinę komercinę veiklą ginčo turte, tačiau jos vykdymas savaime neįrodo gautų pajamų ir jų dydžio. Byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo apie atsakovo gautas pajamas iš trumpalaikės nuomos veiklos ginčo turte. Šalys specialistų išvadų nepateikė ir neprašė paskirti teismo ekspertizę atsakovo reikalaujamų kompensuoti praradimų dydžiui nustatyti. Todėl teismas padarė išvadą, kad pagal byloje pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti atsakovo įrodinėjamų nuostolių, grindžiamų dėl ginčo turto paėmimo visuomenės poreikiams prarasta galimybe vykdyti ūkinę komercinę veiklą (trumpalaikę patalpų nuomą), pagrįstą dydį.

14. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovės atsakovui 569,62 Eur negautas pajamas iš trumpalaikės patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos, kadangi iš ieškovės 2023 m. birželio 16 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų ir bylos nagrinėjimo metu pateiktos pozicijos, nusprendė, kad ieškovė sutiko atlyginti atsakovui 5 569,62 Eur negautas pajamas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už negautas pajamas (5 569,62 Eur) nuo teismo nutarties paimti visuomenės poreikiams atsakovo nekilnojamąjį turtą ir jį registruoti valstybės vardu įsiteisėjimo (2020 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovas E. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalis dėl atmestos atsakovo reikalavimų dalies ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – nustatyti, kad atsakovo negautos pajamos dėl patalpų (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams sudaro 65 996,63 Eur ir atsakovo nuostoliai, skirti kraustymosi išlaidoms atlyginti, sudaro 3 500 Eur bei priteisti atsakovui iš ieškovės 2 700 Eur kraustymosi išlaidas. Taip pat priteisti atsakovui iš ieškovės 17 276,09 Eur bylinėjimosi išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bylą nagrinėjant antrą kartą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Skundžiama teismo sprendimo dalis priimta pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18, 185 straipsnius ir 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, todėl byla išnagrinėta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

15.2. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartyje konstatuoti prejudiciniai faktai ir šios nutarties 77 ir 78 punktuose yra aiškiai nurodyta, ką pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą antrą kartą, turėjo nustatyti: 1) ar atsakovas nuomojo (nenuomojo) butus, esančius (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini); 2) kokio dydžio yra atsakovo grynosios negautos pajamos, iš jų atėmus išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar atsakovas nuomojo butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei kokias išlaidas patyrė juos nuomodamas.

15.3. Abejonės dėl atsakovo pateiktų nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos nutraukimu dėl visuomenės poreikiams paimto nekilnojamojo turto, dydžio (skaičiavimų) turėjo būti pašalintos ieškovei atliekant individualų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 47 straipsnio 1 dalį. Ieškovė neįvykdė ŽĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prievolės atlikti atsakovo verslo individualų vertinimą ir neprašė teismo skirti ekspertizę. Teismas, suabejojęs apelianto pateiktais skaičiavimais, turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus arba svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo. Dėl ieškovės pasyvaus procesinio elgesio (neįvykdytos įstatyminės pareigos atlikti verslo vertinimą) apeliantas neteko teisės į negautų pajamų atlyginimą.

15.4. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino įrodyta, kad, versdamasis gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslu, be kitų patalpų, jis nuomojo ir patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Taip pat pripažino, kad yra pagrindas abejoti atsakovo pateiktais skaičiavimais, nes: 1) 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. išduotų verslo liudijimų duomenimis atsakovas galėjo nuomoti patalpas keturiuose objektuose, įskaitant dviejuose objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2) atsakovas savo negautų pajamų skaičiavimuose nepateikė duomenų apie išlaidas (pvz., elektros energijos, komunalines ir t. t.). Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog bent vienas iš ieškovės ir atsakovo pateiktų komercinių pasiūlymų būtų pateikti individualiai įvertinus atsakovo kilnojamojo turto, kurį teks perkraustyti, pobūdį, kiekį ir pagal tai nustatytas laiko bei darbo sąnaudas šio pobūdžio paslaugai suteikti. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis nė vieno iš aptartų pasiūlymų duomenimis kaip pakankamai pagrįstais, t. y. leidžiančiais nustatyti kiek įmanoma realų tokio pobūdžio išlaidas. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų kiekvienos iš jų įrodinėjamam galimų kilnojamojo turto perkraustymo išlaidų dydžiui pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties 94 punktas).

15.5. Ieškovė į bylą pateikė tik 2023 m. birželio 16 d. rašytinius paaiškinimus, susijusius su atsakovo 2020 m. verslo liudijimu bei nurodė vieną trumpalaikės buto nuomos pasiūlymą iš internetinio tinklalapio www.skelbiu.lt. Ieškovė nurodė, kad neatliks atsakovo negautų pajamų individualaus vertinimo bei neprašė paskirti teismo ekspertizę dėl atsakovo negautų pajamų individualaus įvertinimo. Tačiau Kauno apygardos teismas priėmė ieškovei palankų skundžiamą sprendimą dėl įrodymų nustatyti atsakovo nuostolių (negautų pajamų ir kraustymosi išlaidų) dydį nepakankamumo.

15.6. Pirmosios instancijos teismas, suabejojęs atsakovo pateiktais nurodytais įrodymais (skaičiavimais), turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir svarstyti teismo ekspertizės skyrimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties 76–82 punktai). Tačiau teismas nenurodė atsakovui, kad jo pateikti įrodymai sukėlė abejones, yra nepakankami arba turėtų būti pateikti papildomi įrodymai.

15.7. Atsakovas bylos pakartotinio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė šiuos papildomus įrodymus: 1) butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkės O. U. su trečiaisiais asmenimis sudarytas panaudos sutarčių kopijas, patvirtinančias, kad nurodyti butai ginčo laikotarpiu buvo užimti, todėl atsakovas jų nuomoti ir gauti pajamas negalėjo, be to, 2023 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja (butų savininkė) O. U. patvirtino, kad atsakovas iš disponavimo jai priklausančiais butais pajamų niekada negavo; 2) 2022 m. gruodžio 13 d. prašymą dėl negautų pajamų ir išlaidų skaičiavimų bei įrodymus dėl išlaidų už elektrą, vandenį; 3) 2023 m. kovo 20 d. prašymą dėl papildomų įrodymų, kuriame pateikė atnaujintą negautų pajamų ir išlaidų skaičiavimą bei įrodymus apie išlaidas už elektrą, vandenį, šildymą, komunalinių atliekų tvarkymą; 4) 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašymą dėl papildomų įrodymų, kuriuose pateikė atsikirtimus į ieškovės 2023 m. birželio 16 d. rašytinius paaiškinimus bei atnaujintus skaičiavimus (ištaisytos aritmetinės klaidos, padarytos 2023 m. rugpjūčio 23 d. patikslintuose skaičiavimuose); 5) kraustyti skirto turto nuotraukas, kurios buvo pateiktos kraustymo paslaugas teikiančiai UAB „Parnasas“, atnaujintą paklausimą UAB „Parnasas“ dėl turto kraustymo, kuriame nurodyti turto pobūdis bei kiekis, taip pat UAB „Parnasas“ atnaujintą preliminarų pasiūlymą dėl kraustymo paslaugų kainos (mažiausiai 3 500 Eur).

15.8. Teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo nurodymais ir išaiškinimais, pateiktais 2022 m. spalio 20 d. nutartyje. Pirmiausia, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 20 d. nutarties 74, 75 punktuose nustatė prejudicinį faktą, kad atsakovas gyvenamajame name vykdė trumpalaikės nuomos veiklą, o 80 punkte – atsakovas turi teisę į negautų trumpalaikės nuomos pajamų atlyginimą. Tai reiškia, kad klausimai: ar atsakovas nuomojo (nenuomojo), kada nustojo nuomoti patalpas, ir, ar atsakovas turi teisę (neturi teisės) į negautų trumpalaikės nuomos pajamų atlyginimą, jau yra atsakyti ir jų pakartotinai nagrinėti nereikėjo. Tačiau skundžiamo teismo sprendimo 17–20 punktuose nurodyta: „Teismas įvertinęs byloje pateiktus šalių įrodymus sprendžia, kad atsakovas pagal verslo liudijimus galimai (duomenys neskelbtini), vykdė ūkinę komercinę veiklą“. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantas galimai nuomojo patalpas, iš dalies prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nustatytam faktui, kad apeliantas nuomojo patalpas. Antra, skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad nagrinėjant bylą pakartotinai teismas pasiūlė ieškovei ir sudarė galimybes atsakovui pateikti papildomus įrodymus patvirtinančius gautų pajamų dydį iš trumpalaikės paimto turto nuomos, tačiau šalys nepateikė naujų įrodymų savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Ieškovė kvestionavo atsakovo teikiamus skaičiavimus dėl prarastų pajamų, gautų dėl nutrauktos trumpalaikės nuomos (duomenys neskelbtini), tačiau šalys nei teikė specialistų išvadas, nei prašė skirti teismo ekspertizę atsakovo reikalaujamų kompensuoti praradimų dydžiui nustatyti.

