- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- e2-549-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00582-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- E. G.
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
Procesinio dokumento kategorijos: 2.4.2.11; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)
2023 m. lapkričio 28 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui E. G. dėl atlyginimo už paimamą turtą visuomenės poreikiams dydžio nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir ieškovė, savivaldybė) 2020 m. spalio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, paėmimo visuomenės poreikiams (Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste)“ nurodytus 0,1041 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) ir jame esančius statinius: pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas), nuosavybės teise priklausančius atsakovui E. G. (toliau – atsakovas), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui Kauno mieste tiesti; 2) nustatyti, kad atsakovui E. G. atlyginimo už visuomenės poreikiams Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 1P-254-(1.17 E.) pagrindu paimtą 0,1041 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius atlyginimo ir kitų nuostolių dydis yra 274 370 Eur.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtino Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, kuriame numatyta infrastruktūros teritorijos Kauno pietrytiniam aplinkkeliui ir pirmajai Kauno pietrytinio aplinkkelio atkarpai tiesti (gatvės kategorija A2) plėtra, priskirta I prioriteto gatvių tinklo plėtrai 2013–2023 metų laikotarpiu. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A-7 patvirtintas apie 210 ha Kauno miesto savivaldybės teritorijos Ateities plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti detalusis planas, pagal kurį suplanuota 17 kitos paskirties (naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypų. Kauno pietrytinį aplinkkelį numatyta tiesti 4 etapais. Pirmąjį etapą – ruožą tarp Ateities pl./Palemono g. ir Masiulio g. – sudaro detaliajame plane suplanuoti 6 žemės sklypai. Kauno miesto savivaldybės taryba, atsižvelgdama į detaliojo plano sprendinius, 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. T-188 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ (pakeistu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. T-396, 2018 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. T-39 ir 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-207) nusprendė pritarti žemės sklypų ar jų dalių ir sklypuose esančių statinių, reikalingų Ateities plentui ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti, paėmimui visuomenės poreikiams. Pritarta 6 žemės sklypų ar jų dalių ir 24 statinių paėmimui, tarp jų – ir atsakovui priklausančio žemės sklypo bei jame esančių statinių. Tuo pačiu sprendimu Kauno miesto savivaldybės taryba pavedė savivaldybės administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti žemės sklypų ir jų dalių bei juose esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams (naudojimosi teisės nutraukimo) procedūras, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) vadovas priims sprendimą pradėti nurodytųjų žemės sklypų ar jų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. liepos 29 d. raštu Nr. (33.194)R-3341 kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių dėl žemės sklypų ar jų dalių ir sklypuose esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams. NŽT direktorius 2016 m. spalio 4 d. priėmė įsakymą Nr. lP-366-(1.3.) „Dėl žemės sklypų ir valstybinės žemės, reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ (pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. lP-329-(1.17 E.) ir 2018 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. lP-258-(1.17 E.)), kuriuo pradėta žemės sklypų (jų dalių) ir valstybinėje žemėje esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Vykstant valstybinėje žemėje esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai, Kauno miesto savivaldybės administracija informavo valstybinės žemės naudotojus ir statinių, esančių visuomenės poreikiams paimamuose sklypuose, savininkus apie tęsiamas žemės ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, atliktą paimamo visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto vertinimą, taip pat apie galimybę susipažinti su nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, nurodė nekilnojamojo turto, patenkančio į paimamos valstybinės žemės ruožą, vertinimo ataskaitoje nustatytą rinkos vertę, pagal kurią siūloma savininkams atlyginti už paimamą turtą, bei nustatė terminą, per kurį reikia informuoti Kauno miesto savivaldybės administraciją apie sutikimą arba nesutikimą sudaryti nuostolių atlyginimo sutartį pagal pridedamą projektą.
3. Ieškovė pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 46 straipsnio 7 dalimi, buvo atliktas visuomenės poreikiams paimamo nekilnojamojo turto vertinimas. UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintojo 2019 m. kovo 29 d. parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. AM19/0329/03N nustatyta turto ir nuostolių bendra vertė – 274 370 Eur. NŽT direktorius 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. lP-254-(1.17E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, paėmimo visuomenės poreikiams (Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste)“ nusprendė paimti visuomenės poreikiams atsakovo E. G. nuosavybės teise valdomą 0,1041 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 22 d. į Luminor Bank AS depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 274 370 Eur sumą, kuri skirta atlyginti už visuomenės poreikiams paimamą E. G. turtą.
