Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. K. ir O. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K. ir O. K. dėl A. K. pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto A. K. globėja ir turto administratore paskirta A. K., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Suinteresuoti asmenys – apeliantai A. K. ir O. K. kartu su apeliaciniu skundu (2024 m. kovo 29 d.) pateikė A. K. sutikimą būti globėju ir turto administratoriumi, o 2024 m. balandžio 3 d. – du vaizdo įrašus, ir šiuos naujus įrodymus prašo prijungti prie bylos.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog teikiami nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo pobūdį, į tai, jog teikiami įrodymai yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku, nutaria apeliantų teikiamus naujus įrodymus priimti ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

17. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria A. K. pripažinto neveiksniu tam tikrose srityse, paskirta globėja ir turto administratore A. K..

18. Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos (rūpybos) nustatymo ar globėjo (rūpintojo) šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis, 473 straipsnio 4 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).

19. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teismo išvados padarytos neišsiaiškinus realios faktinės neveiksnaus asmens turto ir priežiūros situacijos iki asmens pripažinimo neveiksniu.

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, įvertinęs įrodymus pagal įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikėtinumo principus, išnagrinėjęs skundžiamą sprendimą, jo turinį, motyvaciją, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas, jog A. K. yra asmuo, galintis ir sutinkantis vykdyti globėjo pareigas, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas ją skirti A. K. globėja; jog byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti aplinkybei, kad būtent A. K. yra tinkama būti neveiksnaus asmens turto administratore. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apeliantai nesutikimo su teismo atliktu globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo aplinkybių ir priežasčių vertinimu nepagrindė išsamiais teisiniais argumentais dėl teismo padarytų įrodymų tyrimo ir (ar) vertinimo taisyklių pažeidimo, apeliaciniame skunde apsiribojo vien kitokiu bylos duomenų vertinimu ir teismo nustatytų aplinkybių interpretavimu. Vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

21. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 pastraipa; 2023 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28–30 pastraipos).

22. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 27 ir 37 pastraipos).

23. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, nutaria, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino A. K. kaip kandidatės asmenines ir dalykines savybes, jos galimybę įgyvendinti globėjos funkcijas, jos santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į kitas turinčias reikšmę aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas reikšmingas aplinkybes, siekiant užtikrinti A. K. gyvenimo sąlygų, socialinės aplinkos stabilumą, nagrinėjamu atveju A. K. atitinka globėjai ir turto administratorei keliamus reikalavimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad A. K. globėjos ir/ar turto administratorės pareigų tinkamai nevykdys ar imsis veiksmų, nesuderinamų su neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesais.

24. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nei vienas iš apeliantų nėra išreiškęs noro/pageidavimo globoti tėvą A. K. ir administruoti jo turtą. Apeliantas A. K. savo pateiktame atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad sutinka, jog tėvas A. K. būtų pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse; savo nuomonės dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo nepareiškė, o tik nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Pažymėtina, kad patikslintu pareiškimu pareiškėja A. K. prašė pripažinti neveiksniu A. K. ir ją paskirti neveiksnaus A. K. globėja ir turto administratore.

25. Tik kartu su apeliaciniu skundu apeliantas A. K. pateikė sutikimą, kad jis sutinka būti neveiksnaus tėvo A. K. globėju ir turto administratoriumi. Tačiau CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad CPK normose, reglamentuojančiose apeliacinį procesą, yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tai yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022 41 pastraipa). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023 49 pastraipa).

27. Taigi, esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

28. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu dėl draudimo apeliaciniame procese kelti naujus reikalavimas ir tokį reglamentavimą aiškinančia kasacinio teismo praktika, apeliantų reikalavimo paskirti A. K. globėju ir turto administratoriumi A. K. nevertina, netiria ir dėl jo nepasisako.

29. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad A. K. savo, kaip globėjos ir turto administratorės, pareigų tinkamai nevykdys ar imsis veiksmų, nesuderinamų su neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesais. Pažymėtina, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiga yra prižiūrėti ir kontroliuoti globėjo/rūpintojo funkcijų atlikimą (CK 3.278 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog CPK 494 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pagal neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens, globos ir rūpybos institucijos, rūpintinio arba prokuroro pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. CPK 493 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, kuris paskyrė turto administratorių, pagal globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą šį administratorių nutartimi gali nušalinti nuo pareigų arba pakeisti kitu asmeniu.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantų pozicija dėl A. K. netinkamumo būti neveiksnaus asmens globėja ir turto administratore iš esmės grindžiama ne objektyviais duomenimis, o prielaidomis, formuluojamomis subjektyviai vertinant situaciją iki asmens pripažinimo neveiksniu. Nors šios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus, tačiau įrodinėjimo našta negali būti perkelta teismui, apeliacinės instancijos teismas negali tenkinti bet kokių spėliojimais grindžiamų apeliantų prašymų, priėmus jiems nepalankų sprendimą, kadangi ir šios kategorijos bylose taipogi galioja bei negali būti paneigiamas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, kt.).

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai taikė tiek medicininį, tiek teisinį neveiksnumo nustatymo kriterijus bei nusprendęs, jog yra pagrindas pripažinti A. K. neveiksniu sprendime nurodytose srityse, spręsdamas globėjo ir turto administratoriaus skyrimo klausimą tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 442 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.