15.9. Teismas atmetė apelianto reikalavimą priteisti 2 700 Eur kraustymosi išlaidas, motyvuodamas tuo, kad pirmojo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalių pateikti komerciniai pasiūlymai neišsamūs ir neinformatyvūs, juose neatsispindi konkretaus perkraustytino kilnojamojo turto pobūdis, o pagal kitus apelianto pateiktus įrodymus negalima nustatyti patirtas persikraustymo išlaidas. Kauno apygardos teismas nesivadovavo apeliacinės instancijos teismo, perdavusio bylos dalį nagrinėti iš naujo, nurodymais. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 20 d. nutarties 94 punkte pažymėjo, kad atsakovo kraustymosi išlaidos gali būti nustatomos pagal individualizuotus komercinius pasiūlymus, parengtus įvertinus konkretų kraustytiną atsakovo kilnojamąjį turtą bei pripažino, kad byloje nėra duomenų, jog pirmojo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalių teismui pateikti komerciniai pasiūlymai būtų būtent tokie. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad teismui nustačius, jog pateikti komerciniai pasiūlymai nėra pakankamai individualizuoti, pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Atsakovas savo iniciatyva pateikė į bylą papildomus įrodymus, pagrindžiančius kraustytino turto individualizavimą ir iš teismo negavo pastabų dėl papildomų įrodymų nepakankamumo arba pasiūlymų pateikti papildomus įrodymus.

15.10. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartyje nurodė, kad ieškovei nevykdant pareigos individualiu vertinimu įvertinti atsakovo nuostolius, atsakovo negautų pajamų dydis, pašalinus Lietuvos apeliacinio teismo įvardintas abejones, gali būti nustatytas remiantis atsakovo pateiktais skaičiavimais. Šiuo atveju individualus vertinimas ieškovės neatliktas. Atsakovas, vadovaudamasis metinių pajamų deklaracijų ir pajamų bei išlaidų apskaitos žurnalų duomenimis, nustatė 172 660 Eur pajamas iš turto nuomos veiklos 2015–2019 metų laikotarpiu. Vadovaudamasis nuomos sutartimis, atsakovas atėmė buto (duomenys neskelbtini) nuomos pajamas (172 660 Eur - 19 300 Eur = 153 360 Eur). Vadovaudamasis mokėjimais, sąskaitomis bei kitais komunalinių paslaugų teikėjų pateiktais duomenimis, atsakovas apskaičiavo patalpų nuomos veiklos (elektros, vandens, šildymo bei atliekų tvarkymo) išlaidas, kurias atėmęs iš bendros sumos, nustatė, kad 2015–2019 metų laikotarpiu atsakovas gavo 149 803,34 Eur (153 360 Eur - 3 556,66 Eur) pajamų. Nurodytų atsakovo pateiktų įrodymų ir skaičiavimų teismas nevertino, juos atmetė be motyvų.

15.11. Atsakovas nesutinka, kad jo pozicija dėl negautų pajamų yra nenuosekli. Ieškovė 2023 m. birželio 16 d. sutiko, kad atsakovo negautos pajamos būtų skaičiuojamos nuo NŽT direktoriaus įsakymo priėmimo dienos (2020 m. rugsėjo 9 d.) ir atsakovas dėl to neprieštaravo, atitinkamai negautas pajamas suskaičiavo nuo 2020 m. rugsėjo 9 d., tačiau atsakovas 2022 m. gruodžio 13 d. prašymuose buvo nurodęs, kad pirmojo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu negautas pajamas skaičiavo laikotarpiu iki numatomos naujo namo statybos pabaigos (2022 m. rugpjūčio 26 d.). Atsakovo naujas namas buvo užbaigtas statyti 2022 m. lapkričio 22 d. Būtent dėl to atsakovas pakeitė poziciją dėl negautų pajamų laikotarpio.

15.12. Palyginus ieškovės ir atsakovo skaičiavimus, būtina pastebėti, kad ieškovė nenurodė, kokios negautos grynosios pajamos atsakovui turėtų būti priteistos. Ieškovė atsakovo pateiktų skaičiavimų nepagrįstumą įrodinėjo tik interneto tinklalapių www.skelbiu.lt ir www.booking.com iškarpomis bei atsakovo 2023 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais, kad vieno kambario dviem asmenims nuomos kaina vienai nakčiai buvo nuo 60 Eur iki 80 Eur (be papildomų pirties paslaugų). Ieškovė nepaaiškino, kaip teismas, vadovaudamasis interneto tinklalapių www.skelbiu.lt ir www.booking.com duomenimis, turėtų nustatyti atsakovo negautas grynąsias pajamas. Ieškovė ignoravo byloje esančius įrodymus bei iškreipė atsakovo paaiškinimus, padarė nepagrįstą prielaidą, kad kiekvienas įrašas pajamų ir išlaidų žurnaluose reiškia, jog įrašo atlikimo dieną atsakovas gaudavo 70 Eur pajamų. Žurnale yra pažymėta, kad 2018 m. sausio 6 d. atsakovas gavo 470 Eur. Be kita ko, atsakovas nuomodavo tris dviviečius kambarius, t. y. vieną naktį galėdavo apgyvendinti iki šešių asmenų. Jeigu buvo nuomojamos patalpos kelias naktis, į žurnalą buvo įrašoma visa nuomos suma, o ne atskirai už kiekvieną naktį (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 415 patvirtintos Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklės, 13 punktas). Dėl to ieškovės skaičiavimai nepagrįsti ir neteisingi.

15.13. Bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl laikotarpio, kuriuo atsakovas turi teisę į negautų pajamų atlyginimą, pabaigos momento. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi teisę gauti negautų pajamų atlyginimą tik iki kompensacijos už paimtą ginčo turtą išmokėjimo dienos (2021 m. kovo 31 d.), o atsakovas – iki jo naujo namo statybų pabaigos (2022 m. lapkričio 22 d.) Atitinkamai atsakovas į bylą teikė išsamius argumentus, t. y. nuo kompensacijos gavimo momento atsakovas objektyviai negalėjo pradėti vykdyti patalpų nuomos veiklos, kadangi sumokėtos piniginės lėšos tą pačią dieną automatiškai nepavirto į turtą, kuriame atsakovas galėjo gyventi ir jį nuomoti; rinkoje nebuvo analogiškų ar pakankamai panašių gyvenamųjų namų, kuriuos atsakovas būtų galėjęs įsigyti už ieškovės sumokėtą kompensaciją (273 570 Eur). Dėl to atsakovas nusprendė statybos būdu įgyti gyvenamą ir nuomoti nekilnojamąjį turtą. Atsakovas negali įrodyti neegzistuojančių aplinkybių, kad nuo 2021 m. kovo 31 d. negalėjo įsigyti naujo, analogiško paimtam visuomenės poreikiams, būsto. Jeigu ieškovė teigė, kad atsakovas galėjo įsigyti analogišką turtą, šią aplinkybę ji turėjo įrodyti, pateikdama nekilnojamojo turto objektų pardavimo pasiūlymus, bet to nedarė. Atsakovas savo teisę į negautas pajamas sieja ne su kompensacijos gavimo, o su turto įgijimo momentu. Pagal teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą, paimamo turto savininko praradimo atlyginimas yra sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką turtą. Taigi, įstatymas nenumato, kad kompensacija yra skirta tik turto įgijimui pirkimo–pardavimo būdu. Ji yra skirta analogiško turto įgijimui bet kokiu būdu, įskaitant turto įgijimą sukuriant naują daiktą (statinį) statybos būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).

15.14. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad iš atsakovo pateiktų įrodymų negalima nustatyti realių turėtų kraustymosi išlaidų, tačiau ieškovė dalį kraustymosi išlaidų atsakovui jau yra atlyginusi ir žala gali būti atlyginta ne tik pinigais, bet ir natūra (CK 6.281 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prievolė atlyginti atsakovui persikraustymo išlaidas būtų pasibaigusi, jeigu ji būtų atlikusi atsakovo turto perkraustymo darbus. Kiekvienas asmuo, bent kartą gyvenime keitęs gyvenamąją vietą, žino ir suvokia, kad persikraustymas reikalauja daug laiko, darbo ir pastangų. Nėra kito būdo nustatyti perkraustymo darbų vertę kaip nei lyginant ją su rinkoje veikiančių kraustymosi paslaugas teikiančių asmenų paslaugų kaina. Atsakovas pateikė UAB „Parnasas“ komercinį pasiūlymą, o ieškovė papildomų įrodymų dėl kraustymo paslaugų kainų nepateikė. Teismas neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų, susijusių su kraustymosi išlaidomis, todėl priėmė neteisingą teismo sprendimą. Atsakovas įvykdė visus Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartyje nurodytus įrodymus ir pagrindė teisę į kraustymosi išlaidų atlyginimą.