4. Atsakovas E. G. iš esmės neginčijo žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams pagrindo, prašė pirmąjį ieškinio reikalavimą patenkinti iš dalies, t. y. leisti įregistruoti jam šiuo metu priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą valstybės vardu, sudarant galimybę neatlygintinai šiuo turtu naudotis 20 mėnesių iki tol, kol jis su šeima įsikurs naujame gyvenamajame name.
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi patenkino pirmąjį ieškovės ieškinio reikalavimą, be kita ko, nutarė nustatyti, kad atsakovas yra 274 370 Eur, kurie 2020 m. rugsėjo 22 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 16479 pervesti į Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą dėl nurodytos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, 2021 m. kovo 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas E. G. 2021 m. rugsėjo 27 d. pateikė patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė: nustatyti, kad už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 1P-254-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, paėmimo visuomenės poreikiams (Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste)“ pagrindu paimtą jo turtą atlyginimo ir kitų nuostolių dydis yra 342 740,30 Eur: 1) už paimtą 0,1041 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) – 55 000 Eur; 2) už statinius: pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 161 000 Eur; už kitus statinius ir įrenginius – 40 040 Eur; už želdinius – 17 530 Eur; už kitus nuostolius – 69 170,30 Eur (išlaidos perkraustymo paslaugoms – 3 587,65 Eur; kilnojamųjų daiktų, kurie dėl individualių savybių negalės būti panaudojami, vertė – 2 940 Eur; prarandamos nuomos pajamos – 43 305,58 Eur; išlaidos, susidariusios dėl laikino apsigyvenimo nuomojamame name, – 17 253,34 Eur; išlaidos notarinėms paslaugoms – 83,73 Eur; neturtinė žala – 2 000 Eur). Taip pat prašė iš ieškovės priteisti jo naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo sprendimo paimti turtą visuomenės poreikiams dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį ir atsakovo reikalavimus patenkino iš dalies: atsakovui iš ieškovės priteisė 20 128,72 Eur papildomai turėtų nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 20 128,72 Eur sumą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat 2 536,52 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą reikalavimų dalį atmetė.
8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovo E. G. apeliacinius skundus patenkino iš dalies. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis dėl būsimų laikino gyvenamojo būsto nuomos išlaidų, kilnojamųjų daiktų vertės kompensavimo, procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momento (taip pat ir už priteistą 83,73 Eur išlaidų už notaro paslaugas sumą) pakeitė ir rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Ieškinį patenkinti iš dalies, atsakovo reikalavimus patenkinti iš dalies. Iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės atsakovui E. G. priteisti 83,73 Eur išlaidų už notaro paslaugas, 2 940 Eur kilnojamųjų daiktų, kurie lieka paimtame visuomenės poreikiams name ir dėl individualių savybių negalės būti atsakovo panaudoti kitur, vertei kompensuoti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3 023,73 Eur sumą, skaičiuojamas nuo Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties dalies paimti visuomenės poreikiams atsakovo nekilnojamąjį turtą ir jį registruoti valstybės vardu įsiteisėjimo (2020 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovo E. G. reikalavimą dėl laikino gyvenamojo būsto nuomos išlaidų atlyginimo atmesti“. Panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas atsakovo E. G. reikalavimas dėl negautų pajamų iš trumpalaikės patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos priteisimo, atsakovui priteista papildomai 2 787,65 Eur kilnojamojo turto perkraustymo paslaugoms apmokėti, taip pat šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės atsakovui E. G. priteista 83,73 Eur išlaidų už notaro paslaugas, ir dalį, kuria atmestas atsakovo E. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, paliko nepakeistas.