15.15. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė iš viso 20 314,28 Eur bylinėjimosi išlaidas (10 989,17 Eur advokato teisinės pagalbos ir įrodymų rinkimo išlaidų bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme + 3 369 Eur žyminio mokesčio ir advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme + 5 956,11 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme). Atsakovo reikalavimai sudarė 90 973,70 Eur sumą. Teismui tenkinus pirmosios instancijos teisme antrą kartą nagrinėjamus reikalavimus, bus tenkinta 78,84 proc. atsakovo reikalavimų dalis (71 720,36 Eur × 100 ÷ 90 973,70 Eur) ir atmesta 21,16 proc. reikalavimų dalis. Pagal šias proporcijas turėtų būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, kadangi antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl dviejų atsakovo reikalavimų: kraustymosi išlaidų ir negautų pajamų atlyginimo.

15.16. Apeliacinio skundo patenkinimo atveju atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 17 276,09 Eur bylinėjimosi išlaidas (11 319,98 Eur (10 989,17 + 3 369) × 0,7884) patirtas pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje + 5 956,11 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas antrą kartą bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje.

15.17. E. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo sumažintos atsakovo bylinėjimosi išlaidos ir nepriteista jų. Teismas turi pagrindą priteisti atsakovui 1 099,16 Eur išlaidas, susijusias su atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties parengimu bei 442,86 Eur išlaidas, patirtas už prašymo dėl bylos sustabdymo parengimą, nepaisant to, kad atskirasis skundas ir prašymas bylą sustabdyti buvo netenkinti. Taip pat yra pagrindas priteisti atsakovui 140,84 Eur išlaidas, patirtas už prašymų dėl prieigos prie bylos suteikimo ir posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu parengimus. Rekomendacijų 8.17 papunktyje nustatyta atsakovo teisė gauti išlaidas už bet kokio pobūdžio suteiktas paslaugas. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į teismo posėdžių trukmę. Teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta paslaugų dalis buvo suteikta ne tik už atstovavimą teismo posėdyje, bet ir už kitas paslaugas, tokias kaip pasirengimą teismo posėdžiui ar teismo posėdžio aptarimą su klientu.

15.18. Teismas nepagrįstai dviejų procesinių dokumentų (prašymų dėl papildomų įrodymų priėmimo ir atsikirtimų į ieškovės papildomus paaiškinimus) parengimą patirtas išlaidas vertino pagal Rekomendacijų 8.16 punktą. Pagal teismui pateiktas detalizacijas, ypatingai, 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašyme pateiktą, parengti dokumentai iš esmės atitinka atsiliepimą į ieškinį arba tripliką. Ieškovė 2023 m. birželio 16 d. pakeitė ieškinio pagrindą, o atsakovas 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašymu atsikirtinėjo būtent į ieškovės argumentus. Dėl to bylinėjimosi išlaidos turėjo būti vertinamos pagal Rekomendacijų 8.2 arba 8.3 papunkčius ir pripažintinos pagrįstomis. Teisinių konsultacijų, pasirengimo teismo posėdžiams, atstovavimo teismo posėdžiuose bei rašytinių baigiamųjų kalbų parengimo išlaidos sudarė 2 469,60 Eur. Šios išlaidos patirtos už 20,58 teisinių paslaugų teikimo valandas. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimalus šių išlaidų dydis sudaro 4 043,91 Eur (2 280,36 Eur pagal pirmą sąskaitą + 1 763,55 Eur pagal antrą sąskaitą). Nurodytos atsakovo patirtos išlaidos yra mažesnės nei rekomenduojamas priteisti maksimalus advokato teisinių paslaugų dydis.

15.19. Teismas neteisingai nusprendė, kad skundai tenkinti po 50 proc., nes nėra galimybių tiksliai apskaičiuoti tenkintų apeliacinių skundų dalių. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties 121 punkte nurodyta, kad panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos išnagrinėjus visus byloje pareikštus reikalavimus, pagal galutinį rezultatą nustačius patenkintų ir atmestų abiejų ginčo šalių reikalavimų proporciją.

16. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti ir apskųstas Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

16.1. Teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi ir joje nustatytomis aplinkybėmis bei išaiškinimais. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartyje konstatavo, kad yra įrodytas ūkinės komercinės veiklos, atsakovo vykdytos pagal verslo liudijimus ir objekte (duomenys neskelbtini), kuris paimtas visuomenės poreikiams, vykdymo faktas (nutarties 74 punktas). Bylos nagrinėjimo iš naujo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė neginčijo atsakovo nuomos veiklos fakto.

16.2. Lietuvos apeliacinis teismas nutarties 79 punkte pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad būtent iš ginčo turto Kaune, Meškeriotojų g. 4, nuomos gaudavo atitinkamas pajamas ir, kad dėl ginčo turto paėmimo visuomenės poreikiams jis neteko 43 305,58 Eur pajamų. Atsakovas, reikalaudamas atlyginti nuostolius dėl negautų nuomos pajamų, turėjo įrodyti: 1) kad turto paėmimo visuomenės poreikiams metu buvo nutraukta (apribota) jo vykdyta nuomos veikla ir 2) nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu, dydis apskaičiuotas taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parinktas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus bei atsižvelgiant į ūkinės komercinės veiklos pajamas ir su turto naudojimu susijusias išlaidas (Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924, (toliau – ir Taisyklės) 21 punktas).

16.3. Atsakovas pateikė 2015–2020 metų laikotarpio metines gyventojo pajamų deklaracijas, nuo 2006 m. iki 2020 m. gruodžio 31 d. verslo liudijimus ir 2015–2019 metų laikotarpio gyventojų pajamų ir išlaidų žurnalus. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas iki ginčo turto paėmimo visuomenės poreikiams vykdė nuomos veiklą. Nė vienas įrodymas nepagrindžia ŽĮ 47 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 21 punkte įtvirtintos nuostatos, kad paėmimo metu vykusi ūkinė komercinė veikla nutrūko dėl paėmimo visuomenės poreikiams. Verslo liudijimas Nr. XJ526487-1 (2020 mokestiniai metai), kurio dalyje „Veiklos vietos adresai“ nurodyta: „Nuo 2020-07-01 (duomenys neskelbtini)“, o dalyje „Veiklos vykdymo laikotarpiai“ nurodytos atskiros dienos nuo 2020 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. (priedas Nr. 6 prie atsakovo 2021 m. rugsėjo 24 d. patikslinto atsiliepimo) patvirtina aplinkybę, kad trumpalaikės nuomos veikla nevykdyta nuo 2020 liepos 1 d. arba ji nutrūko net anksčiau. Atsakovo 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašyme dėl papildomų įrodymų priėmimo nurodyta, kad, įsigydamas verslo liudijimą 2020 m. antrajam pusmečiui, nenurodė veiklos, (duomenys neskelbtini), ir šiuo adresu nuo 2020 m. liepos 1 d. turto nenuomojo. Tačiau atsakovas 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašymu prašė teismo priteisti negautas pajamas iš trumpalaikės patalpų nuomos nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. (NŽT sprendimo priėmimo dienos) iki 2022 m. lapkričio 22 d. (naujo namo statybų užbaigimo dienos), t. y. 26 mėnesius ir 13 dienų (laikotarpiu, kuriuo visuomenės poreikiam paimto turto nuomos veikla buvo nutraukta atsakovo valia 2020 m. liepos 1 d.).

16.4. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartyje pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie pajamas, gautas nuomojant būtent patalpas (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas įvertino atsakovo pateiktus įrodymus dėl negautų nuomos pajamų, taipogi 2023 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad byloje pateikti verslo liudijimai, pajamų ir išlaidų žurnalai, metinės pajamų deklaracijos ir komunalinių paslaugų išlaidų duomenys yra visi atsakovo pateikti jo turimi dokumentai, kuriais grindžiamas negautų nuomos pajamų dydis. Ieškovei uždavus klausimą, ar į bylą bus teikiami įrodymai apie gautas nuomos pajamas (mokėjimų, pavedimų kopijos, grynųjų pajamų kasos orderiai ir pan.), atsakovo atstovas nurodė, kad tokių įrodymų neteiks ir patvirtino, kad yra pateikęs visus jo turimus dokumentus, pagrindžiančius jo negautas nuomos pajamas. Ūkinės komercinės veiklos vykdymas savaime neįrodo gaunamų pajamų turėjimo ir jų dydžio. Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, iš kurio būtų galima objektyviai spręsti apie gautas pajamas nuomojant patalpas (duomenys neskelbtini).