9. Kauno apygardos teismui nagrinėjant bylos dalį iš naujo, ieškovė 2023 m. birželio 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad nesutinka su atsakovo reikalavimu dėl negautų nuomos pajamų atlyginimo. Iš atsakovo pateikto Verslo liudijimo Nr. XJ526487-1 matyti, kad apgyvendinimo veikla adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. liepos 1 d. nebevykdoma, nes minėtos veiklos vietos adreso nėra verslo liudijime nuo 2020 m. liepos 1 d. taip pat atsakovas pateikė jokių įrodymų apie nuomos veiklos vykdymą (duomenys neskelbtini), 2020 metais iki liepos 1 dienos ir iš jos gautas pajamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ apgyvendinimo veiklos buvo uždraustos iki 2020 m. birželio 17 d. o nuo 2020 m. liepos 1 d. atsakovas apgyvendinimo paslaugų (duomenys neskelbtini) nebevykdė, nes tokio veiklos vykdymo adreso net neįtraukė į verslo liudijimą. Todėl atsakovas galimai vykdė (duomenys neskelbtini) nuomos veiklą 2015-2019 metų laikotarpiais ir ši veikla nutrūko ne dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. priimto sprendimas paimti visuomenės poreikiams atsakovo nekilnojamąjį turtą. Kadangi atsakovo nuomos veikla paėmimo metu nebebuvo vykdoma ir ji nenutrūko dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, todėl atsakovo reikalavimas dėl nuomos pajamų atlyginimo prieštarauja Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 21 punkto nuostatoms. Taip pat pažymi, kad atsakovas su kompensacijos dydžiu sutiko, jam 2021 m. kovo 30 d. buvo pervesta 274 370 Eur kompensacija už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovas įgijo paimto turto piniginį ekvivalentą ir kartu galimybę įsigyti analogišką turtą paimtajam. Tačiau atsakovas savo paties nuožiūra ir iniciatyva pasirinko statyti kitą gyvenamąjį namą. Ieškovės nuomone, atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo tokių asmeninių sprendimų naštą perkelti paėmimu suinteresuotai institucijai, nes joks teisės aktas nenumato pareigos apmokėti už atsakovo delsimą įsigyti kitą būstą, nei už atsakovo pasirinkimą statybos būdu įgyti kitą būstą. Taip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019. Taigi, atsakovo reikalavimas atlyginti nuostolius už negautas nuomos pajamas yra pagrįstas prielaidomis, neatitinkantis teismų praktikos ir negali būti tenkinamas. Jeigu teismas manytų, kad tam tikri nuostoliai turėtų būti atlyginami, tai atsižvelgtina, kad iš atsakovo pateiktų Pajamų ir išlaidų žurnalų matyti, kiek dienų kiekvieną mėnesį nuo 2015 sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo nuomotos patalpos: iš viso: 43 400 Eur už 5 metus, vidurkis: 8 680 Eur už metus, ir 8 680 Eur/12 = 723,33 Eur/mėn., 723,33/30 = 24,11 Eur/dienai. Laikotarpis nuomos nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo priėmimo dienos iki 2021 m. kovo 30 d. kompensacijos gavimo dienos sudaro: 7 mėn. ir 21 d., kas iš viso sudarytų 5 569,62 Eur.
Atsiliepimas
10. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jo vykdyta veikla pagal Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių klasifikatorių (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. birželio 19 d.; toliau - VLK) buvo priskirta prie gyvenamosios paskirties patalpų nuomos, neteikiant apgyvendinimo paslaugų ir šiai veiklai buvo išduoti ir verslo liudijimai. Ieškovės nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo punktuose nebuvo nustatyti draudimai ar ribojimai gyvenamosios paskirties patalpų nuomos, neteikiant apgyvendinimo paslaugų. Taip pat judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimai nepaneigė atsakovo galimybės vykdyti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos, neteikiant apgyvendinimo paslaugų, veiklą. Pažymi, kad 2020 m. sausio 30 d. atsakovas gavo ieškovės raštą, kuriuo buvo atmestas atsakovo prašymas įvertinti papildomus nuostolius, o terminas sudaryti Atlyginimo sutartį buvo pratęstas iki 2020 m. vasario 28 d. Iki šio termino pabaigos atsakovas Atlyginimo sutarties su ieškove nepasirašė. Akivaizdu, jog atsakovas vėliausiai nuo 2020 m. vasario 28 d. galėjo pagrįstai tikėtis, kad artimiausiu laiku jo Turtas, kartu su jo nuomojamomis patalpomis, bus paimtos visuomenės poreikiams ir, atitinkamai, dėl to nebegalės užsiimti gyvenamosios paskirties patalpų trumpalaikės nuomos veikla. Todėl 2020 m. birželio 30 d. Verslo liudijime nebenurodė veiklos adreso (duomenys neskelbtini), ir šiuo adresu esančio turto nebenuomojo. Taigi, atsakovas trumpalaikės nuomos veiklą nutraukė ne savo valia, o atsižvelgdamas, kad jo turtas yra paimamas visuomenės poreikiams bei siekdamas išvengti papildomų nuostolių atsiradimo. Pažymi, kad ieškovės argumentas, jog nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nuomos veiklos vykdymą adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarčiai. Atsakovo pateikti panašių charakteristikų objektų trumpalaikės nuomos skelbimai pagrindžia, kad atsakovo nurodyta 60-80 Eur vieno kambario vienos nakvynės kaina, nėra neprotinga ir yra reali., todėl siekiant nustatyti atsakovo negautų pajamų dydį, ieškovės pateiktais www.skelbiu.lt duomenimis vadovautis nėra jokio pagrindo. Ieškovės pateikti atsakovo negautų pajamų skaičiavimai yra paremti klaidingomis prielaidomis bei visiškai neatskleidžia tikrojo atsakovo negautų pajamų dydžio. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartyje nurodė, kad ieškovei nesutinkant su atsakovo pateiktais nuostolių skaičiavimais, ieškovė turi atlikti individualų atsakovo verslo vertinimą, o ne vienašališkus, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstus skaičiavimus. Atsakovo negautų pajamų dydis turi būti skaičiuojamas iki atsakovo naujo namo statybų užbaigimo dienos (2022 m. lapkričio 22 d.). Atsakovo teisės į negautas pajamas laikotarpis turėtų būti siejamas ne su kompensacijos gavimu, o su turto įgijimu, o ieškovė teigdama, kad atsakovas 2021 m. kovo 31 d. jau galėjo įsyti naują būstą ir jame vykdyti veiklą, privalo tai įrodyti. Atsakovas neturėjo galimybės kitais būdais analogišką turtą įsigyti greičiau. Atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovės poziciją, jog atsakovo negautų pajamų dydis turėtų būti skaičiuojamas nuo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo priėmimo dienos (2020 m. rugsėjo 9 d.), tikslina laikotarpį, už kurį šios negautos pajamos turėtų būti priteistos ir prašo negautas pajamas priteisti nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. (Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo priėmimo dienos) iki 2022 m. lapkričio 22 d. (atsakovo naujo namo statybų užbaigimo dienos). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš Turto nuomos 2015-2019 m. vidutiniškai gaudavo apie 2 490,06 Eur per mėn. grynųjų pajamų, darytina išvada, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d. negavo 65 996,63 Eur pajamų (2023 m. rugpjūčio 21 d. pranešime nurodyta aritmetinė klaida ištaisyta 2023 m. rugpjūčio 23 d. pranešime).
Žemesnės instancijos teismas
11. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo atmestas atsakovo reikalavimas dėl negautų pajamų iš trumpalaikės patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos priteisimo bei atsakovui priteistų papildomai 2 787,65 Eur kilnojamojo turto perkraustymo paslaugoms apmokėti ir šių reikalavimų dalyje perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Taigi, pirmosios instancijos teismas tik šių panaikintų materialinių reikalavimų dalyse bylą nagrinėja iš naujo.
Dėl atsakovo kilnojamojo turto perkraustymo į naują gyvenamąją vietą būsimų išlaidų priteisimo
12. Atsakovas nurodo, kad jo nuostolius skirtus persikraustymo kaštams atlyginti, sudaro 3 500 Eur. Kadangi ieškovė yra atlyginusi tik 800 Eur persikraustymo išlaidas, tai atsakovas reikalauja, jog iš ieškovės būtų papildomai priteista 2 700 Eur tokioms išlaidoms atlyginti.