16.5. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 20 d. priėmė nutartį, kuria nutarė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų nuomos pajamų ir kraustymosi išlaidų atlyginimo, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis neįsiteisėjusi ir teismas nagrinėjo šalių ginčą iš naujo. Todėl teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą nesusipažinęs su Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi ir nesivadovaudamas joje nustatytais nurodymais, dėl to pažeidė CPK 18 straipsnį, nepagrįsti.

16.6. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad nustačius ginčo objekto nuomos faktą, teismas, abejodamas atsakovo įvardytu negautų pajamų dydžiu, turėjo nustatinėti pagrįstą tokių praradimų dydį. Pirmosios instancijos teismas: 1) pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, įskaitant kreiptis su prašymu dėl ekspertizės skyrimo dėl atsakovo verslo vertinimo. Šalys tokio prašymo nepateikė, todėl teismas įvertino kitus byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu atsakovo reikalavimą dėl negautų nuomos pajamų atlyginimo patenkino iš dalies; 2) siekdamas nustatyti pagrįstą negautų nuomos pajamų dydį, 2023 m. gegužės 22 d. posėdžio metu pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus dėl negautų nuomos pajamų. Ieškovė, atsižvelgusi į teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartyje suformuluotą pasiūlymą, pateikė teismui 2023 m. birželio 16 d. rašytinius paaiškinimus bei negautų nuomos pajamų skaičiavimus pagal atsakovo pateiktus 2015–2019 metų gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus. Byloje nėra kitų dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti atsakovo vykdytos veiklos duomenis (dienų, kada vykdyta veikla, skaičius ir kita).

16.7. Ieškovė atliko skaičiavimus pagal atsakovo pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų duomenimis ir 2023 m. gegužės 22 d. posėdžio metu pateiktą paaiškinimą, kad patalpų nuomos kaina buvo 60–80 Eur parai (vidurkis 70 Eur). Ieškovė suskaičiavo, kad nuo NŽT direktoriaus įsakymo paimti ginčo turtą visuomenės poreikiams priėmimo dienos (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki 2021 m. kovo 30 d. (kompensacijos gavimo dienos), t. y. 7 mėn. ir 21 d., atsakovo nuomos pajamos sudarė 5 569,62 Eur. Kita vertus, atsakovo negautų nuomos pajamų dydis iš esmės grindžiamas 2015–2020 metų laikotarpio pajamų ir išlaidų apskaito žurnalais, kurie neatitinka Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 415 (toliau – Taisyklės) patvirtintos formos, kadangi juose nenurodytos išlaidos, patirtos turto nuomos veiklos metu. Tai pažymėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas. Tačiau apeliantas ir toliau byloje negautų nuomos pajamų dydį įrodinėja remdamasis duomenimis, neatitinkančiais formos ir turinio reikalavimų, nepateikė įrodymų apie pajamų gavimą už trumpalaikę patalpų nuomą (grynųjų pinigų gavimo kvitų, banko pavedimo išrašų ir pan.). Vien tai, kad atsakovas su 2023 m. kovo 20 d. prašymu pateikė komunalinių paslaugų (elektros, šildymo, komunalinių atliekų tvarkymo) išlaidas, patirtas 2015–2019 metų laikotarpiu, neįrodo nuomos pajamų gavimo ir ginčo turto nuomos veiklos nutrūkimo dėl jo paėmimo visuomenės poreikiams.

16.8. Atsakovui kilo pareiga įrodyti teiginį, kad nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d. negavo 65 996,63 Eur pajamų (2023 m. rugpjūčio 21 d. prašyme padaryta aritmetinė klaida ištaisyta 2023 m. rugpjūčio 23 d. prašyme) dėl nuomoto turto paėmimo visuomenės poreikiams. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad nagrinėjant bylą pakartotinai teismas pasiūlė ieškovei ir sudarė galimybes atsakovui pateikti papildomus įrodymus dėl gautų pajamų iš trumpalaikės paimto visuomenės poreikiams turto nuomos, tačiau šalys nepateikė naujų įrodymų savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė kvestionavo atsakovo teikiamus skaičiavimus dėl prarastų pajamų, gautų dėl nutrauktos trumpalaikės nuomos patalpose (duomenys neskelbtini), tačiau šalys nepateikė specialistų išvadų bei neprašė skirti teismo ekspertizę atsakovo reikalaujamų kompensuoti praradimų dydžiui nustatyti. Teismas įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus bei pagrįstai nusprendė, kad nėra galimybės nustatyti atsakovo įrodinėjamų nuostolių, grindžiamų ginčo turto paėmimo visuomenės poreikiams prarasta galimybe vykdyti ūkinę komercinę veiklą (trumpalaikę patalpų nuomą), pagrįstą dydį. Tokia teismo padaryta išvada atitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartyje padarytą išvadą, kad atsakovas neturi nė vieno rašytinio įrodymo, iš kurio būtų galima objektyviai spręsti apie pajamų, gautų nuomojant būtent patalpas (duomenys neskelbtini), dydį. Teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės su 2023 m. birželio 16 d. rašytinais paaiškinimais pateiktais skaičiavimais dėl negautų nuomos pajamų (5 569,62 Eur), nustatė teisingą negautų nuomos pajamų atlyginimo dydį ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

16.9. Negautų pajamų atlyginimas skaičiuojamas ne ilgiau kaip iki kompensacijos už valstybės poreikiams paimtą ginčo turtą išmokėjimo atsakovui dienos, o ne taip, kaip skaičiuoja atsakovas – iki naujo namo statybos pabaigos. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje dėl leidimo įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą valstybės vardu pasisakė, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl neturėjimo galimybės pareinamuoju laikotarpiu, iki bus pastatytas gyvenamasis namas, kitomis priemonėmis užtikrinti gyvenamosios vietos sau ir savo pilnamečiams vaikams, pvz., nuomodamas gyvenamąją patalpą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ar jo pilnamečiai vaikai turėtų sveikatos problemų ir su tuo susijusių specialiųjų poreikių, dėl to jiems užtikrinti būtina dabartinė gyvenamoji vieta. Atsakovo ir jo šeimos narių komforto poreikis dėl numatomo persikraustymo pasirinkus naują gyvenamąjį būstą įgyti statybos būdu nesudarė pagrindo paneigti objektyviai egzistuojančių visuomenės poreikių dėl susisiekimo gerinimo ir ekonomikos skatinimo. Joks teisės aktas nenumato pareigos mokėti už atsakovo delsimą įsigyti kitą būstą. Kokia yra kompensacijos paskirtis aiškiai išdėstė kasacinis teismas 2019 m. birželio 4 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019.

16.10. Nepagrįsti atsakovo pateikti argumentai, kad atsakovas negalėjo įgyti naujo gyvenamojo namo, todėl nusprendė namą pastatyti ir ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovas galėjo įgyti kitą analogišką turtą pirkimo būdu. Šių teiginių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui. Vertinimo ataskaitos duomenys patvirtina, kad rinkoje buvo analogiškų arba panašių nekilnojamojo turto objektų. Jeigu rinkoje nebūtų buvę analogiškų ir panašių objektų, turto vertintojas būtų negalėjęs vertinti lyginamuoju metodu.

16.11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo atsakovo reikalavimą dėl būsimų turto kraustymosi išlaidų atlyginimo ir įvertino atsakovo pateiktą UAB „Parnasas“ 2021 m. rugsėjo 23 d. preliminarų pasiūlymą, pagal kurį kraustymosi iš patalpų (duomenys neskelbtini), į naują namą (duomenys neskelbtini), išlaidos sudarė 3 500 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad UAB „Parnasas“ pasiūlymas parengtas atsižvelgus į būtent į kilnojamojo turto, esančio iš atsakovo paimtoje sodyboje, kiekį, apimtį, stokoja pagrįstumo ir nėra pakankamai individualizuotas. Bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme, pasikeitė faktinės aplinkybės – atsakovas 2023 m. sausio 19 d. išsikraustė iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), tačiau prie teismui pateikto 2023 m. kovo 20 d. prašymo yra pridėtas UAB „Parnasas“ 2023 m. vasario 15 d. preliminarus pasiūlymas dėl būsimų kraustymosi paslaugų preliminarios kainos, kuris yra identiškas UAB „Parnasas“ 2021 m. rugsėjo 23 d. preliminariam pasiūlymui. Be kita ko, pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas pripažino aplinkybę, kad nepatyrė kraustymosi išlaidų. Byloje nėra įrodymų apie atsakovo realiai patirtą kraustymosi išlaidų dydį.