13. Kaip rodo bylos medžiaga, atsakovas būsimų persikraustymo išlaidų dydį įrodinėjo UAB „Limesa“ 2020 m. lapkričio 20 d. komerciniu pasiūlymu dėl objekto (duomenys neskelbtini) perkraustymo, baldų išardymo ir surinkimo, kuriame nurodyta, kad: „namas 140 kv. m, garažas, pirtis, 2 šuns būdos, lauko baldai ir pan.; darbų kaina: baldų, buitinės technikos išrinkimas, supakavimas – 2 dienos; 2 žmonės ir mašina 16 val. po 30 Eur; kraustymas, išpakavimas, baldų, buitinės technikos surinkimas 2 žmonės, 2 dienos 20 val. po 30 Eur; už valandas 2 žmonės – 2 160 Eur, transporto paslaugos – 540 Eur, <...> su nuolaida viso 2 940,3 Eur“, o taip pat UAB „Parnasas“ 2021 m. rugsėjo 23 d. preliminariu pasiūlymu, iš kurio matyti, kad, atsižvelgus į atsakovo užklausą, pasiūlyta numatoma kraustymo kaina iš objekto (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). 10A – 3 500 Eur + PVM bei UAB „Litkrausta“ paslaugų kainoraščiu ir universalusmeistras.lt informacija apie perkraustymo paslaugas.
14. Ieškovė atsikirsdama į tokį atsakovo pareikštą ir įrodinėjamą reikalavimą pateikė susirašinėjimus su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kuriuose nurodoma: a) MB „Inflatus“ atsakyme nurodyta, kad „galima perkraustyti už 950 Eur“; el. laiške pažymėta, kad įmonė „surinkėja ir išrinkinėja [baldus]. Būtų malonu gauti [nuotraukas] <...> su baldais kambariuose ir daiktais“; b) A. M. el. laiške nurodė, kad gali pasiūlyti: „3 žmones, 45 Eur/h, darbas su pakavimais, išrinkimais ir surinkimais. <...> į kainą įeina transportas, pakavimo medžiaga (plėvelė) ir darbas“; „kiek laiko užtruksime labai sunku įvardinti“; c) UAB „Transgo“ el. laiške nurodyta, kad „mašina su būda ir liftu bei 3 perkraustytojai 550 Eur už viską; <...> į kainą įskaičiuotas ir baldų išrinkimas, surinkimas bei pakavimas“; d) UAB „Transgo“ 2021 m. kovo 22 d. pasiūlymo komercinėje dalyje nurodyta, kad: „įvertinus Jūsų užklausą (nuotraukas ir aprašymus), paskaičiavome preliminarią sąmatą – 500 Eur. Krovininis automobilis su būda ir liftu (20 m3), 2 perkraustytojai ir 1 meistras (baldžius)“.
Motyvuojamoji dalis
15. Teismas įvertinęs atsakovo teikiamus įrodymus ir ieškovės atsikirtimų pagrindu byloje pateiktus duomenis sprendžia, kad atsakovo reikalaujami priteisti iš ieškovės 2 700 Eur persikraustymo nuostoliai neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, kad UAB „Parnasas“ pateiktas komercinis pasiūlymas nėra išsamus ir informatyvus. Vertinant šio komercinio pasiūlymo turinį jame neatsispinti atsakovo konkretaus perkraustytino kilnojamojo turto pobūdis, todėl teismas juo negali vadovautis nustatant persikraustymo išlaidų dydį. UAB „Transgo“ pateiktas komercinis pasiūlymas vertinant jo turinį nėra tiesiogiai patvirtinantis įrodymas atsakovo turėtas būsimas išlaidas, jame nėra analizuoti perkraustomo turto apimtys. Pagal kitus atsakovo pateiktus įrodymus taip pat negalima nustatyti realių turėtų persikraustymo išlaidų dydžio. Taigi, nagrinėjamas šis konkretus atsakovo pareikštas reikalavimas yra neįrodytas ir negali būti tenkinamas, todėl atmestinas (CPK 176-185 straipsniai).
Dėl atsakovo reikalavimo atlyginti negautas pajamas, dėl nutrauktos trumpalaikės nuomos paslaugos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)
16. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas keldamas savo reikalavimą dėl negautų pajamų, dėl nutrauktos trumpalaikės nuomos paslaugos, ginčo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), yra nenuoseklus. Nagrinėjant bylą iki Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo priėmimo atsakovas prašė priteisti 43 305,58 Eur negautas pajamas, o vėliau, nagrinėjant bylą pakartotinai savo reikalavimą padidino iki 65 996,63 Eur, nors jokių esminių pasikeitimo aplinkybių neįvyko.
17. Kaip rodo bylos duomenys, atsakovas įrodinėdamas pareikštą savo reikalavimą pateikė byloje tokius įrodymus: 1) Kauno miesto savivaldybės 2006 metais išduotą pažymėjimą Nr. 005963, kuriame nurodyta, kad jo teikiama nakvynės ir pusryčių paslauga (duomenys neskelbtini), atitinka šioms paslaugoms teikti nustatytus reikalavimus; šis pažymėjimas galiojo iki 2011 metų; 2) 2006, 2007 ir 2008 metams išduotus verslo liudijimus apgyvendinimo paslaugoms (nakvynės ir pusryčių paslaugoms) teikti; 3) 2014 metams išduotą verslo liudijimą teikti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos), ST, (įeina į EVRK klases 68.20; 55.20; 55.90), (duomenys neskelbtini); 4) 2015, 2016 metams išduotus verslo liudijimus teikti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos), ST, (įeina į EVRK klases 68.20; 55.20; 55.90), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) 2; 5) 2017, 2018, 2019 metams išduotus verslo liudijimus teikti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos), ST, (įeina į EVRK klases 68.20; 55.20; 55.90), objektuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini); 6) 2020 metams išduotą verslo liudijimą teikti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos), ST, (įeina į EVRK klases 68.20; 55.20; 55.90), objektuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).
18. Atsakovas byloje teikė ir kitus įrodymus savo reikalavimui pagrįsti, o būtent: a) buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, 2015 m. vasario 1 d. sutartį, kuria šis butas išnuomotas iki 2016 m. birželio 30 d.; 2016 m. liepos mėnesio 1 d. sutartį, kuria butas išnuomotas iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.; 2017 m. rugsėjo 1 d. sutartį, kuria butas išnuomotas iki 2018 m. gegužės 31 d.; 2018 m. birželio 25 d. sutartį, kuria butas išnuomotas iki 2019 m. liepos 1 d.; 2019 m. rugpjūčio 1 d. sutartį, kuria butas išnuomotas iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., b) 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020 metų metines gyventojo pajamų deklaracijas, c) 2015-2019 metais vestus gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus.
19. Ieškovė pareikšto atsakovo reikalavimo nepripažino argumentuodama, kad atsakovo prašomos priteisti negautos pajamos pagrįstos prielaidomis, o ne byloje pateiktais įrodymais. Ieškovė tvirtina, kad iš atsakovo pateikto verslo liudijimo matyti, kad apgyvendinimo veikla adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. liepos 1 d. nebevykdoma. Byloje nepateikta įrodymų apie šiame objekte vykdomą veiklą ir gautas pajamas ir iki 2020 m. liepos 1 d. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas galimai vykdė (duomenys neskelbtini) nuomos veiklą 2015-2019 metų laikotarpiais ir ši veikla nutrūko ne dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. priimto sprendimas paimti visuomenės poreikiams atsakovo nekilnojamąjį turtą, o jau anksčiau. Teigia, kadangi atsakovo nuomos veikla paėmimo metu nebebuvo vykdoma ir ji nenutrūko dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, todėl atsakovo reikalavimas dėl nuomos pajamų atlyginimo prieštarauja Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 21 punkto nuostatoms. Papildomai argumentuoja ir tuo, kad atsakovas su kompensacijos dydžiu sutiko, jam 2021 m. kovo 30 d. buvo pervesta 274 370 Eur kompensacija už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovas įgijo paimto turto piniginį ekvivalentą ir kartu galimybę įsigyti analogišką turtą paimtajam.