16.12. Atsakovo teiginys, kad jam turi būti atlyginamos visos bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos, yra nepagrįstas, kadangi didžioji dalis atsakovo reikalavimų yra atmesta. Teismas pagrįstai nusprendė, kad 972 Eur, 168 Eur ir 116,40 Eur bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos bei pagrįstai ir argumentuotai sumažino atsakovo pateiktas advokato pagalbos išlaidas. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų būti atmesti. Reikalavimas atlyginti 17 276,09 Eur bylinėjimosi išlaidas prieštarauja CPK 93 straipsnio nuostatoms.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir civilinio proceso teisės normų nepažeidimo

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsakyti į klausimą, ar E. G. nuomojo butus, esančius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties 77 ir 78 punktuose pateiktus argumentus, atsakovas turėjo pateikti rašytinius įrodymus apie pajamas, gautas nuomojant būtent patalpas (duomenys neskelbtini), ir išlaidas, patirtas dėl šio ginčo turto nuomos. Klausimai, kiek grynųjų pajamų gauta ir išlaidų patirta dėl butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuomos nagrinėjamam ginčui neaktualūs, kadangi apeliantas nėra šių butų savininkas ir ginčo laikotarpiu šie butai buvo savininkės O. U. perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su butais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių adresai nurodyti 2017–2019 metų verslo liudijimuose.

19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir iš bylos įrodymų visumos (CPK 178, 185 straipsniai) padarytos teisingos išvados, kad: 1) byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, iš kurio būtų galima objektyviai nuspręsti apie E. G. gautas pajamas iš trumpalaikės patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos, tačiau teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 5 569,62 Eur negautas pajamas, kadangi šią reikalavimo dalį ieškovė pripažino (ir neskundė apeliacine tvarka); 2) 2 700 Eur kraustymosi nuostoliai neįrodyti ir E. G. pateiktas UAB „Parnasas“ komercinis pasiūlymas neišsamus bei neinformatyvus.

20. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju, pirmą kartą išnagrinėjęs bylą, Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalimi civilinėje byloje Nr. e2-763-259/2021 atsakovo reikalavimus tenkino iš dalies – priteisė atsakovui iš ieškovės 20 128,72 Eur papildomai patirtus nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 2 536,52 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitus atsakovo reikalavimus atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-618-910/2022 panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti atsakovo reikalavimai dėl negautų pajamų iš trumpalaikės patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos priteisimo, turto perkraustymo išlaidų bei šalims paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Antrą kartą išnagrinėjęs iš naujo bylos dalį, Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-549-390/2023 dalimi netenkino atsakovo reikalavimo dėl kilnojamojo turto perkraustymo į naują gyvenamąją vietą būsimų išlaidų priteisimo; kitą reikalavimą tenkino iš dalies – priteisė atsakovui (apeliantui) iš ieškovės 5 569,62 Eur negautas pajamas iš trumpalaikės patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas E. G. apskundė Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-549-390/2023 dalis dėl iš nuomos negautų pajamų, persikraustymo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų.

21. Vadinasi, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą antrą kartą nebuvo įsiteisėjusi teismo sprendimo dalis dėl E. G. negautų pajamų iš trumpalaikės patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos, kraustymosi nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip neteisingą apelianto teiginį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl negautų pajamų iš trumpalaikės patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos (ir kraustymosi iš visuomenės poreikiams paimto turto išlaidų), pažeidė CPK 18 straipsnį.

22. Teisės taikymo ir aiškinimo klausimai nėra prejudiciniai faktai, todėl pirmosios instancijos teismo nesaistė Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-618-910/2022 81 punkte pateiktas argumentas, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kilusio ginčo specifiką, nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos nutraukimu dėl visuomenės poreikiams paimto atsakovo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), dydis turėtų būti nustatomas vadovaujantis specialiame įstatyme (ŽĮ) įtvirtinta tvarka ir kriterijais (ieškovė turėjo atlikti apelianto verslo vertinimą arba prašyti teismo paskirti ekspertizę dėl versto vertinimo). Skundžiamame teismo sprendime pažymėta, kad šalys nepateikė specialistų išvadų ir neprašė paskirti teismo ekspertizę E. G. reikalaujamų kompensuoti praradimų dydžiui nustatyti, taip pat byloje nėra įrodymų apie patalpose (duomenys neskelbtini), vykdytą trumpalaikės nuomos veiklą ir gautas pajamas iki 2020 m. liepos 1 d. (iki verslo nutrūkimo dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. priimto NŽT direktoriaus įsakymo paimti visuomenės poreikiams ginčo turtą).

23. Taigi, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl apelianto patirtų kraustymosi iš visuomenės poreikiams paimto ginčo turto išlaidų

24. Byloje nėra ginčo, kad pagal UAB „Jungtinis verslas“ vertinimo ataskaitą ieškovė atlygino (pervedė) apeliantui 800 Eur kraustymosi išlaidas. Ginčas kilo dėl 2 700 Eur kraustymosi išlaidų (3 500 Eur pagal UAB „Parnasas“ pasiūlymą – 800 Eur neginčijamos atlygintos kraustymosi išlaidos).

25. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-618-910/2022 konstatuota, kad apeliantas būsimas kraustymosi išlaidas įrodinėjo stokojusiu pagrįstumo UAB „Parnasas“ 2021 m. rugsėjo 23 d. preliminariu pasiūlymu dėl 3 500 Eur numatomos kraustymo kainos.

26. Antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, civilinėje byloje Nr. e2-549-390/2023 2022 m. gruodžio 14 d. registruotas E. G. 2022 m. gruodžio 13 d. prašymas (dok. Nr. 31145), kuriuo apeliantas prašė nustatyti kraustymosi išlaidas pagal UAB „Parnasas“ preliminarų pasiūlymą, pridėtą prie prašymo. Šiame prašyme nurodyta, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-618-910/2022 pateiktą pastebėjimą, teikiami papildomi įrodymai – susirašinėjimas su UAB „Parnasas“ (priedas Nr. 4) ir kilnojamojo turto (daiktų) nuotraukos (priedas Nr. 5), susiję su kilnojamojo turto kraustymosi išlaidomis.

27. Taip pat civilinėje byloje Nr. e2-549-390/2023 2023 m. kovo 20 d. registruotas E. G. 2023 m. kovo 20 d. prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo, kuriuo apeliantas prašė nustatyti kraustymosi išlaidas pagal UAB „Parnasas“ pateiktą preliminarų pasiūlymą (3 500 Eur) bei priimti UAB „Parnasas“ pateiktus atnaujintus paklausimą dėl kilnojamojo turto kraustymo (priedas Nr. 8) ir preliminarų pasiūlymą (priedas Nr. 9) (priimti teisėjo 2023 m. kovo 21 d. rezoliucija).

28. Teisėjų kolegija nustatė, kad apelianto 2021 m. spalio 21 d. ir 2023 m. vasario 15 d. elektroniniuose laiškuose, adresuotuose UAB „Parnasas“ (dėl kraustymo paslaugų iš objekto (duomenys neskelbtini), į objektą (duomenys neskelbtini), nurodyti vienodi duomenys (turinys analogiškas): „Reiktų pilnos perkraustymo paslaugos individualiam namui – išardyti, supakuoti, pervežti, surinkti visus baldus, spintas, rašomus stalus ir pan. Padariau kelias nuotraukas, kad matytųsi kokie maždaug daiktai. Taip pat apytikslis daiktų sąrašas: 4 rašomi stalai, 4 spintos, akvariumas, dvigulis minkštas fotelis, kelios kušetės, miegamojo lova, svetainės baldų komplektas, indauja, 4 tv. bei namų kinas, visa virtuvės buitinė technika (orkaitė, indaplovė ir t. t), drabužinės lentynos (išardyt ir sumontuot), virtuvės stalas su kėdėm, kiemo baldai, kiemo suolai, 2 šuns būdos, garažo lentynos (išardyt ir surinkt), dviračiai, 2 motociklai, ir daug namų apyvokos daiktų (žoliapjovės, trimeriai ir pan.). Žodžiu, pilnas namo iškraustymas, pervežimas ir t.t. Nukabint karnizus bei užuolaidas, taip pat išmontuot langų roletus. Taip pat reikia numontuot nuo stogo ir sumontuot 2 TV antenas (palydovinę bei DTV)“. Apelianto pateikti UAB „Parnasas“ 2021 m. rugsėjo 23 d. ir 2023 m. vasario 15 d. preliminarūs pasiūlymai irgi yra analogiški, juose nurodyta: „Atsižvelgiant i Jūsų užklausą, pagal nuotraukas, bei įvertinus būsimų darbų kiekį, galime pasiūlyti numatomą namo kraustymo kainą, į kurią įeina: 1. dvi darbo dienas, baldų paėmimas iš patalpų, supakavimas į buitinę plėvelę (dėžes) ir pakrovimas į krovininį automobilį, baldų iškrovimas iš krovininio automobilio, sunešimas į patalpas ar sandėlį, esant reikalui išpakavimas, surinkimas ir sustatymas nurodytose vietose; 2. šeši krovėjai (meistrai); 3. krovininis automobilis iki 40 m³ (7 t); 4. pakavimo medžiagos (plėvelė, burbulinė plėvelė ir kt.). Preliminari Jūsų namo kraustymo kaina (duomenys neskelbtini) 3 500 eurai + PVM; automobilis (atskirai, papildomiems darbais vietoje) – 30 Eur / val.+ PVM; meistras (krovėjas) (atskirai, papildomiems darbams vietoje) –15 Eur / val.+ PVM“.

29. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog bylos nagrinėjimo antrą kartą pirmosios instancijos teisme metu apeliantas išsikraustė iš patalpų (namo) (duomenys neskelbtini), ir ginčo turtą (namą) 2023 m. sausio 19 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė Kauno miesto savivaldybei. Teismo posėdžio 2023 m. gegužės 22 d. metu apelianto atstovas paaiškino, kad E. G. pats išsikraustė iš patalpų (duomenys neskelbtini), tačiau nuostolius, patirtus dėl persikraustymo iš visuomenės poreikiams paimto turto grindžia UAB „Parnasas“ pateiktais preliminariais, individualizuotais pasiūlymais (Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-549-390/2023 garso įrašas: 1 val. 2 min. 18 sek. – 1 val. 4 min. 14 sek.).

30. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo priteisti apeliantui 2 700 Eur kraustymosi išlaidas iš visuomenės poreikiams paimto objekto, kadangi: 1) UAB „Parnasas“ 2023 m. vasario 15 d. preliminarus pasiūlymas dėl kraustymosi paslaugų kainos yra analogiškas UAB „Parnasas“ 2021 m. rugsėjo 23 d. preliminariam pasiūlymui, todėl stokoja pagrįstumo ir 2) pagal 2021 m. rugsėjo 23 d. ir 2023 m. vasario 15 d. pasiūlymus UAB „Parnasas“ nesuteikė apeliantui kraustymosi paslaugų; 3) apeliantas nepateikė į bylą įrodymų, kad faktiškai patyrė daugiau persikraustymo išlaidų negu jam jau teismo priteista suma.

Dėl negautų pajamų, susijusių su nutrauktomis trumpalaikės nuomos paslaugomis visuomenės poreikiams paimtame objekte (patalpose)

31. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-618-910/2022 75 punkte konstatuota, kad yra įrodytas apelianto ūkinės komercinės veiklos, pagal verslo liudijimus, patalpose (duomenys neskelbtini), paimtame visuomenės poreikiams, vykdymo faktas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad skundžiamo teismo sprendimo 20 punkte neteisingai nurodyta, jog pagal verslo liudijimus apeliantas galimai (duomenys neskelbtini), nevykdė ūkinės komercinės veiklos. Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Prejudiciniai faktai negali būti ginčijami, peržiūrimi, nepriklausomai nuo to, ar keičiasi teismo sudėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020).

32. Nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos nutraukimu dėl visuomenės poreikiams paimto turto (duomenys neskelbtini), dydis nustatomas pagal ŽĮ (specialų) įstatymą. ŽĮ, redakcijos, galiojusios ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d., 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Žemės sklype esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.

33. Pagal Taisyklių 21 punktą, jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu, nustatomi atsižvelgiant į ūkinės komercinės veiklos pajamas ir su turto naudojimu susijusias išlaidas.

34. Visuomenės poreikiams paimtų apeliantui priklausiusių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, gyvenamojo namo, kiemo statinių, ūkinio pastato, garažo, kitų statinių bei įrenginių, želdinių bei kraustymosi nuostolių vertinimas buvo atliktas turto vertintojos UAB „Jungtinis verslas“. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nebuvo užsakiusi visuomenės poreikiams paimto turto (duomenys neskelbtini), verslo (nuomos) vertinimo.

35. Ieškovė pirmosios instancijos teismo neprašė skirti teismo ekspertizės apelianto negautų pajamų, susijusių su visuomenės poreikiams paimtame ginčo turte nutrauktų ar apribotų nuomos paslaugų, dydžiui nustatyti. Ieškovė nurodo, kad apeliantas iš viso nevykdė ūkinės komercinės veiklos (trumpalaikės nuomos) objekte (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. liepos 1 d. ir NŽT direktoriaus įsakymo priėmimo metu (2020 m. rugsėjo 9 d.).

36. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1165 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ pakeitimo“ 3 punktu nustatė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos verslo liudijimus gyvenamosios paskirties patalpų nuomai, neatsižvelgiant į nuomojamų objektų skaičių, išduoda ne ilgesniam laikotarpiui nei iki 2020 m. birželio 30 d.

37. Civilinėje byloje Nr. e2-763-259/2021 2020 m. gruodžio 14 d. prie atsiliepimo į ieškinį yra pateikti įrodymai dėl gyvenamosios paskirties patalpų nuomos, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimo (dok. Nr. 32047). Nagrinėjamo ginčo penkerių metų laikotarpiui reikšmingi šie dokumentai: 1) 2015 m. verslo liudijimas Nr. ZU971547-1 dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties patalpų nuomos, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos) (galiojo nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.); 2) 2016 m. verslo liudijimas Nr. KR229255-1 dėl (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties patalpų nuomos, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos) (galiojo nuo 2016 m. sausio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.); 3) 2017 m. verslo liudijimas Nr. VK497204-2 dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamosios paskirties patalpų nuomos, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos) (galiojo nuo 2017 m. sausio 1 d., išskyrus (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. birželio 5 d.); 4) 2018 m. verslo liudijimas Nr. KV797546-1 dėl (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties patalpų nuomos, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos) (galiojo nuo 2018 m. sausio 1 d.); 5) 2019 m. verslo liudijimas Nr. KI088094-1 dėl (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties patalpų nuomos, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos) (galiojo nuo 2019 m. sausio 1 d.); 2020 m. verslo liudijimas Nr. RS385005-1 dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamosios paskirties patalpų nuomos, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos) (galiojo nuo 2020 m. sausio 1 d.).

38. Civilinėje byloje Nr. e2-549-390/2023 apelianto pateiktame 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašyme dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų 14 punkte nurodyta, kad E. G. vėliausiai nuo 2020 m. vasario 28 d. galėjo pagrįstai tikėtis, jog artimiausiu laiku jo turtas bus paimtas visuomenės poreikiams ir dėl to negalės užsiimti gyvenamosios paskirties patalpų trumpalaikės nuomos veikla. Būtent dėl šios priežasties 2020 m. birželio 30 d. verslo liudijime nenurodė veiklos adreso (duomenys neskelbtini) ir šiuo adresu esančio turto nenuomojo. Jeigu atsakovas būtų įsigijęs verslo liudijimą veiklai (duomenys neskelbtini) jis būtų turėjęs susimokėti gyventojų pajamų mokestį, tačiau veiklą būtų galėjęs vykdyti tik porą mėnesių, nes NŽT 2020 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą paimti ginčo turtą visuomenės poreikiams.

39. Taigi, apeliantas nuo 2020 m. liepos 1 d. negalėjo (negali) turėti teisėto lūkesčio, kad jam bus atlygintos negautos pajamos už galimai neteisėtą (neturint išduoto verslo liudijimo, nesumokėjus privalomojo gyventojų pajamų mokesčio ir nepateikus dokumentų, susijusių su fizinių asmenų sumokėtomis lėšomis už suteiktas nuomos paslaugas) ūkinės komercinės veiklos vykdymą visuomenės poreikiams paimtame objekte Kaune, Meškeriotojų g. 4. Pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua injuria propria), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009).

40. Byloje nėra ginčo, kad nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. (NŽT direktoriaus įsakymo priėmimo) buvo nutraukta ar apribota apelianto ūkinė komercinė veikla paimamame visuomenės poreikiams ginčo turte. Tripliko 32 punkto c papunktyje nurodyta, kad 2015–2019 metų laikotarpio pajamų apskaitos žurnaluose užfiksuotos pajamos, gautos vykdant nuomos veiklą pagal atsakovui išduotus verslo liudijimus. Apeliacinio skundo 40 punkto a papunktyje nurodyta, kad apeliantas savo negautas pajamas iš patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos suskaičiavo 2015–2019 metų laikotarpiui (ir antroje išnašoje pažymėta, kad apskaičiuojant negautų grynųjų pajamų vidurkį nebuvo vadovaujamasi 2020 m. gautomis pajamomis). Apeliacinio skundo 45 punkte nurodyta, kad ieškovė nurodė, jog apelianto negautos pajamos turi būti skaičiuojamos nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. (NŽT direktoriaus įsakymo priėmimo) ir E. G. šiai pozicijai neprieštaravo bei perskaičiavo negautas pajamas nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. Ieškovė apelianto negautas pajamas iš ginčo turto nuomos taip pat skaičiavo nuo 2020 m. rugsėjo 9 d., remdamasi 2015–2019 metų laikotarpio duomenimis apie gautas pajamas. Taigi, apeliantas ir ieškovė ginčo negautų nuomos pajamų skaičiavimus atliko nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. pagal 2015–2019 metų laikotarpio duomenis.

41. Byloje kilo ginčas dėl datos, iki kurios turi būti skaičiuojamos apelianto negautos pajamos iš nutrauktos nuomos visuomenės poreikiams paimtame ginčo turte (negautų nuomos pajamų laikotarpio pabaigos momento). Ieškovė nurodo, kad negautų pajamų atlyginimo pabaigos momentas yra 2021 m. kovo 30 d. (kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą ginčo turtą gavimo diena). Apeliantas nurodo, kad negautų nuomos pajamų laikotarpio pabaigą buvo nurodęs 2022 m. rugpjūčio 26 d. (numatomo naujo namo statybos pabaigos data), tačiau namas buvo pastatytas tik 2022 m. lapkričio 22 d., todėl vėliau poziciją pakeitė – nurodė vėlesnį (2022 m. lapkričio 22 d.) negautų pajamų atlyginimo pabaigos momentą.

42. Nagrinėjamu atveju ginčo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūra neužtruko ilgą laiką ir apeliantas neginčija, kad jo gauta kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą ginčo turtą nebuvo pakankama gyvenamajam būstui, atitikusiam šeimos poreikius, įsigyti. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad visuomenės poreikiams paimto ginčo turto vertinimas atliktas lyginamuoju metodu (palyginti analogiško ar panašaus nekilnojamojo turto sandoriai). Pažymėtina, kad prieš pusę metų iki kompensacijos gavimo apeliantas žinojo, kad naujas namas bus statomas ilgą laiką ir iki 2021 m. kovo 30 d. (kompensacijos gavimo) nebuvo pradėjęs namo (duomenys neskelbtini) statybos. Tai yra 2020 m. gruodžio 11 d. atsiliepimo į ieškinį 19 punkte nurodyta (civilinė byla Nr. e2-763-259/2021 dok. Nr. 32047), kad atsakovas 2020 m. rugsėjo–lapkričio mėn. sužinojo, jog naujo namo statyba užtruks bent 20 mėnesių (ir namas nebuvo pastatytas iki 2022 m. lapkričio 22 d.). Taip pat 2020 m. lapkričio 27 d. atsiliepime į ieškinį nurodyta (civilinė byla Nr. e2-763-259/2021 dok. Nr. 30663), kad E. G. 2019 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3850 pagrindu įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o 2020 m. gavo statybos leidimą bei 2020 m. rugsėjo 24 d. bei 2020 m. lapkričio 16 d. buvo gavęs komercinius pasiūlymus dėl namo statybos.

43. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė negali būti atsakinga už apelianto negalėjimą nuo 2021 m. kovo 30 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d. vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir gauti pajamas naujame name (duomenys neskelbtini). Apeliantas nuomos pajamų iki 2022 m. lapkričio 22 d. negavo ne dėl nuo ieškovės priklausiusių aplinkybių ir ne dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo), o dėl to, kad E. G. nusprendė ne įsigyti (nusipirkti) šeimos poreikius atitinkantį nekilnojamąjį turtą, o statyti naują namą (duomenys neskelbtini), be kita ko, žinodamas ir suprasdamas, kad iki naujo namo statybos pabaigos negalės jame vykdyti trumpalaikės gyvenamųjų patalpų nuomos veiklos. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas apelianto pateiktas negautų pajamų iš gyvenamųjų patalpų visuomenės poreikiams paimtame name nuomos skaičiavimas iki 2022 m. lapkričio 22 d.

44. Ieškovė apelianto 5 569 Eur negautas pajamas įrodinėja skaičiavimais pagal apelianto pateiktus 2015–2019 metų laikotarpio pajamų apskaitos žurnalų duomenis ir įvertinusi 2023 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio metu E. G. paaiškinimą, kad nuomotų patalpų paros nuomos vidurkis sudarė 70 Eur.

45. Apeliantas sutinka, kad 2023 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio metu nurodė apytikslę (nuo 60 Eur iki 80 Eur) trumpalaikės nuomos kainą, tačiau pažymi, jog tokia kaina buvo už vieno kambario nuomą dvejiems asmenims vienai nakčiai be pirties paslaugos. Nurodo, kad visuomenės poreikiams paimtame name (duomenys neskelbtini), buvo nuomoti trys dviviečiai kambariai dviem asmenims, t. y. galėdavo apsigyventi (pernakvoti) iš viso 6 asmenys. Į pajamų apskaitos žurnalą buvo įrašoma kambario nuomos suma, nenurodant kiek naktų kambarys buvo nuomotas (pvz., pajamų apskaitos žurnale nurodyta, kad 2018 m. sausio 6 d. gauta 470 Eur).

46. Apeliantas yra pateikęs įrodymus (gyventojų pajamų deklaracijas), kurių duomenimis E. G. 2015–2019 mokestinių metų laikotarpiu deklaravo 172 660 Eur pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimus (31 420 Eur 2015 m. + 32 340 Eur 2016 m. + 34 150 Eur 2017 m. + 36 230 Eur 2018 m. + 38 520 Eur 2019 m.). Byloje nustatyta, kad 2015 m. ir 2016 m. verslo liudijimai buvo išduoti dviem veiklos adresais (Kaune, Meškeriotojų g. 4, ir Klaipėdoje, Jurginų g. 11-2), kiti 2017–2019 metų verslo liudijimai išduoti keturiais veiklos adresais (duomenys neskelbtini).

47. Taigi, 2015–2019 metų laikotarpiu yra deklaruotos iš E. G. veiklos pagal verslo liudijimus, išduotus visuomenės poreikiams paimto objekto ir kitų trijų objektų (butų) gautos pajamos, tačiau 2023 m. kovo 20 d. prašymo dėl papildomų įrodymų 14 punkte nurodyta (civilinė byla Nr. e2-549-390/2023 dok. Nr. 7478), kad E. G. pajamas gavo tik iš dviejų objektų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuomos. Šiai aplinkybei patvirtinti apeliantas pateikė šių butų savininkės O. U. ir trečiųjų asmenų sudarytas 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir 2017 m. sausio1 d. panaudos (duomenys neskelbtini) sutartis, kurios atitinkamai galiojo iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. ir iki 2020 m. sausio 1 d.

48. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas 2017–2019 metų laikotarpiu subnuomojo O. U. priklausiančius butus (duomenys neskelbtini) (CPK 178 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti apelianto pateiktais rašytiniai įrodymais (ir liudytojos O. U. parodymais), kad 2017–2019 metų verslo liudijimų galiojimo metu du juose (verslo liudijimuose) nurodyti objektai (butai) (duomenys neskelbtini) buvo jų savininkės O. U. perduoti nemokamai naudotis tretiesiems asmenims ir apeliantas pajamų bei išlaidų, susijusių su dviejų objektų (butų duomenys neskelbtini) nuoma, atitinkamai negavo ir nepatyrė.

49. 2023 m. kovo 20 d. prašymo dėl papildomų įrodymų 14 punkte nurodyta (civilinė byla Nr. e2-549-390/2023 dok. Nr. 7478), kad pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį iš buto (duomenys neskelbtini), nuomos apeliantas gavo 3 840 Eur (320 Eur × 12 mėn.) metines pajamas. 2023 m. rugpjūčio 23 d. pranešime (civilinė byla Nr. e2-549-390/2023 dok. Nr. 20915) nurodyta, kad padarė skaičiavimo klaidas, atsakovas gavo ne 3 840 Eur, o 3 940 Eur. Atitinkamai: 172 660 Eur (2015–2019 metų laikotarpiu iš veiklos pagal verslo liudijimus (objektų (duomenys neskelbtini) nuomos) pajamos) – 19 700 Eur (3 940 Eur × 5 m.) buto (duomenys neskelbtini), nuomos pajamos – 3 556,66 Eur nuomos veiklos išlaidos) = 149 403,34 Eur grynosios pajamos ÷ 5 m. = 29 880,67 Eur grynųjų pajamų metų vidurkis ÷ 12 mėn. = 2 490,06 Eur grynųjų nuomos pajamų mėnesio vidurkis. Apeliacinio skundo 40 punkte yra pateikti tokie 2015–2019 metų laikotarpio negautų grynųjų pajamų skaičiavimai: 172 660 Eur (2015–2019 metų laikotarpiu iš veiklos pagal verslo liudijimus objektų (duomenys neskelbtini) nuomos pajamos – 19 300 Eur; buto (duomenys neskelbtini), nuomos pajamos – 3 556,66 Eur nuomos veiklos išlaidos = 149 803,34 Eur grynosios pajamos ÷ 5 m. = 29 960,67 Eur grynųjų pajamų metų vidurkis ÷ 12 mėn. = 2 496,72 Eur grynųjų nuomos pajamų mėnesio vidurkis.