20. Teismas įvertinęs byloje pateiktus šalių įrodymus sprendžia, kad atsakovas pagal verslo liudijimus galimai (duomenys neskelbtini) vykdė ūkinę komercinę veiklą. Tačiau teismo vertinimu, ūkinės komercinės veiklos vykdymas savaime neįrodo gaunamų pajamų turėjimo ir jų dydžio. Nustatyta, kad byloje apskritai nėra nė vieno rašytinio įrodymo, iš kurio būtų galima objektyviai spręsti apie gautas pajamas nuomojant patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Tai reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Įrodymus pateikia šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą pakartotinai teismas pasiūlė ieškovei ir sudarė galimybes atsakovui pateikti papildomus įrodymus patvirtinančius gautų pajamų dydį iš trumpalaikės paimto turto nuomos, tačiau šalys nepateikė naujų įrodymų savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teismas konstatuoja, kad ieškovė kvestionavo atsakovo teikiamus skaičiavimus dėl prarastų pajamų, gautų dėl nutrauktos trumpalaikės nuomos (duomenys neskelbtini), tačiau šalys nei teikė specialistų išvadas, nei prašė skirti teismo ekspertizę atsakovo reikalaujamų kompensuoti praradimų dydžiui nustatyti. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atlikęs nurodytą argumentaciją daro išvadą, kad pagal pateiktus duomenis byloje nėra galimybės nustatyti atsakovo įrodinėjamų nuostolių grindžiamų dėl jo ginčo nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams prarasta galimybe vykdyti ūkinę komercinę veiklą (trumpalaikę patalpų nuomą), pagrįstą dydį (CPK 178 straipsnis).
21. Pagal ieškovės teismui 2023 m. birželio 16 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovės išsakytą poziciją galima spręsti, kad ieškovė sutiktų atsakovui atlyginti 5 569,62 Eur negautas pajamas. Tai įvertinus teismas sprendžia, kad ieškovė atsakovo nagrinėjamą reikalavimą iš dalies pripažįsta. Tik nustatęs tokias aplinkybes teismas priteisia iš ieškovės atsakovui 5 569,62 Eur negautas pajamas iš trumpalaikės patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos (CPK 42 straipsnis 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
22. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi nurodė, kad atsakovui iš ieškovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos skaičiuotinos už priteistas sumas nuo teismo nutarties paimti visuomenės poreikiams atsakovo nekilnojamąjį turtą ir jį registruoti valstybės vardu įsiteisėjimo (2020 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
23. Tenkinus atsakovo reikalavimą iš dalies – priteisus iš ieškovės atsakovui 5 569,62 Eur negautas pajamas, priteistina iš ieškovės atsakovui 5 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuotinos už 5 569,62 Eur nuo teismo nutarties paimti visuomenės poreikiams atsakovo nekilnojamąjį turtą ir jį registruoti valstybės vardu įsiteisėjimo (2020 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Atsakovo atstovas advokatas P. M. 2023 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prašymą priteisti atsakovui iš ieškovės iš viso 17 276,09 Eur bylinėjimosi išlaidas (11 319,98 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą pirmojoje instancijoje nagrinėjant pirmą kartą ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje ((10 989,17 + 3 369) x 0,7884) ir 5 956,11 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą pirmojoje instancijoje nagrinėjant antrą kartą).
25. Nustatyta, kad atsakovas turėjo 10 142,17 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas ir 847 Eur už turto vertinimo paslaugas, iš viso 10 989,17 Eur pirmosios instancijos teisme (bylą nagrinėjant pirmą kartą) (2021 m. lapkričio 29 d. prašymas), 949 Eur žyminio mokesčio ir 2 420 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, iš viso 3 369 Eur apeliacinės instancijos teisme (2022 m. rugsėjo 20 d. prašymas), 5 956,11 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme (2023 m. rugpjūčio 28 d. prašymas).