50. 2023 m. kovo 20 d. prašymo dėl papildomų įrodymų 15 punkte nurodyta (civilinė byla Nr. e2-549-390/2023 dok. Nr. 7478), kad E. G. nuomos veiklą ir kitose patalpose (duomenys neskelbtini) reikia nustatyti taip: iš bendrų pajamų atimti pajamas, gautas iš kitų patalpų nuomos bei pateikta lentelė (analogiška lentelė pateikta 2023 m. rugpjūčio 23 d. pranešimo 4 punkte), kurios duomenimis 2015–2019 metų laikotarpiu išlaidos, susijusios su buto (duomenys neskelbtini), nuoma, sudarė 3 556,66 Eur (1 443,49 Eur (381,42 Eur 2015 m. + 284,19 Eur 2016 m. + 305,44 Eur 2017 m. + 196,36 Eur 2018 m. + 276,08 Eur 2019 m.) elektros + 194,17 Eur (51,50 Eur 2015 m. + 42,93 Eur 2016 m. + 37,94 Eur 2017 m. + 28,37 Eur 2018 m. + 33,43 Eur 2019 m.) vandens + 1 807,60 Eur (361,52 Eur × 5 m.) šildymo + 111,40 Eur (26,11 Eur 2015 m. + 26,11 Eur 2016 m. + 26,05 Eur 2017 m. + 28,23 Eur 2018 m. + 4,90 Eur 2019 m.) atliekų tvarkymo).

51. Pažymėtina, kad apeliantas, žinodamas, jog jam reikia pateikti įrodymus ne tik apie pajamas, gautas 2015–2019 metų laikotarpiu iš nuomos veiklos, bet ir apie išlaidas (elektros, sunaudoto vandens, komunalines, šiukšlių išvežimo, atliekų sutvarkymo ir pan.), kurios neabejotinai yra patiriamos užsiimant gyvenamosios paskirties patalpų nuoma (nes tokių duomenų (veiklos išlaidų) jo pildytuose žurnaluose nėra), teismui pateikė tik duomenis apie buto (duomenys neskelbtini), nuomos išlaidas ir nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, taip pat į skaičiavimus neįtraukė (neatėmė iš 172 660 Eur nuomos pajamų sumos) trijų dviviečių kambarių, kuriuose galėjo apsigyventi (pernakvoti) šeši asmenys, (duomenys neskelbtini), nuomos veiklos išlaidų.

52. Todėl teisėjų kolegija negali vadovautis neišsamiais apelianto pateiktais negautų pajamų argumentais ir skaičiavimais. Dėl to procesinis sprendimas priimamas apelianto, kuriam priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas), nenaudai.

53. Remdamasi tuo, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo reikalavimą nustatyti, kad atsakovo E. G. negautos pajamos dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų pastatų bei inžinerinių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams sudaro 65 996,63 Eur. Apeliantas neįrodė, kad 2015–2019 metų laikotarpiu jo gautų grynųjų pajamų metų vidurkis sudarė 29 880,67 Eur (mėnesio 2 490,06 Eur). Dėl nepateiktų duomenų dalies (2015–2019 metų laikotarpio nuomos veiklos objekte (duomenys neskelbtini) išlaidų) nėra galimybės suskaičiuoti (perskaičiuoti) nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. kovo 30 d. apelianto negautas pajamas, susijusias su nutrauktomis trumpalaikės nuomos sutartimis visuomenės poreikiams paimtame ginčo turte. Pažymėtina, kad apeliantui buvo žinomas Lietuvos apeliacinio teismo pastebėjimas, kad byloje nėra (nebuvo) įrodymų dėl negautų pajamų, nuomojant visuomenės poreikiams paimtas patalpas (duomenys neskelbtini), bei E. G. užpildytuose nuomos veiklos žurnaluose nėra įrašų apie patirtas išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties 77ir 78 punktai civilinėje byloje Nr. e2A-618-910/2022).

Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų (paskirstytų) bylinėjimosi išlaidų

54. Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).

55. Atsakovas pareiškė šešis reikalavimus: 1) 2 700 Eur kraustymosi išlaidų; 2) 65 996,63 Eur negautų nuomos pajamų atlyginimo; 3) 17 253,34 Eur laikino gyvenimo nuomotame name išlaidų; 4) 2 940 Eur kilnojamųjų daiktų, kurie dėl individualių savybių negalėjo būti panaudoti, atlyginimo; 5) 83,73 Eur notarinių paslaugų išlaidų ir 6) 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (iš viso – 90 973,70 Eur arba 100 proc. reikalavimų), iš kurių du turtiniai reikalavimai (2 940 Eur + 83,73 Eur = 3 023,73 Eur) yra įsiteisėjusia teismo procesinio sprendimo dalimi patenkinti. Tai yra Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-618-910/2022 priteista iš ieškovės atsakovui 83,73 Eur išlaidų už notaro paslaugas, 2 940 Eur kilnojamųjų daiktų, kurie lieka paimtame visuomenės poreikiams name ir dėl individualių savybių negalės būti atsakovo panaudoti kitur, vertei kompensuoti, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Taip pat Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalimi yra patenkinta dar vieno reikalavimo dalis – priteista iš ieškovės atsakovui 5 569,62 Eur negautos nuomos pajamos. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje yra patenkinta 9,45 proc. (8 593,35 Eur (3 023,73 Eur + 5 569,62 Eur) × 100 (proc.) ÷ 90 973,70 Eur) atsakovo pareikštų reikalavimų, atitinkamai apeliantui priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudarė 1 919,70 Eur (20 314,28 Eur – 90,55 proc. atmestų reikalavimų). Skundžiamu teismo sprendimu priteistos iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės atsakovui E. G. 3 003,23 Eur bylinėjimosi išlaidos.

56. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalimi iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų ir atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo apeliantui priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumu.

57. Apeliantas nesutinka, kad dalis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsta. Pasak apelianto, jam turi būti atlygintos šios bylinėjimosi išlaidos: 1) 1 099,16 Eur žyminis mokestis už atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties parengimą; 2) 442,86 Eur už prašymą dėl bylos sustabdymo parengimą ir 3) 140,84 Eur už prašymų dėl prieigos prie bylos duomenų suteikimo ir posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu parengimą.

58. Kasacinio teismo išaiškinta, kad materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019). Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad E. G. patirtų išlaidų, susijusių su atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties parengimu, atlyginimo klausimas turėjo būti išsprendžiamas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, t. y. proporcingai atsakovo patenkintų reikalavimų daliai. Tačiau patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) registruotus duomenis, nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-174-302/2021 2020 m. gruodžio 14 d. gautame (ir 2020 m. gruodžio 14 d. priimtame) apelianto E. G. 2020 m. gruodžio 11 d. atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties nurodyta, kad žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties nemokamas (CPK 80 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje nėra registruotų duomenų apie 1 099,16 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties.

59. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantui 442,86 Eur už prašymo dėl bylos sustabdymo parengimą ir 140,84 Eur už prašymų dėl prieigos prie bylos suteikimo ir posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu parengimus, kadangi nurodyti procesiniai dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, jų parengimas iš apelianto atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 64 punktas). Civilinėje byloje Nr. e2-763-259/2021 2021 m. gegužės 25 d. gautame prašyme nurodyta (dok. Nr. 12686), kad naujo namo statyba tęsėsi, todėl buvo prašoma bylą sustabdyti iki atsakovas E. G. išsikraustys į namą (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. lapkričio 30 d. 2021 m. rugpjūčio 20 d. gautame prašyme nagrinėti bylą nuotoliniu būdu nurodyta (dok. Nr. 19121), kad posėdžiai byloje buvo organizuojami nuotoliniu būdu ir jų tolimesnis organizavimas nuotoliniu būdu nesukels šalims nepatogumų; be to, atsakovo atstovas advokatas Paulius Miliauskas yra Vilniuje, todėl bus išvengta vykimo į teismo posėdį Kaune, bus užtikrintas proceso efektyvumas išlaidų prasme.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

60. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

61. Apeliacinis skundas netenkintas, todėl E. G. bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.