26. Pagal bylos duomenis, atsakovo atstovas advokatas byloje yra parengęs 2020 m. lapkričio 27 d. atsiliepimą į ieškinį, jo papildymą 2020 m. gruodžio 14 d., 2021 m. sausio 4 d. tripliką ir 2021 m. rugsėjo 27 d. patikslintą atsiliepimą į ieškinį, t. y. tris pilnus procesinius dokumentus. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.3 punktuose nurodytų maksimalių dydžių už atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą. Teismo vertinimu, pagrįstos išlaidos, susijusios su atsakovo konsultavimu ir atstovavimu derybose dėl taikos sutarties sudarymu, taikomas teisinių paslaugų įkainis taip pat neviršija Rekomendacijų 7, 8, 19 punktuose nurodytų dydžių. Nepagrįstos 972 Eur išlaidos, susijusios su atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties rengimu, nes minėta nutartis palikta nepakeista. Netenkinus atsakovo prašymo dėl bylos sustabdymo, nėra pagrindo atlyginti ir 168 Eur išlaidas už šio prašymo rengimą. Teismo vertinimu, nepagrįstai prašoma priteisti ir 116,40 Eur už tokių techninio pobūdžio prašymų kaip dėl prieigos suteikimo ar posėdžių organizavimo tvarkos rengimą. Bylą nagrinėjant teisme vyko trys teismo posėdžiai, todėl pagrįstos 360 Eur (3 val. x 120 Eur/ val.) išlaidos iš prašomų 529,20 Eur už atsakovo atstovavimą teismo posėdžiuose (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Iš viso pagrįstų ir įrodytų atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme suma yra 8 716, 57 Eur (10 142,17 Eur - 972 Eur - 168 Eur – 116,40 Eur - 529,20 Eur + 360 Eur). 847 Eur išlaidos už turto vertinimo ataskaitos parengimą yra pagrįstos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis).
27. Bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo 5 956,11 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovo atstovas yra parengęs ir pateikęs teismui 2 prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo, atsikirtimus į ieškovės papildomus paaiškinimus, už kuriuos pagrįstos ir neviršijančios Rekomendacijų 8.16 p. nustatytų dydžių išlaidos sudaro 2 351,40 Eur. Taip pat advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie vyko 3 val., todėl už šias paslaugas išlaidos pagal rekomendacijų 8.19 p. sudaro 587,85 Eur. teismo vertinimu, atsižvelgiant, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama jau antrą kartą, nurodytos teisinių konsultacijų, pasirengimo teismo posėdžiams (baigiamųjų kalbų parengimas) išlaidos mažintinos ir sudaro 1 451,99 Eur (7.41 val.) pagal rekomendacijų 8.19 p. nurytus dydžius. Taigi, iš viso turėtos ir pagrįstos advokato teisinės pagalbos išlaidos sudaro 4 391,24 Eur.
28. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovo bylinėjimosi pagrįstas išlaidas sudarė 3 369 Eur: 949 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 2 420 Eur advokato teisinės pagalbos (už apeliacinio skundo parengimą) išlaidos, kurios neviršija Rekomendacijų 8.9, 8.10 punktuose nurodytų dydžių. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartyje nurodė, kad tenkina ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus iš dalies. Nagrinėjant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, šiuo atveju nėra galimybių tiksliai paskaičiuoti tenkintų apeliacinių skundų dalių, todėl, teismo vertinimu, teisinga ir protinga nustatyti, kad šalių apeliaciniai skundai tenkinti po 50 procentų. Todėl atsakovui iš ieškovės priteistinos 1 684,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
29. Kaip nurodo ir atsakovo atstovas 2023 m. rugpjūčio 28 d. prašyme, bendras atsakovo reikalavimų dydis – 90 973,70 Eur, iš kurių tenkinti dalyje – 8 593,35 Eur (3 023,73 Eur + 5 569,62 Eur), t. y. 9,45 proc. Atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteisiamos 1 318,73 Eur (8 716, 57 Eur + 847 Eur + 4 391,24 Eur) x 9,45 proc.) bylinėjimosi išlaidos, turėtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
30. Taigi, atsakovui iš ieškovės priteisiamos iš viso 3 003,23 Eur (1 684,50 Eur + 1 318,73 Eur ) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Atsakovo reikalavimą dėl kilnojamojo turto perkraustymo į naują gyvenamąją vietą būsimų išlaidų priteisimo atmesti.
Atsakovo reikalavimą dėl negautų pajamų, dėl nutrauktos trumpalaikės nuomos paslaugos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), patenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės ((juridinio asmens kodas 111106319) atsakovui E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 569,62 Eur negautas pajamas iš trumpalaikės patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 5 569,62 Eur sumą, skaičiuojamas nuo Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties dalies paimti visuomenės poreikiams atsakovo nekilnojamąjį turtą ir jį registruoti valstybės vardu įsiteisėjimo (2020 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovės Kauno miesto savivaldybės ((juridinio asmens kodas 111106319) atsakovui E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 003,23 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.
Šalims išaiškintina, kad šalys nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis).